Ar kada nors daug savanoriavote? Daugelis iš mūsų gali manyti, kad tai viskas, ką galime padaryti, kad atliktume savo įprastas darbo pareigas. Tačiau kiekvieną savaitę milijonai žmonių savanoriauja įvairiais būdais. Savanoriai teikia gyvybiškai svarbias paslaugas, pavyzdžiui, padeda mokytojams mokyklose; padeda asmenims, kurie dėl ligos ar negalios negali gyventi namuose; padeda našlaičių namuose; teikia vaikų globos paslaugas; remia tarptautines pagalbos agentūras; tenkina vargšų ir stokojančiųjų poreikius; dalyvauja trumpalaikėse misijų kelionėse; reaguoja į stichines nelaimes; globoja tiek jaunus žmones, tiek suaugusius; ir padeda rūpintis sužeistais ir nykstančiais gyvūnais.
Prieš daugelį metų, po atviros širdies operacijos, savanoriavau vietinėje ligoninėje lankydamas pacientus, kuriems buvo atliktos panašios procedūros, padrąsindamas juos, pasidalydamas savo patirtimi ir pateikdamas pasiūlymų, kaip jiems padėti. Savanorystė - tai ne tik pagalba kitiems, bet ir neįkainojama patirtis, praturtinanti patį savanorį.
Savanorystė kaip privilegija ir misija
Tiems iš mūsų, kurie seka Jėzumi Kristumi, savanorystė yra privilegija. Senajame Testamente randame pavyzdį žmogaus, kuris pripažino savanorystės svarbą. Izaijo 6:8 skaitome: „Tada išgirdau Viešpaties balsą, sakantį: „Ką man siųsti? Kas eis už mus?“ Aš atsakiau: „Štai aš. Eik!"
CBMC propaguoja „rinkos ambasadorių“ koncepciją - žmonių, kurie savo darbą mato ne tik kaip pragyvenimo šaltinį, bet ir kaip galimybę atstovauti Jėzui kiekvienam, su kuo susiduria. „Taigi mes esame Kristaus pasiuntiniai, tarsi Dievas ragintų per mus. Kristaus vardu maldaujame: susitaikykite su Dievu.“ (2 Korintiečiams 5:20) Geroji Jėzaus Kristaus naujiena neapsiriboja tam tikromis žmonių grupėmis ar visuomenės sluoksniais. Ji turi būti rūpestingai ir ištikimai skelbiama kiekviename žemyne, kiekvienai tautai, miestui ir miesteliui. Visame pasaulyje darbovietėse dirba žmonės, kuriems reikia išgirsti gyvenimą keičiančią Kristaus žinią. Tuo pačiu metu mes turime tarnauti kaip Jo ambasadoriai - Jo savanoriški atstovai.
"Pertraukos metai" ir tarptautinė savanorystė
Šiandien vis daugiau jaunų žmonių renkasi praleisti „pertraukos metus“ prieš įstodami į universitetą ar pradėdami nuolatinį darbą. Pertraukos metai (angl. gap year) - tai 9-12 mėn. pertrauka nuo švietimo sistemos, kurios metu įprastai pasirenkama dirbti, savanoriauti (užsienyje) bei keliauti. Šis fenomenas itin išpopuliarėjo 2016 m., kai „gap year“ pasirinko JAV prezidento Baracko Obamos dukra Malia Obama prieš pradėdama studijas prestižiniame Harvardo universitete.
Pertraukos metai gali būti tiek iš anksto suplanuotas sprendimas, tiek dėl gyvenimo aplinkybių susiklosčiusi situacija (pavyzdžiui, neįstojus į norimą studijų programą). Bet kokiu atveju, visada galima po pertraukos sugrįžti į švietimo sistemą ir tęsti mokslus. Gerėja minkštieji įgūdžiai, plečiasi akiratis, tampama savarankiškesniais ir atsakingesniais. Yra daugybė prasmingų veiklų, kurios galėtų būti tavo pertraukos metų dalimi ir nebūtina apsiriboti viena veikla!
Pertraukos metų laikotarpis gali būti puikiai išnaudotas darbo patirčiai Lietuvoje arba užsienyje įgyti bei santaupoms sukaupti. O gal norėjote lavinti bendravimo su klientais įgūdžius? Praktika - tai puiki galimybė pamatyti dominančios srities užkulisius; net neturint aukštojo išsilavinimo, galima atlikti savanorišką praktiką tave dominančiose organizacijose ar įmonėse. Be to, „pertraukos metai“ gali būti puikus laikas mokytis to, kam įprastai neturėdavai laiko, pavyzdžiui, užsienio kalbos pamokų ar programavimo kursų.
Savanorystės programos ir platformos
Norintiems savanoriauti užsienyje, yra įvairių programų ir platformų, kurios palengvina paieškas ir organizavimą:
- European Solidarity Corps: Šiame puslapyje galima rasti įvairių savanorystės projektų Europos Sąjungoje ir nemokamai pateikti paraišką. Dažniausiai projektams nebūtinas išsilavinimas - svarbiausia motyvacija. Projektai gali būti įvairaus pobūdžio: nuo pagalbos vaikų stovyklose ar senelių namuose iki administracinių veiklų ne pelno siekiančiose organizacijose.
- Au Pair: Tai programa, kuri leidžia užsienyje gyventi su vietine šeima ir mokytis kalbos, prižiūrint vaikus, mainais už maistą ir nakvynę. Yra keli nemokami internetiniai puslapiai, kuriuose šeimos ir būsimos „Au Pair“ auklės sukuria profilius ir susisiekia vieni su kitais. Šeima įsipareigoja suteikti kambarį, maitinimą ir kišenpinigius, o kartais sumoka ir už vietinės kalbos pamokas. „Au Pair“ auklė mainais tampa vyresniuoju broliu/seserimi ir prižiūri vaikus bei palaiko tvarką namuose.
- Workaway ir Worldpackers: Tai yra du internetiniai puslapiai, per kuriuos galima rasti pačių įvairiausių, įdomiausių, keisčiausių savanorystės projektų visame pasaulyje. Trukmė, atlygis ir pobūdis labai priklauso nuo kiekvieno projekto, tačiau dažniausiai savanoriai mainais gauna nakvynės vietą ir kartais maitinimą. Svarbu žinoti, kad tai - tik platformos, skirtos sujungti savanorius ir juos priimančius žmones. Šios organizacijos negali užtikrinti visapusiško saugumo ir savanorystė veikia susitarimo principu, dažniausiai kontraktai nėra pasirašomi. Tad labai patartina skaityti atsiliepimus apie priimančius žmones ir žinoti, kad įprastai savanorystės veikla neturėtų viršyti 25 valandų per savaitę. Be to, šios platformos turi metinį narystės mokestį (50-60€).
- AIESEC: Ši tarptautinė organizacija, turinti būstinę ir Lietuvoje, padeda rasti savanorystę arba praktiką užsienyje. Projektai gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Įprastai yra pasirašomas kontraktas, o paraiškos teikimo ir pasiruošimo projektui metu padeda paskirtas žmogus iš organizacijos (angl. „buddy“). Kai kurie savanorystės projektai suteikia apgyvendinimą ir kai kurios praktikos (labiau tinkamos studijuojantiesiems ar studijas pabaigusiems) yra iš dalies apmokamos.
Asmeninės savanorystės patirtys Pietų Amerikoje
Šio įrašo autorės, Aida ir Lukrecija, savo pertraukos metus norėjo paskirti kelionėms ir kalbų mokymuisi. Abi merginos buvo „au pair“ auklėmis - Aida Prancūzijoje, Lukrecija Ispanijoje. Vėliau tęsė savo keliones Pietų Amerikoje: Aida savanoriavo hosteliuose Meksikoje, Lukrecija - fermoje Argentinoje.
Taip pat abi įgyjo darbo patirties - Aida kaip barista, o Lukrecija baigė skrydžių palydovės kursus bei dirbo obuolių ūkyje Norvegijoje. Aktorius Benedict Cumberbatch, prieš pradėdamas studijuoti universitete, praleido metus mokydamas anglų kalbos Tibeto vienuolyne Indijoje. Šį įrašą, remdamasi savo patirtimi, prieinama informacija ir moksliniais tyrimais, paruošė „GAP compass“ komanda - pertraukos metų konsultantai, kurie informuoja, konsultuoja ir rengia mokymus pertraukos metų klausimais.
Specializuotos savanorystės sritys: Medicininė savanorystė
Medicininė savanorystė yra specifinė, tačiau labai reikalinga sritis. Medicininis savanoris padeda hospisui prižiūrėti pacientą, padeda jį maitinti ir atlikti kitus kasdienius darbus, lydi pacientą, pavyzdžiui, skaito jam knygas arba veda pasivaikščioti, organizuoja užsiėmimus, padeda personalui dirbti hospiso skyriuje. Medicininis savanoris papildo personalo komandą ir tiesiogiai dirba su pacientais.
Teikiame patyrusių savanorių priežiūrą ir medicinos personalo pagalbą. Kasmet organizuojame specializuotus mokymus, kad kiekvienas savanoris tinkamai pasiruoštų tarnauti Pacientams. Hospiso savanoriu gali tapti suaugęs žmogus. Nepilnamečiai gali savanoriauti mokyklos savanorių rateliuose su koordinatoriumi suderintomis sąlygomis ir apimtimi.
Europos priklausomos teritorijos Amerikoje: galimybės savanorystei
Šiame straipsnyje apžvelgiamos Europos valstybių priklausomos teritorijos Šiaurės ir Pietų Amerikoje, kurios gali pasiūlyti unikalias savanorystės galimybes. Terminai „šalis“ ir „valstybė“ dažnai vartojami sinonimiškai, tačiau svarbu atskirti jų reikšmes. Visos valstybės yra šalys, bet ne visos šalys yra valstybės. Šalis gali būti apibrėžiama kaip tam tikra teritorija su savo gyventojais, kultūra ir geografija, o valstybė - kaip suvereni politinė organizacija, turinti savo vyriausybę ir pripažįstama kitų valstybių.
Todėl teritorijos, kurios nėra nepriklausomos valstybės, bet turi savitą tapatybę, gali būti laikomos šalimis. Tai ypač aktualu kalbant apie priklausomas teritorijas, kurios formaliai priklauso kitai valstybei, bet turi tam tikrą autonomiją ir savitumą. Šiame kontekste, Europos priklausomos teritorijos Šiaurės ir Pietų Amerikoje yra šalys, kurios nėra valstybės. Jos faktiškai yra kitų valstybių kolonijos, arba, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos terminu, "Valdos ir kraštai". Pavyzdžiui, Prancūzija: ES priklauso Prancūzijos užjūrio teritorija Gviana, esanti Pietų Amerikoje, ir yra laikoma Europos teritorija, kurioje atsiskaitoma eurais ir balsuojama Europos Parlamento rinkimuose.
Dabartinėje situacijoje Europos priklausomos teritorijos Amerikoje turi skirtingą statusą ir autonomijos lygį. Priklausomos teritorijos paprastai gauna finansinę paramą iš Europos valstybės. Tačiau jos taip pat susiduria su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip ekonominė priklausomybė, aplinkosauga ir kultūros išsaugojimas. Europos Sąjunga (ES) turi specialius santykius su kai kuriomis Europos priklausomomis teritorijomis Amerikoje. Kai kurios teritorijos yra ES narės, o kitos turi specialų statusą. ES siekia skatinti ekonominę ir socialinę plėtrą priklausomose teritorijose, todėl jose gali atsirasti įvairių savanorystės iniciatyvų, susijusių su aplinkosauga, švietimu ar socialiniais projektais.
tags: #tsavanoryste #pietu #amerikoje