Mėsos Produktų Kokybės Standartai ir Ženklinimas Lietuvoje: Nuo Žaliavos iki Vartotojo

Šis straipsnis skirtas aptarti įmonės standarto mėsos produktams pavyzdį, ypatingą dėmesį skiriant ženklinimo reikalavimams, kurie yra būtini siekiant užtikrinti informacijos pateikimą vartotojams aiškiai ir suprantamai. Maisto produktų ženklinimas yra griežtai reglamentuojamas tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygiu, siekiant apsaugoti vartotojų interesus ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją rinkoje.

Mėsos Maistinė Vertė ir Savybės

Mėsa - vienas vertingiausių maisto produktų. Joje yra daug maisto medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui. Svarbiausias mėsos komponentas yra raumeninis audinys, kurio apie 80 % sudaro baltymai. Raumenyse taip pat yra mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, natrio, geležies, chloro, magnio) bei mikroelementų (vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio). Mokslininkų teigimu, 100 gramų mėsos yra 30-40 % suaugusiam žmogui reikalingo paros normos baltymų kiekio. Baltymai yra amino rūgščių, kurios laikomos ląstelių statybine medžiaga, šaltinis. Mėsoje taip pat yra ir vitaminų, ypač B grupės. Nedideliais kiekiais randama vitaminų A, D ir E.

Mėsos maistinės vertės infografika

Skirtingų Rūšių Mėsa

Skirtingų rūšių gyvūnų (gyvulių, paukščių) mėsa skiriasi savo sudėtimi ir skoniu. Pavyzdžiui, kiaulienoje yra daugiau riebalų (27-49 %), mažiau baltymų (11-16 %). Jautienoje yra nedidelis riebalų kiekis (7-12 %), daugiau baltymų (19-21 %). Avienoje yra nemažai riebalų (9-15 %), tačiau daugiau ir baltymų (16-21 %), nei kiaulienoje. Paukščių mėsa skiriasi nuo gyvulių mėsos savo chemine sudėtimi, maistingumu, konsistencija. Paukštiena turi palyginti mažai riebalų, daug baltymų, yra nekaloringa ir lengvai virškinama.

Mėsos Laikymas ir Apdorojimas

Kad šviežia mėsa neprarastų savo maistinės vertės, ją reikia laikyti atitinkamoje temperatūroje. Atšaldyta mėsa turi būti laikoma ne aukštesnėje kaip +7 °C temperatūroje, atšaldyta paukštiena - ne aukštesnėje kaip +4 °C, sušaldyta mėsa - ne aukštesnėje kaip -18 °C temperatūroje. Šaldant, mėsa keičia spalvą dėl joje esančios drėgmės - vyksta tam tikri struktūros pokyčiai. Lėtai užšaldyta mėsa įgauna tamsiai raudoną atspalvį. Greitai užšaldant, mėsoje susiformuoja smulkūs ledo kristalėliai ir ji įgauna šviesų atspalvį. Pagal naujausias technologijas rekomenduojama kuo žemesnė mėsos užšaldymo temperatūra, siekianti -50 oC. Greitas produkto užšaldymas žemoje temperatūroje beveik nepakeičia ir nesuardo mėsos struktūros, o ilgas - padidina drėgmės išgaravimą, masės nuostolius. Praradusi daug drėgmės, mėsa tampa padžiūvusi, atšildyta praranda savo sultingumą.

Netinkamai atšildant mėsą, gaunami nemaži jos masės ir vertingų maistinių medžiagų nuostoliai. Šaldytą mėsą geriau atšildyti pamažu, vėsioje patalpoje. Taip atšildant, mėsos sultys, susidariusios iš ištirpusių ledo kristalų, vėl įsigeria į raumeninį audinį, mėsa pasidaro beveik tokia pati, kaip prieš užšaldant. Atšildytos mėsos nerekomenduojama pakartotinai užšaldyti. Net ir užšaldytų produktų nereikia labai ilgai laikyti, nes kuo ilgiau jie bus laikomi, tuo maistinės vertė bus mažesnė.

Mėsos kokybė, jos savybės priklauso nuo gyvulio rūšies, jo veislės, lyties, amžiaus, įmitimo, šėrimo būdo, skerdimo sąlygų. Mėsos juslinės savybės, pvz., spalva, priklauso nuo gyvulio rūšies, mėsos laikymo sąlygų, minkštumas, sultingumas - nuo mėsos sudėties, brandinimo laiko ir sąlygų, skonis ir kvapas - nuo šviežumo, gyvulio amžiaus, laikymo sąlygų.

Teisinis Pagrindas ir Mėsos Gaminių Klasifikacija

Lietuvoje mėsos gaminių kokybė ir ženklinimas yra reglamentuojami atsižvelgiant į tarptautinius standartus ir vartotojų poreikius. Lietuvos standartas LST 1919 „Mėsos gaminiai“ nustato mėsos gaminių kokybės rodiklius, priklausomai nuo jų rūšies. Be to, šiuo standartu ribojamas mėsos pakaitalų (pvz., sojos baltymų), krakmolo naudojimas, numatomi papildomi ženklinimo reikalavimai. Šis standartas parengtas išanalizavus tokių Europos šalių kaip Vokietija, Austrija, Danija, Prancūzija norminius dokumentus, reglamentuojančius mėsos produktų kokybės rodiklius.

Mėsos Gaminių Terminio Apdorojimo Būdai

Mėsos gaminiai taip pat skirstomi į termiškai apdorotus arba termiškai neapdorotus. Termiškai apdoroti mėsos gaminiai yra virti, sterilizuoti, karštai rūkyti, virti rūkyti, kepti. Jie gamybos metu kaitinami karštame ore arba vandenyje, vandens garuose, riebaluose ar kitoje aplinkoje - iki vidinės gaminio temperatūros, ne žemesnės kaip +68 °C. Termiškai neapdoroti gaminiai apima šaltai rūkytus, vytintus, mažai rūkytus, sūdytus, tepamus produktus. Pavyzdžiui, šalto rūkymo gaminiai rūkomi šaltais (35 °C ir žemesnės temperatūros) nevisiško degimo medienos dūmais, o vytinti ar džiovinti mėsos gaminiai laikomi tam tikromis sąlygomis, kol iš jų išgaruoja dalis drėgmės ir jie įgauna specifinį skonį.

Mėsos Gaminių Rūšys ir Jų Apibrėžimai

Pagal Lietuvos standartą LST 1919 „Mėsos gaminiai“ ir vėliau įtvirtintą Mėsos gaminių techninį reglamentą, mėsos produktai skirstomi į aukščiausią, pirmą ir antrą rūšį. Visi mėsos gaminiai turi būti suskirstyti į rūšis pagal gamybai panaudojamų žaliavų kokybę, jų mitybinę vertę, o informacija apie mėsos gaminio rūšį turi būti pateikta produkto ženklinime.

  1. Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai: Turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant baltyminių mėsos pakaitalų (sojų baltymų, kraujo plazmos ir kt.), maisto užpildų (krakmolo, miltų, skaidulinių medžiagų ir kt.) bei mechaniškai atskirtos mėsos. Jų gamyboje neleidžiama naudoti kraujo (išskyrus kraujines ir subproduktų dešras). Aukščiausios rūšies gaminių maistinė vertė, lyginant su to paties terminio apdorojimo pirmosios ar antrosios rūšies mėsos gaminiais, turi būti kur kas aukštesnė. Aukščiausiai rūšiai keliamus reikalavimus turi atitikti mėsos gaminiai, kurių pavadinimuose yra žodžiai „lietuviškas“, „auksinis“, „puikus“, „delikatesinis“, „ekstra“, „prima“ ar „liuks“. Aukščiausios rūšies virtoje dešroje riebalų negali būti daugiau kaip 22 proc., drėgmė neturi būti didesnė kaip 69 proc., o mėsos baltymų negali būti mažiau kaip 8 proc.
  2. Pirmos rūšies mėsos gaminiai: Mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas yra ribojamas, neleidžiama naudoti sojos miltų, o tik sojų koncentratus ar izoliatus.
  3. Antros rūšies mėsos gaminiai: Neribojamas krakmolo ir kitų užpildų kiekis, tačiau gamintojas privalo nurodyti jų kiekį ženklinimo etiketėse. II rūšies virta dešra gali būti labai riebi, nes riebalų kiekis neribojamas, drėgmė gali siekti 75 proc., o mėsos baltymų - tik 5 proc. Taip pat joje gali būti iki 2 proc. krakmolo.

Vadinasi, aukščiausios rūšies gaminių maistinė vertė, palyginti su to paties terminio apdorojimo pirmos ar antros rūšies produktais, yra aukštesnė.

Mėsos Gaminių Rūšių Palyginimas (virta dešra)
Rūšis Riebalų kiekis Drėgmės kiekis Mėsos baltymų kiekis Krakmolo kiekis Leidžiami pakaitalai/užpildai
Aukščiausia Iki 22 % Iki 69 % Nuo 8 % Neleidžiama Neleidžiami
Pirma Ribojamas Ribojamas Ribojamas Ribojamas Sojų koncentratai/izoliatai
Antra Neribojamas Iki 75 % Nuo 5 % Iki 2 % Neribojamas, privaloma nurodyti

Bendrieji Mėsos Produktų Ženklinimo Reikalavimai

Maisto produktų ženklinimas vykdomas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. Būtina užtikrinti, kad visa ženklinimo informacija būtų pateikta valstybine kalba, kad vartotojai galėtų lengvai suprasti produkto sudėtį, kilmę ir kitas svarbias savybes. Ant pakuotės ar etiketėje nurodyti privalomi duomenys turi būti atspausdinti taip, kad būtų užtikrintas aiškus jų įskaitomumas. Šriftas, naudojamas privalomiems duomenims pateikti, turi būti toks, kad rašmenų x aukštis būtų lygus 1,2 mm arba didesnis. Šis reikalavimas užtikrina, kad net ir smulkiu šriftu atspausdinta informacija būtų lengvai įskaitoma.

Teiginiai apie maistingumą ir sveikumą, nurodomi ant mėsos produktų pakuočių, turi atitikti 2006 m. gruodžio 20 d. reikalavimus. Leidžiama vartoti tik tuos teiginius, kurie yra pagrįsti moksliškai ir patvirtinti atitinkamų institucijų. Tai padeda vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus apie maisto produktų pasirinkimą. Ant mėsos produktų pakuotės būtina nurodyti gamintojo pavadinimą ir adresą. Pavyzdžiui: gamintojas UAB „XVG“, adresas: Ygrikų g.

Ekologiškų Produktų Ženklinimas

ES pagaminti ir supakuoti ekologiški maisto produktai turi būti paženklinti ES ekologinės gamybos logotipu. Šis logotipas garantuoja, kad produktas atitinka griežtus ekologinės gamybos standartus, įskaitant draudimą naudoti sintetinius pesticidus ir trąšas.

Mėsos produkto etiketės pavyzdys

Mėsos Produktų Ženklinimo Ypatumai

Mėsos produktų ženklinimas turi atitikti bendruosius maisto produktų ženklinimo reikalavimus, tačiau taip pat turi atsižvelgti į specifinius reikalavimus, susijusius su mėsos kilme, sudėtimi ir apdorojimo būdais. Ant mėsos gaminio pakuotės (pvz., dešros, dešrelių) turi būti nurodytas pavadinimas, terminio apdorojimo būdas, rūšis (pvz., pirmos rūšies karštai rūkytos „Mėgėjų“ dešrelės), gamintojo pavadinimas ir adresas, produkto sudėtis (sudedamąsias dalis išvardijant mažėjančia tvarka), gamybai panaudotos žaliavos ir maisto priedai, laikymo sąlygos, tinkamumo vartoti terminas, gaminio kiekis (g arba kg), vartojimo instrukcija, jei gaminys yra neįprastas ir vartotojui gali būti neaišku, kaip jį tinkamai vartoti.

Būtina nurodyti mėsos kilmės šalį. Tai ypač svarbu vartotojams, kurie nori įsigyti mėsą iš konkrečių regionų ar šalių. Kilmės šalies nurodymas padeda užtikrinti skaidrumą ir leidžia vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus. Mėsos produkto sudėtis turi būti nurodyta aiškiai ir išsamiai, pradedant nuo didžiausią kiekį sudarančių ingredientų. Tai leidžia vartotojams įvertinti produkto maistinę vertę ir išvengti alergenų. Jei mėsa buvo apdorota tam tikrais būdais, pavyzdžiui, rūkyta, sūdyta ar marinuota, tai turi būti nurodyta ant pakuotės. Būtina nurodyti tinkamumo vartoti terminą arba datą, iki kurios produktas išlieka saugus ir kokybiškas. Tai padeda vartotojams išvengti apsinuodijimo maistu ir užtikrina produkto saugumą.

Maisto Priedai Mėsos Gaminiuose

Maisto priedų vartojimas Europos Bendrijoje yra suderintas ir visose valstybėse narėse galioja vienodos taisyklės. Visus maisto priedus leidžiama naudoti tik ištyrus, kad jie nėra žalingi žmonių sveikatai. Maisto priedai atlieka tam tikras technologines funkcijas (fiksuoja ar keičia produkto spalvą į patrauklesnę pirkėjui, padeda sulaikyti produkte drėgmę, stabdo mikrobiologinius procesus, tokiu būdu prailginant tinkamumo vartoti terminą ir kt.). Maisto priedai paženklinti E raide ir skaičiumi nereiškia, kad produktas kenkia sveikatai. E raidė rodo, kad priedas yra įtrauktas į Lietuvos higienos normos HN 53 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ sąrašą, o skaičius - priedo numerį pagal Europos ekonominės bendrijos maisto priedų sąrašą.

Daugelis šių priedų yra natūralūs ar identiški natūraliems, nors ir gauti cheminės ar biocheminės sintezės būdu (pvz., augalinės kilmės maisto dažai, natūralios tirštinimo medžiagos, obuolių, citrinos rūgštys). Mėsos produktų gamyboje dažniausiai vartojami maisto priedai: E250 (natrio nitritas) - konservantas, spalvų fiksatorius, E300 - E302 (askorbininė rūgštis ir jos natrio, kalcio druskos) - antioksidantai, E621 - aromato ir skonio stipriklis, E450 - E452 - fosfatiniai maisto priedai (naudojami suaktyvinti baltymų struktūras mėsos produktuose). Kai kurių maisto priedų ir didesnės dozės nekenksmingos žmogaus organizmui, todėl jų naudojimo normos nėra nustatytos (pvz., citrinos rūgštis). Remiantis tyrimų duomenimis, maisto produktai, pagardinti priedais, yra saugūs ir priimtini, nes ES nustatyti leistini maisto priedų kiekiai yra moksliškai pagrįsti ir nekenksmingi žmogaus organizmui.

Įmonės Standartas: Pavyzdys Šaltai Rūkytam Kumpiui

Įmonės standartas mėsos produktams yra dokumentas, kuriame apibrėžiami reikalavimai, taikomi konkrečios įmonės gaminamiems mėsos produktams. Šis standartas gali apimti reikalavimus žaliavoms, gamybos procesams, kokybės kontrolei, ženklinimui ir kitoms sritims. Įmonės standartas paprastai susideda iš įvado, reikalavimų žaliavoms, reikalavimų gamybos procesams, kokybės kontrolės, ženklinimo, sandėliavimo ir transportavimo bei atsakomybės. Toliau pateikiamas įmonės standarto mėsos produktams pavyzdys:

Įmonės standartas Nr. 1.1 Šaltai Rūkytam Kumpiui

Šis standartas apibrėžia reikalavimus, taikomus UAB „XVG“ gaminamam šaltai rūkytam kumpiui. Standartas taikomas visiems įmonės darbuotojams, dalyvaujantiems gamybos procese. Standarte vartojami šie terminai:

  • Kumpis: kiaulienos kumpio dalis.
  • Šaltai rūkymas: mėsos apdorojimo būdas, naudojant šaltus dūmus.

Reikalavimai žaliavoms

Kiaulienos kumpis turi atitikti LST EN 12345 reikalavimus. Mėsa turi būti šviežia, be pašalinių kvapų ir spalvų. Druska, pipirai, česnakai turi atitikti LST EN 67890 reikalavimus. Prieskoniai turi būti švarūs, be pašalinių priemaišų. Natrio nitritas (E250) turi atitikti LST EN 90123 reikalavimus. Priedai turi būti naudojami pagal nustatytas normas.

Reikalavimai gamybos procesams

  • Mėsos paruošimas: Kumpis sūdomas sausuoju būdu, naudojant druską ir prieskonius. Sūdymas trunka 14 dienų, temperatūra 2-4 °C.
  • Rūkymas: Kumpis rūkomas šaltais dūmais (temperatūra ne aukštesnė kaip 25 °C). Rūkymas trunka 72 valandas.
  • Brandinimas: Kumpis brandinamas vėdinamoje patalpoje, temperatūra 12-15 °C. Brandinimas trunka 30 dienų.
  • Pakavimas: Kumpis vakuumuojamas arba pakuojamas į modifikuotos atmosferos pakuotes. Pakuotės turi būti sandarios ir atitikti LST EN 45678 reikalavimus.

Kokybės kontrolė

  • Žaliavų tyrimai: Mėsa tiriama dėl mikrobiologinės taršos ir sunkiųjų metalų. Prieskoniai tiriami dėl drėgmės ir priemaišų.
  • Tarpinių produktų tyrimai: Sūdyta mėsa tiriama dėl druskos kiekio. Rūkyta mėsa tiriama dėl dūmų kvapo ir spalvos.
  • Galutinių produktų tyrimai: Kumpis tiriamas dėl skonio, kvapo, spalvos ir tekstūros. Kumpis tiriamas dėl mikrobiologinės taršos ir nitritų kiekio.
Kokybės kontrolės proceso schema mėsos gamyboje

Ženklinimas

Ant pakuotės nurodoma:

  • Produkto pavadinimas: "Šaltai rūkytas kumpis".
  • Gamintojas: UAB „XVG“, adresas: Ygrikų g.
  • Sudėtis: kiaulienos kumpis, druska, pipirai, česnakai, natrio nitritas (E250).
  • Grynasis svoris.
  • Tinkamumo vartoti terminas.
  • Laikymo sąlygos.
  • Partijos numeris.
  • ES ekologinės gamybos logotipas (jei taikoma).

Šriftas turi būti aiškiai įskaitomas, rašmenų x aukštis ne mažesnis kaip 1,2 mm. Informacija pateikiama lietuvių kalba.

Sandėliavimas ir transportavimas

Kumpis sandėliuojamas vėsioje, sausoje patalpoje, temperatūra 2-6 °C. Kumpis transportuojamas specialiu transportu, užtikrinant temperatūros režimą.

Atsakomybė

Už standarto reikalavimų laikymąsi atsako visi įmonės darbuotojai, dalyvaujantys gamybos procese. Mėsos perdirbimo įmonės yra įdiegusios RVASVT, ISO, BRC, Košer, Hallal ir kitas savikontrolės bei aukštesnio lygio, nei standartinių reglamentų reikalavimai, saugos kontrolės sistemas. Gamintojus nuolat tikrina vietos inspektoriai, bet kuriuo paros metu gali atvykti patikrinti ir nepriklausomi auditoriai, o jei įmonė eksportuoja į trečiąsias šalis - ir šių šalių inspektoriai.

Nacionalinės Kokybės Produktai (NKP)

2022 m. gegužės 20 d. yra priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. NKP ženklu turi būti ženklinami rinkai tiekiami, tiesiogiai žmonėms vartoti skirti NKP. Ženklo matmenys: aukštis - 5 cm, ilgis - 8 cm. Ženklo dydis gali būti keičiamas, išlaikant nurodytas proporcijas. Ženklą sudarančių simbolio ir žodžio „KOKYBĖ“ spalva yra tamsiai raudona (CMYK0/100/60/30). Spausdinant nespalvotose išorinėse ar vidinėse pakuotėse ir reklaminėje medžiagoje taip pat galima naudoti juodos spalvos ženklą. Ženklo "Nacionalinė kokybė Lietuva" minimalūs matmenys: aukštis - 13 mm, ilgis - 18 mm, ženklo dydis gali būti keičiamas, išlaikant nurodytas proporcijas. Ženklą sudaro baltas ovalas, ženklo centre - valstybinė vėliava (tos šalies, kurioje produktas buvo sertifikuotas), žalia linija užsisuka aplink vėliavą ir užsibaigia žalio lapelio simboliu, ženklo viršutinėje dalyje yra žodžiai "NACIONALINĖ KOKYBĖ", apatinėje - "LIETUVA". Ženklu ženklinant produkciją NKP ženklu neprivaloma tiems ūkio subjektams, kurie savo ūkyje išaugintą / pagamintą NKP produkciją parduoda perdirbėjams kaip žaliavą arba pristato ją tiesiogiai galutiniam vartotojui. Ūkio subjektai, tiesiogiai galutiniam vartotojui parduodantys savo ūkyje išaugintus / pagamintus NKP produktus, pardavimo metu turi turėti sertifikavimo įstaigos išduotą sertifikatą, kuriuo patvirtinama parduodamų NKP produktų atitiktis keliamiems reikalavimams. NKP etiketėje turi būti nurodytas sertifikavimo įstaigos kodas: LT-NKP-001.

NKP ženklo pavyzdys

NKP Sertifikavimo Procesas

Dokumentus VšĮ „Ekoagros” galima teikti visus metus, sumokant dokumentų registracijos mokestį. Siekiant paspartinti ir supaprastinti komunikaciją su VšĮ ,,Ekoagros“, sudaryta galimybė naujienas, PVM sąskaitas faktūras bei kitus dokumentus gauti elektroniniu paštu. Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienas siunčiamas dokumentas turi būti išsaugotas atskirame faile, o pavadinimas turi atitikti turinį (pvz. anketa, receptūra "Obuolių sultys", etiketė "Obuolių sultys" ir pan.). Sertifikavimo įstaiga gavusi ir užregistravusi jūsų pateiktus dokumentus per 30 kalendorinių dienų juos įvertins ir priims sprendimą, ar pakanka duomenų atlikti sertifikavimo darbus. Kartu su laišku apie priimtą sprendimą, jums bus išsiųsta parengta NKP gamybos sertifikavimo sutartis (sutarties forma NK-011) (sutartis rengiama dviem egzemplioriais). Vienas egzempliorius liks Jums, o kitą, pasirašę, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties išsiuntimo dienos turite atsiųsti atgal į sertifikavimo įstaigą.

Apie numatomą jūsų valdomo ūkio subjekto patikrinimo datą bei paskirtą tikrintoją būsite informuotas atskiru laišku. Tikslų tikrinimo laiką paskirtas tikrintojas suderins su jumis telefonu. Ūkio subjektų tikrinimai yra suplanuojami ir atliekami atsižvelgiant į ūkio specializaciją, sertifikuojamus augalus, logistiką ir kitus kriterijus. Jeigu pageidaujate, kad tikrinimas būtų atliekamas skubiau, turite raštu pateikti sertifikavimo įstaigai laisvos formos prašymą, jame išdėstydami visas priežastis, dėl kurių prašote skubesnio patikrinimo. Sertifikavimo įstaiga apsvarstys prašyme išdėstytus motyvus ir nuspręs, ar yra pagrindo į juos atsižvelgti.

Privalote pranešti sertifikavimo įstaigai apie visus pasikeitimus, kurie gali turėti įtakos sertifikato galiojimui ar tinkamam įsipareigojimų vykdymui, per 10 kalendorinių dienų nuo įvykusio pasikeitimo dienos raštu informuodami sertifikavimo įstaigą ir užpildę formą „Duomenų pasikeitimai NKP gamybos vienete“ (NK-002/1). Pažeidus NKP gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, privalote apie tai pranešti sertifikavimo įstaigai per 3 darbo dienas nuo įvykusio pažeidimo dienos bei sustabdyti NKP tiekimą rinkai, jei pažeidimas susijęs su NKP kokybe.

Patikrinimo Rezultatai ir Poveikio Priemonės

Ūkio subjektų tikrinimo protokolai įvertinimui yra perduodami sertifikavimo įstaigos ekspertams, t. y. darbuotojams, kurie nedalyvavo ūkio patikrinimo metu. Ekspertas per 24 darbo dienas nuo tikrinimo protokolo užpildymo datos atlieka tikrinimo rezultatų ekspertizę, įvertindamas, ar jūsų vykdoma veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, ir parengia nutarimą dėl NKP gamybos sertifikavimo. Tuo atveju, kai vykdoma veikla neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų, yra taikomos poveikio priemonės:

  • Įspėjimas: Skiriamas tik tais atvejais, kai galima nedelsiant ištaisyti pažeidimus. Sertifikavimo įstaiga nustato laiką, per kurį pareiškėjas privalo pašalinti trūkumus ir pranešti apie tai sertifikavimo įstaigai.
  • Sertifikato galiojimo sustabdymas: Skiriamas, kai laiku nebuvo pašalintos įspėjimą nulėmusios priežastys arba pažeidimų nedelsiant ištaisyti neįmanoma. Sertifikato galiojimo sustabdymas gali būti dalinis (sustabdomas tik tam tikram produktui ar jų grupei) arba visiškas. Sertifikavimo įstaiga nustato laiką, kuriam sustabdomas sertifikato galiojimas, o per tą laikotarpį pareiškėjas privalo pašalinti trūkumus ir pranešti apie tai sertifikavimo įstaigai.
  • Sertifikato anuliavimas: Skiriamas, kai laiku nepašalintos sertifikato galiojimo sustabdymo priežastys arba dėl pažeidimų pobūdžio tolesnis sertifikato galiojimas tam tikram produktui ar jų grupei negalimas. Tokiu atveju pareiškėjas netenka teisės naudoti ženklo, sertifikato ir bet kokių kitų dokumentų, susijusių su sertifikuoto NKP gamyba ir realizavimu.

Atsižvelgiant į nutarimo išvadas gali būti siunčiamas sprendimas dėl sertifikavimo darbų atidėjimo. Šiame sprendime nurodomi korekciniai veiksmai, kuriuos būtina atlikti, ir jų atlikimo terminas, o gavus teigiamą sprendimą sertifikavimo skyriaus vadovas išrašo sertifikatą ir sertifikato priedą, kurie kartu su sprendimu dėl dokumentų išdavimo yra išsiunčiami ūkio subjektui.

Skundų Nagrinėjimas

Pareiškėjai ar kiti asmenys gali pateikti skundus dėl „Ekoagros“ darbuotojų darbo kokybės, sertifikuotų ūkių bei įmonių veiklos ar sertifikuotų produktų. Skundus galima teikti raštu ar informuoti kitomis ryšio priemonėmis. Skundus, gautus dėl „Ekoagros“ darbuotojų darbo kokybės, „Ekoagros“ direktorius išnagrinėja per 14 darbo dienų ir priima atitinkamą sprendimą. Skundams, gautiems dėl sertifikuotų ūkių bei įmonių veiklos ar gamybos produktų, nagrinėti, jeigu jie būna susiję su „Ekoagros“ vykdoma veikla, inicijuojamas skubus tikrinimas. Jeigu ūkio subjektas nesutinka su sertifikavimo įstaigos sprendimu dėl ekologinės gamybos sertifikavimo, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į sertifikavimo įstaigos apeliacinę komisiją dėl sertifikavimo įstaigos priimto sprendimo peržiūrėjimo. Apeliacijų dėl viešosios įstaigos „Ekoagros“ priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas (TV-14) patvirtintas įstaigos direktoriaus įsakymu.

Valstybinė Kontrolė ir Iššūkiai Rinkoje

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat vykdo mėsos ir jos produktų valstybinę kontrolę, siekia apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios informacijos etiketėse. Vykdant planinius patikrinimus rinkoje, daugiausia pažeidimų nustatoma dėl šių produktų tinkamumo vartoti terminų nesilaikymo (~ 48 %), produktų ženklinimo (~ 31 %) ir kokybės (~ 10 %) reikalavimų neatitikimo.

VMVT inspektoriaus darbo iliustracija

Reglamento Įgyvendinimas ir Patikrinimai

Lietuvoje, siekiant užtikrinti skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją, nuo 2003 metų įvestas mėsos gaminių rūšiavimas, o vėliau šie reikalavimai buvo perkelti į Mėsos gaminių techninį reglamentą. Mėsos gaminių techninis reglamentas iš esmės yra tas pats 2003 m. patvirtintas standartas LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“, kurio turinys dėl kokybės reikalavimų mėsos gaminiams perkeltas į reglamentą ir notifikuotas Europos Komisijoje. Šis procesas užtruko apie 2 metus. Lietuva siekė, kad visiems galiotų dar iki įstojimo į Bendriją priimtas lietuviškas standartas. Po ilgų derybų ir procedūrų, Europos Komisija pritarė, kad Lietuva turėtų išskirtines nacionalines taisykles dėl mėsos gaminių ženklinimo. Tai buvo įtvirtinta Žemės ūkio ministrės 2015 m. vasario 9 d. įsakymu patvirtintame Mėsos gaminių techniniame reglamente, kuris įsigaliojo tų pačių metų lapkričio 1 d. Reglamentas perkelia standarto LST 1919:2003 turinį į privalomąjį teisės aktą ir notifikuoja jį Europos Komisijoje.

Įsigaliojus Mėsos gaminių techniniam reglamentui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradėjo tikrinti, ar gamintojai ir importuotojai laikosi ženklinimo reikalavimų. VMVT reguliariai atlieka mėsos gaminių ženklinimo patikrinimus. Jų metu nustatyta, kad Lietuvos gamintojai paprastai laikosi reikalavimų ir mėsos gaminių etiketėse nurodo rūšį. Tačiau importiniai produktai ne visada tinkamai paženklinami. Tokie produktai neįleidžiami į rinką. VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Deividas Kliučinskas pažymėjo, kad po reglamento įsigaliojimo prekybos įmonėms, atsivežančioms mėsos gaminius iš kitų šalių, dar kartą priminta, kad tinkamai ženklintų produktus.

Šiais metais buvo atliktas teminis mėsos gaminių kokybės patikrinimas - iš skirtingų prekybos tinklų parduotuvių buvo paimta septynių Lietuvos įmonių keturiolikos pavadinimų dešrų ir dešrelių mėginiai ir atlikti jų kokybės tyrimai Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje. Buvo nustatyta, kad 6 pavadinimų (43 %) gaminiai neatitiko kokybės reikalavimų. Daugiausia tai buvo aukščiausios rūšies dešros ir dešrelės, kuriose viršyti didžiausi leistini drėgmės ir mažiausi leistini mėsos baltymų kiekiai. Pagal informaciją apie nustatytus mėsos gaminių kokybės rodiklių pažeidimus, tam tikrų teritorinių VMVT inspektoriai atliko patikrinimus gamybos įmonėse. Buvo nedelsiant sustabdytas mėsos gaminių, neatitinkančių kokybės reikalavimų, tiekimas į rinką, įmonėms nurodyta pašalinti nustatytus trūkumus, sunaikinti vartotojus klaidinančias ženklinimo etiketes, sugriežtinti mėsos gaminių kokybės rodiklių laboratorinę kontrolę. Atsakingiems asmenims buvo paskirtos atitinkamos nuobaudos.

Kitas teminis patikrinimas šiais metais buvo atliktas mėsos perdirbimo įmonėse, dėl įvežamos mėsos atsekamumo kontrolės ir tinkamos informacijos, apie mėsos kilmę, pateikimo vartotojams. Teritorinių VMVT inspektoriai patikrino 79 mėsos gamybos įmones, siekiant nustatyti, ar mėsos ženklinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar vartotojams pateikiama neklaidinanti informacija. Patikrinta daugiau kaip 240 tonų mėsos (121 t paukštienos, 71 t kiaulienos ir 49 t jautienos). Iš 79 įmonių, 56 (70 %) naudojo mėsą, įvežtą iš ES šalių (Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos). 18-oje įmonių buvo nustatyti įvairūs smulkūs pažeidimai, tokie kaip - pagamintos smulkintos (maltos) jautienos ženklinime nebuvo nurodyta jos kilmė arba ji nurodyta klaidingai, mėsa buvo laikoma netinkamoje temperatūroje ir kt.

Problemos Dėl Importo ir Konkurencijos

Lietuvos mėsos perdirbėjai pastebėjo, kad maždaug nuo 2008-2009 m. rinkoje pradėjo daugėti importinių mėsos gaminių, kurių etiketėse nebuvo nurodyta jų rūšis. Tai sukėlė nerimą vietos pramonei, nes plūstant pigiai ir neaiškios kokybės produkcijai, kilo grėsmė vietos įmonių konkurencingumui. Paaiškėjo, kad standartas LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“ nebuvo įtrauktas į stojimo į ES dokumentus ir liko nenotifikuotas. Importuotojai, apčiuopę šią spragą, pradėjo vežti gaminius, kurių nesivargino ženklinti ir nurodyti gaminių rūšį. O kai neįsipareigoji dėl rūšies, tai ir sudėtis atitinkama. Tokia situacija sudarė nelygias konkurencijos sąlygas, nes vietos gamintojai, laikydamiesi ženklinimo reikalavimų, turėjo konkuruoti su pigesniais importiniais produktais, kurių kokybė nebuvo aiški.

Buvo susidurta su aiškinimais, esą išskirtinis ženklinimas ribos laisvą prekybą. Tačiau yra europinis reglamentas, kuriame nurodyta, kad šalis narė gali turėti nacionalines normas tokiais atvejais, kai norima apsaugoti vartotojų interesus. Toks ženklinimas, kuris parodo produkto kokybę ir maistingumą, yra naudingas vartotojams, juolab kad tautiečiai jau yra įpratę prie mėsos gaminių rūšiavimo. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius teigia, kad kitose ES šalyse tokio ženklinimo nėra, todėl mėsos gaminių importuotojai, neretai manipuliuodami skambiomis frazėmis ant etikečių, pirkėjus viliojo pigesniais ir prastesnės kokybės gaminiais. Rinkoje buvo gaminių su užrašu „aukščiausia kokybė“, kuriuose galėjo būti mechaniškai atskirta vištiena ir soja. Vietos gamintojai pažymi rūšį ir už tai atsako, nes inspektoriai tikrina produktų sudėtį ir tai, ar ji atitinka nurodytą rūšį.

Mechaniškai atskirta mėsa (MAM) yra pigesnė mėsos versija, kuri gaunama žemo ar aukšto slėgio presais nuėmus ją nuo kaulų ar išpjausčius skerdenas. MAM gamybos proceso metu suardoma skaidulų struktūra, nustatomas didesnis nei smulkintoje mėsoje kalcio kiekis, todėl iš tokios mėsos pagaminti arba jos sudėtyje turintys produktai yra laikomi prastesnės kokybės. Mechaniškai atskirtos mėsos neleidžiama naudoti aukščiausios rūšies produktų gamyboje. Dėl skirtingų ženklinimo reikalavimų vietos gamintojams atsirado nelygios konkurencinės sąlygos. Pigūs produktai, kurių rūšis nenurodyta, galėjo patekti į vaikų darželius.

Lietuvos maisto pramonininkų konfederacijos (LMPK) vadovas Egidijus Simonis pabrėžė, kad nelygiavertė konkurencija kerta Lietuvos perdirbimo įmonėms, kurios daug investuoja į aukštus maisto saugos ir kokybės reikalavimus, naujas technologijas. E. Simonis teigia, kad vartotojas turi žinoti, už ką moka ir kokios kokybės produktą gauna. Žmogus pigiau nusiperka gaminį ir mano, kad jis prilygsta brangesniam aukščiausios rūšies lietuviškam produktui. Tai tėra apgaulė. Vakarų Europos šalyse - Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje - mėsos ir jos produktų kokybė stebima itin akylai. Lietuviškiems gaminiams taikomas griežtas vertinimas pagal rūšis, o kaimyninės Lenkijos gamintojams galioja Europos Sąjungos standartai ir produktai pagal rūšis nėra skirstomi, nors pardavinėjami Lietuvos parduotuvėse šalia lietuviškųjų. Iš Lenkijos atvežama produkcija dažniausiai būna pigi ir žemesnės kokybės - kadangi gamintojams iš kaimyninės šalies neprivaloma nurodyti gamintojo rūšies, jie dažniausiai būna II rūšies ir prastesnės kokybės.

Lietuvos gamintojai užtikrina, kad vartotojas gautų saugų ir kokybišką produktą. Be to, stambūs gamintojai yra eksportuotojai, todėl jiems tenka laikytis aukštų papildomų reikalavimų, atitikti trečiųjų šalių taisykles, t. y. paisyti griežtesnių mikrobiologinių kriterijų, higienos sąlygų ir kt.

tags: #imones #standarto #pavyzdys #mesos #produktams

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.