Lapkritis - mėnuo, kai istoriškai ir tradiciškai mūsų tėvai, seneliai ir proseneliai raugdavo kopūstus. Kopūstai buvo raugiami tuomet, kai baigti visi lauko darbai, o patys kopūstai gavo pirmųjų šalnų ir tapo traškūs; net šiek tiek skambantys, jei pabelstume krumpliais į kopūsto galvą. Štai tada, kai kopūstai imdavo skambėti, mūsų protėviai visa šeima raugdavo kopūstus į dideles medines statines. Taip buvo ruošiami rauginti kopūstai, kurie ne tik maitindavo, bet ir vitaminais aprūpindavo gausią šeimyną iki pavasario. Į statinių dugną keliaudavo nepjaustytos kopūstų galvos - jos įrūgdavo lėčiau, todėl būdavo valgomos vėliau. Apibėrus smulkintais kopūstais būdavo klojamas žieminių rūgščiųjų obuolių sluoksnis - delikatesas, pateikiamas per Kalėdas.
Kai kalba pakrypsta link raugintų kopūstų, aš neretai išgirstu atsainų „ai, aš tai raugintų kopūstų nemėgstu…”. O perklausus - kodėl? - dažniausiai išgirstu „tai, kad jie rūgštūs, neskanūs… ir dar nuo jų vidurius pučia…”. Tuomet aš nutylu, susimąstau apie situacijos tragiškumą ir mane apima liūdesys. Žinote, kodėl yra žmonių, kurie nemėgsta raugintų kopūstų? Todėl, kad jie neragavo tinkamai suraugintų ir paruoštų valgyti kopūstų. Nes geriausiu atveju jie kartais nusiperka raugintų kopūstų maišelį ar kibirėlį prekybos centro daržovių skyriuje, kažkaip kažką su jais padaro ir (natūralu) taip nusivilia, kad atideda viską kol neužsimiršta - metams ar dviems. Todėl, kad tai, ką parduoda prekybos centruose, geriausiu atveju yra komposto ruošinys, į kurį net morkas sumeta atskirai, jau fasavimo metu. Iš tokių kopūstų neįmanoma pagaminti gardaus patiekalo. Sutinku - dar yra pavienių gurmanų, kurie patys neraugia kopūstų, tačiau kaip malonų ritualą atlikdami šeštadienį keliauja į turgų, ragauja iš statinių parduodamus kopūstus, išsirenka sau mėgstamiausius ir neša juos namiškiams džiuginti. Tačiau tokių, deja, tėra vienetai. O dauguma - dauguma raugintų kopūstų nemėgsta. Ir štai tada mane apima liūdesys - juk šie žmonės jau turi savų vaikų, o tai reiškia, kad jie augina naują kartą. Kokias tradicijas ir įgūdžius jie perduos savo vaikams?
Kodėl verta valgyti raugintus kopūstus?
Kodėl aš taip puoliau ginti kažkokių raugintų kopūstų? Sakytum - daržovė kaip ir daugelis kitų. Paaiškinsiu: rauginti kopūstai yra viena vertingiausių daržovių mūsų organizmui šaltuoju metu. Ir todėl, kad kopūstai ir todėl, kad rauginti. Dėl skonio galima nesiginčyti, tačiau dėl vertingųjų savybių - būtinai reikia. Kopūstas yra mūsų regiono (klimatinės juostos) daržovė, kurią valgome iš kartos į kartą. Mes esame genetiškai prie jos pripratę. Tai daržovė, kuri laikoma šaltoje ir drėgnoje aplinkoje išlieka šviežia ne vieną mėnesį, o rauginta - ir dar ilgiau. Ji turi daug lastelienos, kuri naudinga mūsų organizmui ir virškinimo traktui. Raugintuose kopūstuose gausu vitamino C, daug kitų vitaminų ir mikroelementų. Be to, raugintų kopūstų bakterijos mūsų žarnynui yra labai didelės virškinimo pagalbininkės, todėl po antibiotikų vartojant probiotikus labai vertinga valgyti raugintus kopūstus - jie padės greičiau atkurti teigiamą žarnyno mikroflorą. Todėl rauginti kopūstai yra visapusiškai naudingi mūsų organizmui. Žinoma, yra žmonių, kurie negali valgyti raugintų kopūstų dėl asmeninių sveikatos sutrikimų ar ligų, tačiau jie tai žino ir atskirai to aiškinti nereikia. Tačiau visiems kitiems aš nuoširdžiai rekomenduoju - valgykite raugintus kopūstus ir ne tik mažiau sirgsite, bet ir apskritai gyvensite šiek tiek sveikiau. Ar verta švaistyti pinigus maisto papildams, kai galime jų gauti su sezoninėmis daržovėmis? Nemanau.
Kopūstų nauda sveikatai:
- Uždegimų mažinimas: Kopūstuose esantys antioksidantai mažina galimybę susirgti ūmiomis ar lėtinėmis ligomis. Liaudyje kopūstai naudojami uždegimams mažinti, pavyzdžiui, dedant kopūsto lapus prie sumušimų.
- Kraujotakai ir cholesteroliui: Kopūstai gali pagerinti kraujotaką ir padėti mažinti cholesterolio lygį kraujyje, stiprina kraujagyslių sieneles. Tai puiki prevencija širdies ir kraujagyslių ligoms.
- Svorio metimui: Kopūstai turi labai mažai kalorijų, tačiau daug skaidulų, kurios suteikia sotumo jausmą. Taip pat turi cholino, kuris reguliuoja riebalų rūgščių metabolizmą, saugo kepenis nuo riebalų sankaupų.
- Diabeto prevencijai: Reguliuoja gliukozės ir insulino lygį kraujyje, todėl gali padėti sumažinti šios lėtinės ligos riziką.
- Jaunatviškumui: Dėl kopūstuose esančių seleno, vitamino C ir A bei kitų antioksidantų sulėtinamas senėjimo procesas, oda išlieka ilgiau graži ir stangri, organizme gaminasi kolagenas.
- Imuniteto stiprinimui: Gali padėti stiprinti imunitetą dėl didelio kiekio antioksidantų ir vitamino C.
- Kaulų stiprinimui: Gali padėti palaikyti tvirtus kaulus dėl juose esančio didelio kiekio vitamino K.
- Žaizdų gijimui: Greičiau gyja žaizdos dėl vitamino K, kuris gerina kraujo krešėjimą.
- Atminties gerinimui: Geresnė atmintis ypatingai vyresniame amžiuje. Kopūstai turi cholino - būtinos maistinės medžiagos, reikalingos neuromediatoriaus acetilcholino gamybai.
- Virškinimo gerinimui: Rauginti kopūstai turi probiotikų (gerų bakterijų) ir prebiotikų - gerų bakterijų maisto, kurie padeda palaikyti tinkamą žarnyno mikroflorą.
- Regėjimui: Gali padėti gerinti regėjimą dėl didelio kiekio vitamino A bei antioksidantų liuteino ir zeaksantino poveikio mūsų akims.
- Vėžinių susirgimų prevencijai: Gali padėti sumažinti vėžio riziką dėl daugybės turimų medžiagų - nuo vitamino C iki specifinių antioksidantų bei sieros junginių.
Pagrindinės priežastys, kodėl rauginti kopūstai kartūs
Yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl rauginti kopūstai gali įgauti kartų skonį:
- Netinkama temperatūra rauginimo metu: Jei temperatūra rauginimo metu yra per aukšta (virš +23…+25 °C), rauginimas vyksta per greitai, o tai gali sukelti kartumą, jei kopūstai “perrūgsta” - tokiu atveju bakterijos gali greitai perdirbti visus cukrus. Idealus temperatūros diapazonas yra nuo +18 iki +20 °C.
- Druskos trūkumas: Jei druskos kiekis yra per mažas, rūgimo metu gali atsirasti patogeninių mikroorganizmų, dėl kurių kopūstai ne tik kartūs, bet ir sugedę. Rekomenduojama naudoti 150-250 g druskos 10 kilogramų kopūstų (15-25 g druskos 1 kilogramui).
- Cukraus perteklius: Cukrus pagreitina rauginimą, tačiau jo perteklius gali paskatinti kitų, nepageidaujamų rūšių bakterijų suaktyvėjimą. Dėl to sutrikus pusiausvyrai kopūstai gali tapti gleivėti.
- Netinkamos kopūstų veislės: Geriausiai tinka žieminės kopūstų veislės - tankios, kietos, bet vis dar sultingos gūžės. Saldieji kopūstai fermentacijos metu išskiria daugiau pieno rūgšties bakterijų, todėl rezultatas būna geresnis ir greitesnis.
- Metalo naudojimas rauginimo procese: Kopūstai netoleruoja metalo, nes jis juos oksiduoja ir gadina skonį. Įsitikinkite, kad emaliuoti indai, kuriuose rauginami kopūstai, nėra suskilinėję, o ant viršaus esantis svoris neturėtų būti metalinis.
- Per ilgai rauginami kopūstai: Jei kopūstai rauginami per ilgai, jie gali perrūgti ir tapti kartūs.
Kada rauginti kopūstus? Vyrauja nuomonė, kad po pirmųjų šalnų cukraus kiekis kopūstuose pasiekia didžiausią piką, todėl kopūstus rauginti reikia spalio pabaigoje, lapkričio mėnesį. Geriausias laikas rauginti kopūstus prasideda spalio mėnesį ir tęsiasi iki pat lapkričio vidurio ar net pabaigos. Vasariniai ar ankstyvojo rudens kopūstai yra vandeningi, jų lapai minkštesni, o cukraus kiekis juose nėra pakankamas ilgam ir kokybiškam rūgimui. Tikrieji rauginimo meistrai laukia vėlyvųjų veislių. Šios veislės pasižymi tvirtomis, sunkiomis galvomis ir baltais, tankiai susisukusiais lapais. Tačiau svarbiausia paslaptis - pirmosios šalnos. Sakoma, kad geriausias kopūstas tas, kuris „gavo šalčio”. Nedidelis šaltukas sustabdo kopūsto augimą ir skatina krakmolo virtimą cukrumi. Būtent šis natūralus cukrus (gliukozė ir fruktozė) vėliau tampa maistu pieno rūgšties bakterijoms (Lactobacillus), kurios ir paverčia šviežią daržovę rauginta.
Mėnulio fazės: Nors mokslas į tai kartais žiūri skeptiškai, šimtmečių patirtis rodo, kad ryšys tarp mėnulio ciklų ir skysčių judėjimo augaluose (bei fermentacijos procesų) egzistuoja. Jaunatis: Tai laikas, kurio dauguma pataria vengti. Manoma, kad per jaunatį raugti kopūstai būna kieti, bet ne traškūs, ilgai rūgsta, o kartais net apkarsta. Produktai, paruošti šiuo metu, linkę greičiau gesti. Priešpilnis (Mėnuliui augant): Tai pats populiariausias ir, daugelio nuomone, geriausias laikas. Manoma, kad augantis mėnulis skatina aktyvumą, todėl fermentacija prasideda greitai ir sklandžiai. Sakoma, kad per priešpilnį raugti kopūstai būna patys traškiausi, sultingiausi ir skaniausi. Geriausios dienos - 5-6 dienos po jaunaties. Pilnatis: Nuomonės išsiskiria. Vienintelis teigia, kad pilnatis suteikia daug sulčių, kiti - kad kopūstai greitai suminkštėja ir praranda prekinę išvaizdą. Jei mėgstate labai minkštus kopūstus (pavyzdžiui, skirtus tik troškiniams), pilnatis gali tikti, tačiau traškumo mėgėjams geriau nerizikuoti. Delčia: Šis laikas taip pat vertinamas nevienareikšmiškai. Nors kai kurie šaltiniai teigia, kad delčia tinka ilgam laikymui, dažniau pasitaiko nuomonė, kad bakterijos šiuo metu „mieguistos”, todėl rūgimo procesas gali užsitęsti.
Vyriškos ir moteriškos dienos: Lietuvių liaudies tradicijose egzistuoja dar viena įdomi taisyklė - savaitės dienos. Savaitės dienos skirstomos į vyriškas (pirmadienis, antradienis, ketvirtadienis) ir moteriškas (trečiadienis, penktadienis, šeštadienis). Senoliai tikėjo, kad kopūstus geriausia raugti per vyriškas dienas, nes tada jie būna tvirti, „stiprūs” ir ilgai negenda.
Kaip išvengti kartumo rauginant kopūstus
Norint išvengti kartumo ir užtikrinti, kad rauginti kopūstai būtų skanūs ir traškūs, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Laikykitės tinkamos temperatūros: Užtikrinkite, kad rauginimo metu temperatūra būtų nuo +18 iki +20 °C.
- Naudokite tinkamą druskos kiekį: Laikykitės rekomenduojamo druskos kiekio - 15-25 g druskos 1 kilogramui kopūstų. Geriausia naudoti jūros druską.
- Saikingai naudokite cukrų: Jei nusprendėte naudoti cukrų, įdėkite jo saikingai, kad nepažeistumėte rūgimo proceso.
- Rinkitės tinkamas kopūstų veisles: Rinkitės žiemines kopūstų veisles, kurios yra tankios ir sultingos.
- Venkite metalo: Naudokite tik nemetalinius indus ir įrankius rauginimui.
- Reguliariai perkoškite kopūstus: Perkošimas rauginimo metu padeda išvengti kartumo.
- Stebėkite sulčių kiekį: Sūrymas turi visiškai uždengti kopūstus, kitaip viršutinis sluoksnis gali patamsėti ir sugesti.
- Laikykitės švaros: Visi indai, įrankiai ir rankos privalo būti švarūs.
Patarimai ir gudrybės rauginant kopūstus:
- Rūgštūs vaisiai ir uogos: Nebijokite į kopūstus dėti rūgščių uogų ir vaisių - jie sustiprina rūgimo procesą ir maitina pieno rūgšties bakterijas. Idealūs priedai būtų spanguolės, bruknės arba Antonovo obuoliai.
- Kmynai: Kmynų dėti privaloma. Jeigu nemėgstate kmynų - dėkite krapų arba kalendros sėklų. Bet geriausiai tinka kmynai. Tai ne tik prieskonis - būtent dėl kmynų valgant raugintus kopūstus jūsų nekamuos dujų pūtimas.
- Obuoliai: Ant kibiro dugno rekomenduojama įdėti 3-5 sveikus antaninius arba ananasinius obuolius (jei turite) - jie rūgs kartu su kopūstais ir Kalėdoms turėsite originalaus garnyro.
- Šaltis: Jeigu išrūgę kopūstai būna minkšti ir gaižūs - greičiausiai buvo rauginami per šiltai arba jiems trūko druskos. Arba - abi priežastys. Šalta aplinka yra priežastis, kodėl išrūgę kopūstai būna traškūs.
Kaip pasigaminti raugintų kopūstų
Norint pasiraugti kopūstų reiks šiek tiek neįmantrių priemonių. Aš esu nusipirkęs didelį 30l talpos plastikinį kibirą su dangčiu - jame patogu raugti, pernešti į kitą patalpą ir pan. Toliau reikės daržovių: aš perku maišą kopūstų galvų (jame būna 22-25kg kopūstų), 3kg morkų, dar šiam kiekiui imu 0,5kg druskos (geriau rupios) ir 100g kmynų sėklų. Jūs galite persiskaičiuoti kiekius pagal savo poreikius ir galimybes. Aš darau tokį kiekį, mat kopūstai būna gardūs ir juos mielai valgo ne tik šeima, bet ir bičiuliai ar tėvai.
Taigi, pradedame nuo to, kad nulupame, nuplauname ir nuskutame morkas. Jas į kokį puodą susmulkiname plonais šiaudeliais - priklausomai nuo jūsų kombaino galimybių. Tuomet pereiname prie kopūstų. Pjauname galvą per pusę, nuimame nešvarius ir negražius viršutinius lapus, išpjauname baltą kotą, tuomet galvą smulkiname tokio dydžio gabalais, kokie telpa į kombaino gerklę. Smulkiname kopūstą su stambiausią rezultatą duodančiu disku tiesiai į turimą bliūdą. Beriame saują su kaupu morkų, užberiame didelį žiupsnį druskos ir pabarstome šiek tiek kmynų. Viską išmaišome ir iškedename bliūde, kad morkos ir druska tolygiai pasiskirstytų po kopūstus. Štai tokį miksą beriame į kibirą. Kadangi tarpuose daug oro - viską pagrumdome su kočėliuku. Ir tūris sumažės, ir oras išeis ir kopūstai paleis savo sultis. Einame smulkinti kito kopūsto ir ruošti naujos „porcijos”. Paruošėm - subėrėm - sugrūdom. Taip kartojam kol visko nesusmulkinsim ir neišmaišysim. Pradžioje darbo atrodo, kad maišas kopūstų netilps į kibirą, bet ilgainiui juos gerai paminkius viskas telpa kuo puikiausiai ir kibiras būna kaip tik pilnas.
Dabar kelios paslaptys. Ant kibiro dugno rekomenduoju įdėti 3-5 sveikus antaninius arba ananasinius obuolius (jei turite) - jie rūgs kartu su kopūstais ir Kalėdoms turėsite originalaus garnyro. Dedant kopūstus į kibirą kas porą sluoksnių verta pabarstyti šiek tiek cukraus - taip rūgimas (kas moksliškai tariant yra fermentacija) prasidės greičiau, bus intensyvesnis ir tuo pačiu - kokybiškesnis. Kmynus dėti privaloma. Jeigu nemėgstate kmynų - dėkite krapų arba kalendros sėklas. Bet geriausiai tinka kmynai. Tai ne tik prieskonis - būtent kmynų dėka valgant raugintus kopūstus jūsų nekamuos meteorizmas 😉 Ir jie privalo būti nuo pat rauginimo pradžios.
Pirmas pusantros - dvi paras laikykite kopūstus pridengę šiltoje patalpoje, vėliau išneškite vėsiai. Tinka bet kur, kur vėsiau kaip +10 ir šilčiau nei -1C. To reikia tam, kad šiltoje aplinkoje prasidėtų rūgimas, o vėsioje jis būtų tęsiamas neskubriai ir nesudarytų aplinkos pelėsiui atsirasti. Šalta aplinka yra priežastis, kodėl išrūgę kopūstai būna traškūs. Jeigu išrūgę kopūstai būna minkšti ir gaižūs - greičiausiai buvo rauginami per šiltai arba jiems trūko druskos. Arba - abi priežastys. Pirmą parą praeidami pro šalį nepamirškite sustoti ir paminkyti kopūstų kočėliuku. Mūsų tikslas išstumti orą ir panardinti kopūstus į išsiskyrusias sultis. Ir pagrindinė bei svarbiausia detalė: švara. Visi indai, įrankiai, ir rankos privalo būti švarūs. Jeigu bus dirbama bet kaip - ir rezultatas bus belekoks. Švara yra privaloma visuose procesuose, kur dalyvauja fermentacija, nepriklausomai nuo to, ar jūs verdate alų, ar gaminate sidrą, ar kepate duoną ar tiesiog raugiate kopūstus.
Praėjus pirmai savaitei kopūstai jau tinkami valgyti, tačiau „patys tie” jie būna po dviejų savaičių rauginimo. Aš tuomet išsiplaunu trilitrinių stiklainių, į juos ant dugno sumetu obuolius, apdedu raugintais kopūstais, nuolat pagrūsdamas kočėliuku, kad neliktų oro tarpų užpildęs iki viršaus ir uždengęs dangteliu ir pastatau į šaldytuvą. Jame +4C ir tai tobula aplinka raugintiems kopūstams laikyti. Taip jie gali būti net kelis mėnesius. Tačiau greičiausiai jų neliks labai greitai, mat jie bus tokie gardūs, kad mikliai ištirps šeimynos burnose. Ir tai - ne bėda! Juk dabar jūs mokate pasigaminti raugintų kopūstų ir (kas svarbiausia) - galėsite to išmokyti savo vaikus. Raugti kopūstus aš išmokau iš savo tėvo, dar būdamas vaikas ankšto buto virtuvėje padėdamas skusti morkas ir stebėdamas visą rauginimo procesą. Mano tėvas išmoko iš savo tėvų, kuomet kopūstai buvo raugiami dideliuose ąžuoliniuose kubiluose. Ir aš tikrai perduosiu šias žinias savo vaikams, nes jie su malonu triauškia raugintus kopūstus vakarienei. Išmokykite ir savo vaikus - juk norite, kad jie mokėtų pasigaminti tikrai sveiko ir naudingo maisto?
Kaip paruošti raugintus kopūstus patiekalams
Taigi - turime gardžių, traškių sultingų raugintų kopūstų, kurie ir patys savaime yra skanūs. Ypač ryte, kai po nakties linksmybių traška ir dūzgia galva 😉 Tačiau tai - tik pusė kelio. Dar juos reikia tinkamai paruošti.
Raugintų kopūstų salotos (vokiškas būdas)
Imkime gerą saują su kaupu raugintų kopūstų - bus apie puskilogramį, į juos suberkime labai smulkiai sukapotą svogūną. Geriau ne baltą, o šalotinį - jis švelnesnis. Užbarstykime šiek tiek druskos, cukraus ir apšlakstę aliejumi viską gerai išmaišykime. Jeigu mėgstate į šias salotas galima įmaišyti ir dvi gerai sukapotas česnako skilteles.
Troškinti rauginti kopūstai su obuoliu ir spanguolėmis
Tai vokiškas raugintų kopūstų paruošimo, kaip garnyro, būdas. Plunksnelėmis ar pusžiedžiais susmulkinkite 4 svogūno galvas, švelniai apkepkite juos aliejuje kol taps skaidrūs. Į keptuvę su svogūnais suberkite raugintus kopūstus, išmaišykite su svogūnais ir aliejumi, įpilkite 125ml balto sauso vyno, užberkite nuluptą ir susmulkintą rūgštų obuolį, įmeskite kelis lauro lapus, įberkite saujelę spanguolių, ir kelis juodųjų pipirų grūdelius. Uždenkite dangčiu ir troškinkite ant mažos ugnies 25-30min. kartais pamaišydami. Jeigu nugaravo - troškinį papildykite vandeniu. Baigus troškinti išimkite lauro lapus ir pipirus, pagardinkite druska ir cukrumi ir viską gerai išmaišykite.
Rauginti kopūstai su šonine ir pomidorais
Sauerkraut yra tai, ką vokiečiai privalomai pateikia kartu su troškintomis dešromis arba kepta karka. O čia bus dar vienas patiekalas, kurį tikrai kartosite žiemos metu, nes jam neįmanoma atsispirti. Jo gamybai reikės didelės keptuvės su dangčiu. Nusipirkite puskilogramį šaltai rūkytos šoninės, tos tikros - rūkytos ant gyvo dūmo, o ne mirkytos skysto dūmo prieskoniuose. Rinkitės tokią, kad lašinukas būtų sluoksniuojamas su raumenuku. Supjaustykite stambiomis, bet nestoromis skiltelėmis. Dėkite jas į keptuvę ir kaiskite ugnį. Kol iš šoninės po truputį teka riebalai nulupkite ir pusžiedžiais susmulkinkite ~800g. svogūnų. Štai dabar suberkite raugintus kopūstus - kilogramą ar net daugiau, kiek telpa į keptuvę. Gerai išmaišykite, kad jie apliptų riebalais ir pasiskirstytų tarp svogūnų ir šoninės. Pats laikas čia suberti kokias 4 ar net 5 susmulkintas česnako skilteles ir keletą juodųjų pipirų grūdelių. Dar šaukštą su kaupu saldžiosios paprikos miltelių ir šiek tiek maltos kalendros miltelių. Viską gerai išmaišom, iškedenam taip, kad prieskoniai tolygiai pasklistų kopūstuose ir jie imtų keisti savo spalvą. O kitoje keptuvėje arba padažui skirtame puodelyje įkaitinam šiek tiek aliejaus ir supilame 0,5l trintų pomidorų masės. Būna tokios pirkti - pasidairykite. Jeigu neturite masės - tiks ir 400g. konservuotų smulkintų pomidorų skardinė, bet kartu su ja reiktų įdėti pomidorų pastos šaukštą. Ir štai šį padažą įmaišome į kopūstus, juos dar uždengiame ir patroškiname ~10min. O baigus troškinti paliekame uždengtu dangčiu 15-20 minučių pašusti savo garuose ir lėtai pravėsti. Pateikiame su bulvių koše kaip pagrindinį patiekalą. Sotus, guodžiantis ir aromatingas maistas kuris patiks visiems.
Yra ir dar viena šio patiekalo versija - vegetariška. Tiesiog nenaudojame šoninės, o pilame aliejų. Tokie kopūstai bus fantastiškas garnyras prie daugelio sočių žiemiškų patiekalų.
Palepinkite savo skonio receptorius: išbandykite šį pikantiško ir saldaus azijietiško kopūsto receptą
Kam reikėtų vengti raugintų kopūstų?
Nors rauginti kopūstai yra labai naudingi, kai kuriems žmonėms reikėtų jų vengti arba vartoti ribotai:
- Esant dirgliosios žarnos sindromui (DŽS), Krono ar kitos žarnyno ligoms.
- Žindančioms, priklausomai nuo situacijos.
- Dėl skydliaukės veiklos sulėtėjimo.
- Po aukštos temperatūros ar viduriavimo.
- Vartojantiems kraują skystinančius vaistus.
Sąveika su Vaistais
Svarbu žinoti, kad kopūstai gali sąveikauti su tam tikrais vaistais:
- Kraują skystinantys vaistai: Kopūstuose yra didelis kiekis vitamino K, kuris naudojamas kraujui tirštinti.