Gimstamumo rodiklis įvairiuose pasaulio regionuose ir šalyse smarkiai skiriasi. Labai didelis gimstamumas (per 30 ‰) būdingas beveik visoms atogrąžų Afrikos šalims. Gana didelis gimstamumas (20-30 ‰) yra daugelyje Azijos ir Lotynų Amerikos šalių. Beveik visose ekonomiškai stipriose šalyse gimstamumas mažas. Kuo mažiau valstybė socialiai išsivysčiusi, tuo didesnis joje gimstamumas. Pietų Korėjos gimstamumo lygis yra mažiausias pasaulyje ir jis toliau smunka, versdamas politikus griebtis už galvų. Šiame straipsnyje aptarsime šalis su mažiausiu gimstamumu, pagrindines demografines tendencijas, jų priežastis ir galimas pasekmes, taip pat galimus sprendimo būdus.
Demografinė krizė Pietų Korėjoje: rekordai ir prognozės
Pietų Korėja susiduria su rimta demografine krize, kuri kelia grėsmę šalies ateičiai. Šalis pasižymi viena ilgiausių vidutinių gyvenimo trukmių pasaulyje ir vienais mažiausių gimstamumo rodiklių. Pietų Korėjoje 2020 metais gimstamumo rodiklis buvo pats mažiausias pasaulyje ir siekė tik 7 ‰. Moterų vaisingumas šioje šalyje taip pat yra mažiausias pasaulyje - 1,08 vaiko 1 moteriai. Ką tik paskelbti skaičiai rodo, kad pernai suminis gimstamumo rodiklis sumažėjo iki 0,72. Kad gyventojų skaičius šalyje išliktų pastovus, šis skaičius turėtų būti 2,1. Remiantis preliminariais Korėjos statistikos departamento duomenimis, bendrasis gimstamumo rodiklis 2024 m. siekė 4,7, o suminis gimstamumo rodiklis buvo 0,75. Tai reiškia, kad vienai moteriai tenka mažiau nei vienas vaikas, o tai nepakankama gyventojų skaičiui išlaikyti. Skaičiuojama, jog iki 2100 m. Pietų Korėjos gyventojų skaičius sumažės perpus. Esant dabartiniams rodikliams, iki 2100 m. gyventojų skaičius sumažėtų beveik per pusę - iki 26,8 mln. Politikai tai vadina „nacionaline nepaprastąja padėtimi“.
Pagrindinės mažo gimstamumo priežastys Pietų Korėjoje
Mažam gimstamumui Pietų Korėjoje yra daug priežasčių. Ekspertai pabrėžia dideles vaikų auginimo ir nekilnojamojo turto kainas, itin konkurencingą visuomenę, kurioje sunku gauti gerai apmokamą darbą, ir dirbančioms motinoms tenkantį dvigubą krūvį - namų ruošą, vaikų priežiūrą ir karjerą. Karjeros siekiančios Pietų Korėjos moterys vis dažniau renkasi negimdyti, todėl šalyje sparčiai mažėja gyventojų skaičius. Didelės vaikų auginimo išlaidos yra svarbus veiksnys, atgrasantis poras nuo sprendimo turėti daugiau vaikų. Švietimas, sveikatos priežiūra ir pragyvenimas Pietų Korėjoje yra brangūs, todėl daugelis šeimų jaučiasi finansiškai nepasirengusios susilaukti vaikų. Nekilnojamojo turto kainos taip pat yra didelė problema. Daugelis jaunų porų negali sau leisti įsigyti būsto, todėl jaučiasi nestabiliai ir nenori planuoti šeimos pagausėjimo. Itin konkurencinga visuomenė Pietų Korėjoje taip pat prisideda prie mažo gimstamumo. Jauni žmonės jaučia didelį spaudimą siekti aukštų akademinių rezultatų ir gauti gerai apmokamą darbą. Tai gali atgrasyti juos nuo šeimos kūrimo, nes jie nori pirmiausia susitelkti į savo karjerą. Dirbančioms motinoms tenka dviguba našta - namų ruoša, vaikų priežiūra ir karjera.
Moterų karjeros ir gyvenimo pasirinkimai
Lietingą antradienio popietę Yejin gamina pietus draugėms Seulo pakraštyje esančiame bute, kuriame ji gyvena viena. Nei Yejin, nei kitos jos draugės neplanuoja susilaukti vaikų. Prieš penkerius metus Yejin nusprendė sutelkti dėmesį į karjerą televizijoje. Moteris sako, kad paprastai iš biuro neišeina iki 20 val. Grįžusi namo ji turi laiko tik sutvarkyti namus ar pasportuoti prieš miegą. Yejin teigia jaučianti spaudimą karjerai aukoti net laisvalaikį - nuolat studijuoti ir tobulėti profesinėje srityje. „Korėjiečiai mano, kad, jei nuolat netobulinsi įgūdžių, liksi nuošalyje ir būsi nesėkmingas.“
Šeimos modelio iššūkiai ir lyčių vaidmenys
Tedžono mieste Seulo korespondentas aplankė Jungyeon Chun, gyvenančią, kaip ji sako, „vienišos tėvystės santuokoje“. Iš mokyklos pasiėmusi septynmetę dukrą ir ketverių metų sūnų, ji netoliese esančiose žaidimų aikštelėse praleidžia valandas. Juk vyras dar darbe. Jis retai pareina namo iki vaikų miego. Moters sutuoktinis, profsąjungos narys, nepadeda jai prižiūrėti vaikų, nesirūpina ir buitimi. „Tiesiog gaila, kad nieko nežinojau apie vaikų auginimo realybę ir kiek daug tikimasi iš mamų, - sako ji. - Šiandien šia tema kalbama drąsiau, todėl moterys renkasi neturėti vaikų. Anksčiau susilaukti vaikų buvo savaime suprantama.“
Socialinės ir teisinės kliūtys
Kita korespondento kalbinta moteris - 27 metų Minsung, teigia, jog mielai turėtų kad ir 10 vaikų. Tačiau mergina - biseksuali, o tos pačios lyties asmenų santuokos Pietų Korėjoje yra neteisėtos. „Nesusituokusioms moterims dirbtinis apvaisinimas ribojamas - joms neleidžiama naudotis donorų ląstelėmis.“
Vyriausybės atsakas ir iššūkiai
Pietų Korėjos vyriausybė skyrė milijardus dolerių pastangoms skatinti moteris susilaukti daugiau vaikų ir išlaikyti gyventojų skaičiaus stabilumą. Poros, turinčios vaikų, apipilamos grynaisiais - nuo mėnesinių dalomųjų lėšų iki subsidijuojamo būsto ir nemokamo taksi. Apmokamos ligoninės sąskaitos, o susituokusiems - net ir IVF (apvaisinimo mėgintuvėlyje) gydymas. Vyriausybė siūlo pinigines subsidijas, vaikų priežiūros paslaugas ir paramą nevaisingumo gydymui. Tačiau iki šiol gimdymų skaičius mažėjo. Tai rodo, kad vien finansinių paskatų nepakanka norint išspręsti demografinę krizę. Reikia imtis kompleksinių priemonių, kurios apimtų ekonominę, socialinę ir kultūrinę sferas. Pietų Korėjos žurnalistai mano, kad politikai pamažu susitaiko su krize. Šį mėnesį šalies prezidentas Yoon Suk Yeol pripažino, kad bandymai įveikti šią problemą „nepasiteisino“, o Pietų Korėja buvo „pernelyg ir be reikalo konkurencinga“.
Pasaulinės demografinės tendencijos ir palyginimai
Gimstamumo rodikliai pasaulyje smarkiai skiriasi. Japonijoje gimstamumas siekia vos 7,2 ‰. Pagal gimstamumo rodiklius ši šalis yra paskutiniame dešimtuke. Japonės išsilavinusios, siekia karjeros, vėliau išteka. Vidutiniškai pirmojo vaiko susilaukia apie trisdešimtuosius gyvenimo metus. Vaisingumo koeficientas Japonijoje yra vienas iš mažiausių pasaulyje - 1,36 vaiko 1 moteriai. Vokietijoje gimstamumo rodiklis - 9,5 ‰. Šeimoms būdingos vėlyvos santuokos, nes daugelis moterų iš pradžių nori įgyti aukštąjį išsimokslinimą, siekia karjeros. Jaunos šeimos daug dėmesio skiria materialinei gerovei, atostogoms, pramogoms. Dėl didesnių poreikių vaiko išlaikymas labai brangaus, todėl atžalų šeimos susilaukia vėlai ir jų turi nedaug. Europa buvo šių naujų demografinių tendencijų pradininkė, tačiau ji nebėra išskirtinė. Per pastaruosius kelis dešimtmečius gimstamumas labai sumažėjo Kinijoje, Taivane, Pietų Korėjoje, Honkonge ir Singapūre. Šiuo metu gimstamumo rodikliai visose šalyse yra gerokai mažesni už gimstamumo pakeitimo rodiklius. Prognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas labiausiai pasireikš šalyse, kuriose gimstamumas yra didelis, ypač Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Dėl to gyvensime sparčiai senstančioje planetoje.
| Šalis | Bendrasis gimstamumo rodiklis (gimimų 1000 gyventojų) | Suminis gimstamumo rodiklis (vaikų 1 moteriai) |
|---|---|---|
| Pietų Korėja (2020) | 7,0 | 1,08 |
| Pietų Korėja (2023) | - | 0,72 |
| Pietų Korėja (2024 preliminariai) | 4,7 | 0,75 |
| Japonija | 7,2 | 1,36 |
| Vokietija | 9,5 | - |
| Nigeris | 44,21 | 6,74 |
| Afganistanas | 31,15 | 4,18 |
Kontrastai: šalys su dideliu gimstamumu
Nigerio gimstamumo rodiklis - 44,21 ‰. Jau dešimtmetį šalis turi didžiausią rodiklį pasaulyje. Pagal vaisingumo koeficientą šalis taip pat yra pirma - 6,74 vaikai 1 moteriai. Nigeryje merginos išteka labai anksti (12-15 metų), menkai išsimokslinusios arba visai neraštingos, todėl stokoja žinių apie kontraceptikus ir šeimos planavimą. Afganistane gimstamumas - 31,15 ‰, o vaisingumo koeficientas - 4,18 vaiko 1 moteriai. Tokius aukštus rodiklius lemia socialinės ir religinės nuostatos. Merginos ištekėjusios rūpinasi tik namų ūkiu, dėl menko išsimokslinimo stokoja žinių apie šeimos planavimą. Prie to prisideda religinės nuostatos prieš kontraceptikų naudojimą. Be to, vaikai šalyje yra svarbi darbo jėga, prisidedanti prie šeimos išlaikymo.
Demografinio nuosmukio veiksniai
Pasaulio gyventojų skaičius augo šimtmečius, tačiau pastarąjį šimtmetį augimas buvo ypač spartus. Tačiau dabar kyla klausimas ne ar, o kada pasaulio gyventojų skaičius pradės mažėti. Ši tendencija nulems mūsų ateitį giliais ir sunkiai nuspėjamais būdais. Demografija - vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ilgalaikę visuomenės ir valstybės sėkmę.
Ekonominiai veiksniai
Daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad jų galimybes kurti šeimą riboja arba ribos finansiniai veiksniai, tokie kaip prieinamas būstas, vaikų priežiūros galimybės ir darbo saugumas. Jaunimas susiduria su didesniu ekonominiu nesaugumu, prastesnėmis gyvenimo sąlygomis ir mažiau galimybių nei ankstesnės kartos. Augančios būsto kainos, didelės vaikų priežiūros išlaidos ir neaiški darbo rinka atbaido nuo tėvystės. Apklausos rodo, kad daugelyje šalių finansinės priežastys yra pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės atideda arba apskritai neplanuoja vaikų. Tėvai pesimistiškai vertina savo atžalų finansinę ateitį.
Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Didėja šeimos formų įvairovė, daugėja skyrybų, plinta savanoriška bevaikystė, didėja kontracepcijos prieinamumas, vaikų susilaukiama mažiau ir vėlesniame amžiuje. Vis labiau vyrauja vienišumas, nes lytiniai vaidmenys keičiasi nuo 1950 m. modelio, kai vienišas vyras uždirbdavo pinigus, prie lankstesnių ir mažiau apibrėžtų archetipų. Šiuolaikinėse visuomenėse daugiau dėmesio skiriama individualizmui ir asmeniniam tobulėjimui, tad šeimos kūrimas kartais nėra toks prioritetinis kaip anksčiau. Dažniau siekiama aukštojo mokslo ir karjeros pasiekimų, tad šeimos kūrimas nusikelia vėlesniam laikui. Savanoriškos bevaikystės kelią renkasi tiek moterys, tiek vyrai. Jų prioritetas - į suaugusiuosius orientuotas gyvenimo būdas, laisvalaikis, kelionės, kurių neriboja su vaikų auginimu susiję rūpesčiai bei atsakomybės. Aplinkosaugos grupės dažnai šlovina idėją „neturėti vaikų“, o jaunimas raginamas apsvarstyti galimybę atsisakyti tėvystės vardan planetos. Didžiulė lyčių nelygybė ir nežmoniškai ilgos darbo valandos taip pat prisideda prie gimstamumo mažėjimo. Motinoms įsitvirtinti darbo rinkoje ypač sunku.
Kiti veiksniai
Nerimas dėl klimato kaitos ir politinio nestabilumo taip pat formuoja reprodukcinius sprendimus. Atsiranda įrodymų, rodančių spermatozoidų skaičiaus ir vyrų reprodukcinės sveikatos mažėjimą, susijusį su aplinkos poveikiais.
Pasekmės: ekonominės, socialinės ir geopolitinės
Mažas gimstamumas keičia visuomenių amžiaus struktūrą, didina vyresnio amžiaus žmonių dalį, keičia priklausomybės santykius ir darbo jėgos dinamiką.
Ekonominės pasekmės
Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius gali lemti darbo jėgos trūkumą. Mažesnis ekonomikos augimas. Didesnės socialinės apsaugos išlaidos. Paprastai šalyse, kuriose gimstamumas labai mažas, galiausiai sumažėja ekonomikos augimas, kaip jau dešimtmečius yra Japonijoje. Mažėjant darbo vietų skaičiui ir didėjant pagyvenusių žmonių poreikiams, tokios šalys kaip Vokietija didina mokesčius esamai darbo jėgai, kad galėtų sumokėti už didėjančias pensininkų gretas. JAV jau dabar susiduria su didžiule valstybinių pensijų krize, o saugumo rezervo fondai, kaip manoma, bus išnaudoti iki 2035 m. Tai daugiausia lemia dėl mažo gimstamumo mažėjantis naujų darbo jėgos dalyvių skaičius.
Socialinės pasekmės
Senėjanti visuomenė gali lemti socialinę izoliaciją ir vienišumą tarp vyresnio amžiaus žmonių. Jiems gali trūkti šeimos narių ar draugų, kurie galėtų jais pasirūpinti. Bręsta kartų konfliktas tarp apskritai klestinčios vyresniosios kartos ir sunkiau besiverčiančių jos įpėdinių.
Geopolitinės pasekmės
Demografija gali įtakoti karinius pajėgumus, ekonominį svorį ir diplomatines įtaką.
Galimi sprendimo būdai ir valstybių politika
Valstybės naudojo įvairius politinius įrankius gimstamumui įtakoti, su nevienareikšmiais rezultatais. Pagrindinės kategorijos apima finansines paskatas, tėvystės atostogas, vaikų priežiūros paramą, būsto subsidijas ir prorodinę komunikaciją. Paskatos vienos savaime retai sukelia ilgalaikį atsigavimą. Išsami parama veikia geriau.
Priemonės gimstamumui didinti
- Finansinės paskatos: Tiesioginės piniginės paskatos vaikams, mokesčių lengvatos gausesnėms šeimoms.
- Tėvystės atostogos: Ilgesnės motinystės ir tėvystės atostogos.
- Vaikų priežiūros parama: Nemokamos vaikų priežiūros paslaugos, subsidijuoti vaikų darželiai.
- Būsto subsidijos: Įperkamas būstas, būsto skirstymas šeimoms.
- Lanksčios darbo sąlygos: Galimybė derinti vaiko priežiūrą bei darbinę veiklą.
Sėkmės pavyzdžiai
Šiaurės šalys, kurios derina dosnų tėvystės atostogų režimą, subsidijuotą vaikų priežiūrą ir stiprias lyčių lygybės normas, tarp aukštųjų pajamų šalių pasižymi santykinai aukštesniu gimstamumu. Vengrija, vykdžiusi įvairias gimstamumą skatinančias socialinės politikos priemones, sugebėjo padidinti suminį gimstamumo rodiklį net 24 procentais.
Situacija Lietuvoje
Kaip pastebi VU Filosofijos fakulteto doc. Daumantas Stumbrys, demografiniai rodikliai krenta ir Lietuvoje: mūsų šalis mažėja ir sensta. Mažėjantis gimstamumas yra ne tik pasaulinė, bet ir Lietuvos problema. Praeitais metais Lietuvoje gimė 20 008 vaikai. Tiesa, šis skaičius 10 proc. mažesnis nei 2022-aisiais, kai pasaulį išvydo 22 068 kūdikiai, ir net 30 proc. mažesnis nei, tarkim, 2016-aisiais, kai gimusiųjų Lietuvoje skaičius siekė 29 514. Gimstamumo kreivė leidosi nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo (1990-aisiais mūsų šalyje gimė net 56,9 tūkst. kūdikių). Anot jos, 2024 m. kūdikių gimė rekordiškai mažai - 18,7 tūkst. arba apie 9,5 proc. „Europoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, vyksta panašūs demografiniai procesai, susiję su šeimos modelio kaita. Demografijos mokslas tai įvardija kaip antrąjį demografinį perėjimą. Suminio gimstamumo rodiklis antrojo demografinio perėjimo metu sumažėja iki žemesnio nei 2 vaikai ir neužtikrina kartų kaitos, todėl ilgainiui gyventojų populiacija pradeda senti ir trauktis. Pagrindiniai šio demografinio proceso veiksniai susiję su šeimos modelio ir vertybių kaita. Panašu, kad artimiausiu metu suminis gimstamumo rodiklis tiek Lietuvoje, tiek Europoje nepasieks kartų kaitą užtikrinančios 2 vaikų ribos. Kokia bus šeimos sudėtis, poros šiandien dažniau sprendžia, remdamosi norais ir įsitikinimais, o ne matytais ar nusistovėjusiais modeliais. Bendrosios taisyklės, kaip elgtis teisinga ir kada (ar) gimdyti, nėra.
Naujausios tendencijos Pietų Korėjoje: nedidelis atsigavimas?
Ką tik paskelbti skaičiai rodo, kad pernai (2023 m.) suminis gimstamumo rodiklis Pietų Korėjoje sumažėjo iki 0,72. Tačiau trečiadienį (vasario 26 d.) Pietų Korėjoje pirmą kartą per devynerius metus 2024 m. gimstamumo rodiklis padidėjo, nes padaugėjo santuokų, o tai rodo, kad šalies demografinė krizė gali būti įveikta. „Sausio-gegužės mėnesiais naujagimių skaičius siekė 106 048, tai yra 6,9 proc.“ Šis šuolis įvyko po pirmojo Pietų Korėjoje metinio gimimų skaičiaus augimo per daugiau nei dešimtmetį, nulemto santuokų skaičiaus didėjimo. 2024 m., palyginti su ankstesniais metais, naujagimių skaičius padidėjo 8 300, arba 3,6 proc. Ypač smarkiai gimstamumas išaugo balandį, kai augimas, palyginti su praėjusiais metais, siekė 8,7 proc. Gimstamumo rodiklis, arba vidutinis kūdikių, kurių moteris susilaukia per savo gyvenimą, skaičius, gegužės mėnesį buvo 0,75. Nors 2024 m. gimė 238,3 tūkst. kūdikių, 8,3 tūkst. (3,6 proc.) daugiau nei ankstesniais metais, suminis gimstamumo rodiklis tebėra gerokai mažesnis nei 2,1 vaiko, kurio reikia, kad Pietų Korėjoje liktų 51 mln. gyventojų. 2024 m. šalyje santuokų skaičius per metus išaugo 14,8 proc. Kai Nam Hyun-jin susilaukė pirmojo vaiko, Pietų Korėja buvo kitokia nei dabar ir, jos žodžiais tariant, mažiau skatinanti susilaukti vaiko. Tačiau per pastaruosius penkerius metus tam tikri veiksniai pasikeitė - praėjusiais metais jos darbdavys pradėjo darbuotojams mokėti 70 000 JAV dolerių vertės „gimdymo premijas“.
tags: #pietu #koreja #gimstamumo #koeficientas