„Napoleonas“ - tai tortų tortas, amžina klasika, kuri per visas šventes pirmasis „išgaruoja“ nuo desertų stalo. Šis sluoksniuotas desertas žavi ne tik savo subtiliu skoniu, bet ir nostalgiška istorija. Nors Napoleonas savo šaknis turi Prancūzijoje, populiarumo viršūnę jis pasiekė Rusijoje, o vėliau išpopuliarėjo ir Lietuvoje. Nepaisant to, šio gardėsio tikroji kilmė iki šiol kelia diskusijas, o įvairios teorijos varžosi dėl teisės vadintis tikrosiomis. Taip pat aptarsime ir „Generolo“ tortą, kuris taip pat yra vertas dėmesio.
„Napoleono“ torto kilmės istorijos labirintai
Dėl visų mėgstamo „Napoleono“ torto tikrosios atsiradimo istorijos nesutariama jau seniai. Dėl torto kilmės vykstančias batalijas nustelbia dangiškas ir abejingų nepaliekantis deserto skonis. Galima rasti įvairių gardėsio atsiradimo istorijų. Rusai įsitikinę, kad tortas pirmą kartą buvo iškeptas Maskvoje, minint pergalės prieš Napoleoną šimtmetį, o štai italai populiarųjį tortą sieja su neapoliečių kulinarijos istorija. Visgi nežinant tikrosios kilmės, šis desertas dažniausiai priskiriamas prie prancūziškų patiekalų. Belgai ramiai aiškina, kad šis tortas galėjo atsirasti tik pripažintų smaližių krašte. Italai karščiuojasi, kad jie pirmieji šiuo tortu pavaišino Napoleoną. Austrai solidžiai tvirtina, kad šį tortą užkariautoje Vienoje pamėgo Napoleonas.
Prancūziškos šaknys: „Mille-feuille“ ir Nicolas Appert
Kremu perteptas sluoksniuotos tešlos pyragas Prancūzijoje vadinamas „Mille-feuille“ (liet. tūkstantis sluoksnių). Prancūzas Francois Pierre de La Varenne „Tūkstančio sluoksnių” tortą aprašė savo knygoje „Prancūziška virtuvė” dar 1651 m. Šimtmečiu vėliau žinoma aristokratijos virėja Marie-Antoine Careme apibūdino „Mille-feuille“ pyragą kaip „senovinį patiekalą“. Kai kurie kulinarijos istorikai teigia, kad prancūzų hermetiško maisto konservavimo išradėjas ir konditeris Nicolas Appert buvo ne tik konservų sumanytojas, bet ir „Napoleono“ pyragaičio kūrėjas. Kurdamas jį, prancūzas pasinaudojo savo tėvo, garsaus kulinaro, patarimu: „Viskas, kas nauja - tai seni užmiršti dalykai“. Nicolas pyragaitį sukūrė labai paprastai: paėmė senovinio karališko pyrago, vadinamo „La galette des Rois“, sluoksniuotos tešlos lakštus, pagardintus konjaku, pertepė juos paties išvirtu kremu ir supjaustė trikampiais, kurie priminė Napoleono Bonaparto kepurę, ir šiuos trupiniais papuoštus pyragaičius pavadino „Napoleonu“. Pyragaičių pagrindinių sudedamųjų dalių: tešlos ir kremo, receptai buvo užrašyti jau Liudviko XIV laikais (prieš du šimtus metų iki Napoleono Bonaparto), todėl, kulinarijos istorijos tyrinėtojų duomenimis, iš tikrųjų „Napoleonas“ neturi nieko bendro su imperatoriumi. Tortas, kaip tešlos ir kremo junginys, kulinarijos istorijoje „Napoleono“ vardą gavo tik tada, kai Nicolia Appert sugalvojo savo pyragaičius. Taigi, Nicolia Appert „Napoleono“ pyragaičiai yra sumažinta trapaus kreminio deserto „Mille-feuille“ atmaina.

Rusų versija: „Napoleonas“ - mūsų nacionalinis tortas
Jeigu kada nors sėdėjote prie rusiško šventinio stalo, jus neabejotinai turėjo pavaišinti šalyje daug kur gaminamu „Napoleono“ tortu. Prieš daugelį metų torto receptas buvo pasisavintas, priimtas ir visiškai nacionalizuotas rusų tautos, todėl šioje šalyje kartais vadinamas jau nebe tortu, o tik „Napoleono“ pyragu. Vis dėlto, rusai yra sugalvoję garsiojo torto kilmės istoriją, kuri susijusi su pačiu Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu Bonapartu. Jų teigimu, pirmą kartą „Napoleonas“ buvo iškeptas 1912 m., kai Maskva ruošėsi iškilmingai ir garbingai savo tautos šventei - Šimtmečio jubiliejui, siekdami paminėti 100 metų sukaktį, kai iš Rusijos sostinės buvo išvytas Napoleonas Bonapartas. Specialiai šiai didingai progai buvo sukurta daugybė visiškai naujų ir dar niekada neragautų patiekalų, o tarp šių valgių bei gėrimų sugalvotas ir naujas sluoksniuotas tortas. Jis buvo trikampio formos, todėl rusai čia greitai įžvelgė kylančią užuominą į Prancūzijos imperatoriaus skrybėlę. Neilgai trukus, kepinys buvo pramintas „Napoleono“ vardu. Iki šių dienų „Napoleonas“ išliko vienas iš populiariausių tortų Rusijoje ir sovietinėse šalyse. Paprastai jis turi daugiau sluoksnių, nei prancūziškas „Mille-fuille“.
Italų versija: „Napoleonas“ - iš senųjų neapoliečių laikų
Karštakošiai italai įsitikinę: garsiojo deserto kilmė nesusijusi su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu, o jo šaknys siejasi su Italijos kulinarijos istorija. Jų teigimu, originalus deserto pavadinimas kilęs iš prancūziško termino „Neapolitan”, apibūdinančio Italijos miestą Neapolį, kur gaminti sluoksniuotus pyragus ir kepinius jau prieš daug amžių buvo įprasta. Italų nuomone, „Napoleono“ tortas skoniu puikiai atspindi ir paaiškina savo senovės kilmę, nes neapoliečių virėjai gamindavo kontrastingus patiekalus: saldų skonį derindavo su pikantišku, tvirtą pagrindą su minkštu sluoksniu, o „Napoleono“ atveju - trapų sluoksnį su kreminiu pertepimu. Itališkoje torto kilmės versijoje tikima, kad šis desertas galėjo prarasti savo ryšį su Neapoliu, nes jo pavadinimas labai panašus į Prancūzijos imperatoriaus vardą. Kaip žinoma, Napoleonas Bonapartas įrašė labai ryškią žymę istorijos knygose, todėl gali būti, kad būtent dėl to jo vardas siejamas su neapoliečių desertu.
Nors aprašytos „Napoleono“ torto kilmės istorijos pasaulyje labiausiai žinomos, nėra jokių rimtų įrodymų, patvirtinančių bent vieną iš daugelio sklandančių teorijų. Vienintelė logiška išvada, kad iš tiesų niekas nežino, kaip populiarusis tortas gavo tokį pavadinimą, todėl belieka kiekvienam asmeniškai nuspręsti, kieno istorija skamba įtikinamiausiai.

„Napoleonas“ Lietuvoje: nuo Smetonos laikų iki šių dienų
Lietuvoje šis skanėstas taip pat labai populiarus ir visų mėgstamas. Smetonos laikais Napoleono tortas buvo nepaprastai populiarus Kaune. Kiekvienas restoranas ar kavinė tortą gamindavo griežtai pagal autentišką originalų receptą, bet puošdavo jį savaip: Konrado kavinė puošdavo stilizuota tulpe (nuo ko vėliau ir pati kavinė buvo pavadinta „Tulpe“), „Metropolis“ - tautinės juostos ornamentu per vidurį. Ornamentas ant „Napoleono“ buvo kaip vizitinė kortelė.
Kai Vilniuje buvo atidaryta „Neringos“ kavinė, tapusi aukščiausiu kavinių kultūros etalonu ir sektinu pavyzdžiu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tarybų sąjungoje, čia gamybos vedėja taip pat pradėjo kepti Napoleono tortą. Senieji lankytojai iki šiol prisimena jo nepakartojamą skonį.

„Napoleono“ torto receptai
Išbandykite išsikepti „Napoleono“ tortą namuose: ne tik savo skrandį pamaloninsite, bet ir namiškius pradžiuginsite.
Klasikinis „Napoleono“ torto receptas
Šiame straipsnyje rasite ne tik klasikinį Napoleono receptą, bet ir patarimų, kaip jį patobulinti, bei įdomių faktų apie šio torto istoriją.
Ingredientai tešlai:
- 700 g „Ekstra“ kvietinių miltų;
- 500 g sviesto;
- 1 kiaušinis;
- 4 valgomieji šaukštai grietinės;
- žiupsnelio druskos.
Ingredientai kremui:
- 500 g sviesto;
- 120 g „Ekstra“ kvietinių miltų;
- 350 g cukraus;
- 2 kiaušinio tryniai;
- 1 stiklinė pieno;
- 4 arbatiniai šaukšteliai vanilinio cukraus.
Gaminimas:
- Ant medinės lentos paberiame miltus, užbarstome druskos, padarome duobutę, supilame grietinę, įmušame kiaušinį, sudedame atšaldyto sviesto gabaliukus ir kapojame tol, kol nelieka sausų miltų.
- Tada tešlą suspaudžiame į rutuliuką, pridengiame ir atšaldome.
- Imame po nedidelį tešlos gabaliuką ir kočiojame plonyčius papločius.
- Papločius apipjauname pagal pageidaujamo dydžio formą ir subadome šakute.
- Skardą išklojame kepimo popieriumi, šiek tiek sudrėkiname vandeniu, dedame paplotį ir kepame iki 170-180 oC temperatūros įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai pagelsta. Taip išsikepame visus torto papločius.
- Torto kremui skirtą sviestą išlydome, suberiame miltus ir maišant pakaitiname, kol miltai pradeda gelsti.
- Atskirai užviriname pieną su cukrumi ir plona srovele stipriai maišant supilame į sviestą su miltais.
- Nuolat maišant truputį pakaitiname, nukeliame nuo ugnies ir atvėsiname.
- Tada po vieną įmušame kiaušinio trynius, suberiame vanilinį cukrų ir gerai išplakame, kol kremas tortui pasidaro purus.
- Atvėsusius torto papločius pertepame paruoštu kremu, truputį paspaudžiame.
- Galima vieną paplotį pertepti rūgštesne uogiene (pvz. spanguolių).
- Torto viršų ir kraštus aptepame kremu ir apibarstome trupiniais.
- Perteptas tortas „Napoleonas“ laikomas per naktį šaldytuve, kad kremas geriau įsigertų į papločius.
- Skanaus!
„Režisieriaus Napoleonas“: J. Miltinio įkvėptas skonis
Šis tortas pavadintas „Režisieriaus Napoleonu“, o jo populiarumo istorija prasidėjo prieš septynerius metus, kai atidarydama fotografijos darbų parodą viena galerija kreipėsi į prekybos centro „Vasaris“ konditerininkus. Daug metų kepdami tortų karalių „Napoleoną“ jie nesitikėjo, kad šis tortas sukels susidomėjimą tų žmonių, kurie gerai pažinojo garsųjį režisierių. Fotografas Stasys Povilaitis, paragavęs šio torto, prisiminė, kad tai toks pat „Napoleonas“, kokio skanaudavo pas režisierių J.Miltinį.
Ingredientai:
Tešlos lakštams:
- 200 g sviesto
- Vieno kiaušinio
- 320 g miltų
- 70 ml vandens
- 1 v. š. citrinų sulčių
- Šiek tiek druskos
Kremui:
- 3 kiaušinių trynių
- 500 ml pieno
- 1 stiklinės cukraus
- 1/2 stiklinės miltų
- 100 g sviesto
- Konjako
- 1 a. š. vanilės esencijos
Gaminimo eiga:
- Išplakite kiaušinį, įpilkite vandens, citrinų sulčių, druskos.
- Šaltą sviestą supjaustykite kubeliais, apvoliokite miltuose.
- Suberkite miltus į elektrinio smulkintuvo indą, sudėkite miltuose apvoliotus sviesto gabalėlius, kapokite, kol masė virs trupiniais.
- Supilkite kiaušinio plakinį ir minkykite tešlą. Susukite ją į maistinę plėvelę, laikykite šaldytuve apie valandą.
- Išplakite trynius su cukrumi, vanile, pienu ir konjaku. Į plakinį įberkite miltų.
- Puode pakaitinkite pieną iki užvirimo, tada sumažinkite kaitrą, po truputį pilkite trynių masę.
- Kaitinkite kremą ant nedidelės ugnies (iki 80 laipsnių), kol pradės tirštėti. Tada sudėkite kubeliais pjaustytą sviestą, išsukite, uždenkite maistine plėvele ir palikite atvėsti.
- Tešlą padalinkite į 10 dalių, jas plonai iškočiokite.
- Orkaitėje (180-190 laipsnių) kepkite po vieną lakštą, o kitus laikykite šaldytuve.

„Napoleono“ tortas su kokoso drožlėmis
Tai kiek neįprastas, bet labai skanus Napoleono torto variantas.
Ingredientai kremui:
- 1 litras pieno
- 570 g cukraus pudros
- 6 kiaušiniai
- 150 g miltų
- 0.5 litro pieno (miltams išplakti)
- 300 g kokoso drožlių (apibarstymui)
Gaminimo eiga:
- Kremui skirtą pieną, cukraus pudrą ir kiaušinius gerai išplakti ir kaitinti iki užvirs.
- Miltus išplakti su puse litro pieno, visą laiką maišant pilti į kremą, nukėlus gerai išplakti ir atvėsinti iki drungnumo.
- Tešlą padalinti į 8 dalis, plonai iškočioti, pabadyti šakute ir iškepti.
- Tešlos lapus vienodai apipjauti puodo dangčiu, pertepti ir aptepti kremu, atšaldyti šaldytuve.
- Šonus ir viršų aplipdyti 300 g kokosų drožlėmis.
Patarimai ir pastebėjimai gaminant „Napoleono“ tortą
Kepant „Napoleono“ tortą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis niuansus, kurie padės pasiekti tobulą rezultatą:
- Gaminant tešlą labai svarbu, kad produktai - sviestas, vanduo - būtų šalti.
- Kad būtų lengviau, galite sviestą tarkuoti burokine tarka, tada reikia mažiau pastangų kapojant ir viskas vyksta greičiau bei paprasčiau.
- Degtinė pilama dėl lakštų tekstūros. Jos skonio tikrai nejausite. Jei neturite degtinės, galite pilti romą.
- Kol dirbsite su viena tešlos dalimi, kitas sudėkite ant maistine plėvele apvyniotos lėkštės ir padėkite į šaldytuvą.
- Lakštus kočiokite kuo ploniau. Daug lengviau kočiojasi, jei pabarstysite šiek tiek miltų.
- Kremą gaminkite iškart pasigaminę tešlą, kol ji šals šaldytuve. Kol tešlą kočiosite ir kepsite lakštus, kremas atvės.
- Miltus pakepinkite su sviestu, kad nesijaustų miltų skonio.
- Kremą kaitinkite, kol sutirštės 5-7 minutes. Kaip patikrinti? Merkite šaukštą į kremą, perbraukite pirštu, jei kremas tirštas, nebėga, vadinasi, konsistencija gera.
- Išvirusį kremą galima perkošti per sietelį, kad būtų tolygus. Tai nėra būtina. Perpilkite į kitą dubenį, kad greičiau pravėstų.
- Kai įmaišysite kiaušinį, vanilę, kitus produktus, palikite kremą kambario temperatūroje, kad atvėstų. Tuomet uždenkite plėvele ir dėkite į šaldytuvą. Maistinė plėvelė turi liesti kremą, kad nesusidarytų plutelė.
- Iškepti lakštai šiek tiek susitrauks. Bus maždaug 20 cm skersmens.
- Tortą per naktį palikite šaldytuve (maždaug 10 valandų). Ryte išėmus iš formos, apibarstykite trupiniais.
- Tortų karalių „Napoleoną“ nesunku pasigaminti ir namuose.
„Generolo“ tortas
Šis tortas - klasikinis pasirinkimas, kuris visada patinka. Receptas yra gana paprastas, o rezultatas - skanus ir sotus tortas.
Ingredientai:
- 5 kiaušiniai
- 2 stiklinės cukraus
- 150 gr. sviesto
- 200 gr. grietinės
- 2 stiklinės miltų
- 1 arb. šaukšt. sodos
- 1-2 arb. šaukšt. kakavos
- 1/2 stiklinės razinų
- 1/2 stiklinės riešutų
Paruošimas:
- Suplakite kiaušinius su cukrumi, pridėkite grietinės, sodos, sviesto, miltų ir užmaišykite tešlą.
- Padalinkite tešlą į 4 dalis.
- Į 1 dalį pridėkite razinų, į 2 - riešutų, į 3 - kakavos.
- Pilkite į aliejumi išteptą formą atskirai, tik žiūrėkite, kad orkaitė gerai įkaitintų, kepa labai greitai. Išeis 4 sluoksniai.
- Dėkite sluoksnius: 1-as sluoksnis su kakava, 2-as - baltas paprastas, 3-as su riešutais, 4-as su razinomis.
Kremas:
- 1 kiaušinis
- 1 stiklinė grietinėlės
- 1 stiklinė cukraus
- 1-2 arb. šaukšt. miltų
- 150 gr. sviesto
Kremo paruošimas:
- Suplakite kiaušinį su cukrumi + grietinėlė + miltai.
- Kaitinkite iki užvirimo.
- Atvėsinkite + sviestas.
Patarimai:
- Tortą galima papuošti šokolado drožlėmis, riešutais ar uogomis.
- Jei norite, galite naudoti kitus priedus, pavyzdžiui, džiovintus vaisius ar šokolado gabalėlius.

tags: #tortas #generolas #paragaukite #1995
