Dėl konkurso dokumentų ir kitos informacijos kreiptis į Baltijos maisto organizaciją: info@bfo.lt, tel. +370 686 65563, adresu J. Jasinskio g. 16F, Vilnius, Lietuva.

Baltic Food Organisation (legal entity code: 302538552; address: J. Jasinskio st. 16, Vilnius, Lithuania) calls for tender to select the implementing authority to implement the measures of the Programme “Information and promotion actions for EU organic products in Lithuania, Latvia, Estonia, the United Kingdom and Hungary“.

Proposals in writing shall be submitted before 23 of February, 2018, 14 a.m. (Lithuanian time) by registered mail or through a courier, address J. Jasinskio st. 16F, P.D. 1772, Vilnius.

For more regulations for the tender procedure and information contact Baltic Food Organisation:  info@bfo.lt, tel. +370 686 65563, address J. Jasinskio st. 16F, Vilnius, Lithuania

]]> https://bfo.lt/skelbiamas-konkursas-projekto-vykdytojui-atrinkti/feed/ 0 https://bfo.lt/ekspertai-lietuvos-gamintojai-neivertina-koki-demesi-jav-skiria-ekologiskam-maistui/ https://bfo.lt/ekspertai-lietuvos-gamintojai-neivertina-koki-demesi-jav-skiria-ekologiskam-maistui/#comments Fri, 14 Jul 2017 13:28:14 +0000 https://bfo.lt/?p=421 Lietuvos maisto pramonės gamintojai per mažai dėmesio skiria Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos rinkoms, kur ekologiški maisto produktai iš Europos Sąjungos (ES) šalių yra itin vertinami, tikina VšĮ Baltijos maisto organizacijos direktorė Rima Pozingė. Anot jos, pasirinkus ekologišką produkciją eksportui, nemažus kaštus labai greitai atsvertų gaunamas uždarbis.

„JAV labai smarkiai domisi ekologiška produkcija. Jiems aktualūs kone visi produktai –amerikiečiams ekologija tiesiog šiuo metu yra labai įdomi tema. Žinoma, lietuvių įmonėms pagaminti ekologiškus gaminius kainuoja brangiau, tačiau gaunamas uždarbis tai gali greitai atsverti“, – trečiadienį vykusioje konferencijoje „Lietuvos maisto pramonės eksportas: perspektyvos ir galimybės“ kalbėjo R. Pozingė.

Anot jos, kita potenciali eksporto rinka – Kinija, kurioje labai vertinami ES maisto produktai.

„Nors šalyje ekologiškumas kol kas yra mažai išplėtotas, tačiau, jei produkcija yra iš ES ir dar ekologiška, ji iškart įgauna papildomą vertę“, – tikina R. Pozingė.

Būtina kooperuotis

Pasak jos, eksportuoti maisto pramonės produkciją į tokias tolimas šalis, kaip JAV ar Kiniją, deja, nėra paprasta, nes taikomi skirtingi maisto kokybės reikalavimai, įvairūs sertifikavimai, o ir Lietuva nėra žinoma šalis, tačiau kai kurios įmonės turi patirtį, kaip šias kliūtis įveikti.

„Kai kurie gamintojai jau turi ilgalaikę eksporto patirtį ir, pasidalindami šiomis žiniomis, paskatintų puikią verslo sinergiją. Mūsų organizacijos tikslas yra pritraukti daugiau įmonių iš Lietuvos, kurios kartu dalyvautų JAV vykstančiose parodose, verslo susitikimuose ir produktų pristatymuose. Vienai įmonei tai daryti brangu, tačiau, pritraukus keletą gamintojų, sąnaudos galėtų gerokai sumažėti“, – teigia Baltijos maisto organizacijos direktorė.

Trečiosios šalys Konferencijoje kalbėję ekspertai tikina, kad Lietuvos maisto pramonės kompanijoms pravartu labiau pasidomėti produktų eksportu į vadinamąsias trečiąsias – ne Europos Sąjungos – šalis ir galimybe tam gauti ES finansavimą.

„Šiuo metu Europos Sąjunga labai skatina naujų rinkų maisto produktų eksporto plėtrą, ypač į Šiaurės Ameriką, Kiniją ar Pietų Korėją. Šiose šalyse tikrai paklausūs ekologiški produktai, o labiausiai vertinamos tos įmonės, kurios dar kuria ir pridėtinę vertę: rūpinasi klimato kaita ar yra socialiai atsakingos“, – sako Artūras Bagotyrius, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros atstovas.

Anot jo, pagrindinis kliuvinys, stabdantis nuo eksporto į šias šalis, yra informacijos trūkumas.

„Mes siekiame, kad mūsų šalies kompanijos aktyviau dalyvautų projektuose ir domėtųsi eksportu į vadinamąsias trečiąsias šalis. ES šiai plėtrai skiria didesnį finansavimą, todėl norime, kad į šias rinkas dėmesį atkreiptų ir Lietuvos gamintojai. Kviečiame įmones konsultuotis tiek su Rinkos reguliavimo agentūra, tiek su Baltijos maisto organizacija, tiek su kitomis asociacijomis, turinčiomis tokių programų vykdymo patirties“, – teigia A. Bagotyrius.

]]> https://bfo.lt/ekspertai-lietuvos-gamintojai-neivertina-koki-demesi-jav-skiria-ekologiskam-maistui/feed/ 0 https://bfo.lt/perdirbtu-vaisiu-ir-darzoviu-skatinimo-programos-pirmu-metu-rezultatai/ https://bfo.lt/perdirbtu-vaisiu-ir-darzoviu-skatinimo-programos-pirmu-metu-rezultatai/#comments Wed, 03 Aug 2016 08:46:42 +0000 https://bfo.lt/?p=318 Pirmų Metų Rezultatai

Pirmaisiais Programos Europos perdirbtų vaisių ir daržovių informavimo Baltijos šalyse įgyvendinimo metais Baltijos šalyse buvo įvykdytos 2.644 veiklos, skirtos:

• Didinti Programos produktų žinomumą ir stiprinti vartotojų pasitikėjimą perdirbtais vaisiais ir daržovėmi
• Daryti įtaką vartotojų požiūriui Europos Sąjungoje pagamintų perdirbtų vaisių ir daržovių bei sulčių atžvilgiu

Veiklų įgyvendinimui panaudoti 97,49 proc. iš numatyto 537.005 Eurų biudžeto, kur veiklų ir biudžeto dalis tenkanti kiekvienai Baltijos šaliai pasiskirsto atitinkamai.

Po pirmųjų Programos įgyvendinimo metų pastebimas dar vienas teigiamas pokytis: žmonių, manančių, kad perdirbtų vaisių ir daržovių kilmės šalis neturi jokios reikšmės, dalis mažėja. Visose rinkose, palyginus su 2013 m. duomenimis, yra 1 procentu sumažėjimas: iki 23 proc. Lietuvos ir Latvijos rinkose ir iki 19 proc. – Estijos rinkoje. Vis mažiau vartotojų nebėra abejingi, kur yra pagaminti jų pasirenkami konservuoti produktai, nes tai turi įtakos jų kokybei. ES taikomi griežti konservavimo reikalavimai ir kontrolė užtikrina, kad produktai bus saugūs ir maistingi.

Apibrėžiant visus pateiktus duomenis, matoma teigiama informavimo veiksmų vykdymo įtaka: didėja vartotojų, kurie neabejoja perdirbtų vaisių ir daržovių maistinėmis savybėmis bei pasitiki ES taikomais standartais konservavimui, dalis. Taip pat mažėja Baltijos šalių gyventojų, kurie neigiamai nusistatę konservuotų produktų atžvilgiu. Kita svarbi tendencija, kad mažėja žmonių, neturinčių nuomonės apie perdirbtus vaisius ir daržoves. Nors dėl teigiamo Programos poveikio abejonių nekyla, tačiau numatytų pirmų metų rodiklių pasiekti nepavyko dėl to, kad veiklos buvo vykdomos ne visus metus, o tris ketvirčius. Tokia situacija susidarė dėl užtrukusios bendros informavimo koncepcijos sudarymo, maketų kūrimo, tolimesnio jų derinimo ir leidimų transliacijoms gavimo. Tikėtina, kad planuojamas rezultatas būtų pasiektas, jei Programos veiklos būtų vykdomos visus metus nuo Programos pradžios.

Šia programa yra siekiama išplatinti informaciją trečiosioms šalims apie organinės produkcijos metodą, kuriuo remiasi Baltijos Maisto Organizacija. Ypatingai, kad būtų pagerintas ES organinio žymėjimo atpažinimas ir pasitikėjimas juo. Tai pat, šiuo atveju būtų padidintas dėmesingumas ES organinio žymėjimo taisyklėms bei kontrolės sistemai.

Ekologinė gamyba – bendra ūkio valdymo ir maisto produktų gamybos sistema, apimanti geriausią aplinkosaugos praktiką, didelę biologinę įvairovę, gamtos išteklių išsaugojimą, aukštų gyvūnų gerovės standartų taikymą ir gamybos būdą, atsižvelgiant į tam tikrų vartotojų teikiamą pirmenybę teikiantiems produktams, pagamintiems naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Todėl ekologinės gamybos metodas vaidina dvigubą vaidmenį visuomenėje. Viena vertus jis suteikia tam tikrą rinką, tenkinančią vartotojų paklausą ekologiškiems produktams. Kita vertus, pristato viešąsias gėrybes prisidėdamas prie aplinkos ir gyvūnų gerovės, taip pat svarbiai prisidėdamas ir prie kaimo plėtros.

Svarbus veiksnys nustatantis organinio sektoriaus dydį, kuris vis dar nėra pernelyg didelis taikomosiose rinkose, tai nepakankamas vartotojų sąmoningumas. Nepaisant išaugusių palūkanų, daugumai vartotojų Kinijoje ir Pietų Korėjoje vis dar trūksta žinių apie ekologišką gamybos būdą bei jo pridėtines vertes.

Pasak vartotojų apklausos, vykusios Kinijoje ir Pietų Korėjoje 2016 metais, vartotojai neatpažįsta arba nepasitiki ES organiniu logotipu. Tik 4% Kinijos vartotojų bei 8% Pietų Korėjos vartotojų atpažįsta ES organinį logotipą. 4% vartotojų Kinijoje ir 5% Šiaurės Korėjoje pasitiki produktų, pažymėtų ES logotipu, kokybe. Be to, vartotojai rodo prastą supratingumą apie ES organinio ūkininkavimo naudą bei sudedamąsias dalis. Tik 2% Kinijos vartotojų ir tik 6% Pietų Korėjos vartotojų supranta termino – organinis produktas – reikšmę, kad šie produktai yra pagaminti be cheminių trąšų bei sintetinių sudedamųjų dalių.

Su programos pagalba tikimasi, kad bus pagilintas vartotojų apie ES organinį gamybos metodą bei naudą ES ekologinio ūkio pridėtinei vertei, taip siekiant padaryti ilgalaikį poveikį rinkai bei jos vartotojams.

Taikomosios šalys buvo pasirinktos kaip karštieji augimo taškai, aktyviai prisidedantys prie viso regiono, kuris tapo viena patraukliausių rinkų per pastaruosius dvidešimt metų, patrauklumo. Kinija bei kitos Rytų Azijos šalys atrodo labiausiai žadančiai per pastaruosius dvejus ateinančius metus. Iš tiesų, pagal Bloomberg labiausiai tobulėjančių rinkų statistiką, Kinija bei Pietų Korėja yra sąrašo viršuje. Kinija laikosi pirmoje vietoje, tuo tarpu Pietų Korėja – antra.

Ekologiškų produktų rinka patiria sparčią plėtrą abejose tikslinėse rinkose, nors Kinijos rinka vis dar yra ankstyvosiose vystymosi stadijose. Šalies vidaus ekologiškų produktų rinka pradėjo kurtis 21 amžiaus pradžioje bei išsiplėtė labai greitai, taip leisdama iškilti naujiems vidutinės bei aukštesniosios klasės vartotojams. Tai dar labiau pagreitino tai, kad per pastaruosius kelerius metus maisto skandalų istorijos tapo matomos bei lengviau prieinamos visuomenei.

Pagrindiniai ekologiškų produktų vartotojai yra daugiausiai uždirbantys miestiečiai. Būtent todėl organiniai produktai labiausiai išpopuliarėjo tarp pirmos pakopos miestų, tokių kaip Šanchajus ar Pekinas. Tačiau antros pakopos miestai taip pat pradeda vytis didžiuosius miestus šioje srityje.

Dabartinis scenarijus yra labai palankus ir optimistiškas organinių produktų tiekėjams – vietos organinio maisto rinkoje pakankamai užtenka tiek ir Kinijoje, tiek ir Pietų Korėjoje. Kuriamas vartotojų pasitikėjimas ekologiškų maisto produktų rinkoje yra svarbus tam, kad būtų užtvirtintas tvaraus šio sektoriaus vystymasis. Atsižvelgiant į ES ekologinio ūkininkavimo pasiekimus, Europos eksportuotojai yra geroje padėtyje, kad būti sėkmingi ekologinių produktų rinkoje. Dabar yra geriausias laikas siekti ir rinktis naudinga poziciją šiose rinkose investuojant, kad būtų suteikiama informacija paremianti rinkos dalyvius ir juos apšviesdama apie ES organinį sektorių. O taip pat, kad būtų sukurtas patikima ES organinė gamyba bei logotipas, kurie bus naudojami lyg konkurenciniai pranašumai.

Baltijos Maisto Organizacijos nariai yra susieti su daugeliu skirtingų užsiėmimų. Vienas iš jų – vištų auginimas ir perdirbimas. BMO atstovavimas paukštininkystės sektoriuje plečiasi į žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos sektorius, nes tai vienija ūkininkus, gamintojus ir prekybos organizacijas. Atsižvelgiant tik į Lietuvos paukštienos sektorių, šie BMO nariai – AB “Vilniaus Paukštynas”, AB “Kaišiadorių Paukštynas” ir UAB “Vičiūnų grupė” – yra didžiausi paukštienos gamintojai Lietuvoje.

Pagal Lietuvos statistinius duomenis, 112.8 tūkstančių tonų šviežios vištienos ir jos produktų buvo pagaminta 2015 metais. Taip pat, net 73.16 tūkstančių tonų šios, pagamintos, vištienos buvo parduota Lietuvos rinkoje.

Remiantis BMO narių suteikta informacija, 2015 metais šios įmonės nariai pagamino 80.8 tūkstančius šviežios vištienos ir jos produktų. Šis kiekis reprezentavo 71.6% vištienos ir produktų sektoriaus Lietuvoje, taip parodant, kad BMO yra vienas iš svarbiausių tiekėjų Lietuvos rinkoje. BMO nariai eksportavo net 48% pagamintos vištienos bei jos produktų.

Su tikslu, kad jos kientai būtų aprūpinti saugia ir aukštos kokybės vištienos produkcija, BMO atstovai nustatė bei laikosi tarptautinių maisto valdymo standartų, taip pat, pasaulinio maisto apsaugos standarto, kurie yra kokybės ir saugumo kontrolės pagrindas. Pradedant nuo veisimo ir užbaigiant esminiais etapais, t.y pagaminimu bei pristatymu rinkai.

2015 metais, net 48% BMO pagamintos šviežios vištienos ir jos produktų buvo parduoti ne Lietuvos sektoriuje, o tarptautinėje rinkoje. Aukšti gamybos standartai bei pastovi vieta rinkoje, pateikia BMO kaip svarbią vištienos sektoriaus figūrą ir tarptautinėje rinkoje. Taip pat, 2015 metais BMO pardavė 54.7 tūkstančio (76% visos produkcijos) šviežios vištienos gaminių Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje). 74% procentai šios buvo parduoti Lietuvos rinkoje, 15% buvo parduoti Latvijos rinkoje ir 11% buvo parduoti Estijos rinkoje.

BMO nariai eksportuoja vištienos gaminius į daugybę įvairių valstybių: Baltijos šalis, Daniją, Olandiją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Airiją, Prancūziją, Austriją, Italiją, Ispaniją, Rusiją, Baltarusiją, Siera Leonę, Vietnamą bei Liberiją. Baltijos Maisto Organizacijos nariai yra aktyvūs visose trijose Baltijos valstybėse bei turi ilgai trunkančius santykius su prekybos kompanijomis, kurios suteikia priėjimą prie plataus prekybos tinklo. Šis tinklas susideda iš paskirstymo kanalų: mažmeninės prekybos tinklai, nepriklausomos parduotuvės, viešbučiai, restoranai bei kavinės. Visa ši informacija puikiai atspindi tai, kad Baltijos Maisto Organizacija yra lyderė vištienos produkcijos srityje jos taikomosiose rinkose.

Asociacija “Lietuvos gėrimai” pasirašė partnerystės sutartį su VšĮ Baltijos maisto organizacija.

Baltijos maisto organizacija (Baltic Food Organisation) – ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas pristatyti savo atstovaujamų narių (maisto ir gėrimų pramonės įmonių) idėjas bei interesus visuomenei. BMO siekia skatinti Lietuvos ir Baltijos šalių maisto sektoriaus įmonių konkurencingumą bei verslo vystymą bei vykdo Europos Sąjungos ir Lietuvos finansuojamas žemės ūkio produktų informavimo ir pardavimų skatinimo veiksmų programas.

Kartu Asociacija “Lietuvos gėrimai” ir VšĮ Baltijos maisto organizacija sieks bendrų tikslų kuriant stiprų teigiamą maisto pramonės įvaizdį Lietuvoje ir kitose valstybėse, bendradarbiaus skatinant Lietuvos valdžios institucijas aktyviau prisidėti vystant Lietuvos maisto pramonės potencialą bei kitais būdais vystys Lietuvos maisto pramonę.

Pirmąkart parodoje “Sial China 2013″ buvo pristatyta ir parengta nacionalinė Lietuvos maisto pramonės įmonių ekspozicija. Kinija yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių Azijoje. 2012 m. lietuviškos kilmės produktų į Kiniją buvo eksportuota už daugiau nei 22 mln. Lt.

UAB “Agrovet” Lietuvos informaciniame – reklaminiame stende pristatė įmonės produkciją: šaldytą ir šviežią mėsą. O taip pat užsiminė apie jos subproduktus bei rūkytus ir vytintus mėsos gaminius. Įmonei pavyko užmegzti 30 kontaktų su verslo atstovais iš Kinijos, Rusijos, Olandijos, Belgijos ir kitų šalių.

Tęsiant, svarbu paminėti, kad nemažo pasisekimo susilaukė ir UAB “Litamilk” gaminama produkcija, ypatingai tarp Kinijos atstovų. Šiai įmonei taip pat pavyko užmegzti 30 kontaktų.

Viena iš svarbiausių “Sial China 2013″ parodos akimirkų buvo “SIAL Inovacijų” apdovanojimo teikimas. Tarp kandidatų buvo naujausias rinkos tendencijas ir pasiekimus atspindintys produktai, su kuriais parodos lankytojai ir dalyviai galėjo susipažinti specialiai tam įrengtoje zonoje. “SIAL INNOVATION 2013″ apdovanojimą laimėjo ir AB”Žemaitijos pienas” gaminamas sūris “Džiugas”.