Gūžiniai kopūstai yra viena iš labiausiai paplitusių daržovių Europoje. Manoma, kad europiečiai juos vartojo 100-50 tūkstančių metų prieš mūsų erą. Senovės Romoje kopūstas buvo pateikiamas desertui, ir buvo teigiama, kad tai ne tik maistas, bet ir vaistas nuo daugelio ligų. Daugelį amžių kopūstai yra vertinami dėl savo maistinių savybių, derlingumo ir atsparumo.
Baltieji gūžiniai kopūstai yra puikus vitamino A, K, C, B6, folio rūgšties, kalcio, geležies ir kitų svarbių vitaminų, antioksidantų ir skaidulų šaltinis. Jie mažai kaloringi, todėl tai puikus pasirinkimas tiems, kurie siekia palaikyti sveiką svorį arba jo numesti. Vartojant juos reguliariai, galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, stiprinti imuninę sistemą ir kovoti su ligomis.
Baltieji gūžiniai kopūstai „Cuor di Bue Grosso“ yra vertinami dėl ankstyvo brendimo ir puikaus skonio. Ši kūginė veislė vis labiausiai populiarėja tarp sodininkystės entuziastų. Tai puikus pasirinkimas pavasario auginimui, nes formuoja kompaktiškas, vidutinio dydžio gūžes su švelniu, saldžiu skoniu.
Kopūstų auginimo ypatumai
Nors ši daržovė kilo iš laukinio augalo, šiomis dienomis tai viena populiariausių daržovių, auginamų daržuose. Kopūstų auginimas nėra sudėtingas. Šios daržovės mėgsta vandenį praleidžiančią, sunkesnę, drėgną dirvą. Pavasarį dirvą, skirtą sodinti kopūstus, reikėtų patręšti.
Didžiausi gūžinių kopūstų derliai gaunami derlinguose, drėgmę sulaikančiuose dirvožemiuose. Netinka labai lengvi smėlingi ir žvyruoti dirvožemiai, kuriuose greitai prarandama drėgmė. Kopūstai gerai auga silpnai rūgščiose ar neutraliose dirvose (pH 5,6 ir daugiau). Rūgščiose dirvose dažnai pasireiškia pavojinga liga - šaknų gumbas (kilė), todėl rudenį būtina kalkinti dirvą, įterpiant 200-500 g/m² kalkių, kreidos arba medžio pelenų.
Ankstyviesiems baltagūžiams kopūstams dirvos PH turėtų būti 6,5-7,2, vidutiniams ir vėlyviesiems - 6,6-7,5, durpynuose 5- 5,5. Jei dirva rūgštesnė, tai ji ruošiama iš rudens. Prieš kasant į dirvą įterpiama dolomitmilčių arba kalkių, kreidos, priklausomai nuo rūgštingumo. Sukasus paliekama iki pavasario.
Rudeninis perkasimas naudingas ir kaip dezinfekcijos priemonė - šaltis sunaikins kenkėjų lervas ir ligų sukėlėjus. Organinio tręšimo šalininkai gali drąsiai naudoti mėšlą. Tokiu atveju mineralinių trąšų kiekis mažinamas arba jų iš viso atsisakoma. Pavasarį į dirvą įterpiama organinių ir mineralinių trąšų. Iš organinių - mėšlo puvinys arba mėšlo ir durpių kompostas - 3-4 kg 1 kv. metrui.
Sėjos ir daigų auginimo ypatumai
Baltųjų gūžinių kopūstų „Cuor di Bue Grosso“ sėja reikalauja kruopštumo, kad augalai augtų sveiki. Sėklas reikia dėti 0,5-1 cm gylyje. Kopūstų sėklos smulkios: 1 g telpa 250 - 300 sėklų. Stambesnės ir juodesnės sėklos laikomos geresnės kokybės. Tinkamose sąlygose laikant, sėklos išbūna daigios 4 - 6 metus. Sėklos pradeda dygti po 3 - 4 dienų.
Daiginami daigyklose ir vėliau išsodinami į lysves arba sėjami tiesiai į lysves. Rekomenduojama kopūstus palaikyti 15 minučių 45-50 laipsnių vandenyje, po to 1 minutei įdėti maišelį su sėklomis į šaltą vandenį. Vėliau 12 valandų palaikoma maistingame tirpale (1 l/10 g nitrofoskos arba specialių augimo stimuliatorių pagal instrukciją). Sėklos perplaunamos ir 1 parą grūdinamos 1-2 laipsnių temperatūroje. Tai padidina daigumą ir atsparumą šalnoms.
Daiginimui ankstyvųjų veislių kopūstai sėjami nuo kovo vidurio. Šildomuose šiltnamiuose galima daiginti nuo kovo pradžios. Vėlyvesnių veislių kopūstai sėjami nuo balandžio vidurio. Balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį galima sėti į atvirą gruntą po plėvele.
Sėjama į specialius mišinius arba galima paruošti mišinį pačiam iš dirvos ir komposto (1/1) pridedant smėlio, durpių arba durpinio komposto, optimalus dirvos PH daiginimui 6,5-6,7. Kibirui mišinio pridedama 15 g superfosfato. Žemės mišinys sudrėkinamas, sudedamas į 5-6 centimetrų aukščio dėžutes, paviršius išlyginamas. Sėklos sėjamos 1 cm gyliu, kas 1 cm, atstumai tarp vagelių 3 cm. Daigai turėtų pasirodyti po 4-5 dienų, optimali daigų auginimo temperatūra 15-18 laipsnių.
Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapui daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius, pilnus tos pačios sudėties žemės mišinio. Daigas įdedamas iki sėklaskilčių. Indeliai laikomi šviesoje, pirmas 2-3 dienas temperatūra 16- 18 laipsnių, kai prigyja sumažinama iki 13-14 dieną, ir 10-12 naktį.
Daigų sodinimas ir priežiūra
Geriausias laikas sodinti kopūstų daigus yra gegužė. Sodinant kopūstus, svarbu išlaikyti tinkamą 40x40 cm atstumą. Daigai išsodinami į paruoštą dirvą balandžio pabaigoje (tinka išsodinti iki gegužės pabaigos). Atstumai tarp eilių - 50-70 centimetrų, tarp augalų 30-50 centimetrų. Vėlyvieji kopūstai išsodinami gegužės antrojoje pusėje, atstumai tarp eilių 60-70 centimetrų, o tarp daigų 40-60 centimetrų.
Daigai išsodinami nesaulėtą dieną arba vakare. Daigai įkasami iki pirmųjų tikrųjų lapų. Geriau prigis, jeigu pirmas 5-6 dienas lapus drėkinsite, pirmas 2 dienas lapus verta saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Kopūstai labai reiklūs drėgmei. Daugiausiai vandens kopūstams reikia po daigų išsodinimo, aktyviai augant lapams ir gūžės formavimosi laikotarpiu. Po išsodinimo laistoma kas 3-4 dienas po 6-8 litrus 1 kvadratiniam metrui, vėliau kartą per savaitę 10-12 l/1 kv. m. Vėlyvosios veislės labiau mėgsta drėgmę, todėl reikia kelis kartus daugiau vandens (15-20 l/m2). Ankstyvuosius kopūstus daugiau laistyti reiktų birželį, vėlyvuosius - rugpjūtį. Laistoma ryte arba vakare, vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė negu 18 laipsnių.
Purenti 5-8 centimetrų gyliu reikėtų kas 6-7 dienas arba palaisčius, po stipraus lietaus. Jei mažai drėgmės ir lengvesnės dirvos, tai purenama sekliau, esant daugiau drėgmės ir sunkiose dirvose - giliau.
Po 20 dienų pirmą kartą apkaupiama. Kartojama po 8-10 dienų. Pirmą kartą tręšiama apkaupimo metu. Pageidautina tai daryti palaisčius arba po stipraus lietaus. Įterpiama 1,5-2,5 g 1 kv. metrui azoto, fosforo ir kalio trąšų. Antrą kartą tręšiama po 20 dienų įterpiant 2-3 g tų pačių trąšų. Galima pakeisti organinėmis trąšomis: skystas karvės mėšlas (1:4), paukščių (1:8), 1-1,5 litro vienam augalui. Jei dirva derlinga arba gerai patręšta, galima nenaudoti papildomų tręšimų.
Kenkėjus (amarus, šliužus, sraiges) atbaidys pelenai (100 g/ 1 kv. m).
Veislės ir derliaus nuėmimas
Baltieji gūžiniai kopūstai „Cuor di Bue Grosso“ pasižymi geru atsparumu daugumai ligų, todėl ją lengva auginti net ir mažiau patyrusiems sodininkams. Gūžės susuka po 60-63 dienų nuo daigų pasodinimo. Veislė skirta vėlyvo pavasario - ankstyvos vasaros derliui, šviežiam vartojimui. Gūžės apvalios, apie 1,5 kg svorio, netrūkinėja. Subręsta vienu metu.
Geriausios oro sąlygos kopūstų derliaus nuėmimui - kai lauko temperatūra siekia nuo 0° iki +5° C. Daug reikšmės turi kopūstų gūžių nokumo lygis. Pasistenkite per vieną kartą surinkti visą kopūstų derlių, nepalikdami gūžių vėlesniam surinkimui.
Atsisakykite tradicinio kopūstkočių kirtimo kastuvu ar peiliu. Nukirstas kopūstkotis - atvira žaizda, kurioje greitai gali prasidėti puvimas, infekcija. Laikymo patalpą prieš sandėliuojant derlių išvėdinkite ir dezinfekuokite. Patalpa turi būti šalta ir tamsi. Temperatūra viduje turi būti 0° C ribose. Pašalinkite sudžiūvusius pageltonavusius lapus. Gūžes sudėkite piramide, tolygiais sluoksniais.
Kopūstų nauda
Kopūstai - viena populiariausių ir seniausiai vartojamų daržovių pasaulyje. Jie vertinami dėl atsparumo šalčiui, patogaus transportavimo, didelio derlingumo ir tinkamumo ilgam laikymui, ypač vėlyvųjų veislių. Tarp suvartojamų daržovių, kopūstai sudaro apie šeštadalį kiekio. Ši daržovė gali būti vartojama šviežia ir perdirbta, išsaugant daugelį naudingų maistinių medžiagų, vertinga dėl gydomųjų ir dietinių savybių.
Kopūstų nauda ir maistinė vertė yra didelė, nes kopūstai yra vitaminų ir mineralų lobynas. Ankstyvosios baltagūžio kopūsto veislės turtingesnės vitamino C (vidutiniškai 60 mg/ 100 g), kuris gana neblogai išsilaiko net ir verdamas (verdant 1 val. vitamino prarandama apie 50 proc.). Be to, yra B1, B2, PP, B3 ir K vitaminų. Vitaminai kopūsto gūžėje pasiskirsto netolygiai: išoriniuose lapuose jų beveik 2 kartus daugiau.
Paprasto baltagūžio kopūsto gydomasis poveikis labai platus. Medicinoje kopūstai vartojami dietiniams patiekalams sergant širdies ir virškinimo sistemos ligomis. Sultyse aptikta 16 aminorūgščių, o vitaminas U gydo skrandžio opas. Ląsteliena, kurios kopūstai turi, padeda išvesti iš organizmo cholesterolį.
Rauginti kopūstai laikomi vienu geriausių natūralių vitaminų šaltinių žiemą, o jų rūgimo procese susidarančios organinės rūgštys - obuolių, citrinų, gintaro, fumaro ir oksalo - gerina virškinimą.