2015 m. gegužės 16 d. virš Baltijos jūros dingo bendrovės „Klaipėdos avialinijos“ lėktuvas „An-2“, skridęs iš Švedijos į Lietuvą. Lėktuve buvo du labai patyrę lakūnai - Alvydas Selmistraitis ir Adolfas Mačiulis, ore praleidę daugiau nei 15 tūkst. valandų.
Lėktuvas „An-2“ virš Baltijos jūros dingo gegužės 16 d. skrisdamas iš Švedijos į Lietuvą. Lėktuvas skrido iš Danijos per Kattlebergo oro uostą prie Geteborgo į Klaipėdą. Lėktuvas skrido virš Baltijos jūros „negyvuoju“ maršrutu, kuris nepapuola į radarų apžvalgos poziciją. Nuo Kattlebergo iki Klaipėdos yra apie 614 km atstumas, o skrydžio per jūrą apie 290 km.
Paskutinį kartą tikrintas dvi savaites prieš skrydį lėktuvas buvo taisomas danų technikų Danijoje ir jam buvo keistas kuro bakas, buvo padaryta ir daugiau remonto darbų. Tuščias toks lėktuvas sveria apie 3,5 tonos, o su kuru jo masė siekia 5 tonas. Pilotai net turėdami pakankamą kiekį degalų pasiėmė apie 200 litrų jų atsargų.
Pagal pirminę informaciją įgula turėjo gelbėjimosi liemenes, išgyvenimo kostiumus (hidrokostiumus) ir plaustą. Viena iš tikėtinų versijų yra variklio sustojimas, o kodėl radijo ryšiu nebuvo perduota informacija, nežinome. Gal buvo ir kitų gedimų, gal dingo elektra.
Žinomas aviacijos specialistas Vidas Kaupelis atkreipia dėmesį, kad lėktuvas liko iš esmės sveikas, o tai rodo, jog nusileidimas į vandenį buvo kontroliuojamas ir palyginus sklandus. 150km/h greičiu biplanas rėžėsi į bangas, net jeigu ir buvo bandoma jį nutupdyti, tai nebuvo įmanoma, nes bangos ~5 m ir uraganas siautė. Pilotams tiesiog nuo smūgio į vandenį sutrupėjo skeletai, trūko visi vidaus organai per šimtadalį sekundės.
An-2 nuskendo per minutę-dvi maksimum, o greičiausiai netgi vertėsi ne sykį. Net ant lygaus vandens be slidžių neįmanoma nusileisti, kadangi šiame modelyje ratai nesulenda į korpusą, todėl šiuo modeliu skraidyti virš jūros nepatartina, tam yra kitos An-2 modifikacijos.
Buvo kažkoks smūgis leidžiantis į vandenį. Taip, atrodo, kad ten švelniai, bet iš tikrųjų būna didžiulis smūgis. Jie skrido vienmotoriu „kukurūzu“ negyvu maršrutu, kuris nepapuola į radarų apžvalgos poziciją. Pilotai žino ką reiškia skristi vienmotoriu virš vandens telkinio ir nėra galimybės prisišaukt pagalbos, nes dispečeriai taves nemato. Sutrikus variklio darbui antro šanso dažniausiai nebūna. Baltijos jūra yra pavojinga. Visoje šioje situacijoje kalčiausi pilotai, kurie skrido „va bank“.
Smūgis buvo, nes nulėkęs variklio dangtis, sulinkę propeleriai. Manoma, kad gelbėjimosi plaustai automatiškai išsiskleidžia 10 m gylyje. Nedirbant varikliui ranka vos įmanoma paėmus už mentės prasukt. Tai ne variklis su laisva turbina, kur pusukus mentę, pastarosios dar iš inercijos sukasi. Kiek galima suprasti iš video įrašo, tai lėktuvas švelniai pasodintas ant ratų, nesukapotavęs, kitaip jis gulėtų ratais į viršų ir ko gero, be stiklų, su veikiančiu varikliu, nes propeleris sulankstytas ir, matyt, smarkiai griebė vandenį, nes gaubto nesimato. Atrodo, kad nukrito ne dėl sustojusio variklio, nes jis veikė. Mentės užsilankstę, variklio dangčiai taip pat nulakstę.
Iš to kaip užlinkę propeleraiai tai atrodo, kad variklis nedirbo, nes mentis užlinkę į langų pusę ir tas reiškia, kad kontakto metu su vandeniu lėktuvas stačiau ėjo, su priekiu kabino vandenį. Jei būtų dirbęs variklis - mentės būtų lenktos įstrižai arba šoninio lenkimo, ne į priekinių langų pusę, o į išorę sulinktų. Matosi ir sparnas lūžęs. Panašu, kad jiems pavyko pakankamai gerai nutupdyti lektuvą, bet nepavyko išlypti iš lėktuvo. Arba laiko buvo per mažai, arba nepavyko durų atidaryti. Matėt smūgio žymę ant šono - reiškia propeleris dirbo iki paskutinio momento. Kai atakavo bangos keterą, propelerio mentės užgreibė variklio apsaugas, kurias ištaškė į gabalus.
Pasak eksperto, išsigelbėjimas šiuo konkrečiu atveju sudėtingas dėl lėktuvo „An-2“ konstrukcijos. „Dėl paties orlaivio ypatybių - važiuoklė neįtraukiama, visuomet yra labai didelė tikimybė, kad versis, o tuomet tikimybė, kad žmonės bus sužeisti. Be to, avarinis išėjimas yra komplikuotas, tiesiog to orlaivio konstrukcija tokia, kad greičiausiai galima išeiti atidarius viršutinę kabinos dalį, bet tada neturi plausto. Evakuojantis per duris techniškai problematiška, kaip išsitraukti plaustą. Jei ore būtų, vienintelė išsigelbėjimo galimybė - parašiutas, o tokiems lėktuvam parašiutai neprivalomi.“
Kaip aš buvau informuotas „Klaipėdos avialinijų“ vadovybės, kad A.Selmistraitis turėjo individualius avarinės vietos nustatymo švyturius ir jis juos pasiėmė. Jis kai aktyvuojamas, siunčia signalą į palydovus, kurie siunčia atgal į centrą Norvegijoje, kur jau mato, iš kurios vietos siunčiamas signalas, ir tas centras informuoja atitinkamos šalies institucijas“, - kalbėjo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas. Pasak A.Šumsko, ši įranga gali nesuveikti uždaroje patalpoje, lėktuvo viduje, tad tikėta, jog šiuo atveju taip ir galėjo nutikti.
Šeštadienį apie 18 val. karinės pajėgos gavo Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro pranešimus apie prarastą ryšį su orlaiviu An-2, skrendančiu virš Baltijos. Paieškoje dalyvavo Lietuvos karinių jūrų pajėgų (LKJP) lėktuvas L-410 ir laivas „Jotvingis“, Latvijos karinis sraigtasparnis Mi-17, Klaipėdos uosto gelbėjimo laivas „Šakiai“. Vakar rytą Krašto apsaugos ministerija atnaujino lėktuvo An-2 paieškos ir gelbėjimo operaciją.
16.16 val. (Versija-1) Užfiksuoja paskutinę apytikslę dingusio lėktuvo poziciją. Pilotai, įskridę į Lietuvos oro erdvę, užmezgė paskutinį radijo ryšį. 16.20 val. (Versija-2, A. Raščiaus) An-2 užmezgė ryšį: Palangos skrydžių valdymo centrui pranešė savo šaukinį ir nurodė, kad 17.20 val. planuoja nusileisti Klaipėdoje; visą laiką iki 17.20 val. 16.35 val. lėktuvas fiksuotas karinių Švedijos radarų (A. Raščiaus versija). 16.40 val. (Palangos skrydžių valdymo centro?) skrydžio vadovas norėjo keisti slėgį (?), ėmė kviesti lėktuvą, bet An-2 neatsakė.
17.20 val. buvo susiekta su Klaipėdos aerodromo atstovais, kurie panešė, jog An-2 neatvyko. Taip pat susiekta su Liepojos skrydžių valdymo centru, kitais Latvijos skrydžių valdymo centrais, bet duomenų apie lėktuvą negauta. 17.20-17.50 val. lėktuvas An-2 buvo šaukiamas, bandoma su juo susisiekti (remiantis taisyklėmis, ieškoti lėktuvo reikia pradėti per 30 min. nuo nurodyto nusileidimo laiko); 18.09 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro budėtojai gavo pranešimą/-us iš Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro ir iškart aktyvuota paieškos bei gelbėjimo operacija (iki čia - A. Raščiaus versija), nes prarastas ryšys su iš Švedijos Geteborgo oro uosto į Klaipėdos oro uostą išskridusiu lėktuvu An-2 su dviejų žmonių įgula.
18.40 val. 18.49 val. Lietuvos koordinacinis centras susisiekė su Švedijos koordinaciniu centru bei paprašė pagalbos; Po pranešimo gavimo iš Nemirsetos gelbėjimo posto į paieškos rajoną buvo nedelsiant išsiųstas pirmasis budintis Karinių oro pajėgų paieškos sraigtasparnis Mi-8, dar vienas karinis sraigtasparnis atskrido iš Kauno. 19.30-23.30 val. dirba keturi Švedijos ir vienas Lietuvos lėktuvas. 19.55 val. 21.41 val. Išplaukė laivas „Šakiai“. 23.45 val. (apie 23:45val) karinis sraigtasparnis ir Švedijos lėktuvai grįžo į dislokacijos vietą, paiešką per naktį tęsė Karinių jūrų pajėgų laivai.
Gerokai po vidurnakčio. Pasak Jūrinio gelbėjimo koordinavimo centro vadovo Artūro Andriušaičio, per pirmąsias gelbėjimo valandas iš gelbėtojų pusės buvo atlikta viskas - išsiųsti penki orlaiviai. Jei žmonės būtų buvę paviršiuje su oranžinėmis liemenėmis, jie būtų buvę rasti. 7.40 val. 8 val švedų gelbėjimo centras iš pradžių nesutiko, bet po ilgų įkalbinėjimų jie duomenis pateikė.
8.44 val. Nuo 11 val. atsižvelgiant į stiprų vėją virš Baltijos jūros ir didesnį dreifavimo jūra greitį, Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras paprašė atitinkančias funkcijas vykdančio Latvijos centro skirti papildomus pajėgumus paieškai Latvijos atsakomybės zonoje. Latvijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centras informavo apie tai, kad netrukus prie paieškos prisijungs vienas Latvijos sraigtasparnis. 13.30 val. 20.21 val. 09.38 val. 11.13 val. 12.15 val. Apie 14.30 val. pranešama, kad į paieškas leidžiasi ir piloto Alvydo Selmistraičio žmona. 16.15 val. 16.28 val. naujienų agentūra BNS paskelbia KAM paaiškinimus dėl paieškos operacijos. Ministerija neatsako, kodėl pasitarimas dėl paieškos atnaujinimo organizuotas tik pirmadienį, 9 valandą ryto. 17.09 val. 18.26 val. KAM keičia versiją. Skelbiama, esą VSAT sraigtasparniams „nebuvo poreikio“. Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas kpt. ltn. 18.35 val. „Spartan“ C-27J paiešką jam skirtame paieškos rajone baigė. Toliau prie paieškos operacijos prisijungė Karinių jūrų pajėgų paieškos ir gelbėjimo laivas „Šakiai“. 19.47 val. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas po pokalbio su pilotų artimaisiais nutaria iš operacijos atšaukti ir paieškoms pasitelkti karo laivą „Kuršis“ su specialia dugno žvalgymo įranga. Taip pat pirmadienį buvo pradėtas prokuratūros tyrimas dėl be žinios dingusių asmenų.
Po trijų dienų paieškų An-2“ antradienio pavakarę Baltijos jūros dugne aptiko Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Kuršis“. Lėktuvas aptiktas 124 metrų gylyje, daugiau kaip 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos, Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Rastą lėktuvą apžiūrėjus laivo „Kuršis“ povandeninio roboto video kamera, buvo nustatyta, kad lėktuvo borto numeris sutampa su ieškomo lėktuvo borto numeriu. Ketvirtą paieškos parą lėktuvas buvo aptiktas jūroje 124 metrų gylyje, daugiau kaip 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos.
Tai pirmas toks atvejis, kad virš Baltijos jūros dingtų civilinis orlaivis. Filmuojant povandeninėmis kameromis lėktuvo kabinoje pastebėtas žmogaus siluetas. Vyriausybės pasitarime gegužės 22 d. nutarta, jog Baltijos jūroje nuskendęs lėktuvas bus iškeltas. Planuojamai iškėlimo operacijai pagalbą suteikti siūlosi švedų, suomių, nyderlandų ir lietuvių bendrovės. Dėl detalios orlaivio apžiūros ir iškėlimo Lietuva taip pat kreipėsi į Lenkijos, Suomijos, Vokietijos ir Švedijos gynybos ministerijas. „Oro navigacijai“ pavedama organizuoti lėktuvo iškėlimą iš dugno, o Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui užtikrinti reikalingą pagalbą, iškelto orlaivio saugojimą ir kitas reikalingas priemones.
Valstybės įmonė „Oro navigacija“ sutarė su Nyderlandų kompanija „Mammoet“ dėl Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo „An-2“ skenavimo. Skenavimas turėtų būti 2015 gegužės 30-31 dieną. Darbai bus finansuojami iš Vyriausybės rezervo fondo.
Birželio 6 d. vakare apie 23 val. baigtas Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo „An-2“ pakėlimas. Lėktuve rastas vieno žuvusio lakūno kūnas. Tai naujienų agentūrai BNS patvirtino valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinis direktorius Algimantas Raščius. Pranešama, kad Baltijos jūroje nuskendusį lėktuvą „An-2“ bekeliant iš gelmės nulūžo jo sparnai. Pakeltą į 5 metrų gylį lėktuvą iš išorės ir vidaus apžiūrėjo ir nufilmavo narai.
Birželio 6 d. paaiškėjo, kad lėktuve narai rado tik lakūno Adolfo Mačiulio kūną, o lakūno Alvydo Selmistraičo palaikų lėktuve nebuvo. A. Selmistraičio artimieji pasijuto dar kartą įskaudinti nesulaukę apie tai žinios iš paieškos operaciją vykdančių tarnybų. Birželio 6 d. dėl lakūnų žūties užuojautas A. Mačiulio ir A. Selmistraičio šeimoms pareiškė šalies vadovai.
Apie tai, kad lėktuvas buvo rastas, BNS patvirtino valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinis direktorius Algimantas Raščius. Jo teigimu, lėktuvas buvo pakeltas iš maždaug 124 metrų gylyje esančio jūros dugno. „Tai buvo labai sudėtinga operacija, nes lėktuvas smarkiai apgadintas“, - sakė A. Raščius.
Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto. Įvairių institucijų ir žinybų svarstymai, iškelti lėktuvą iš jūros, ar palikti, truko apie porą savaičių. Galiausiai nutarta laivą pakelti iki maždaug 10 metrų gylio, kad narai galėtų iš lėktuvo ištraukti pilotus. Ekspertai atlieka sąrašą kitų ekspertizių, kurios turėtų išsamiai paaiškinti lakūno žūties aplinkybes.
2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto nelaimės tyrimo išvadas. Taip pat raginama užtikrinti paieškos ir gelbėjimo darbus koordinuojančių institucijų gebėjimus teikti visapusišką informaciją ieškomų orlaivių, laivų savininkams, nukentėjusiųjų artimiesiems ir visuomenei.
