Daugelis žmonių kasdien susiduria su klausimu, ar saugu gerti antrą kartą virintą vandenį. Ši tema kelia daug diskusijų, todėl panagrinėkime esminius aspektus, mitus ir specialistų nuomones. Žmonės išrado virimą, kad galėtų naudoti vandenį maistui ruošti ir gerti. Pagrindinė priežastis - atsikratyti mikrobų ir bakterijų, kurie dažnai yra žaliame vandenyje. Iš tiesų didžioji dalis kenksmingų medžiagų žūsta veikiant aukštai temperatūrai.
Kas vyksta verdant vandenį?
Pasiekus 100 laipsnių Celsijaus temperatūrą, su vandeniu vyksta pokyčiai: verdant išgaruoja vandens molekulės ir deguonis. Bet kuriame vandenyje yra tam tikrų priemaišų, kurios 100 laipsnių temperatūroje niekur nedingsta, ypač druskos. Pakartotinai verdant vandenį, dalis ištirpusių dujų - ypač deguonis - išgaruoja, o vandens tūris sumažėja. Dėl to mineralinės medžiagos, tokios kaip kalcis, magnis ar druskos, tampa labiau koncentruotos. Virinant vandenį, kalcio ir magnio hidrokarbonatai skyla ir susidarę karbonatai iškrenta nuosėdomis, kitais žodžiais tariant, iš vandens pašalinami mūsų organizmui reikalingi kalcio ir magnio mineralai.
Vandens garinimo eksperimentas
Pakartotinio virinimo poveikis sveikatai
Apskritai, virtas vanduo yra mažai naudingas, o pakartotinis apdorojimas daro jį dar ir kenksmingą. Kai kurie ekspertai įspėja, kad kelis kartus verdant užterštą vandenį, mineralinių medžiagų koncentracija gali padidėti iki kenksmingo lygio. Chemikė dr. Anne Helmenstine teigia, kad pakartotinai virintame vandenyje galima aptikti fluoridų, nitratų ir net arseno. Patį didžiausią pavojų sveikatai sukelia arsenas. Gydytojai įvardija potencialius susirgimus, tokius kaip cukrinis diabetas, periferinė neuropatija, odos pažeidimai, vėžys, virškinamo trakto bei inkstų sutrikimai, širdies ir kraujagyslių ligos. Taip pat, jei vanduo pakartotinai verdamas, dalis fluoro junginių yra paverčiami fluoridais, kurie gali sukelti nevaisingumą.
Pagrindiniai pavojingi junginiai
- Arsenas: sukelia virškinamojo trakto, inkstų ir širdies sutrikimus.
- Fluoridai: gali neigiamai paveikti vaisingumą ir vystymąsi.
- Nitratai: verdant aukštoje temperatūroje gali virsti į nitrosaminus, kurie siejami su onkologiniais susirgimais.
Specialistų nuomonės
Visgi, ne visi specialistai yra tokios griežtos nuomonės. Kauno technologijos universiteto profesorius dr. Algirdas Šulčius paneigė, kad keliskart virintas vanduo tampa kenksmingas. Pasak jo, įvairių vandenyje esančių medžiagų koncentracijos yra labai mažos, tad jei vandenį virini kelis kartus, tikrai neįvyksta nieko, kas pakenktų žmogaus organizmui. UAB „Vilniaus vandenys“ specialistai taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra puiki, todėl jį galima gerti iš čiaupo nevirintą.
Svarbios taisyklės ruošiant vandenį
Nepaisant skirtingų nuomonių, reikia laikytis kelių svarbių taisyklių, kad vanduo išliktų kokybiškas:
- Kiekvieną kartą įpilkite šviežio vandens virimui, nepilant jo į seną skystį.
- Leiskite vandeniui pastovėti keletą valandų prieš virimą.
- Reguliariai valykite virdulį, kad pašalintumėte mineralų nuosėdas.
- Jei vanduo semiamas iš neaiškių šaltinių, virinimas yra būtinas, tačiau geriausia naudoti filtruotą arba šaltinio vandenį iš patikimo šaltinio.
| Veiksnys | Poveikis |
|---|---|
| Vienkartinis virinimas | Sunaikina bakterijas, minkština vandenį |
| Pakartotinis virinimas | Didina mineralų ir priemaišų koncentraciją |
| Vandens stovėjimas virdulyje | Skatina bakterijų dauginimąsi |