Artinasi vasara, o su ja - audrų ir perkūnijos laikotarpis. Perkūnija yra audra su griaustiniu ir žaibais, galinga elektrostatinė iškrova tarp debesų arba tarp debesų ir žemės, lydima žaibo ir griaustinio. Perkūnija susidaro esant labai dideliam atmosferos nepastovumui, kai šiltas, drėgnas oras kyla aukštyn ir veržiasi pro šaltesnį oro sluoksnį.
Žaibas yra vienas iš pavojingiausių meteorologinių reiškinių, kasmet pasaulyje pareikalaujantis žmonių gyvybių ir atnešantis didelių ekonominių ir materialinių nuostolių. Perkūnija kelia realų ir rimtą pavojų. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip elgtis perkūnijos metu, kad išvengtumėte nelaimių ir apsaugotumėte save bei savo artimuosius.
Kas yra žaibas ir perkūnija?
Perkūnijos metu atmosferoje susidaro dideli elektros išlydžiai, kuriuos lydi šviesos blyksniai (žaibas) ir garsas (griaustinis). Laiko tarpas tarp blyksnio ir garso priklauso nuo to, kokiu atstumu esame nuo elektros išlydžio. Kartais pastebime žaibą, bet negirdime griaustinio. Tokiu atveju elektros išlydis įvyko mažiausiai už 20 km. Jei laiko tarpas tarp žaibo ir griaustinio yra mažesnis nei 10 sekundžių, tai mus nuo elektros išlydžio skiria vos keli kilometrai.
Žaibo poveikis yra dvejopas. Pirmiausia minėtinas tiesioginis griaunamasis, terminis žaibo išlydis, taip pat - išlydžio metu visais dažniais kintantis magnetinis laukas. Dažniausiai žaibą „traukia“ anomalios, patogeninės zonos, povandeninės srovės, aukšti statiniai, įvairios paskirties bokštai, atvirose vietovėse ant aukštumų stovintys pastatai. Gamtoje žaibas yra natūralus būdas išsaugoti elektrinę pusiausvyrą tarp žemės paviršiaus ir atmosferos.
Anot Pasaulio meteorologijos organizacijos, žaibas yra vienas iš pagrindinių oro pavojų, kartu su uraganais, tornadais ir kruša. Į žemę trenkęs vienas žaibas paprastai perduoda apie 25 000 amperų elektros srovės. Tai maždaug du tūkstančius tris šimtus kartų daugiau elektros srovės, nei naudojama skalbimo mašinoje. Žmonės, kuriems žaibas gali trenkti, yra tie, kurie daugiausia laiko praleidžia lauke, neapsaugotose vietose, pavyzdžiui, golfo žaidėjai, žemės ūkio darbininkai arba keliautojai. Reikėtų nerimauti ne tik dėl tiesioginio smūgio, bet ir dėl smūgio šalia žmogaus, nes jis gali būti pavojingas.
Žaibų rūšys
Žaibai gali susidaryti:
- Debesyje (intra-debesinis žaibas): kai išlydis vyksta tame pačiame debesyje.
- Tarp debesų (inter-debesinis žaibas): kai išlydis vyksta tarp dviejų debesų.
- Nuo debesies iki žemės (debesies-žemės žaibas): kai išlydis vyksta tarp debesies ir žemės paviršiaus.
„Debesies viduje įvyksta apie 90 proc. visų žaibų. Pavojingiausi žaibai yra iš debesies į Žemę (sudaro apie 9-10 proc. visų žaibų), rečiausi - tarp debesų ir iš debesies į orą (apie 1 proc.)“, - priduria G. Valaika.
Kamuolinis žaibas
Be linijinių žaibų būna ir kamuolinių. Kamuolinių žaibų pobūdis yra nežinomas, mažiausiai ištirtas. Tai švytintis arba kibirkščiuojantys 10-20 cm skersmens ugnies kamuoliai, susidarantys po linijinio žaibo. Jie išsilaiko 1 ar 2 minutes. Juda be garso ir gali pro plyšius patekti į patalpas, kai kada sprogsta. Jų spalva būna mėlyna, balta ar oranžinė.
Manoma, jog kamuolinis žaibas - tai elektrinės kilmės kelių ar kelių dešimčių centimetrų skersmens geltonos, raudonos ar oranžinės spalvos šviečiantis (kaip 100 ar 200 W lemputė) kamuolio ar kriaušės formos objektas, kuris egzistuoja keliasdešimt sekundžių ar net kelias minutes. „Dažniausiai kamuolinio žaibo susidarymas siejamas su dideliu atmosferos elektrinio lauko stipriu ir perkūnijomis. Tokio žaibo judėjimo trajektorija dažnai yra sunkiai nusakoma. Susilietimo su daiktais ar paviršiais metu gali sprogti“, - pažymi specialistas.
Vis dėlto šis reiškinys natūraliomis sąlygomis netyrinėtas, nes yra trumpalaikis, itin retas ir neprognozuojamas. „Yra sukurta apie 200 teorijų, aiškinančių kamuolinio žaibo susidarymą, tačiau nė viena jų nepaaiškina daugelio jam priskiriamų unikalių savybių, pavyzdžiui, gebėjimą prasiskverbti per materiją (pavyzdžiui, stiklą)“, - teigia G. Valaika. Visgi LHMT specialistai neturi duomenų, kad kamuolinis žaibas būtų užfiksuotas Lietuvoje ar aplink mūsų šalį. „Todėl nereikėtų labai baimintis šio mistika apipinto reiškinio“, - nuramina G. Valaika.
Kaip apsisaugoti nuo žaibo?
Apsisaugant nuo žaibo būtina numatyti prevencines priemones, įsirengti žaibolaidžius, apsaugos nuo viršįtampių prietaisus, patikimą įžeminimą ir potencialų išlyginimo sistemą. Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos reikia daryti perkūnijos metu, yra ieškoti prieglobsčio. Perkūnija gali būti pavojingas reiškinys, darantis žalą turtui ir žmonėms.
Pasiruošimas prieš audrą
Pirmoji apsisaugojimo strategija - būti pasiruošusiam. Atlikti tam tikrą tyrimą prieš einant į lauką yra geriausias būdas išvengti įstrigimo audroje. Pasinaudodami orų programėle arba laikraščiu patikrinkite orus savo vietovėje arba planuojamoje kelionės vietoje. Kita svarbi saugos priemonė - atkreipti dėmesį į orų prognozes ir perspėjimus. Nelaukite, kol perkūnija ims griaudėti virš galvos. Tuomet bus sunku išvengti žaibo smūgio. Kai pasigirsta griaustinio trenksmas, paprastai esate žaibo smūgio zonoje.
Prieš audrą reikėtų atjungti visus elektros prietaisus, pavyzdžiui, televizorius, nes žaibas kartais sukelia elektros įtampos šuolius. Išjunkite elektros prietaisus (jei yra galimybė įvadinį automatinį išjungėją), atjunkite antenas.
Apsauga patalpose
Per perkūniją geriausia būti patalpose, nes pastatai ir namai apsaugo nuo žaibo smūgių. Jeigu išgirstate perkūniją būdami patalpoje - geriausia joje ir likti iki audros pabaigos. Tačiau net ir tada būtina laikytis saugumo taisyklių:
- Pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.
- Uždarykite duris, langus ir orlaides, ventiliacijos ir kitas angas.
- Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas. Būdami namuose ne tik išjunkite, bet ir ištraukite iš elektros lizdų visus prietaisus. Taip pat svarbu išjungti televizoriaus lauko anteną.
- Būdami patalpose, būkite toliau nuo langų, durų ir stoglangių, nes stiprus vėjas gali išdaužyti ir sudaužyti stiklus. Be to, reikėtų laikyti užtrauktas langų ir durų žaliuzes ir užuolaidas. Uždarius jas, išvengsite dūžtančių stiklų skraidymo ar smūgių į vidų.
- Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
- Žaibo smūgio metu metaliniai vamzdžiai praleidžia žaibą. Todėl patartina nesiprausti po dušu, neskalbti skalbinių ir neplauti rankų ar indų.
- Perkūnijos metu nesinaudokite mobiliaisiais telefonais ir laidais prijungta elektronika, pavyzdžiui, kompiuteriais ar telefonais.
- Jeigu esate pastate, perkūnijos metu nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandens čiaupų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių ir metalinių daiktų.
Apsauga lauke
Jei perkūnijos metu atsidūrėte lauke, pasistenkite rasti tvirtą pastatą arba transporto priemonę, kurioje galėtumėte pasislėpti. Jei esate lauke, turėtumėte kuo greičiau ieškoti pastogės, kad apsisaugotumėte nuo audros. Tačiau, jei prieglobsčio arti nėra, stenkitės visus elektros ir metalinius prietaisus laikyti bent dvidešimties centimetrų atstumu nuo kūno.
Ką daryti, jeigu audra užklupo lauke?
- Nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Venkite stovėti šalia aukštų, pavienių medžių ar miško pakraštyje.
- Nuo žaibo slepiantis po medžiu, atstumas tarp medžio kamieno ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Žaibui pataikius į medį, žaibo srovė sukelia didelį įtampos kritimą jo įžeminimo varžoje ir galimas atvirkštinis išlydis nuo medžio į po juo esančius žmones. Be to, po medžiu žemės paviršiuje atsiranda dideli potencialų skirtumai. Visi šie veiksniai gali sukelti žmogaus mirtį arba gyvūno kritimą. Todėl visais atvejais slepiantis po medžiu, atstumas tarp medžio kamieno ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m., dar geriau 8-10 m.
- Jeigu audra užklupo miške, slėpkitės po žemais krūmais, žemesniu medžiu. Nesislėpkite mažose pašiūrėse ar pastogėse, po pavieniais medžiais.
- Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Girdėdami perkūniją, nesimaudykite, neplaukiokite vandens telkiniuose. Nebraidykite po vandenį. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėkite į krantą. Venkite sąlyčio su vandeniu, nes vanduo praleidžia elektros srovę ir žaibo smūgis, pataikęs į toli esantį vandenį, gali būti jums pavojingas, jei jūsų kūnas liečiasi su tuo pačiu vandens telkiniu. Vanduo gerai paskirsto srovę, todėl net ir tolimas žaibo smūgis į vandenį gali pakenkti keliems žmonėms. Per perkūniją venkite maudytis natūraliuose ir dirbtiniuose vandens telkiniuose.
- Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.
- Jei esate ant plikos žemės, pritūpkite arti žemės, galvą priglaudę tarp kelių, o rankas padėkite ant kelių. Negulėkite ant žemės ir stenkitės kuo mažiau liesti žemę.
- Jei esate atviroje vietoje ir negalite rasti prieglobsčio tvirtame pastate ar automobilyje, užimkite saugią pozą: pritūpkite, suglauskite kojas (kad sumažintumėte žingsnio įtampą), nulenkite galvą ir užsidenkite ausis rankomis. Nepamirškite laikytis saugaus atstumo nuo stulpų ir vandens ir susiraskite atviros žemės plotą, kuris yra žemai. Žemai esančios vietovės yra saugesnės, nes žaibas dažniausiai trenkia į aukštus objektus.
- Jeigu jaučiate, kad dilgčioja odą ir riečiasi plaukų galiukai, žinokite, kad pavojus labai didelis.
- Be to, pasislėpus palapinėje reikėtų laikytis atokiau nuo metalinių stulpų, nes metaliniai daiktai pritraukia ir praleidžia žaibą.
- Perkūniją dažnai lydi stiprus vėjas. Jei pastebėjote tam tikra kryptimi virstančius medžius, judėkite statmenai tai krypčiai.
Apsauga automobilyje
Automobilis - pakankamai saugi priemonė perkūnijos metu. Žmonės perkūnijos metu esantys automobilyje arba traktoriuje, pataikius žaibui paprastai nenukenčia. Saugiausia vieta pasislėpti yra automobilis su metaliniu kėbulu: jis veikia kaip Faradėjaus narvas ir praleidžia iškrovą išilgai paviršiaus.
Jei perkūnija užklupo važiuojant automobiliu, patartina sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti. Iš anksto paieškokite kokio nors pastato arba įlipkite į automobilį, įtraukite automobilio anteną, užverkite visus langus, perkūnijos metu nelieskite automobilio metalinių dalių.
Ką daryti pamačius kamuolinį žaibą?
Sakoma, kad kamuolinis žaibas į namus gali patekti pro atvirą langą, kaminą ar kitą plyšį su skersvėju. Pamačius kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite, nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų. Tam, kad kamuolinis žaibas nepatektų į pastato vidų, siūloma uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų.
Apsauga po audros
Po audros reikėtų vengti nutrauktų laidų ar elektros linijų.
Turto apsauga nuo žaibo
Perkūnija daro didelę žalą ir turtui - sukelia pastatų, miškų gaisrus, gali pakenkti elektros linijoms, sutrikdyti elektros tiekimą. Dažniausiai žaibo iškrovos sugadina gyventojų elektrinę techniką: perdega kompiuteriai, televizoriai, automatinių vartų, garažų sistemos, šildymo katilai, vandens tiekimo ir valymo įranga, sugenda šaldytuvai, skalbimo mašinos, apsaugos signalizacija ir kt. „Compensa Vienna Insurance Group“ praktika rodo, kad žaibo iškrova padaro žalą ne tik išmaniesiems prietaisams - kompiuteriams, televizoriams ar besikraunantiems telefonams, bet gali pažeisti ir skalbimo mašinas, šaldytuvus, dulkių siurblius, o kartais ir visą namo elektros instaliaciją ar sukelti gaisrus.
Kol neįvyko nelaimė, geriausia ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi. Gyvenantiems padidintos rizikos vietoje T. Grinevičius rekomenduoja įsirengti ant stogo žaibolaidį ir viršįtampio apsaugą elektros įvade. Taip pat svarbu turėti planą, kaip apsaugoti savo turtą perkūnijos metu. Jei gyvenate vietovėje, kurioje dažnai kyla perkūnijos, taip pat verta investuoti į elektros prietaisų ir įrenginių apsaugos nuo viršįtampių priemones. Todėl kiekvienas namo savininkas, nesvarbu, koks yra pats namas (kotedžas, kaimo vietovės ar sodo namelis), turi gerai žinoti, kad tik nuo jo pačio, šio būsto savininko, priklauso jo palaima ir jo artimųjų gyvybė.
Pirmoji pagalba nukentėjusiajam nuo žaibo
Žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai - dažniausiai jo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Klaidinga manyti, kad žaibas yra tik reginys: iš tikrųjų jis sukelia sunkius sužalojimus ir mirtis visame pasaulyje. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus. Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Dauguma žaibo smūgį patyrusių žmonių laikinai netenka sąmonės. Beveik visų sąmonė aptemsta, ir jie negali prisiminti, kas įvyko. Net jeigu žmogus sąmoningas ir gali kalbėti, gali būti pažeisti jo vidaus organai. Atgaivintam žmogui gali būti sunku pajudinti kojas, sunkiausiais atvejais gali išsivystyti nuolatinis kojų paralyžius. Pagrindinė mirties nuo žaibo sukelto pažeidimo ir kitų elektros traumų priežastis - širdies sustojimas ir kvėpavimo išnykimas.
Ką daryti, jeigu žaibas trenkė į žmogų?
- Delsti nevalia. Nedelsdami iškvieskite greitąją pagalbą ir gelbėtojus. Vos tik į žmogų trenkė žaibas, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112, nes pagalbos reikia kuo greičiau.
- Teikiant pagalbą nuo žaibo nukentėjusiam žmogui pirmiausia reikia įvertinti, ar jis kvėpuoja, ar plaka širdis. Kvėpavimas nustatomas stebint, ar kilnojasi krūtinė, priglaudus ausį prie jos ir veido - nosies, lūpų. Širdies veiklai nustatyti reikia čiuopti pulsą ne ties rankos riešu, o ties miego arterija. Ji yra šalia Adomo obuolio, slenkant žandikaulio trikampio link.
- Jei pulso nėra, nedelsdami pradėkite širdies ir plaučių gaivinimą (ŠPG). Pirmiausia pasirūpinkite tais žmonėmis, kurie nekvėpuoja. Jeigu jo nėra, darykite širdies masažą. Jeigu širdis plaka, pasistenkite normalizuoti kvėpavimą. Nesant gyvybės požymių, reikia nedelsiant pradėti gaivinti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol ji atvyks, artimą žmogų galima gaivinti, įpūtimus į burną kaitaliojant su krūtinės ląstos paspaudimais: 2 įpūtimai, 30 paspaudimų. Svetimam žmogui drovintis atlikti dirbtinį kvėpavimą burna į burną, galima atlikti vien krūtinės ląstos paspaudimus. Geriau daryti vien tai, nei nedaryti nieko. Paspaudimai yra pakankamai efektyvūs, nes jie dirgina ir plaučius. Gaivinti reikia tol, kol atvyks greitosios pagalbos medikai.
- Norėdami atlaisvinti nukentėjusiojo kvėpavimo takus, per daug neatloškite jo galvos, nes galite sužeisti kaklą arba stuburą.
- Jeigu audra dar nesibaigė, nukentėjusįjį nuneškite į saugesnę vietą, geriausia į kokią nors patalpą. Nesibaiminkite, liesti nukentėjusįjį nėra pavojinga.
- Paguldyto žmogaus kojas pakelkite 15-30 cm aukščiau už kitas kūno dalis.
- Patikrinkite, ar nėra nudegimų, lūžių ar sunkių sužalojimų. Apkloję nukentėjusįjį, nedelsdami ieškokite medicininės pagalbos. Laikykite asmenį šiltai ir ramiai.
Ką daro medikai? Pirmiausia nukentėjusiajam duoda deguonies, jeigu reikia, daro dirbtinį kvėpavimą. Daugeliui žmonių tenka ilgai daryti dirbtinį kvėpavimą net tuomet, kai pradeda plakti širdis.
Mitai apie perkūniją ir žaibus
Nuo senovės perkūniją gaubia įvairūs mitai. Kai kurie iš jų gajūs iki šiol, pavyzdžiui, neva po pirmosios perkūnijos jau galima sėdėti ant žemės ir maudytis vandens telkiniuose (esą perkūnija „išjudina“ po žiemos sustingusią žemę). Vis dėlto šie įsitikinimai, anot G. Valaikos, yra labiau klaidingi nei teisingi. „Tai niekaip nesusiję moksliškai. Pasakymas atkeliavęs iš senolių, nes perkūnijos šaltuoju metų laiku yra gana retas reiškinys ir dažniausios tik vasaros mėnesiais. Šiais laikais dėl šiltesnių metų laikų dažniau perkūnijų išgirstame net žiemą. Štai šiemet pirmosios pavienės perkūnijos fiksuotos dar sausio 18-19 d.“, - primena meteorologas.
„Na, o maudytis, jei žmogus užsigrūdinęs, gali visus metus, ir jokių perkūnijų nelaukia. Tuo metu mūsų Tarnybos hidrologės visada pabrėžia, jog neužsigrūdinusiems žmonėms jau galima lipti į vandenį, kai vandens temperatūra yra 18 ir daugiau laipsnių“, - pabrėžia G. Valaika.
Žalos ir gaisrų statistika Lietuvoje
„Lietuvos draudimas“ registravo pranešimų apie nuostolius dėl elektros įtampos svyravimų ir žaibų, jiems atlyginti prireikė šimtų tūkstančių litų nuostolių. Bendrovė pastebi, kad daugiausia nuostolių žaibai padaro gegužę ir rugpjūtį - mėnesiais, kai tradiciškai praūžia stipriausios metų audros.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, žaibo iškrova kasmet sukelia dešimtis gaisrų, kurie padaro nemažų nuostolių gyventojams, nuniokodami gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, daržines su šienu bei kitą turtą. Dažniausiai tokie gaisrai kyla kaimo vietovėse. Ugniagesiai atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2004 m. dėl nuo žaibo kilusių gaisrų nenukentėjo, nežuvo nė vienas žmogus.
| Rodiklis (laikotarpis) | Skaičius | Papildoma informacija |
|---|---|---|
| „Lietuvos draudimo“ nuostoliai (š.m. pirmas pusmetis) | >450 tūkst. Lt | Dėl elektros įtampos svyravimų ir žaibų. Registruota 430 pranešimų. |
| Gaisrų skaičius dėl žaibo iškrovos (š.m.) | 61 | Nuniokojo gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, daržines su šienu bei kitą turtą. |
| Gaisrų skaičius dėl žaibo iškrovos (š.m. pirmas pusmetis) | 30 | Degė 8 individualūs namai, 13 ūkinių pastatų, 1 garažas. Ugnis sunaikino 4 ūkinius pastatus. |
| Gaisrų skaičius dėl žaibo iškrovos (praėjusiais metais, tuo pačiu laikotarpiu) | 45 | |
| Gaisrų skaičius dėl žaibo iškrovos (2012 m.) | 80 | Degė 21 individualus namas, 31 ūkinis pastatas. Aukų ir traumų išvengta. |
| Traumuoti žmonės gaisrų metu (2011 m.) | 2 | Vilniuje ir Kaune, gesindami gaisrą apdegė du gyventojai. |
| Mirusių ar nukentėjusių žmonių dėl gaisrų (nuo 2004 m.) | 0 | |
| Nukentėję ūkiniai pastatai (nuo 2004 m.) | 49 | Dėl nuo žaibo kilusių gaisrų. |
| Nukentėję individualūs namai (nuo 2004 m.) | 36 | Dėl nuo žaibo kilusių gaisrų. |
