"Negali sugrąžinti praeities, deja. Kai kurie dalykai nutinka tik vieną kartą gyvenime. Ir kad ir kaip tu besistengtum, niekada neišgyvensi tų jausmų ir vėl... Daugiau niekada nepakilsi tris metrus virš dangaus."
Dabar yra vidurnaktis ir aš nusprendžiau papasakoti apie ko gero vieną geriausių mano matytų filmų. „Trys metrai virš dangaus“ - tai istorija, palikusi gilų įspūdį jaunų žmonių kartoms. Šis filmas tapo gana žinomu visame pasaulyje, tad esu tikra, kad tarp mūsų skaitytojų atsiras žmonių, mačiusių jį. Tuomet būtinai dalinkitės nuomonėmis ir įspūdžiais komentaruose. Na, o jei filmo dar nematei, perskaityk šį straipsnį ir gal susigundysi jį pažiūrėti.
„Trys metrai virš dangaus“ (Ispanija, 2010): meilės ir skirtumų susidūrimas
„Trys metrai virš dangaus“ - 2010 metais Ispanijoje sukurtas filmas. Tai jausminga romantinė drama, pelniusi didelį populiarumą tarp jaunimo. Originalios istorijos siužetas pasakoja apie du jaunus žmones - Babi (Maria Valverde) ir Hugo (Mario Casas), vadinančio save Ačiu po dramos, įvykusios jo šeimoje. Babi - pati tikriausia "gera mergaitė" iš pasiturinčios šeimos, tuo metu Ačis - visiška priešingybė, agresyvus ir laukinis. Tarp veikėjų užsimezga patys stiprūs jausmai ir Ačis parodo Babi visiškai kitokį pasaulį. Ji pirmą kartą gyvenime laužo taisykles ir daro tai, ko nori širdis.
Filme puikiai perteikta atmosfera ir veikėjų gyvenimai: žiaurus ir pavojingas Ačio pasaulis ir švarus, tvarkingas ir mokyklinis Babi gyvenimas. Yra labai gražiai nufilmuotų scenų, pavyzdžiui, scenos prie jūros. Gali susidaryti įspūdis, kad tai - tik eilinė "saldi" meilės istorija, tačiau taip nėra. Nagrinėjamos tokios problemos kaip tėvų ir vaikų santykiai, vidiniai prieštaravimai tarp to, ką reikia daryti ir to, ko norisi, konfliktas tarp meilės ir šeimos, išdavystė ir atleidimas. Taip pat filmui netrūksta išties dramatiškų scenų, kurios pravirkdė net mane, žmogų, kuris per filmus išvis neverkia.
Simbolika ir gilios prasmės
Filme labai daug simbolikos, jei sugebi atkreipti dėmesį į detales, tikrai pastebėsi tokius dalykus. Pavyzdžiui, odinė Ačio striukė, simbolizuojanti jo laisvą asmenybę ir tai, kaip filmo eigoje su ja elgiamasi. Taip pat asmeniškai man labai patikusi scena yra ta, kurioje Ačis simboliškai priima Babi pasaulį ir visgi ateina į jos prabangų gimtadienį, į aplinką, kuriai jis svetimas. Jiedu šoka pagal itin simboliškai skambiančią dainą "Forever Young", kas dar labiau išryškina veikėjų jaunystę ir jausmus. Ši scena - viena gražiausių, prieš pat tragiška kulminaciją.
Nors "Trys metrai virš dangaus" yra realistinė drama, verta atsižvelgti į rašytojo Ransom Riggs kūrybą. Riggs yra žinomas dėl savo knygų serijos "Ypatingų vaikų namai", kuriose dera fantastiniai elementai ir gotikinė atmosfera. Ar įmanoma, kad būsimame "Trijų metrų virš dangaus" tęsinyje atsirastų kokių nors fantastinių elementų? Nors tai atrodo mažai tikėtina, vis dėlto galima įsivaizduoti, kaip tam tikri simboliai ar metaforos galėtų įgauti fantastinę prasmę. Pavyzdžiui, Stepo aistra greičiui ir rizikai galėtų būti pavaizduota kaip tam tikra supergalia, o Babi gebėjimas įžvelgti grožį ir gėrį galėtų būti interpretuojamas kaip magiškas talentas. Tačiau svarbu pabrėžti, kad pernelyg didelis nukrypimas nuo originalios istorijos stiliaus ir žanro gali nuvilti gerbėjus.
„Trijų metrų virš dangaus“ antroji dalis (Ispanija, 2012)
Antra filmo dalis buvo nufilmuota 2012 metais, taigi praėjus dvejiems metams po pirmosios. Filmo laiku taip pat praėjo dveji metai nuo pastarųjų įvykių. Vėlgi, nieko nespoilinsiu, tik pasakysiu, kad šio filmo atmosfera gerokai skiriasi nuo pirmosios dalies, tačiau jis netampa dėl to prastesniu. Tie patys veikėjai yra vaizduojami iš kitos perspektyvos, o tai priverčia pažvelgti į juos kitaip ir vėl įvertinti jų poelgius. Taip pat išties nuostabi pagrindinė mintis, išsakyta antrosios dalies pabaigoje... Ji apie visus žmones - apie mūsų gyvenimą praeitimi, apie tai, kaip norime iš visos širdies kažką pamiršti, tačiau nuolat tai prisimename. Apie mokėjimą gyventi toliau.
Kaip ir pirmoje dalyje, filmas nagrinėja daugybę žmogaus gyvenimo aspektų ir problemų, su kuriomis susiduriama gyvenime: kai už tobulos šeimos įvaizdžio ne viskas yra taip tobula, kaip atrodo. Kas iš tiesų yra svarbu? Ar įmanoma sutaisyti tai, kas, atrodo, visiškai sudaužyta? Ar įmanoma gyventi po to, kai netekai dalies savęs? Kas yra prarastas laikas? Tikrai rekomenduoju pažiūrėti šį filmą, nes jis negali palikti abejingų. Asmeniškai mane jis labai paveikė emociškai, po peržiūros tikrai yra apie ką pagalvoti.
3 metrai virš dangaus - anonsas
Itališka filmo versija (2004)
Neatsispyriau ir aš tai ,,trys metrai virš dangaus“ manijai ir nusprendžiau pažiūrėti itališkąją versiją. Pagal ką rinkausi? Na, kadangi istorijos, manyčiau, turėtų būti ganėtinai identiškos, rinkausi pagal pagr. aktorius. Na, ir šiame filme vaidinantys aktoriai man pasirodė simpatiškesni. Ypač vaikinas, vaidinantis Step’ą. O filmas paprastų paprasčiausias: yra ,,gera“ mergina Babi ir ,,blogas“ vaikinas Step’as. Na, ir užtenka žvilgsnio, kad jų viduje šis tas įvyktų.
Filmu teko nusivilti, nė iš tolo nepajutau to, ką teko skaityti knygoje. Aišku, knygoje viskas plačiau, filmas viską interpretuoja savaip. Na, tenka pripažinti, kad iš esmės buvo tikrai gražių romantiškų vietų, tie saldūs lipšni bučiniai, juntamas intensyvus pagrindinių herojų meilės pakylėjimas ir nuosmukis, gražūs aktoriai, nebloga ir vaidyba. Keista, prie itališko filmo nesu pratęs, tai sunku vertinti režisūrines galimybes, tik man kažko labai pritrūko arba koja pakišo jau skaityta knyga. Kažin, ar būčiau šį filmą įvertinęs geriau ir jeigu nebūčiau skaitęs knygos.
Didžiąją laiko dalį maniau, kad galutinis vertinimas bus tikrai pakankamai geras kaip tokio žanro filmui. Tačiau kai kurie dalykai negali praslysti pro akis. Ne visada ,,tikėjau“ veikėjais, kai kurios scenos atrodė dirbtinos, nespinduliuojančios reikiamų emocijų, nenatūralios. Buvo konfliktų, kurie taip ir užsibaigdavo beveik net neprasidėję, išsiskyrimai/susitaikymai - be didesnių emocijų, tai, jei ne Tokia pabaiga (kuri iš tiesų paliko gerą įspūdį), manau, vertinimas dar kiek būtų kritęs. Kalbant apie veikėjus, tai, hm, nelabai man jie tiko vienas kitam. Su tuo ,,gera“, ,,blogas“ tai viskas normaliai, tebūnie, juk, kaip sakoma, geras mergaites traukia blogiukai.
| Filmo versija | Išleidimo metai | Šalis | Pagrindinio vyro herojaus vardas (filme) |
|---|---|---|---|
| Trys metrai virš dangaus | 2010 | Ispanija | Ačis (Hugo) |
| Tre mitri sopra il cielo | 2004 | Italija | Stepas |
Federico Moccia kūrybos įtaka ir tęsinių svarba
Knyga ir pagal ją sukurtas filmas atskleidžia jausmingą meilės dramą, kurioje susiduria du skirtingi pasauliai. Prieš pradedant svarstyti apie tęsinį, verta prisiminti, kas vyko originalioje istorijoje. Stefanas, draugų pramintas Stepu, yra maištingas jaunuolis, gyvenantis gatvės gyvenimą, pilną adrenalino ir rizikos. Babi, priešingai, auga pasiturinčioje šeimoje ir svajoja apie prabangią ateitį. Jų keliai susikerta netikėtai, ir nors iš pradžių Babi jaučia pasišlykštėjimą Stepo įžūlumu, ilgainiui tarp jų užsimezga magnetinė trauka. Stepas taip pat pajunta niekada nepatirtus jausmus Babi. Jų meilė tampa intensyvi, pilna aistros ir nuotykių. Tačiau skirtingi gyvenimo būdai tampa rimtu iššūkiu jų laimei. Ar jie sugebės įveikti šį iššūkį?
Turint omenyje originalios istorijos populiarumą, natūralu, kad gerbėjai norėtų sužinoti, kas nutiko Babi ir Stepui po to. Tęsinys galėtų pasakoti apie tai, kaip Babi ir Stepas susitaikė su išsiskyrimu. Kaip jie bandė susikurti naujus gyvenimus atskirai? Ar jiems pavyko pamiršti vienas kitą? Toks tęsinys būtų realistiškas ir atspindėtų daugelio žmonių patirtį. Jame galėtume pamatyti, kaip veikėjai bręsta ir mokosi iš savo klaidų. Kita galimybė - parodyti, kaip Babi ir Stepas vėl susitinka po daugelio metų. Galbūt jie abu jau yra pasikeitę ir subrendę. Ar jie sugebės atgaivinti savo meilę? Ar jie išmoko iš savo praeities klaidų? Toks tęsinys būtų viltingas ir romantiškas. Jame galėtume pamatyti, kad meilė gali įveikti visas kliūtis, jei tik žmonės yra pasiruošę dirbti dėl santykių. Tęsinys galėtų susikoncentruoti į naujus iššūkius ir dramas, su kuriais susiduria Babi ir Stepas. Galbūt jie susiduria su finansinėmis problemomis, šeimos nesutarimais ar sveikatos problemomis. Ar jų meilė išliks stipri nepaisant visų sunkumų? Toks tęsinys būtų įtemptas ir dramatiškas. Tęsinys galėtų giliau panagrinėti Stepo praeitį ir jo ryšius su gatvės gaujomis. Galbūt jis bando palikti šį gyvenimą, tačiau jo praeitis jį persekioja. Ar Babi sugebės jam padėti? Ar Stepo praeitis sugriaus jų santykius? Toks tęsinys būtų kupinas veiksmo ir įtampos. Jame galėtume pamatyti, kaip sunku pabėgti nuo savo praeities ir kaip svarbu turėti žmogų, kuris tavimi tiki.
Remiantis informacija, "Sielų biblioteka" buvo suplanuota kaip paskutinė trilogijos dalis, tačiau autorius negalėjo atsiplėšti nuo istorijos ir parašė daugiau tęsinių. Tai rodo, kad kartais tęsiniai gali būti ne tik komerciškai sėkmingi, bet ir kūrybiškai vertingi. Jei autorius turi ką pasakyti ir jaučia, kad istorija dar nepasibaigė, tęsinys gali būti puikus būdas toliau plėtoti veikėjus ir temas. Tačiau svarbu, kad tęsinys būtų apgalvotas ir turėtų aiškų tikslą.