Apulija, arba Puglia, kaip ji žinoma daugelyje kalbų, yra Italijos "bato kulnas". Šis regionas žinomas dėl Bario ir jo priemiesčio Polignano a mare, taip pat dėl Alberobello, įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, su unikalia architektūra ir grybus primenančiais nameliais - Trulli. Apulija puikiai tinka tingioms rudens atostogoms, tačiau vengti reikėtų liepos ir rugpjūčio mėnesių, kai čia plūsta didžiuliai turistų srautai.
Apulijos regiono ypatumai slypi jo autentiškume, gamtos grožyje ir turtingoje istorijoje. Čia susipina įvairių kultūrų įtakos - nuo Bizantijos iki arabų, romėnų ir graikų. Dėl šios priežasties kiekvienas Apulijos kampelis pasižymi savita atmosfera ir unikaliomis lankytinomis vietomis. Šis regionas garsėja ne tik savo architektūra ir kraštovaizdžiu, bet ir kulinarija. Apulijos virtuvė yra paprasta, bet skani, pagrįsta vietiniais produktais, tokiais kaip alyvuogės, daržovės ir jūros gėrybės.
Kelionės planavimas ir patarimai
Planuojant kelionę į Apuliją, rekomenduojama atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus. Geriausias laikas keliauti į Apuliją yra pavasaris arba ruduo, kai oras yra malonus ir nėra didelių turistų srautų. Ieškant apgyvendinimo, verta pasinaudoti tokiais tinklalapiais kaip www.homeaway.com ar booking.com, tačiau būtina atidžiai perskaityti smulkiu šriftu parašytas sąlygas ir paslėptus mokesčius. Norint patogiai keliauti po regioną, rekomenduojama išsinuomoti automobilį. Susisiekus su apgyvendinimo įstaigos savininkais tiesiogiai, galima gauti geresnę kainą nei nurodyta internete.
Apulija - tai regionas, kuris puikiai tinka tingioms atostogoms be didelių važinėjimų ar ilgų kelionių. Čia galima mėgautis smėlėtais paplūdimiais, skaniu maistu ir unikalia architektūra. Tačiau verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus: keliukai Apulijoje yra siauroki, todėl greitai pavažiuoti nepavyks. Kai kurios vietos, tokios kaip Alberobello, yra labai populiarios tarp turistų, todėl čia visada daug žmonių. Vasarą Apulijoje gali kilti miško gaisrai, todėl reikia būti atsargiems.
Apulijos regiono perlai
Lečė - "Pietų Florencija"
Lečė, antras pagal dydį Apulijos miestas ir Salento regiono sostinė, vadinama "pietų Florencija" dėl savo barokinės architektūros. Mieste galima aplankyti Duomo ir Piazza del Duomo, taip pat eilę kitų bažnyčių ir piazzų. Lecce taip pat turi didelius antikinio amfiteatro likučius. Lečė išsiskiria savo kulinarine puse. Nors tai pietų Italija, picos čia nėra neapolietiško stiliaus. Tradicinė Apulijos virtuvė yra vadinamoji "valstiečių virtuvė", kurioje dominuoja pupos, polenta, daržovės ir košė su cikorija. Taip pat rekomenduojama paragauti arklienos troškinio ir pasticciotto - laivelio ir kibino formos hibrido, įdaryto kremu.
Otrantas - labiausiai į rytus nutolęs Italijos miestas
Otrantas yra labiausiai į rytus nutolęs Italijos miestas, artimiausias Albanijai. Šis miestelis yra populiarus tarp turistų dėl savo žavaus senamiesčio su daugybe neaukštų šviesių namų ir siaurų gatvelių. Otrantas yra patogus pasirinkimas norint apžiūrėti apylinkes į pietus ar pietryčius.
Ostunis - "Baltasis miestas"
Ostunis, dar žinomas kaip "baltasis miestas", pasižymi tuo, kad vasarą jo populiacija išauga iki 100 000 gyventojų. Šis miestelis yra penktas visoje Italijoje pagal jame gyvenančių britų skaičių ir pirmas pagal tų pačių britų įsigijamą nekilnojamąjį turtą. Ostunis yra jaukus, pasivaikščioti jame įdomu, bet didelio įspūdžio nepalieka.
Alberobello - trulli sostinė
Alberobello yra UNESCO pasaulio paveldo vieta, garsėjanti trulli - tradiciniais Apulijos gyvenamaisiais namais su kūginiais akmenų stogais. Alberobello yra apie 1000 tokių namų.
San Foca ir apylinkės
San Foca - tai nedidelis atostogų kaimelis, įsikūręs maždaug 20 kilometrų į pietus nuo Lecce. Šis miestelis pasižymi ilga pakrante su daugybe mažų, jaukių paplūdimių.
Kitos lankytinos vietos Apulijoje ir netoliese
Be jau minėtų vietų, Apulijoje ir netoliese galima aplankyti ir kitas įdomias vietas:
- Gargano pusiasalis: Šis pusiasalis pasižymi kalnuotu kraštovaizdžiu, augmenija ir UNESCO globojama sengire Foresta Umbra.
- San Džovani Rotondo: Tai Tėvo Pijaus miestas, svarbus piligriminis centras.
- Monte Sant Andželo grota: Šioje grotoje V a. pirmą kartą pasirodė Šv. Mykolas Archangelas.
- Matera: Tai vienas įdomiausių Italijos miestų su neolito amžiaus kultūros tradicijomis.
- Tranis: Šiame viduramžių miestelyje galima aplankyti įspūdingą XII a. romaninės architektūros Šv. Mykolo piligrimo katedrą.
Pietų Italijos kontekstas
Pietų Italija apima mažiausiai keturis iš 20 šalies regionų: Bazilikatą, Kampaniją, Kalabriją ir Apuliją. Geografine (bet ne geologine) prasme, Pietų Italija yra pusiasalio „batas“, su aulu (Abrucis ir Molizė), nosimi (Kalabrija) ir kulnu (pietinė Apulijos dalis). Tarp pastarųjų įsiterpusi Taranto įlanka, pavadinta Taranto miesto, įsikūrusio tarp „kulno“ ir „pado“, vardu. Ji - Jonijos jūros dalis. Rytiniame krante - garsioji žydroji Adrijos jūra, sujungta su Viduržemio jūra Otranto sąsiauriu (pavadintu didžiausio „kulno“ gale įsikūrusio miesto vardu). Vakaruose Pietų Italiją skalauja Tirėnų jūra su Salerno, Neapolio ir Gaetos įlankomis, pavadintomis didelių pakrantės miestų vardais. Šiaurinėje Salerno įlankos pakrantėje, Sorento pusiasalio pietuose driekiasi garsusis Amalfio krantas.
Nuo tada, kai VIII-VII a. pr. m. e. graikai kolonizavo Didžiąją Graikiją, pietinės Italijos dalies istorija vystėsi daugeliu aspektų skirtingai negu šiaurinės. Po to, kai 282 m. pr. m. e. Pyrui nepavyko sustabdyti Romos hegemonijos plitimo, Roma ėmė dominuoti pietuose, ir tai tęsėsi dar gerokai po to, kai ėmė puldinėti barbarai. Po Vakarų Romos žlugimo regiono valdymą perėmė Bizantijos imperija, ir netgi lombardams nepavyko jo prisijungti. Nuo tada iki normanų užkariavimo XI a. pusiasalio pietūs nuolat įsiveldavo į karus tarp graikų, lombardų ir Kalifato, kuriuos sutrukdė tik įsiveržę normanai. Šis 1130 m. suteikė pietums karalystės statusą, pakrikštydamas juos Sicilijos karalyste. Vėliau, iki sąjungos su Ispanija karalystė buvo padalyta į Neapolio valdas žemyne ir Sicilijos valdas saloje. Regionas liko Ispanijos dalimi iki Ispanijos paveldėtojų karo. Galiausiai 1861 m. Laikui bėgant regionas patyrė šiek tiek kitokią įtaką nei likusi pusiasalio dalis, ypač graikų įsikūrimą bei normanų įsiveržimą į Siciliją ir pietinę žemyninę dalį. Pietų Italijai, kurioje daugiausia verčiamasi žemdirbyste (pajamos vienam gyventojui čia maždaug dvigubai mažesnės negu Šiaurės Italijoje), būdingas skurdas ir nusikalstamumas, todėl daug žmonių emigravo iš regiono į kitas šalis, daugiausia į JAV, Kanadą ir Australiją.
Šiaurės Italija vilioja Komo ežero ramybe, Cinque Terre spalvingumu ir Venecijos kanalų romantika. Pietų Italija, nuo šurmuliuojančio Neapolio iki kerinčios Amalfio pakrantės ir tradicinių Apulijos miestelių, siūlo savitą kelionių patirtį. Šis straipsnis - tai kelionių vadovas, padėsiantis susiplanuoti nepamirštamą kelionę po Pietų Italiją, pasitelkiant žemėlapį ir išryškinant svarbiausius regionus bei lankytinas vietas.