Daugelį neramina klausimas, ar senatvėje pavyks gauti pensiją, ypač jei žmogus neturėjo galimybės dirbti oficialiai arba dirbo nepakankamai ilgai, kad sukauptų reikalingą stažą. Šiame straipsnyje aptarsime situaciją Lietuvoje, ar priklauso senatvės pensija neturint stažo ir ką tokiu atveju dar galima padaryti.
Kas yra stažas ir kodėl jis svarbus?
Stažas - tai laikotarpis, per kurį asmuo buvo draustas socialiniu pensijų draudimu, mokėjo įmokas „Sodrai“ ir kaupė pensijai būtinus taškus. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Pensijos dydis Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo žmogaus sukaupto stažo ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų.
Kiekvienam Lietuvoje dirbančiam gyventojui verta žinoti, kiek darbo stažo yra sukaupęs, už ką gaunami taškai stažui. Tai žinodamas, asmuo galės geriau organizuoti likusį laiką iki pensijos, kad senatvėje tikrai gautų užsitarnautas pajamas.
Minimalus ir būtinasis stažas
Minimalus būtinasis stažas, norint gauti senatvės pensiją, šiuo metu yra 15 metų. Žmogus, neturintis šio minimalaus stažo, netenka teisės į senatvės pensiją.
Taip pat egzistuoja būtinasis stažas, kuris yra reikalingas gauti pilną bendrąją pensijos dalį. Šis stažas palaipsniui didėja ir 2027 m. pasieks 35 metus. Žmonėms, turintiems daugiau nei būtinasis stažas, pensijos dydis proporcingai padidėja. Kuo didesnis sukauptas stažas, tuo didesnė pensija.
Pensinis amžius ir būtinojo stažo pokyčiai
Pensinis amžius ir būtinasis stažas yra du esminiai rodikliai, kurie nuolat kinta. Pensinis amžius kasmet ilginamas dar nuo 2012-ųjų, o būtinasis stažas senatvės pensijai - nuo 2018-ųjų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje nuolat mažėjo ir toliau mažės, nes vaikų gimsta vis mažiau. Kad pensininkų skaičius neaugtų taip greitai, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų valstybių, buvo nuspręsta palaipsniui ilginti pensinį amžių. Taip žmonės turi ilgiau dirbti, mokėti įmokas, o profesinės karjeros pabaiga ir išmokų gavimas yra atitolinamas.
Štai svarbiausi pokyčiai:
Nuo pensinio amžiaus priklauso tai, kada žmogus įgyja teisę į senatvės pensiją, o būtinasis stažas lemia, kokio dydžio ji bus.
| Rodiklis | 2011 m. | 2025 m. | 2026 m. | 2027 m. |
|---|---|---|---|---|
| Vyrų pensinis amžius | 62,5 metų | 64 metai ir 10 mėnesių | 65 metai | 65 metai |
| Moterų pensinis amžius | 60 metų | 64 metai ir 8 mėnesiai | 65 metai | 65 metai |
| Būtinasis stažas | 30 metų | 34 metai | 34,5 metų | 35 metai |
2025 m. į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d., ir moterys, gimusios nuo 1960 m. sausio 1 d. iki 1960 m. rugpjūčio 31 d.
Senatvės pensijos struktūra ir skaičiavimas
Lietuvoje senatvės pensijos dydį sudaro dvi pagrindinės dalys: bendroji pensijos dalis (fiksuota) ir individualioji pensijos dalis (kintama). Kai pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, kiekviena pensijos dalis padidinama atskirai.
Bendroji pensijos dalis
Bendroji pensijos dalis yra vienoda dalis visiems, turintiems būtinąjį stažą. Ji pirmiausia priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai skiriama senatvės pensija. Jeigu žmogus turi visą būtinąjį stažą, tuomet jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jeigu stažo yra daugiau, tuomet ir bendroji pensija didesnė. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis.
Akcentuotina, kad darbo stažo skaičiavimo metodika nėra tokia, kaip dažnai galvoja gyventojai, o tai reiškia, jog išdirbus vienerius metus, nebūtinai įgysite vienerių metų stažą. Iš tikrųjų vieneri stažo metai įgyjami tik tada, kai darbdavys ar pats gyventojas savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra ne mažesnė nei dvylika tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų (MMA). Pavyzdžiui, 2025 m. MMA sudaro 1038 eurus per mėnesį.
Individualioji pensijos dalis ir pensijų apskaitos vienetai (PAV)
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo per visą gyvenimą sukauptų pensijų apskaitos vienetų, dar vadinamų taškais, skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai skiriama pensija. Šie vienetai įgyjami mokant socialinio draudimo įmokas nuo darbo pajamų. Kuo daugiau dirbote ir kuo didesnes įmokas mokėjote - tuo didesnė ši dalis. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė.
Vienas taškas įgyjamas, jeigu sumokama 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (VDU) draudimo įmokų. Jeigu per metus mokamos draudimo įmokos nuo MMA, gaunate 0.5 apskaitos vienetų, kitaip tariant - įgyjamas 1 metų darbo stažas. Skaičiuojant pagal taškus, per metus daugiausiai gauti 5 apskaitos vienetus. Kuo daugiau įmokų sumokėsite „Sodrai“, tuo daugiau pensijų apskaitos vienetų (PAV) sukaupsite, o tai tiesiogiai padidins individualiąją pensijos dalį. Be to, jei kaupiate pensijų fonde (II pakopa), papildomos įmokos didina ir būsimą papildomą pensiją.
Stažo įtaka pensijos dydžiui ir viešosios diskusijos
Šiandien Lietuvoje galiojanti pensijų sistema lemia situaciją, kai žmogus, turintis minimalų 15 metų darbo stažą, gauna tokią pačią bendrąją senatvės pensijos dalį kaip ir asmuo, sukaupęs 30 ar net 35 metus stažo. Būtent tai dažnai ir sukuria įspūdį, kad trumpiau dirbę pensininkai gauna labai panašias pensijas kaip ir tie, kurie darbo rinkoje praleido didžiąją gyvenimo dalį.
Tokia tvarka atsirado ne atsitiktinai. Nuo 2022 metų, įsigaliojus Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimams, buvo pakeistas pats bendrosios pensijos dalies skaičiavimo principas. Iki tol ši pensijos dalis buvo tiesiogiai susieta su sukauptu stažu - kuo jis trumpesnis, tuo mažesnė buvo bazinė pensijos dalis. Po reformos pasirinktas kitoks sprendimas: pasiekus minimalų 15 metų stažą, bendroji pensijos dalis nebėra mažinama, net jei asmuo nėra sukaupęs vadinamojo būtinojo stažo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) aiškina, kad tokia sistema buvo pasirinkta sąmoningai, siekiant apsaugoti tuos žmones, kurie dėl objektyvių aplinkybių negalėjo sukaupti ilgesnio darbo stažo. SADM teigimu, būtinojo stažo neįgijimas dažnai nebuvo paties žmogaus sprendimas nedirbti ar nemokėti socialinio draudimo įmokų.
Praktinis šio sprendimo rezultatas akivaizdus ir šiandien: būtent bendroji pensijos dalis tampa „sulyginančiu“ veiksniu. Nors ilgesnį stažą sukaupę asmenys paprastai turi didesnę individualiąją pensijos dalį, bendrosios dalies vienodumas reiškia, kad galutinis pensijų skirtumas tarp 15 ir 30-35 metų stažą turinčių žmonių neretai būna mažesnis, nei tikimasi.
Vyriausybės programoje numatytas siekis spartinti pensijų indeksavimą ir grąžinti aiškesnę pensijų dydžio priklausomybę nuo turimo darbo stažo rodo, kad dabartinė situacija ateityje galėtų būti peržiūrima. Kol kas nėra aišku, ar ateityje būtų diferencijuojama bendroji pensijos dalis, ar didinamas individualiosios dalies svoris, ar iš esmės keičiamas minimaliojo ir būtinojo stažo santykis.
„Sodros“ pateikti duomenys rodo, kad 2026 metų sausį vidutinė senatvės pensija žmonėms, sukaupusiems būtinąjį stažą, siekė 803 eurus, tuo metu 15 metų stažą turinčių pensininkų vidutinė pensija buvo 412 eurų. Skirtumas tarp šių dviejų grupių - beveik 400 eurų. Tai ir paaiškina, kodėl du žmonės, dirbę tiek pat metų, gali gauti visiškai skirtingas pensijas. Asmuo, kuris visą darbo laiką gavo mažesnes pajamas, sukaupia mažiau apskaitos vienetų ir jo pensija auga lėčiau. Tuo metu tas, kuris dirbo už didesnį atlyginimą ir mokėjo didesnes įmokas, individualiojoje dalyje mato gerokai didesnį rezultatą.
Ši išradinga sistema galėtų garantuoti valstybines pensijas visame pasaulyje
Kaip apskaičiuojama pensija: pavyzdžiai
Kiekvieno žmogaus pensijos padidėjimas yra individualus ir gali būti įvairių aplinkybių, dėl kurių žmogaus pensija padidėja ne tiek, kiek nurodoma viešai skelbiamoje informacijoje. Vis dėlto yra bendri principai, kuriuos žinant daugeliu atveju galima apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą.
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai:
- žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai
- jo įgyti apskaitos taškai
- galiojantis bazinės pensijos dydis
- apskaitos taško vertė.
Norint paskaičiuoti, kiek buvo padidinta pensija šiais metais, reikia žinoti savo sukauptą stažą, apskaitos taškų skaičių, o taip pat prisiminti, kelintais metais išėjote į pensiją. Šią informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui.
Pavyzdys 1: Žmogus su mažesniu stažu nei būtinasis
Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 29 metus stažo ir sukaupė 20 taškų. 2024 metais būtinasis stažas buvo 33,5 metų. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui.
- Bazinės pensijos dydis 2024 metais: 269,77 euro.
- Vieno apskaitos taško vertė 2024 metais: 6,38 euro.
2024 metais šio žmogaus pensijos dydis, sudėjus bendrąją ir individualią pensijos dalis, buvo:
269,77 + (20 x 6,38) = 397,37 Eur
Bazinės pensijos dydis 2025 metais padidėjo iki 298,45 euro, o vieno apskaitos taško vertė iki 7,16 euro.
2025 metais šio žmogaus pensija apskaičiuojama taip:
298,45 + (20 x 7,16) = 441,65 Eur
Pavyzdys 2: Žmogus su didesniu stažu nei būtinasis
Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 42 metus stažo ir 40 apskaitos taškų. Priminkime, kad bazinės pensijos dydis 2024 metais buvo 269,77 euro.
Kadangi 42 metai - daugiau, nei 2024 m. galiojęs būtinasis stažas, bendroji pensijos dalis 2024 metais buvo apskaičiuojama taip:
42/33,5 x 269,77 = 338,21 Eur
Taško vertė 2024 metais siekė 6,38 euro, todėl individuali šio žmogaus pensijos dalis 2024 metais buvo:
40 x 6,38 = 255,2 Eur
Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, pensijos dydis 2024 metais buvo:
338,21 + 255,2 = 593,41 Eur
2025 metais, bazinės pensijos dydžiui padidėjus iki 298,45 euro, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip:
42/33,5 x 298,45 = 374,17 Eur
2025 metais taško vertė išaugo iki 7,16 euro, todėl individuali pensijos dalis 2025 metais apskaičiuojama taip:
40 x 7,16 = 286,4 Eur
Sudėjus bendrą ir individualią dalį, pensijos dydis 2025 metais yra:
374,17 + 286,4 = 660,57 Eur
Kas įeina į darbo stažą?
Darbo stažas - tai laikotarpis, per kurį asmuo buvo draustas socialiniu pensijų draudimu, mokėjo įmokas „Sodrai“ ir kaupė pensijai būtinus taškus. Žmogus sukaupia darbo stažą per laikotarpį, kai turėjo ar turi darbo santykius ir kitus laikotarpius, kurie pagal galiojančius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaičiuoti į darbo stažą. Stažą kaupia ir asmenys dirbantys su individualia veikla, turintys įmones, ūkininkai, jeigu moka socialinio draudimo įmokas. Taip pat stažas skaičiuojamas kitais atvejais.
Kiti laikotarpiai, kurie įeina į darbo stažą:
- Laikotarpis, per kurį gaunate ligos, motinystės ar tėvystės pašalpas;
- Laikas, kai išsaugoma jūsų darbo vieta ir darbo užmokestis;
- Apmokamų atostogų laikas;
- Neapmokamų atostogų laikas iki 14 mėnesio dienų;
- Neapmokamos atostogos neįgaliesiems asmenims ar slaugantiems neįgalųjį, kurios tęsiasi iki 30 kalendorinių dienų;
- Laikotarpis, už kurį mokama ilgalaikio darbo išmoka atleidžiant iš darbo;
- Teisėto streiko laikas ir kiti įstatymuose numatyti atvejai.
Svarbu: duomenų apie darbo stažą iki 1994 metų dažnai galite ir nerasti „Sodros“ paskyroje. Tokiu atveju gyventojai, kurie dirbo iki 1994 metų, dažnai turi patys savarankiškai pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dokumentus, įrodančius jų darbo stažą. Pateikiami dokumentai gali būti darbo knygelės, darbo stažo pažymos, išduotos bei darbdavio parašu ir antspaudu patvirtintos pažymos, kariniai liudijimai (bilietai), atskaitomosios knygelės ir pan.
Ką daryti, jei stažo trūksta?
Daugelį neramina klausimas, ar senatvėje pavyks gauti pensiją, ypač jei žmogus neturėjo galimybės dirbti oficialiai arba dirbo nepakankamai ilgai, kad sukauptų reikalingą stažą. Neturint minimalios stažo trukmės, senatvės pensijos pagal socialinį draudimą gauti negalima.
Tokiais atvejais Lietuvoje egzistuoja socialinės paramos mechanizmai:
- Šalpos senatvės pensija. Šalpos senatvės pensija mokama asmenims, kurie neturi teisės į senatvės pensiją dėl stažo stokos. Ši išmoka yra ženkliai mažesnė už vidutinę senatvės pensiją ir skirta padėti padengti būtiniausias išlaidas. Šalpos senatvės pensija yra mokama ne tik tiems, kurie neturi stažo, bet ir tiems, kurie dėl sveikatos negalėjo dirbti. Šios pensijos dydis gali būti nedidelis, tačiau ji gali padėti išvengti visiško pajamų netekimo.
- Papildomas darbas ir stažo kaupimas. Net jeigu stažo trūksta, galima jį kaupti dirbant iki pensinio amžiaus.
- Privačios pensijų kaupimo sistemos. Jei asmuo neturi teisės į pensiją, jis gali pasinaudoti privačiomis pensijų kaupimo sistemomis. Bet šiuo atveju reikėtų gerai apgalvoti savo galimybes dalyvauti papildomame kaupime, juolab, kad šiuo metu svarstoma dėl II pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos, tad vertėtų palaukti šių pokyčių.
Jei jau pasiekėte pensinį amžių ir neturite stažo, kreipkitės dėl šalpos senatvės pensijos.
Praktinės priemonės ir patarimai
Planuojant finansinę ateitį, svarbu žinoti, kokios pensijos galima tikėtis sulaukus pensinio amžiaus. Net ir esant jaunam svarbu domėtis, kokia ateities pensija Jūsų laukia. Tai užtikrins stabilumą.
Kaip pasitikrinti sukauptą stažą ir sužinoti būsimos pensijos dydį?
Kiek metų stažo sukaupėte galite pasitikrinti prisijungę prie savo paskyros svetainėje „Sodra“ pasirinkdami „Stažo patikrinimas“. Paspaudę mygtuką „Gyventojui“ ar „Draudėjui/Darbdaviui“, galėsite prisijungti prie savo paskyros per banką arba naudodamiesi elektroniniu parašu. Jeigu prisijungimo patvirtinimas sėkmingas - savo paskyroje pasirinkite kairėje pusėje esančią skiltį „Mano suvestinės“ ir jums bus pateiktos visos suvestinės, susijusios su jūsų darbo stažu. Duomenys „Sodros“ paskyroje atnaujinami kas 6 mėnesius.
Pensijos dydį lemia ne tik darbo trukmė, bet ir koks būtų bazinės pensijos rodiklis jums išėjus į pensiją bei sukaupti apskaitos taškai. 2025 m. bazinė pensija yra 298.45 eurai. Tiksliau paskaičiuoti, kokio dydžio pensiją gausite, galite pasinaudoję „Sodros“ senatvės pensijos skaičiuokle. Ši skaičiuoklė yra patogi priemonė, kuri padeda planuoti savo finansinę ateitį.
Senatvės pensija persikėlus į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją. Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje. Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.