„Napoleono“ tortas - tai desertas, kurį dievina daugelis. Šis tortas, pasižymintis daugiasluoksniais lakštais ir šilkiniu kremu, yra puikus pasirinkimas tiek šventėms, tiek kasdieniam pasilepinimui. Nors tortas vadinamas Napoleono vardu, tikslios jo kilmės istorijos nėra, o dėl to, kas pirmieji sukūrė šio konditerijos šedevro receptą, tarp rusų, italų ir prancūzų iki šiol tebevyksta ginčai.
Kilmės mįslė: tarp legendų ir tikrovės
Kremu perteptas sluoksniuotos tešlos pyragas Prancūzijoje vadinamas „Mille-feuille“ (liet. tūkstantis sluoksnių). Prancūzas Francois Pierre de La Varenne „Tūkstančio sluoksnių” tortą aprašė savo knygoje „Prancūziška virtuvė” dar 1651 m. Kai kurie kulinarijos istorikai teigia, kad prancūzų hermetiško maisto konservavimo išradėjas ir konditeris Nicolas Appert buvo ne tik konservų sumanytojas, bet ir „Napoleono“ pyragaičio kūrėjas. Gamindamas jį, prancūzas pasinaudojo tėvo, garsaus kulinaro, patarimu: „Nauja - tai užmiršta sena“.
Nicolas pyragaitį sukūrė labai paprastai: paėmė senovinio karališko pyrago, vadinamo „La galette des Rois“, sluoksniuotos tešlos lakštus, pagardintus konjaku, pertepė juos paties išvirtu kremu ir supjaustė trikampiais. Jie priminė Napoleono Bonaparto kepurę, tad pyragaičius pavadino „Napoleonu“.
Lengvas Napoleono pyrago receptas
Rusai įsitikinę, kad tortas pirmą kartą buvo iškeptas Maskvoje, minint pergalės prieš Napoleoną šimtmetį, t.y. 1912 m. Jų teigimu, specialiai šiai didingai progai buvo sukurta daugybė naujų patiekalų, o tarp jų - ir sluoksniuotas tortas, kuris buvo trikampio formos, primenantis imperatoriaus skrybėlę. Tuo tarpu karštakošiai italai įsitikinę: garsiojo deserto kilmė nesusijusi su Prancūzijos imperatoriumi, o jo šaknys siejasi su Italijos kulinarijos istorija. Jų teigimu, pavadinimas kilęs iš prancūziško termino „Neapolitan”, apibūdinančio Neapolį, kur sluoksniuotus pyragus gaminti buvo įprasta jau prieš daug amžių.
Klasikinis „Napoleono“ torto receptas
Lietuvoje šis skanėstas taip pat labai populiarus ir visų mėgstamas. Šis receptas yra paremtas klasikiniu, senoviniu variantu, kuris reikalauja šiek tiek kantrybės, bet rezultatas - nepakartojamas.
Ingredientai tešlai:
- 700 g „Ekstra“ kvietinių miltų;
- 500 g sviesto;
- 1 kiaušinis;
- 4 valgomieji šaukštai grietinės;
- žiupsnelio druskos.
Ingredientai kremui:
- 500 g sviesto;
- 120 g kvietinių miltų;
- 350 g cukraus;
- 2 kiaušinio tryniai;
- 1 stiklinė pieno;
- 4 arbatiniai šaukšteliai vanilinio cukraus.
Gaminimo eiga:
- Ant medinės lentos paberiame miltus, užbarstome druskos, padarome duobutę, supilame grietinę, įmušame kiaušinį, sudedame atšaldyto sviesto gabaliukus ir kapojame tol, kol nelieka sausų miltų.
- Tešlą suspaudžiame į rutuliuką, pridengiame ir atšaldome.
- Imame po nedidelį tešlos gabaliuką ir kočiojame plonyčius papločius. Papločius apipjauname pagal pageidaujamo dydžio formą ir subadome šakute.
- Kepame iki 170-180 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai pagelsta.
- Torto kremui skirtą sviestą išlydome, suberiame miltus ir maišant pakaitiname, kol miltai pradeda gelsti.
- Atskirai užviriname pieną su cukrumi ir plona srovele stipriai maišant supilame į sviestą su miltais. Atvėsiname.
- Į atvėsusį kremą po vieną įmušame kiaušinio trynius, suberiame vanilinį cukrų ir gerai išplakame.
- Atvėsusius torto papločius pertepame kremu. Torto viršų ir kraštus aptepame kremu ir apibarstome trupiniais.
- Perteptas tortas „Napoleonas“ laikomas per naktį šaldytuve, kad kremas geriau įsigertų į papločius.
Kiekvienas „Napoleono“ torto receptas turi savo paslapčių, tačiau svarbiausia - kantrybė ir kokybiški ingredientai. Sluoksniuoti lakštai ir burnoje tirpstantis sviestinis kremas susijungia į tikrą stalo puošmeną, kuri džiugins kiekvieną smaližių.
tags: #tradicinis #napoleono #tortas