Ruošiantis kelionei į Švedijos sostinę - Stokholmą - ar tiesiog domintis skandinavų kultūra, verta susipažinti su šios šalies papročiais, tradicijomis ir, žinoma, tradiciniais patiekalais. Skandinavų kultūra turi savitą mąstyseną ir prioritetus, pasižymi ramybe, estetikos ir stiliaus pajautimu.
Dažniau girdimas skandinaviškas terminas HYGGE, reiškiantis jaukumą, malonios atmosferos susikūrimą, džiaugsmingą ramų ir jaukų buvimą, tam tikrą lėtą ir šiluma dvelkiantį gyvenimo būdą, yra danų terminas, o ne švedų. Vis tik švediški terminai, kuriuos aptarsime, yra labai giminingi hygge pasaulėžiūrai. Jie atspindi švedų harmoningo ir laimingo gyvenimo meną.
LAGOM: Švedų gebėjimas jausti saiką
Švediškas terminas LAGOM nėra tiesiogiai išverčiamas. Lagom tai visa apimanti koncepcija, būtent jums tinkama pusiausvyra. LAGOM susijęs su švedų lygybės ir teisingumo ideologija. Švedai turi posakį „Lagom är bäst“, turėdami omenyje, kad tai visiškai pakankama, nei per daug, nei per mažai. Tai gebėjimas jausti saiką, o tuo pačiu mėgautis ir pripažinti savo poreikius, nenuskriaudžiant kitų.
Tipiniai švedai vertina lėtesnį gyvenimo tempą, neromantizuoja perdegimo, yra socialiai atsakingi ir pakankamai santūrūs, mėgsta minimalizmą, vertina gamtą ir šeimą, mėgaujasi tuo, ką gyvenimas duoda. Jei valgai skaniai - daryk tai saikingai ir nuoširdžiai mėgaukis kiekvienu kąsniu. Jų sveikatos ir laimės paslaptis gal ir yra kažkokioje harmonijoje, kurios paslaptį jie įmynė?
FIKA: Daugiau nei kavos pertrauka
Švedai geria daug kavos - jie treti sąraše po Nyderlandų ir Suomijos. Tad į kavą švedai žiūri rimtai. Man pačiai švedų FIKA yra labai žavi tradicija - tai kavos pertrauka, bet tuo pačiu ir laikas atitraukti mintis nuo darbo, kokybiškai atsipūsti ir pabendrauti su draugais, šeimos nariais ar kolegomis, suvalgyti kažką skanaus (kepiniai ir saldėsiai prie kavos yra neatsiejama fika dalis).
Įdomu, kad ir daugelyje Švedijos darboviečių oficialiai būna bent viena ar kelios FIKA privalomos pertraukos (dažnai 10 val. ir 13 val.), kurių metu darbuotojai pabendrauja su kolegomis (ne apie darbinius reikalus) ir pasimėgauja lėtu kavos (arba arbatos) gėrimu su skaniu švedišku kepiniu ar torto gabalėliu. Tradicinė FIKA kartais ir septynis skirtingus kepinius turi (jais galima dalintis) ir švedai tarpusavyje turi skirtingus įpročius, nuo kurių reiktų pradėti, kuriais baigti. FIKA tai kasdienis ritualas. Reikia mėgautis pokalbiais, socializuotis su arti esančiais ir tuo pačiu pajausti kepinių skonį, skanauti kavą (ar arbatą) ir neskubėti. Švedijoje turėtumėte gauti tikrai skanios ir kokybiškos kavos, jei esate mėgėjai.
Kaip per Kalėdas atrodo apdovanojimus pelniusi Stokholmo kepyklėlė
Jei esate Stokholme, verta užsukti į populiarias kavinukes. Fabrique - tai vietinio tinklo kavinukės, kurias rasite ir Stokholmo traukinių stotyje, ir kitur Švedijoje. Johan & Nyström - kavinukė, kurioje jautiesi kaip įšokęs į skandinaviško dekoro katalogo puslapį. Stokholme jų yra kelios.
Njuta: Mėgavimasis akimirka ir lėtesnis gyvenimo tempas
Njuta tai švediškas terminas, apibūdinantis mėgavimąsi akimirka, būnant pilnai dabartyje. Toks savotiškas „carpe diem“ skatinantis „skinti dieną“, bet labiau nukreiptas į lėtesnį gyvenimo tempą, sutelktą dėmesį ir sąmoningai patiriamą džiaugsmą. Niki Brantmark, tinklaraščio „My Scandinavian Home“ autorė, apie tai yra parašiusi naują knygą „NJUTA (ENJOY, DELIGHT IN)“.
Švedijos virtuvės ypatumai ir istorija
Švedijos virtuvėje vyrauja paprastumas. Vyraujančiam minimalizmui įtakos turėjo neturtingi gyventojai. Galbūt kam nors ir nežinoma, tačiau Švedija kadaise buvo labai skurdi valstybė. Nedėkingas šiuo atžvilgiu buvo ir klimatas - ilgai besitęsiantis šaltasis periodas apribojo galimybes maisto gamyboje naudoti šviežius produktus.
Todėl nuo seno švedai linkę kulinarijoje vartoti tuos maisto produktus, kurie gali iškęsti ilgas žiemas. Tai atsargoms kaupti sūdiniai, marinatai, rūkyti gaminiai, riebalai ir cukrus. Kepimui ir troškinimui dažnai vietoj sviesto vartojami kiaulienos lašiniai. Mažai dedama prieskonių ir pagardų. Tradicinė švedų virtuvė nepasižymi didele įvairove ir mažai žinoma kitose pasaulio šalyse. Kaip ir kitų Skandinavijos šalių virtuvės (Danijos ir Norvegijos), ji pakankamai riebi, nes dauguma patiekalų gaminami iš mėsos ir žuvies.
Tipinėje švedų virtuvėje pagrindiniu smuiku griežia žuvis ir mėsa (ypač populiari elniena). Švedijoje populiari žvejyba ir medžioklė. Medžiojami elniai ir briedžiai, mėgstami šių mėsos rūšių patiekalai. Pagrindinės pramonės ir žemės ūkio kryptys - kviečių, rugių, miežių, avižų, javų mišinių, bulvių, aliejinių augalų, cukrinių runkelių auginimas. Skandinavai vertina naminį, karštą ir šviežią maistą.
Surströmming: Švedijos nacionalinis patiekalas - fermentuota silkė
Surströmming - tai nacionalinis Švedijos patiekalas, kurio pagrindas - rauginta Baltijos jūros silkė. Nors panašūs produktai gaminami daugelyje šalių, būtent Švedijoje šis patiekalas įgavo ypatingą statusą ir tapo savotišku kulinariniu iššūkiu visame pasaulyje. Jo kilmė siekia XVI amžių, kuomet dėl druskos stygiaus ir karo veiksmų trūkumo, švedai atrado būdą ilgai išlaikyti žuvį, pasitelkdami fermentacijos procesą. Taip gimė "rūgšti silkė" - patiekalas, kuris šiandien laikomas delikatesu ir savotišku Švedijos kultūros paveldo atspindžiu.
Kas yra Surströmming?
Surströmming, pažodžiui verčiant „rūgšti silkė“, yra gaminamas iš Baltijos jūros silkių, kurios sugaunamos pavasarį, lengvai pasūdomos ir kelis mėnesius fermentuojamos statinėse. Šis procesas, kurio metu Haloanaerobium bakterijos gamina anglies dioksidą ir kitus junginius, sukuria unikalų, itin stiprų aromatą. Fermentacijos metu susidariusios dujos sukelia spaudimą skardinėje, todėl ji dažnai išsipučia ir net gali įgyti beveik apvalią formą. Kai kurios avialinijos net atsisako gabenti šį produktą, prilygindamos jį sprogmenims.
Istoriškai, raugintos strimelės pradėtos gaminti, nes druska buvo brangi, o sūdyti žuvį - per brangu. Švedai sugalvojo rauginti ją silpname sūryme, taip sutaupydami druskos. Iš pradžių raugintos strimelės buvo laikomos tik statinėse, o nuo XIX amžiaus tokia žuvis imta dėti į skardines. Šiandien Surströmming gamina mažos gamyklėlės, dažniausiai Šiaurės Švedijoje, kurių kiekviena turi savo gamybos paslaptis ir rauginimo receptus. Surströmming yra sezoninis maisto produktas, kuris parduotuvėse parduodamas maždaug nuo rugpjūčio vidurio, kol baigiasi atsargos, retai - iki kito pavasario. Surströmming dažniausiai parduodamas šiaurės Švedijoje, kur jo galima rasti kiekviename prekybos centre.
Kvapas ir skonis: ekstremali kulinarinė patirtis
Surströmming garsėja savo itin stipriu, pasak kai kurių, nemaloniu kvapu. Jis dažnai lyginamas su supuvusių kiaušinių, acto ar net kanalizacijos nuotekų aromatu. Šis kvapas yra pagrindinė priežastis, kodėl patiekalo ragavimas dažniausiai vyksta lauke. Jei įdomu į ką panašus kvapas, sumaišykite acto ir pūvančių kiaušinių kvapą - efektas turėtų būti panašus. Kai kurie apibūdina kvapą kaip siaubingą, maišantį išmatų, puvėsių ir mirties kvapus. Tačiau, kaip teigia daugelis ragavusiųjų, skonis gali skirtis nuo kvapo. Daugelis apibūdina skonį kaip gana gerą, sodrų, subtilų, aštrų ir sūrų. Tai išties kulinarinė patirtis, kurią galima palyginti su škotišku „hagis“ - patiekalu, kuris taip pat nėra vizualiai patrauklus, bet yra tradicinis.
Kaip teisingai valgyti Surströmming?
Teisingas Surströmming paruošimas ir valgymas yra raktas į šios ekstremalios kulinarinės patirties sėkmę. Svarbu suprasti, kad tai ne tik maistas, bet ir šimtmečių senumo tradicija, atspindinti Švedijos kultūros paveldą. Štai keletas svarbiausių patarimų:
- Atidarymas lauke: Niekada neatidarykite Surströmming skardinės patalpų viduje. Fermentacijos metu susidarančios dujos gali skleisti labai stiprų kvapą, kuris įsigeria į sienas, audinius ir net atmintį. Geriausia atidaryti skardinę lauke, geriausiai šalia vandens.
- Paruošimas prieš atidarymą: Prieš pradurdami skardinę, panardinkite ją į kibirą ar dubenį su šaltu vandeniu. Tai padės sumažinti purškimą ir prislopins pradinį kvapą.
- Tradiciniai garnyrai: Surströmming tradiciškai patiekiamas su plonu duonos paplotėliu (tunnbröd), virtomis arba griežinėliais pjaustytomis šviežiomis bulvėmis, smulkintais svogūnais ir grietine arba crème fraîche. Paprastas patiekalo pateikimo būdas yra „Surströmmingsklämma“ - sulankstytas paplotėlis su visais ingredientais. Kai kurie mėgsta pridėti pomidoro, sviesto ar laiškinių česnakų griežinėlį.
- Žuvies paruošimas: Atidarę skardinę, atsargiai išimkite silkę. Paprastai ji būna visa - su kaulais, o kartais net ir su ikrais. Švelniai nuplaukite su švariu vandeniu, tada perpjaukite, kad pašalintumėte stuburą ir vidurius. Likusią minkštą, kvapi žuvies mėsą supjaustykite mažais gabalėliais.
- Lėtas mėgavimasis: Pirmas kąsnis gali nustebinti, bet skirkite jam laiko. Surströmming nėra skirtas tiesiog nuryti - juo mėgaujamasi lėtai.
Neteisingas stiklainio atidarymas, valgymas tiesiai iš skardinės ar be tinkamų garnyrų gali sukurti neigiamą patirtį. Šalies šiaurinėje dalyje rugpjūčio pradžioje vyksta ir išskirtinis šiam patiekalui skirtas festivalis, kurio tradicija - atidaryti raugintų strimelių skardines. Be pačių švedų raugintas strimeles taip pat mėgsta valgyti turistai, tačiau ne visi išdrįsta jų paragauti. Dėl aštraus bei nemalonaus kvapo rekomenduojama atidarant skardinę sekti vėjo kryptį, o valgant raugintas strimeles būti prieš vėją.
Įdomūs faktai apie silkę
Silkė - universali žuvis, valgoma įvairiausiais būdais. Per kelis šimtmečius susidarė daug įdomių faktų ir istorijų, susijusių su ja:
- Iki XV amžiaus silkė nebuvo mėgstama dėl stipraus taukų kvapo ir kartaus skonio. Manoma, kad silkės paruošimo paslaptis buvo atskleista Olandijoje Willemo Jakobo Boykelzoono, kuris sugalvojo, kaip pašalinti kartumą - reikėjo pašalinti žiaunas.
- Dėl savo populiarumo, silkė atsirado ant kai kurių Nyderlandų, Latvijos, Norvegijos, Lenkijos ir Rusijos miestų herbų.
- Kiekvienais metais birželį Nyderlanduose švenčiama Silkės diena, o pirmasis laivas, atgabenęs naują „matjes“ silkių laimikį, gauna piniginę premiją.
- Garsusis Prūsijos ministras pirmininkas Otto von Bismarckas nurodė kareivius maitinti silke, kaip „pigiai ir gerai“. Marinuota silkė vėliau buvo pavadinta jo vardu - „Bismarcko silkė“.
- Anglijoje silkė iki XIX amžiaus buvo patiekiama aristokratams prie arbatos.
- Sovietų Sąjungoje XX a. aštuntajame dešimtmetyje kultinį statusą įgijo salotos „Silkė po patalais“ („Silkė su kailiniais“).
Kiti tradiciniai Švedijos ir Skandinavijos virtuvės patiekalai
Keliaudami visuomet stengiamės atrasti naujų skonių ir paragauti naujų patiekalų. Skandinavijos virtuvė pasižymi savitu skoniu, nulemtu giliai įsišaknijusių vietos tradicijų. Ilgos žiemos ir trumpas derliaus sezonas apriboja ingredientų įvairovę, tačiau tai nereiškia, kad patiekalai nėra skanūs ir sotūs. Netgi atvirkščiai, kai kurie iš jų - tikrai verti jūsų dėmesio.
Štai keletas patarimų apie maisto produktus, kurių tikrai verta paragauti, būnant Švedijoje:
Švediški mėsos kukuliai (Köttbullar)
Švediški mėsos kukuliai yra ne tik paprastas patiekalas, bet ir vienas iš šalies simbolių. Švediški mėsos kukulius su bruknių pažadu išgarsino ne kas kitas, o „Ikea“ prekybos tinklas, kai žmonėms, perkantiems baldus, pasiūlė trumpam stabtelti ir paragauti švediškų patiekalų. Gaminant mažus apvalius mėsos kukulius tradiciškai yra naudojama malta jautiena ir kiauliena, o prieskoniams - muskato riešutai. Mėsa maišoma su kiaušiniais, piene pamirkyta duona, svogūnais, prieskoniais. Prabangesniuose restoranuose dar įpilama šiek tiek grietinėlės. Formuojami nedideli kukuliukai, kurie kepami ir pateikiami kartu su bulvių koše, bruknių uogiene ir specialiu rudu padažu. Mėsos kukuliais puikiai tinka mėgautis ir kaip šaltu užkandžiu, ir kaip pagrindiniu patiekalu. Mėsos kukulių receptas įvairiuose regionuose skiriasi.
Lašiša: Gravlax ir marinuota lašiša
Žuvis - štai be ko neapsieina Skandinavijos virtuvė. Lašiša yra labai populiarus patiekalas, ruošiamas dešimtimis skirtingų būdų. Gravlax arba sūdyta lašiša, dažniausiai valgoma kaip užkandis su Švedijoje populiaria duona ar karštomis bulvėmis. Lašišos ruošimo įgūdžiai tikrai gali būti pavadinti švedų pasididžiavimu. Sūdyta lašiša įprastai gardinama druska ir šiek tiek cukraus. Daugiau jokių papildomų prieskonių. Tuo tarpu gravlax marinuojamas su druska ir cukrumi (lygiomis dalimis), baltaisiais pipirais, krapais, kartais ir kitais prieskoniais. Įprastai ši lašiša naudojama kaip sumuštinių pagardas, kartais valgoma su virtomis bulvėmis ar bulvių koše. Skaninama medaus ir garstyčių padažu, kuris marinuotai lašišai suteikia papildomo skonio. Firminiai švedų patiekalai - konservuota lašiša (Gravlax), patiekiama su krapais, rūkyta lašiša (Lax) ir marinuota lašiša.
Marinuota silkė
Silkė istoriškai visuomet buvo vienas pagrindinių Švedijos patiekalų ir jos valgymas pasižymi senomis tradicijomis. Ji dažniausiai marinuojama įvairiuose padažuose su skirtingais prieskoniais, todėl silkės patiekalai regionuose labai skiriasi. Marinuota silkė valgoma su virtomis bulvėmis, grietine ir smulkintais laiškiniais česnakais. Tikrai verta paragauti švediško restorano klasikos, gerai žinomo užkandžio SOS arba smör ost och sill - gabalėlio silkės, sviesto bei kietojo sūrio ant traškios duonos.
Vėžiai (Kräftor)
Vėžiai Švedijoje - nacionalinis patiekalas. Jų gaminimo būdų yra ne vienas, bet labiausiai mėgiami virti aluje. Kasmet rugpjūčio antrą ketvirtadienį net organizuojama didžiulė aluje ruošiamų vėžių valgymo šventė, vadinama kräftskiva. Vėžių valgymo vakarėlis (kräftskiva) yra tradicinė vasaros pabaigą žyminti diena, švenčiama lauke arba viduje. Vakarėlio vieta yra puošiama popieriniais žibintais, o vakarėlio dalyviai susėda už ilgo stalo drauge pavalgyti, išgerti ir padainuoti. Vėžiai yra gaminami sūriame vandenyje, gausiai juos paskaninant krapais. Vėžiai valgomi šalti, kartu su duona ir intensyvaus skonio sūriu.
Sumuštinių tortas (Smörgåstårta)
Sumuštinių Tortas - Švedijos Išradimas. Tai yra tikrų tikriausias sumuštinių tortas, vizualiai atrodantis kaip įprastas tortas, bet... verta įsižiūrėti atidžiau. O štai tada pamatysite krevetes, rūkytą lašišą, pjaustytą mėsą, daržoves. Šio sumuštinio - torto pagrindui naudojamas storas duonos sluoksnis, įprastą tortams glajų atstoja specialus mišinys iš majonezo, grietinės ir sviesto. O štai papuošimui naudojama jau minėta mėsa, žuvis, jūros gėrybės.
Erškėtuogių sriuba (Nyponsoppa)
Nyponsoppa - Erškėtuogių Sriuba, kurioje nerasite įprastų sriuboms ingredientų, tačiau rasite... migdolinius sausainukus! Ši sriuba dažnai pasirenkama kaip pusryčių valgis ar net desertas, taip pat gali būti patiekta ir kaip gėrimas. Ją mėgstama valgyti kartu su vaniliniais ledais.
Cinamoninės bandelės (Kanelbullar)
Kas gi nemėgsta gardių ir kvepiančių cinamoninių bandelių? Reikia pripažinti, jog skandinavai jas tikrai dievina! Dažnai netgi pešasi - kuri gi šalis yra cinamoninių bandelių tėvynė. Dailaus mazgo formos, apibarstytos perliniu cukrumi, kvepiančios cinamonu ir kardamonu - tokios yra švediškos cinamoninės bandelės. Skonis - nepaprastas. Cinamonines bandeles pradėta gaminti jau po Pirmojo pasaulinio karo, tačiau didžiausią populiarumą šie skanūs kepiniai pelnė dar po kelių dešimtmečių. Tradiciniame švediškame cinamoniniame suktinuke yra nedidelis kiekis kardamono ir kitų prieskonių. Šie suktinukai kepami keksiukų formelėse, kad iškeptų kuo puresni. Jei norite sudalyvauti nacionalinėje cinamoninių bandelių dienoje, į Švediją verta atvykti spalio 4 dieną, kai visur ore tvyro cinamono kvapas. Būdami Švedijoje, pasimėgaujokite fika kartu su burnoje tirpstančia cinamonine bandele.
Saldumynai ir kepiniai
Švedai labai mėgsta saldumynus - saldumynų švedai suvartoja irgi tikrai daug. Desertui prie kavos valgomi paprasti pyragai, lietiniai su įdaru ir saldumynai. Cukrus įeina į daugelio švediškų patiekalų receptūrą, pavyzdžiui, kraujinė dešra gaminama su cukrumi, o tiekiama su uogų kompotu. Be cukraus neapsieinama ir verdant švedų labai mėgstamą tamsią pupelių sriubą su lašinukais. Cukrus - būtinas komponentas ruošiant alaus sriubą (Jelebrad).
- Švediškas princesės tortas (Prinsesstårta) - jį bent kartą paragaukite Skandinavijoje. Tai skandinavų tradicinis tortukas su aviečių džemu, vanilės biskvitu ir grietinėle. Princesės tortas būna apvalainas, kupolo formos ir aptrauktas marcipanų (dažnai žalsvu) glaistu.
- Kladdkaka - šokoladinis švedų tortas. Tai populiariausias švedų pyragas, gaminamas iš šokolado su dideliu kiekiu sviesto.
- Mandel Kakor - švediški sviestiniai sausainiai. Pietų Švedijoje kepami kvapnūs sausainiai (vadinami pepparkakor). Švedai tiki, kad nuo jų tampama geresni.
- Semlor / Semla - klasikinė mielinė desertinė bandelė su plaktu kremu per vidurį.
Traški duona (Knäckebröd)
Knäckebröd yra labai populiarūs Skandinavijoje sausi juodos ruginės duonos krekeriai. Traškią duoną Švedijoje imta kepti dar viduramžiais, tačiau iš pradžių ji buvo laikoma labiau nepasiturinčių gyventojų maistu. Ir, jei anksčiau buvo gaminami apvalios formos duoniukai, kuriuos kabindavo virš krosnies išdžiūti, tai šiais laikais parduotuvėse gausu įvairių formų, dydžių, storių, skonių ir tekstūrų traškių duonelių, kuriomis bus malonu užkandžiauti, pvz., išvykus į kelionę. Tai yra gausus skaidulų maisto produktas, užimantis svarbią vietą ant švedų stalo. Traški duona valgoma ir viena, ir su daugybe įvairių priedų.
Filmjölk
Filmjölk tai populiarus fermentuotas pieno produktas, švedai dažnai juo užpila dribsnius pusryčiams. Turi žarnynui naudingų gerųjų bakterijų. Kažkas tarp skysto jogurto ir kefyro.
Šventinio stalo tradicijos
Liucijos diena ir šafrano bandelės
Šios S formos raidės skaisčiai geltonos spalvos bandelės buvo kepamos Liucijos dienai - vienai svarbiausių Švedijos švenčių, kuri vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Liucijos diena yra šviesos sugrįžimo šventė, mat pagal senąjį kalendorių gruodžio 13-oji buvo trumpiausia diena ir ilgiausia naktis metuose. Švedai tikėjo, kad Liucijos dienos rytą privalu atsikelti anksti, dar neprašvitus, o po to visą naktį nemiegoti.
Dabar Liucijos diena Švedijoje yra švenčiama visur: namuose, vaikų darželiuose, mokyklose, darbovietėse, bažnyčiose ir kitose įstaigose. Tądien visur galima sutikti Liucijos procesiją, o miestuose pilna blizgučiais pasipuošusių jaunuolių. Neatsiejamas Liucijos dienos desertas yra ir imbieriniai sausainiai. Taip pat karštas įvairiais prieskoniais, riešutais ir razinomis gardintas vynas, Švedijoje vadinamas gliogu (šved. glögg), kurio vaikams ruošiama be alkoholio. Taip pat dalijamas karštas šokoladas arba kava.
Švediškas Kalėdinis Stalas (Julbord)
Per Kalėdas Švedijoje laikomasi tradicijos dengti vadinamąjį julbord - šventinį vaišių stalą su įvairiais tradiciniais kalėdiniais patiekalais, kurių sau į lėkštę kiekvienas įprastai įsideda pats. Išvertus iš švedų kalbos julbord reiškia „Kalėdų stalas“. Dažniausiai ant jo patiekiama užkandžių su žuvimi, karštųjų patiekalų ir desertų. Ypatingomis progomis - per Kūčias ir Kalėdas - valgių sąraše mėgstamiausias virtas Kalėdų kumpis su garstyčiomis ir džiūvėsėliais, apkeptas orkaitėje, švediška šaltiena, keptos dešrelės, kiaulės šonkauliukai, silkės su įvairiais padažais (garstyčių, česnakų, svogūnų, pomidorų - perkama jau paruošta, stikliniuose indeliuose), kelių rūšių karštos dešros, mėsos kukuliai, kelių rūšių kepenų paštetas, mišrainės iš burokėlių ir raudonųjų kopūstų, virtos kiaulių kojelės ir ryžių košė su migdolais ir grietinėle.
Švediškas stalas (Smörgåsbord)
Būtent švedams turėtume padėkoti už „švediško stalo“ tradiciją, kilusią iš šios šalies prieš daugelį metų. Visame pasaulyje populiarųjį švedišką stalą švedai pasauliui pristatė 1939 m. Niujorke vykusioje pasaulinėje parodoje. Šiandien tai populiariausias maisto serviravimo būdas banketuose bei dideliuose priėmimuose. Švediškas stalas (smorgasbord) yra sena švedų tradicija. Etiketas reikalauja, kad būtų paskanaujama visų valgių. Gausu įvairiausių rūšių dešrelių, sūrio, duonos ir mėsos, virtų daržovių ir bulvių. Ypač mėgstamos vaisių sriubos ir visokiausios uogos (kai kurios auga tik Skandinavijoje, kaip bruknės ir tekšės).
Kiti Skandinaviškos virtuvės delikatesai
Skandinavijos virtuvė pasižymi savitu skoniu, nulemtu giliai įsišaknijusių vietos tradicijų. Be Surströmming, verta paminėti ir kitus tradicinius skandinaviškus patiekalus:
- Smalahove - avies galva, paprastai ragaujama prieš Kalėdas. Nors iš pirmo žvilgsnio šis patiekalas gali pasirodyti kiek nejaukus, iš tiesų tai tikrų tikriausias delikatesas kilęs iš vakarų Norvegijos.
- Rakfisk - du-tris mėnesius, o kartais ir metus laiko fermentuotas sūdytas upėtakis.
- Lutefisk - daugiau, nei 10 parų šaltame vandenyje mirkyta, prieš tai sudžiovinta menkė.
- Kalakukko - žuvies pyragas, keptas ruginėje duonoje su stora pluta (Suomija).
- Mämmi - tradicinis Velykų saldumynas su stipriu melasos skoniu (Suomija).
- Mustamakkara - dešrelės iš kiaulienos, ruginių miltų ir kiaulių kraujo (Suomija).
- Smørrebrød - itin tamsi, sunki duona, pertepta sviestu ir dekoruota įvairiausiais priedais (Danija).
- Norvegiška žuvienė - sodraus skonio žuvies sultinys, grietinėlė, pienas, sviestas, įvairios daržovės, žuvies gabalėliai, jūros gėrybės, žolelės, šiek tiek citrinos sulčių - pasižymi sodriu skoniu bei savo sotumu.
- Islandijos dešrainis (Pylsur) - itin mėgstamas tiek vietinių, tiek turistų.
tags: #svedu #nacionaliniai #konservai