Kartais atidarę duonos pakuotę pastebime ant jos susidariusias pelėsio dėmes. Šiame straipsnyje išsamiai nagrinėsime pelėsio atsiradimo ant duonos priežastis, galimą žalą, prevencijos būdus ir naudingą informaciją, kuri padės vartotojams geriau suprasti šią problemą ir apsaugoti save bei savo šeimą.
Kyla klausimas - ar galima nupjauti paveiktą vietą ir suvalgyti likusią duonos dalį, ar visą kepalą reikėtų išmesti? Atsakymas į šį klausimą yra kategoriškas - ne. Net jei atrodo, kad pelėsis yra tik ant nedidelio duonos ploto, jo šaknys (vadinamosios hifai) gali būti įsiskverbusios giliai į duonos vidų. Nupjovus matomą pelėsių plotą, rizikuojate suvalgyti nematomas pelėsio daleles ir galimus toksinus.
Kas yra pelėsis ir kaip jis atsiranda ant duonos?
Pelėsis - tai mikroskopinių grybų kolonija, kuri auga ant organinių medžiagų, tokių kaip duona. Pelėsiai yra visur aplink mus - ore, dirvoje, ant įvairių paviršių. Ant maisto produktų matomas pelėsis yra mikroskopiniai grybai, besidauginantys ore pasklindančiomis sporomis. Jiems augti reikalinga drėgmė, šiluma ir maisto medžiagos. Duona, ypač šilta ir drėgna, yra puiki terpė pelėsiui veistis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai teigia, kad pelėsiniai grybai dauginasi sporomis, kurios nuolat keliauja ore, vandenyje ir yra aptinkamos ant įvairių medžiagų, tokių kaip medis, kartonas, tinkas, dažai, oda ir kt. Pelėsio sporos patenka ant duonos įvairiais būdais: per orą (su dulkėmis), per nešvarius įrankius ar paviršius, per netinkamai laikomą duoną. Netinkamai supakuota, šilta duona greičiau apipelija, nes susidaro palankios sąlygos pelėsiui augti.
Pagrindinės duonos sudedamosios dalys ir jų įtaka pelėsio atsiradimui
Pagrindinės duonos sudėtinės dalys yra raugas, miltai ir vanduo. Skonį, purumą ir kitas savybes lemia būtent raugo kokybė ir teisingai pasirinkti miltai. Pelėsio atsiradimui palankios sąlygos gali susidaryti, jei duona kepama netinkamai ar laikoma drėgnoje aplinkoje po kepimo.
Kepant duoną galima rinktis tiek viso grūdo, tiek paprastus baltuosius miltus. Lyginant su baltais miltais, viso grūdo miltai turi daugiau maistingųjų medžiagų, iš jų gaminama duona bus intensyvesnio skonio, sunkesnės konsistencijos. Tai netiesiogiai gali turėti įtakos ir pelėsio augimui, nes sudėtingesnė struktūra gali sulaikyti daugiau drėgmės, o tai sudaro palankias sąlygas pelėsio dauginimuisi, jei duona laikoma netinkamai.
Pelėsio rūšys ant duonos
Ant duonos gali augti įvairių rūšių pelėsiai, kai kurie iš jų yra nekenksmingi, o kiti gali būti pavojingi sveikatai. Dažniausiai ant duonos aptinkami šie pelėsiai:
- Rhizopus stolonifer (Juodasis pelėsis): Tai vienas iš dažniausiai ant duonos randamų pelėsių. Jis atrodo kaip pilkas arba juodas pūkelis.
- Penicillium: Šis pelėsis dažnai būna melsvai žalios spalvos. Kai kurios Penicillium rūšys naudojamos gaminant antibiotikus, tačiau kitos gali gaminti toksinus. Pelėjūnas (lot. Penicillium) gali sukelti alerginės slogos simptomus bei provokuoja astmos paūmėjimus.
- Aspergillus: Šis pelėsis gali būti įvairių spalvų - nuo geltonos iki žalios ar juodos. Kai kurios Aspergillus rūšys gamina aflatoksinus, kurie yra labai pavojingi sveikatai. Galvenis (lot. Aspergillus) gali sukelti alerginės slogos simptomus bei provokuoja astmos paūmėjimus. Pastarasis pelėsis gali sukelti aspergiliozę - įvairius infekcinius kvėpavimo takų pažeidimus.
- Baltasis pelėsis: Tai vienas iš labiausiai paplitusių pelėsio tipų, kuris gali atsirasti ant duonos. Baltasis pelėsis dažnai atrodo kaip pūkuotos dėmės.
- Žalias pelėsis: Dažnai tai Penicillium rūšies pelėsis. Jis gali plisti greitai ir užkrėsti visą duonos kepalą.
Kodėl negalima valgyti apipelėjusios duonos?
Skirtingai nuo kai kurių kietųjų sūrių, kur pelėsis lieka paviršiuje, duona yra porėta ir pelėsio šaknys (hifai) gali lengvai prasiskverbti į visą kepalą, net jei plika akimi to nematyti. Net jei pelėsio dėmė matoma tik vienoje vietoje, jos sporos greičiausiai jau yra pasklidusios po visą duoną, todėl visas kepalas turėtų būti išmestas.
Pelėsio sporos gali būti kenksmingos sveikatai
Kai kurie pelėsiai gamina mikotoksinus - kenksmingas medžiagas, kurios gali sukelti apsinuodijimą maistu, imuninės sistemos silpnėjimą ar net ilgalaikius sveikatos sutrikimus, įskaitant kepenų pažeidimus. Mikotoksinai yra gana stabilios medžiagos, išliekančios produkte ir po juos pagaminusių pelėsių žūties. Jeigu pelėsį dauguma atvejų galime pamatyti plika akimi, tai mikotoksinų nei pamatysime, nei užuosime.
Aflatoksinai yra vieni pavojingiausių mikotoksinų, priklausantys stipriausių natūraliai atsirandančių kancerogeninių medžiagų grupei. Aflatoksinų galima aptikti ant augalinės kilmės produktų - žemės riešutų, kviečių, miežių, ryžių, sojų, žirnių, kavos, kakavos pupelių, taip pat gyvūniniuose produktuose - piene, kiaušiniuose, mėsoje (patenka per užterštus pašarus). Aflatoksinų poveikis gali būti mirtinas tiek žmonėms, tiek gyvūnams, nes lėtinis apsinuodijimas jais gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, kepenų vėžį.
| Pelėsio rūšis | Dažniausia spalva | Potencialūs pavojai sveikatai |
|---|---|---|
| Rhizopus stolonifer (Juodasis pelėsis) | Pilkas/juodas | Greitas plitimas, sporų išleidimas, gali sukelti kvėpavimo problemų |
| Penicillium (Pelėjūnas) | Melsvai žalias | Mikotoksinai, alerginės reakcijos, astmos paūmėjimai |
| Aspergillus (Galvenis) | Geltonas, žalias, juodas | Aflatoksinai (kancerogeniniai), alerginės reakcijos, aspergiliozė |
| Fusarium | Įvairios | Mikotoksinai, virškinimo sutrikimai |
| Stachybotrys chartarum (juodasis pelėsis) | Juodas | Labai pavojingas įkvėpus, kvėpavimo takų pažeidimai |
Pelėsio naikinimas
Gali sukelti kvėpavimo problemas
Pelėsio sporos gali lengvai patekti į orą, o jų įkvėpimas gali sukelti kvėpavimo takų problemas, ypač žmonėms, kurie yra jautrūs pelėsiui arba turi alergijų ar astmą. Kai pelėsis pakliūna į kvėpavimo takus, įvairios kvėpavimo sistemos dalys bando jį filtruoti, tačiau pasiekęs tam tikrą koncentraciją, pelėsis netrukdomai įsitvirtina.
Nemalonus skonis ir kvapas
Pelėsis ne tik pavojingas, bet ir gali suteikti duonai kartų, rūgštų ar nemalonų skonį bei kvapą. Tai dar vienas signalas, kad produkto vartoti nebetinka.
Specialistų nuomonė apie apipelijusius maisto produktus
Marianne Gravely, Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamento specialistė, pastebi, kad dėl duonos minkštumo pelėsių hifai prasiskverbia labai giliai ir išsiraizgo dideliame plote - didesniame nei matoma melsva dėmė. Jei duona pjaustyta, gali būti, kad pelėsiui pereiti iš vienos riekės į kitą prireiks daugiau laiko, todėl, jei norite pašalinti pelėsį, pakaks išmesti kelias riekeles. Jei supelijo nepjaustytas duonos kepalėlis, nupjauti teks nemenką gabalą, jei tikrai norite būti įsitikinę, kad nesuvalgysite pelėsio hifų. Vis dėlto, daugeliui žmonių nedidelis suvalgyto pelėsio kiekis, kokį gautumėte suvalgę riekelę duonos be matomų pelėsio kultūrų, neturi jokio poveikio.
Neringa Stirbienė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, aiškino, kad nuo 5 iki 10 procentų atopiškų žmonių yra įsijautrinę pelėsiams. Pelėsiai gyvenamoje aplinkoje kartu su drėgme nealergiškiems žmonėms gali būti susiję su dažnesnėmis slogomis, nosies užburkimu, akių niežėjimu, kosuliu, galvos skausmu. O kalbant apie maisto produktus, pelėsis svarbesnis tuo, kad išskiria toksinus, pavojingus sveikatai, todėl vartoti supelijusio maisto nerekomenduojama.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojas toksikologas Jonas Šurkus pastebėjo, kad šiek tiek pelėsio esame suvalgę daugelis. Gydytojo manymu, pelėsis pavojingesnis ne jį suvalgius, o įkvėpus jo sporų į plaučius. Pelėsio patekimui į kvėpavimo takus ypač jautrūs vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai. Poveikis sveikatai priklauso nuo į organizmą patekusio kiekio, rūšies toksiškumo, žmogaus organizmo jautrumo ir kaip ilgai pelėsis „gyvens“ žmogaus organizme. Nustatyta, kad pavojingiausi - per kvėpavimo takus patekę grybeliai, ypač juodasis Stachybotrys chartarum.
Rizikos grupės
Yra žmonių grupės, kuriems pelėsio vartojimas yra ypač pavojingas:
- Asmenys su nusilpusia imunine sistema: Žmonės, sergantys ŽIV/AIDS, vėžiu, po organų transplantacijos ar vartojantys imunosupresantus, yra labiau pažeidžiami pelėsio sukeliamų infekcijų.
- Vaikai: Vaikų imuninė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi, todėl jie yra jautresni pelėsio poveikiui. Vaikų imuninė sistema visiškai subręsta tik 21-erių metų amžiaus.
- Nėščios moterys: Mikotoksinai gali pakenkti vaisiui.
- Senyvo amžiaus žmonės: Senyvo amžiaus žmonių imuninė sistema yra susilpnėjusi, todėl jie yra labiau pažeidžiami pelėsio sukeliamų ligų.
- Asmenys, alergiški pelėsiui: Šiems žmonėms net nedidelis kiekis pelėsio gali sukelti stiprią alerginę reakciją.
Kaip apsaugoti duoną nuo pelėsio?
Geriausias būdas išvengti pelėsio - užtikrinti tinkamą duonos laikymą ir vartojimą. Štai keletas patarimų:
Tinkamas laikymas
- Laikykite duoną sausoje ir vėsioje vietoje: Venkite laikyti duoną drėgnose vietose, pavyzdžiui, šalia kriauklės ar viryklės.
- Naudokite tinkamą pakuotę: Laikykite duoną originaliame maišelyje arba sandariame inde. Maišelį kas dvi dienas reikia keisti.
- Venkite laikyti duoną šaldytuve: Šaldytuvas gali pagreitinti duonos džiūvimą ir pelėsių augimą (nors tai priklauso nuo duonos tipo). Geriau duoną šaldyti, jei neketinate jos suvartoti per kelias dienas.
- Šaldykite duoną tinkamai: Prieš šaldant duoną, ją supjaustykite riekelėmis ir įdėkite į sandarų maišelį ar indą.
- Laikykite duoną vėdinamoje vietoje: Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją aplink duoną, kad sumažintumėte drėgmės kaupimąsi.
Tinkamas vartojimas
- Pirkite tiek duonos, kiek suvartosite: Venkite pirkti didelius kiekius duonos, jei neketinate jos suvartoti per kelias dienas.
- Patikrinkite duoną prieš vartojant: Prieš vartojant duoną, apžiūrėkite ją, ar nėra pelėsio požymių.
- Naudokite švarius įrankius: Naudokite švarius įrankius pjaustydami duoną.
- Neatidėliokite duonos vartojimo: Kuo ilgiau duona stovi, tuo didesnė tikimybė, kad ant jos atsiras pelėsis.
Kiti patarimai
- Pirkite kokybišką duoną: Kokybiška duona, pagaminta iš gerų ingredientų, gali būti atsparesnė pelėsiui.
- Valykite duonos dėžę: Reguliariai valykite duonos dėžę, jei joje buvo supelijusio duonos gaminio, kad pašalintumėte pelėsio sporas.
- Gaminkite duoną namuose: Gamindami duoną namuose, galite kontroliuoti ingredientus ir užtikrinti, kad ji būtų šviežia.
Ką daryti, jei pastebėjote pelėsį ant duonos?
Jei pastebėjote pelėsį ant duonos, geriausia ją išmesti. Nerekomenduojama nupjauti pažeistą vietą ir valgyti likusią duonos dalį, nes pelėsio šaknys gali būti įsiskverbusios giliai į duonos vidų. Taip pat svarbu nedelsiant išvalyti vietą, kurioje buvo laikoma apipelijusi duona, kad išvengtumėte pelėsio sporų plitimo.
Kaip teisingai išmesti apipelijusią duoną?
- Įdėkite apipelijusią duoną į sandarų maišelį, kad pelėsio sporos nepasklistų ore. Neuostykite jos, tai gali pakenkti jūsų plaučiams.
- Išmeskite maišelį su duona į šiukšliadėžę, esančią lauke.
- Nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu po to, kai tvarkėte apipelijusią duoną.
- Švariai išplaukite vietą, kurioje gulėjo supelijęs produktas. Atidžiai apžiūrėkite šalia buvusius produktus, ar pelėsis neišplito.
Pelėsis aplinkoje ir jo poveikis
Pelėsiai patalpose itin gerai auga esant apie 20°C temperatūrai ir > 95 proc. drėgmei. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 30 proc. visų pastatų vidinių patalpų turi problemų dėl oro drėgmės ir pelėsio. Drėgmės lygis kyla prastai vėdinamose ir nepakankamai šildomose patalpose, tai skatina pelėsių, bakterijų ir grybų dauginimąsi, kurie skleidžia ore savo sporas bei kenksmingus lakiuosius organinius junginius.
Pelėsio atsiradimą dažniausiai lemia su drėgme susijusios problemos namuose, tokios kaip nesandarus stogas, varvanti santechnika, potvynis ar apliejimas, nesandarūs pamatai ir nuolat drėgnas rūsys, kondensatas ant langų bei vėdinimo trūkumas. Pelėsis silpnina imuninę sistemą, o ši juk didžiausias mūsų ginklas nuo daugelio ligų.
Kaip apsaugoti save nuo pelėsio aplinkoje?
- Užtikrinkite gerą patalpų ventiliaciją.
- Šalinkite drėgmės šaltinius.
- Reguliariai valykite patalpas, ypač drėgnas vietas.
- Naudokite pelėsių naikinimo priemones, tačiau atkreipkite dėmesį, kad dažniausiai pelėsių naikinimo priemonės negali sustabdyti jų augimo ilgam laikui, jie vis tiek atsinaujina.
Alergija pelėsiui
Pelėsiai jau seniai pripažįstami kaip potencialūs alergenai. Pagrindiniai alergijos pelėsiui požymiai: užsikimšusi nosis arba sloga, nosies niežėjimas, gerklės perštėjimas, čiaudulys, ašarojimas. Žmonėms, sergantiems astma, alergija pelėsiui gali paaštrinti astmos simptomus. Ypač dažnai dėl patalpų pelėsio kenčia žmonės, daugiausiai laiko praleidžiantys uždarose patalpose: vaikai, pagyvenę asmenys.
Iš alergologinės pusės svarbūs kelių rūšių pelėsiai - lauke augantys Sausgrybis (lot. Alternaria), Juodgrybis (lot. Cladosporium) bei namų aplinkoje esantys Pelėjūnas (lot. Penicillium), Galvenis (lot. Aspergillus). Šie pelėsiai jiems įsijautrinusiems žmonėms sukelia alerginės slogos simptomus bei provokuoja astmos paūmėjimus. Gyvenantiems aplinkoje, kurioje yra pelėsių, dažniau išsivysto bronchinė astma, o sergantiems astma - astmos simptomai dažnesni.
tags: #juodos #duonos #pelesis #palaikius #terasoje #4dienas