Skandinavijos pusiasalis, esantis Šiaurės Europoje, pasižymi įvairiu ir įdomiu reljefu. Tai didžiausias Europoje pusiasalis, kurio bendras plotas siekia apie 750 000 km². Jo ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius yra apie 1850 km, o plotis svyruoja nuo 370 iki 805 km. Pusiasalyje įsikūrusios Norvegija, Švedija ir Suomijos šiaurės vakarinė dalis. Nuo Jutlandijos pusiasalio ir Danijos salyno Skandinavijos pusiasalį skiria Skagerako ir Kategato sąsiauriai.
Geografiniai ypatumai ir reljefas
Skandinavijos pusiasalio paviršiaus reljefas labai įvairus. Išilgai pusiasalio eina Skandinavijos kalnai, kurių šlaitai statūs ir giliai išraižyti. Rytinėje dalyje driekiasi Norrlando plokščiakalnis, pakopomis žemėjantis Baltijos jūros Botnijos įlankos link. Švedijos pietinėje dalyje plyti derlinga plokščia Skånės pusiasalio lyguma ir Smålando aukštuma. Norvegijoje, kurioje beveik 2/3 teritorijos yra aukščiau nei 500 m, vyrauja plokščiakalniai, vadinamieji fjeldai, tokie kaip Dovrefjellis, Jostedalsbrė, Jotunheimas ir Telemarkas.
Skandinavijos pusiasalio krantai yra itin įvairūs. Vakariniai krantai aukšti, uolėti, išraižyti fjordų - ilgų ir gilių jūros įlankų. Norvegijoje ilgiausias fiordas yra Sognefiordas (204 km). Rytiniai krantai neaukšti, uolėti, suskaidyti nedidelių įlankų ir gausių šcherų - mažų salų, kurių pusiasalio pakrantėse skaičiuojama apie 150 000.
Frafjord
Norvegijos Karalystės apžvalga
Norvegijos Karalystė - Šiaurės šalis vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje, garsėjanti savo unikalia geografija. Šalies krantus skalauja Barenso, Šiaurės ir Norvegų jūros. Tai viena labiausiai į šiaurę nutolusių pasaulio valstybių, kurioje apie 1/3 teritorijos driekiasi į šiaurę nuo Šiaurės poliaračio. Bendras Norvegijos plotas siekia 323 802 km².
Klimatas didesniojoje šalies dalyje yra vidutinių platumų jūrinis, kurį stipriai švelnina šiltoji Norvegijos srovė. Dėl jos pakrantės žiemą dažniausiai neužšąla. Tačiau aukštikalnėse klimatas yra labai atšiaurus, čia ištisus metus išsilaiko sniegas ir ledynai, užimantys apie 1% Norvegijos ploto.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Oficialus pavadinimas | Norvegijos Karalystė |
| Gyventojų skaičius | Apie 4,9 milijono |
| Valiuta | Norvegijos krona (NOK) |
| Religija | Evangelikų liuteronų (85,7%) |
Augalija, gyvūnija ir gamtosauga
Norvegijos natūrali aplinka dėl žmogaus veiklos palyginti menkai pakitusi. Miškų zonoje veisiasi briedžiai, elniai, voverės, lapės, lūšys ir rudieji lokiai. Šiaurėje, tundroje, sutinkami lemingai, šiauriniai elniai ir poliarinės lapės. Krašte gausu paukščių, o vidaus vandenyse bei jūrose veisiasi įvairios žuvų rūšys, tokios kaip lašišos, menkės ir silkės.
Šalyje itin rūpinamasi gamtos apsauga - saugomos teritorijos užima apie 17,2 % šalies ploto. Į Pasaulio paveldo sąrašą yra įtraukti žymieji Norvegijos fjordai, tokie kaip Geirangerfjordas ir Nærøyfjordas. Švedijoje taip pat gausu nacionalinių parkų, tarp kurių ir Laplandijos teritorijoje esantys Sareko bei Stora Sjöfalleto parkai.
Kultūra, turizmas ir kasdienybė
Norvegija - šalis, kurioje susilieja laukinė gamta, modernus gyvenimo būdas ir tūkstantmetės tradicijos. Keliautojus čia vilioja šiaurės pašvaistė, žygiai po kalnus bei modernūs miestai. Norvegų literatūros istorija turtinga, o tokie dramaturgai kaip Henrik Ibsen yra žinomi visame pasaulyje.
Lankantis Norvegijoje svarbu žinoti keletą praktinių detalių:
- Elektros srovė visoje šalyje yra 220 voltų.
- Arbatpinigių Skandinavijos šalyse nepriimta duoti, nes aptarnavimo mokestis jau yra įtrauktas į sąskaitą.
- Norvegija yra viena brangiausių Europos ir viso pasaulio šalių, todėl rekomenduojama iš anksto planuoti biudžetą.
- Prieš kelionę būtina pasirūpinti sveikatos draudimu.
tags: #pietu #skandinavijos #pusiasalois