Pasirodo, sulaukti gausaus uogų ir vaisių derliaus gali pavykti žinant vos kelias pagrindines taisykles. „Senukų“ Sodo centro specialistė Vitalija Rylienė dalijasi patarimais, padėsiančiais sėkmingai papildyti vaismedžių ir vaiskrūmių kolekciją sode bei išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų juos sodinant. Norint, kad sodinukai prigytų ir gerai derėtų, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių ir patarimų.
Pavasaris - tai metas, kai gamta bunda ir mes vis dažniau krypstame į ją. Tai puikus laikas pasisodinti vaismedžių ir vaiskrūmių, kurie po kelerių metų atsidėkos skaniomis dovanomis, o gražiai sutvarkytas sodas džiugins akį. Ruduo Lietuvoje - puikus metas ne tik grožėtis spalvingais lapais, bet ir imtis sodo darbų. Jei svarstote apie naujų vaismedžių ar vaiskrūmių sodinimą, tai gali būti idealus laikas pradėti. Rudenį sodinami vaismedžiai ir vaiskrūmiai greičiau prigyja bei užtikrina gausesnį derlių ateityje. Dirvožemis dar išlaiko vasaros šilumą, o dažni rudens lietūs užtikrina, kad šaknys gaus pakankamai drėgmės. Be to, rudenį pasodinti augalai turi laiko įsitvirtinti ir prigyti prieš prasidedant žiemos šalčiams, todėl pavasarį jie greičiau pradeda augti. Kitas svarbus privalumas yra tai, kad rudenį sodinant medžius ir krūmus sumažėja streso faktorių. Sodinant rudenį, sodininkai gali lengviau rasti kokybiškų sodinukų ir didelę veislių įvairovę.
Tinkamos vietos parinkimas sode
Tinkamos vietos parinkimas yra labai svarbus. Renkant sodinukams vietą sode, augalų ekspertė pirmiausia pataria atsižvelgti į dirvožemio tipą, struktūrą bei pasidomėti, kurių rūšių vaismedžiai ir vaiskrūmiai geriau tarpsta rūgštesnėje, o kurių - neutralesnėje dirvoje. Vaismedžiai, tokie kaip obelys ar kriaušės, geriausiai auga saulėtose vietose, kur nėra didelio vėjo. Jei sodinate uogakrūmius - serbentus, avietes ar agrastus - taip pat ieškokite saulėtų vietų, nes tai padės užtikrinti gausų derlių.
Labiausiai tinka pakilesnio reljefo vietos, nes jose nebūna per šlapia. Šaltas oras žiemos ir šalnų metu nukeliauja į žemesnes vietas, todėl vaismedžiai auga sveikesni ir derlingesni. Vaismedžių ir vaiskrūmių nereikėtų sodinti į daubas, nes jose dažniausiai būna per šlapia ir per šalta. Šaltą žiemą augalai gali pašalti arba iššalti, o pavasario šalnos pakąsti žiedus, dėl ko augalai taps ligoti. Reikliausi yra persikai, abrikosai, trešnės ir vyšnios. Sodininkams su mažesnėmis erdvėmis ar pavėsingomis vietomis galima sodinti rūšis, kurios geriau auga daliniame pavėsyje, pavyzdžiui, rūgščios vyšnios ar agrastai. Venkite žemumų ar vietų, kur gali kauptis šaltas oras ir vanduo, nes tai gali pakenkti jauniems augalams. Tokiomis sąlygomis rekomenduojama sodinti augalus apsaugotoje vietoje arba naudoti gyvatvores bei žaliąsias sienas kaip vėjo užtvaras. Tautvydas Gurskas pataria kaulavaisiams parinkti šiltesnę ir aukštesnę vietą, kur gruntiniai vandenys būtų žemiau.
Dirvožemio paruošimas ir tręšimas
„Dirvožemio rūgštingumas turi įtakos ne tik sodinukų augimui, bet ir vaisių bei uogų skoniui“, - atskleidžia V. Rylienė. Anot jos, taip pat svarbu įvertinti, kokiame gylyje sklype renkasi gruntinis vanduo, ar jis neužsilaiko. „Jei vandens per mažai - augalai gali skursti, tad pirmaisiais augimo metais vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukus gali tekti dažniau palaistyti. Jei vanduo užsilaiko, verta įsitikinti, jog augalo šaknys nemirks, nepradės pūti“, - patarimais dalijasi augalų ekspertė.
Labai gerai, kai sodui skirtame plote yra išnaikintos daugiametės piktžolės, dirva patręšta, suarta ir prieš sodinimą sukultivuota. Jei tenka sodinti į prastesnę vietą, pavyzdžiui, veją, dirvožemį tenka paruošti. Pradžioje nuimama velėna ir iškasama šiek tiek didesnė sodinimo duobė (skersmuo - 80 cm, gylis ‒ 40 cm). Į žemę galima įmaišyti neutralizuoto durpių substrato arba komposto. Mažiau derlingus dirvožemius patartina patręšti mineralinėmis trąšomis. Į vieną sodinimo duobę reikėtų berti 100-150 g superfosfato ir 50-100 g kalio sulfato. Tinka ir kompleksinės trąšos, kuriose yra mažai (iki 5 %) azoto ir daug fosforo bei kalio, pvz., NPK 5-15-20. Azotu tręšti reikia kiek vėliau, po sodinimo praėjus maždaug mėnesiui.
Jei dirvožemis yra neutralus arba šarminis, sodinimo vietą reikia paruošti. Sodinimo duobes substratu užpildyti reikėtų iš anksto, kad jis gerai suslūgtų. Duobės užpildui rekomenduojama naudoti kokybišką kompostinę žemę. Tam puikiai tiks „Agrochemos“ „Kompostinė žemė“, kuria užpylus vaismedžio ar vaiskrūmio šaknis, augalas gaus jo augimui ir vystymuisi reikalingų mineralinių trąšų ir mikroelementų, kuriais praturtinta „Kompostinė žemė“. Jeigu dirvožemis yra smėlingas, į kompostinę žemę galima įmaišyti „Agrochemos“ „Universalaus“ durpių substrato ir šiuo mišiniu užpilti augalo šaknis. Į duobę su žemių mišiniu rekomenduojama įberti ir porą saujų kompleksinių mineralinių trąšų.
Lietuviškos „Agrochemos“ trąšos „Vasara“, kuriose subalansuotos makro ir mikro maisto medžiagos, užtikrina optimalų augalų aprūpinimą lengvai ir greitai įsisavinamais maisto elementais, didina augalų atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms, palankiai veikia augalų augimą ir derliaus formavimąsi, efektyvios bręstančiam derliui ir jo kokybei. Paprastai pirmaisiais metais pilno tręšimo daugiamečiams augalams nereikia, tačiau reikia atsižvelgti į augalo būklę ir aplinkos sąlygas. Jeigu augalas pakankamai nesutvirtėja, prieš šaltąjį sezoną, vasaros pabaigoje galima jį patręšti nedideliu kiekiu tų pačių trąšų, kurias naudojote sodinant augalą. Kaulavaisių kauliuko suformavimui reikalingas kalis ir kalcis. Atstatyti trūkstamų medžiagų kiekį įmanoma: reikia vaismedžius kalkinti, į dirvą pilti dolomitmilčių. Tą daryti iš eilės 3-4 metus kiekvienais metais, o vėliau kas antrus metus.
Dirvožemio pH reikalavimai
- Kriaušėms, obelims, avietėms: pH 5-6
- Vyšnioms, trešnėms: pH 5,5-7
- Slyvoms, persikams, abrikosams: pH 6-7
- Šilauogėms: pH 4-5 (ruošiamas specialus substratas su aukštapelkių durpėmis)
Sodinimo laikas
Pavasarį vaismedžius ir vaiskrūmius geriausia pasodinti iki vegetacijos pradžios. Augalai turėtų būti pasodinti iki vegetacijos pradžios, kitu atveju, jau pumpurus sukrovęs medis ar krūmas, gali sunkiau prigyti ar būti mažiau atsparus nepalankioms oro sąlygoms. Taigi tinkamiausias laikas sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius pavasarį - kovo-balandžio mėnesiai. Sodinti galima išėjus pašalui ir kiek pradžiūvus dirvai. Sodinant į per šlapią dirvą, sugadinama jos struktūra ir pabloginamos šaknų augimo sąlygos. Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, lengvesnėse dirvose vaismedžius ir vaiskrūmius galima sodinti kovo antroje pusėje ir visą balandį. Vėliau, sodinukams sulapojus, augalai sunkiau prigyja ir labiau nukenčia nuo pastaraisiais metais dažnai pasitaikančių sausrų.
Tinkamiausias laikas sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius plikomis šaknimis yra spalio ir balandžio mėnesiai. Lietuvoje vaismedžius ir vaiskrūmius plikomis šaknimis rekomenduojama atsižvelgiant į orus sodinti nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos, o augintus vazonuose su pilna šaknų sistema - visą šiltąjį sezoną iki vėlyvo rudens. Svarbu pasodinti augalus bent 3-4 savaites prieš pirmąsias stipresnes šalnas, kad šaknys spėtų įsitvirtinti.
Medelis konteineriuose leidžia pratęsti sodinimo sezoną beveik visam šiltam laikotarpiui. Mėgėjams tai iš tiesų geras sodinimo variantas. Prigijęs medelis daug lengviau perkelia persodinimą. Tačiau yra ir trūkumų. Neverta pirkti peraugusių medelių, šaknys ten išsilanksčiusios po konteinerį ir tiek būna suaugusios, kad neįmanoma būna ištiesinti. Neištiesinus šaknų labai sumažėja kokybiško augimo ir prigijimo galimybės. Pavasaris lieka pačiu geriausiu laiku sodinti visiems vaismedžiams.
Kada geriausias laikas sodinti krūmus ir medžius?
Sodinukų pasirinkimas ir paruošimas prieš sodinimą
Pirkdami alyvinį nebūtinai nusipirksitę tą patį kuris džiugino senelių sodyboje. Daug paprasčiau bus pasiimti skiepą nuo senelio obels ar gerai rekomenduojamos alyvinės obels ir paskiepyti seną obelį arba sodinuką. Galima į tą pačią alyvinę įskiepyti skirtingų alyvinių poveislių - taip galima alyvinių derėjimą pratęsti nuo pirmųjų obuolių iki gana vėlyvo laikotarpio. Gerai tik ir kitų senovinių ankstyvų veislių įskiepijimas į vieną ankstyvą obelį. Tik neverta pirkti iš karto keliomis šakomis suskiepytų medžių. Dideli sodininkystės ūkiai skiepyja ir augina sodinukus patys. Viena iš problemų tai, kad taupant skiepai imami iš savo auginamų motininių krūmų. Tam, kad užaugtų motininis medis iki pramoninių skiepų kiekių praeina daug laiko. Todėl tokių ūkių kišami pasenusių veislių medeliai: alyviniai, ananasiniai, grabšteinai, antaniniai. Šių veislių tikrai neverta sodinti visą medį, pakanka įskiepyti keletą šakų į vieną medį.
Daug sodininkystės ūkių veža sodinukus atviromis šaknimis iš Lenkijos, pirkdami ten labai pigiai. Vėliau sodinukai sodinami į konteinerius ir po kurio laiko parduodami. Kartais prekiaujantys sodinukais parduoda pirmamečius sodinukus konteineriuose - nepirkite jų, jie dažnai būna su neišsivysčiusiomis šaknimis. Geriau pirkti kai sodinukai per metus sustiprės ir prigis. Lenkų sodinukai yra visai kokybiški, daug gerų veislių. Prastesni sodinukai kai jais prekiauja tame nesispecializuojantys statybinių medžiagų ar net maisto prekių prekybiniai centrai.
Iki sodinimo augalų šaknis reikia saugoti nuo išdžiūvimo. Jas patartina sudrėkinti ir įkišti į platų polietileninį maišą arba apvynioti polietileno plėvele. Itin rūpestingai reikia elgtis su pradėjusiais sprogti sodinukais. Jei parsivežtų augalų negalima iškart pasodinti, juos reikia prikasti. Nupirktų vaismedžių šaknis, pervežant į sodinimo vietą, reikia suvynioti į drėgną skudurą. Jei nupirktų vaismedžių, vaiskrūmių nežadate tuojau pat sodinti, apkaskite juos drėgnomis žemėmis. Apkasdami žiūrėkite, kad žemės užpildytų tarpus tarp šaknų. Iškasama didesnė duobė, kad tilptų augalo šaknys, ir užkasamos žemėmis. Rinkdamiesi sodinuką, pasižiūrėkite į šaknis. Kai kurie pardavėjai pavasarį prekiauja iš grunto kastais vaismedžiais. Tada būtina įvertinti, ar šaknys yra gyvybingos. Geras indikatorius - baltos šaknelės, jų turi būti daug. Sodinukai, auginti vazone, prigyja geriau. Sodinuko etiketėje pateikta svarbi informacija.
Informaciją apie poskiepį turite rasti ant perkamo augalo etiketės, tačiau jeigu jos ten nėra, būtinai paklauskite pardavėjo, į kokį poskiepį skiepyta. Visame pasaulyje sutarta, kad visi poskiepiai yra prilyginti antaninės obels augumui. 3-4 cm virš augalo šaknų yra skiepijimo vieta. Poskiepis su įskiepiu turi būti gerai suaugę. Negali būti jokių grybinių ligų požymių, pagraužimų, mechaninių pažeidimų, kurie galėjo įvykti ravint ar pjaunant žolę aplinkui.
Sodinimo technika ir duobės paruošimas
Daugelio vaismedžių sodinimas yra panašus. Duobės, į kurią sodinsite vaismedį, dydis priklauso ne tik nuo paties medelio dydžio bet ir nuo dirvos, kurioje jis augs. Jeigu žemė nėra itin derlinga, verta iškasti didesnę duobę, kad medelis lengviau prigytų ir galėtų iš dirvožemio pasiimti daugiau jam reikalingų maisto medžiagų. Optimalus duobės vaismedžiams diametras - apie 80 cm, gylis - 50 cm, vaiskrūmiams atitinkamai - 40 cm ir 25 cm. Sodinant vaismedžius, augalų specialistė rekomenduoja iškasti mažiausiai 1 m skersmens duobę, o vaiskrūmių sodinukams - 0,5 metro skersmens ir 50-60 cm gylio. Vaismedžiai, atsižvelgiant į augalo rūšį bei dirvos struktūrą, gali būti sodinami ir giliau.
V. Rylienė duobes sodinukams pataria paruošti iš anksto, bent keletą savaičių iki sodinimo. „Duobės dugną išpurenkite kastuvu, dirvą sumaišykite su humusu ar patręškite kitomis maistingomis medžiagomis ir leiskite susigulėti. Vaiskrūmius galite sodinti iš karto“, - atskleidžia augalų ekspertė. Jei dirvožemis derlingas, pakaks ir duobės, kurios diametras panašus kaip šaknų diametras. Jei dirvožemio derlingas tik viršutinis sluoksnis, jį galima panaudoti duobės apačiai. Iškasus kiek gilesnę duobę, žemyn sudedama velėna. Smėlėtuose gruntuose apačioje daromas ekranas iš molingo dirvožemio. Duobės užpildas dažniausiai daromas iš trijų pagrindinių komponentų: komposto, kuriame gausu azoto ir kuris duos impulsą lapų ir tuo pačiu medienos augimui, dedama apie trečdalį mišinio. Jei dirvožemis smėlėtas ir vanduo tiesiog prabėga, verta įdėti apie trečdalį durpių. Durpės dedamos neutralizuotos arba galima neutralizacijai įdėti dolomito miltų. Galiausiai, žemės mišinys sudaromas iš komposto, durpių ir derlingo sluoksnio.
Sodinimo technikos svarba sodinuko augimui yra didelė. „Augalo šaknys turi „žiūrėti“ duobės kraštų link, jos jokiu būdu negali būti užlenktos į viršų. Šios taisyklės laikytis pavyks, jei duobės viduryje paliksite kauburėlį, o sodinuką į paruoštą vietą įstatysite taip, kad šaknys patogiai pasiskleistų“, - sprendimu dalijasi specialistė ir primena, kad tarpus tarp pasodinto vaismedžio ar vaiskrūmio šaknų reikėtų kruopščiai užpildyti žemėmis. Tai atlikti rekomenduotina rankomis, nes su kastuvu šaknis galite pažeisti. Aplūžusias ir per ilgas šaknis reikia nukirpti, kad neužsilenktų. Sodinukas statomas ant duobės dugne padaryto kauburėlio. Pasodinto vaismedžio ar vaiskrūmio šaknys turi būti gerai apgultos žemėmis. Kad nepažeistumėte šaknų, tuščius tarpus rankomis pripildykite žemių. Supilta į duobę žemė aplink sodinuką gerai suminama nepažeidžiant jo šaknų ar kamieno. Sodinant vaismedį itin svarbu neužlenkti jo šaknų, nes jis gali neprigyti. Jeigu jos per ilgos ir į duobę netelpa - geriau jas apkarpyti. Taip pat žemėje reikia nepalikti oro tarpų, tad po kiekvieno žemės sluoksnio, supilto į sodinuko duobę, žemę reikia gerai pamindyti ar suploti kastuvu. Sodinimo pabaigoje dirvą patariama atsargiai sumindyti. Taip užtikrinsite, jog žemė susigulėjusi ir jos sodinimo vietoje pakanka. Ant duobės viršaus užpilamas derlingas daržo žemės sluoksnis, likęs iškasus duobę. Sodinant ant šaknų pilamos žemės ir pastoviai pamindoma. Pasodinus neturi likti tuštumų. Sodinuko sudėjimo momentas labai atsakingas, nes daugybė neprigijusių, ar vėliau žuvusių sodinukų dėl užlenktų šaknų. Ypač nukenčia kaulavaisiniai ir jų užlenkta liemeninė šaknis. Geriau šaknis apkarpyti ir sodinti pamirkius į molio skiedinį.
Sodinimo gylis
Obelų ir kriaušių skiepijimo vieta turėtų būti dešimčia centimetrų aukščiau žemės paviršiaus. Obelų, kriaušių, vyšnių ir trešnių sodinukai su sėkliniais poskiepiais sodinami iki šaknies kaklelio. Į skėstašakes (kaukazines) skiepytas slyvas reikia sodinti truputį giliau skiepijimo vietos. Taip pasodinti medeliai išaugina mažiau poskiepio atžalų. Vaismedžiai su vegetatyviniais (žemaūgiais, pusiau žemaūgiais ir vidutinio augumo) poskiepiais sodinami tokiu gyliu, kad skiepijimo vieta liktų virš žemės paviršiaus. Kuo ilgesnė poskiepio dalis paliekama virš žemės, tuo žemesni auga medeliai. Serbentai ir agrastai sodinami giliau ‒ jų šaknies kaklelis turi būti 6-8 cm po žeme. Taip pasodinus susiformuoja vešlesni vaiskrūmiai, jie būna ilgaamžiškesni, išaugina daugiau pakaitinių stiebų. Kaulavaisius sodiname giliau, t.y. taip, kad skiepijimo vieta būtų per du pirštus po žeme. Sėklavaisiai - tai obelys ir kriaušės. Pagrindinė klaida sodinant sėklavaisius - jų sodinimo gylis. Jeigu pasodinama per giliai, medis gali išleisti naujus ūglius. Iš jų tikrai neišaugs toks vaismedis, kokį pirkote.
Laistymas ir priežiūra po sodinimo
Sudėjus žemių mišinį, į duobę įpilamas kibiras vandens, kad augalas nepritrūktų drėgmės. Dar vandens galima supilti po pasodinimo, nors jei žemė drėgna, geriau tai padaryti po kelių dienų. Pasodinus vaismedį ar vaiskrūmį, sodinuką reikėtų dar kartą palaistyti. Vasarą sodinuką gausiai palaistyti reikia bent kartą į savaitę. Svarbu dažnai laistyti, kol šaknelės iš vazono substrato išaugs. Tai trunka apie 1-1,5 mėnesio. Tai ypač atsakingas momentas.
Anot ekspertės, kad užtikrintumėte taisyklingą kamieno padėtį augant, pasodintą vaismedžio sodinuką būtina pritvirtinti prie atramos. „Paprasčiausias sprendimas - medinis kuoliukas. Tik vaismedžiams tvirtinti rekomenduotina rinktis kuoliukus be žievės, mat joje gali slypėti ligų užkratai ir kenkėjai“, - patarimu dalijasi V. Rylienė ir atskleidžia, kad jei dirva smėlinga, geriau rinktis ilgesnius kuolus - tuomet būsite tikri, kad sodinukas bus pritvirtintas stabiliai. Kuolai turi būti be žievės, dėl kenkėjų, dar geriau galus impregnuoti, kad tarnautų ilgiau. Ilgis priklauso ne tik nuo vaismedžio aukščio, bet ir nuo dirvožemio. Įstatomi kuoliukai iš dviejų pusių vyraujančių vėjų kryptimi. Dažniausiai tai šiaurės ir pietų kryptis. Pasodinus sodinuką daromas dubenėlis iš žemių, kad būtų galima įpilti didelį kiekį vandens ir jis nenubėgtų tolyn. Ką tik pasodintam jaunam medeliui reikia naudoti kuolą pririšimui. Vyšniai reikalingas kuolas - tokia bambukinė lazdelė yra nepakankama. Po pasodinimo svarbu pasirūpinti kuolais ir tvirtais pririšimais. Taip apsaugosite vaismedžius nuo vėjo daromos žalos ir padėsite tvirtai įsišaknyti, kadangi jaunas augalas leis šaknis, bet jos bus vis nuplėšiamos augalui siūbuojant. Padarę šį svarbų darbą ne tik turėsite tvirčiau augantį augalą, bet ir anksti pavasarį pasirodžius kaitriai saulei, kuolų metamas šešėlis bent šiek tiek apsaugos kamieną nuo nudegimo.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad pirmaisiais sodinukų augimo metais jiems patartina skirti daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, sausringu periodu retkarčiais palaistyti. „Tam, kad sausrų metu vanduo pasiektų šaknis ir nenutekėtų į šalis, dar sodinant augalą suformuokite lėkštę primenantį dirvos paviršių: duobės kraštus palikite aukštesnius, o paviršių link augalo stiebo suformuokite nuožulnesnį“. Anot V. Rylienės, keletą pirmųjų metų naudinga rūpintis ir aplink sodinukus esančios dirvos higiena. „Pašalinkite maistingas medžiagas naudojančias piktžoles, išpurenkite dirvos paviršių. Taip pagerinsite deguonies įsisavinimą, užtikrinsite tinkamą šaknų ventiliaciją bei palengvinsite drėgmės pertekliaus pasišalinimą“.
Jei dirva sklype sausesnė, jos purenimą galima pakeisti mulčiavimu. „Mulčias ne tik neleis piktžolėms augti, bet ir sulaikys drėgmę vasarą, o žiemą šaknų vainiką apsaugos nuo šalnų“, - sprendimu dalijasi augalų ekspertė ir primena, kad medeliams mulčiuoti gali būti naudojamos ir pjuvenos, stambesnės medžio drožlės. „Kol sodinukas jaunas, mulčiuoti galima ir perpuvusiu mėšlu, durpėmis, kompostu. Tai bus puiki trąša augančiam organizmui. Tiesa, pastarasis mulčiavimo būdas neapsaugos nuo piktžolių, tad jas kartkartėmis teks pašalinti“, - atskleidžia „Senukų“ specialistė. Mulčiavimas sudaro palankesnes drėgmės sąlygas, dygsta mažiau piktžolių. Tam geriausiai tinka durpės. Pasodintų vaismedžių pomedžiai mulčiuojami durpėmis, perpuvusiu mėšlu, pjūvenomis, organinėm atliekom arba ne visai paruoštu kompostu. Pradžioje reiks išravėti piktžoles, vėliau krūmai gražiai sutankėja ir natūraliai apsisaugo nuo piktžolių. Mulčiuotos avietės rečiau serga žievėplaiša.
Atstumai tarp augalų
Planuojant naujųjų sodinukų vietą, tikslinga atsižvelgti ir į būsimą jų dydį. „Įvertinkite ar augdamas vaismedis nesudarys šešėlio šalia esančiam daržui, ar vaiskrūmiai nepradės kerotis link kaimynų sklypo“, - atkreipia dėmesį V. Rylienė ir primena, kad pakankamas atstumas tarp augalų taip pat svarbus, nes per tankiai susodinti vaismedžiai rizikuoja dažniau sirgti įvairiomis ligomis, gali greičiau vieni nuo kitų užsikrėsti. Bus labai svarbu, kad pasodinti medžiai ne tik nemestų šešėlio ant kaimyno sodo, bet kad netrukdytų įruošti lysves tarp vaismedžių ir nemestų šešėlio ant kitų augalų. Kuo intensyviau vaismedžiai genimi, tuo mažesni gali būti atstumai.
Atstumai tarp vaismedžių priklauso nuo veislės ir numatomo genėjimo, rūšies, poskiepio ir auginimo būdo. Pavyzdžiui, aukštaūgės obelys ir kriaušės sodinamos kas 6×4-5 m, žemaūgės obelys ir kriaušės - kas 4×3 m. Dar tankiau, kas 4×2 m, turėtų augti daugumos veislių vyšnios, slyvos. Kas 1-2 m rikiuojamos į žemaūgius poskiepius įskiepytos obelaitės. Serbentai sodinami kas 1×1-1,5 m, avietės - kas 0,3-0,5 m. Optimalus atstumas tarp vaismedžių 4-5 m, tarp vaiskrūmių - 1-2 m.
Apatinė obels šaka mėgėjiškame sode optimali apie 1,5 - 2 metrų ilgio. Tokios obels diametras bus apie 3 - 4 metrai. Atstumas tarp obelų turėtų būti mažiausiai 4 metrai, dar geriau palikti 5 metrus. Slyvos ir vyšnios diametras kiek mažesnis, pakaks 3 -4 metrų.
Rekomenduojami atstumai tarp augalų
| Augalas | Atstumas eilėje | Atstumas tarp eilių (jei tinka) |
|---|---|---|
| Aukštaūgės obelys ir kriaušės | 4-5 m | 6 m |
| Žemaūgės obelys ir kriaušės | 3 m | 4 m |
| Vyšnios, slyvos (daugelis) | 2 m | 4 m |
| Obelaitės su žemaūgiais poskiepiais | 1-2 m | Nurodoma bendra eilė |
| Serbentai | 1-1,5 m | 1 m |
| Avietės | 0,3-0,5 m | 1,5 m |
| Agrastai | 1-1,5 m | Nurodoma bendra eilė |
| Obelys, kriaušės, slyvos, trešnės, persikai, abrikosai su sėkliniu poskiepiu | 4-5 m | 5-6 m |
| Obelys su pusiau žemaūgiu poskiepiu (M 26, MM 106, B118), kriaušės, slyvos ir trešnės su žemaūgiu poskiepiu | 3-4 m | 4-5 m |
| Vyšnios | 2-2,5 m | 3,5-4 m |
Vaismedžių ir vaiskrūmių genėjimas po sodinimo
Pasodintus vaismedžius ir vaiskrūmius reikia genėti. Rudenį pasodintus sodinukus genime anksti pavasarį, o pasodintus pavasarį - iškart po sodinimo. Jei medelis be vainiko, viršūnę patrumpiname 1-1,3 m aukštyje. Silpnas šonines šakeles nukerpame. Jei yra vainikas, paliekame 4-6 stipriausias šakeles, esančias 0,6-0,8 m aukštyje, jei jos ilgesnės, kaip 0,5 m, patrumpiname. Visas kitas šakeles nukerpame.
Jei sodinukai be vainikėlių, patariama nukirpti viršūnę virš pumpuro maždaug 80-90 cm aukštyje nuo žemės. Sodinukų, kurių šakelės yra 60-70 cm aukštyje, genėti nereikia. Agrastų ir serbentų ūgliai patrumpinami paliekant virš žemės 2-3 pumpurus. Įsigijus vienamečius skiepus be vainiko (šoninių ūglių), viršūnę virš pumpuro reikia patrumpinti maždaug 90 cm aukštyje. Labai ilgi šoniniai ūgliai taip pat šiek tiek patrumpinami. Vainiko pirmajame aukšte vaismedžiams reikalingos 3-5 šakos. Jei šoniniai ūgliai auga stačiai į viršų, juos patartina atlenkti į horizontalią padėtį ir pririšti virvele prie kamieno apačios arba atraminio kuolo. Šakoms įgavus norimą augimo kryptį, virvelė atrišama. Agrastų ir serbentų ūgliai trumpinami, virš žemės paliekant 2-3 pumpurus. Iš jų išaugs stiprūs ūgliai, vaiskrūmis bus vešlesnis. Jeigu sodinate vienmetį medelį, kuris atrodo kaip paprasta rykštelė, galite paskatinti šakojimąsi ir horizontalių šakų formavimąsi. Jei įsigyjate didesnį medelį, toks paprastai jau būna suformuotas.
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Vaismedžius ir vaiskrūmius pavasarį, dar neišsprogus pumpurams, reikėtų nupurkšti preparatais nuo ligų ir kenkėjų. Sodinukai būna jautrūs ir mažiau atsparūs, tad juos patariama profilaktiškai nupurkšti fungicidu, kai vidutinė kelių parų iš eilės temperatūra siekia 5-10 laipsnių šilumos. Vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukus nuo ligų gerai apsaugo fungicidai „SCORE 250 EC“ (2 ml į 10 l vandens) bei „TOPAS 100 EC“ (5 ml į 10 l vandens). Rudenį pasodinti vaismedžiai labai nukenčia nuo pelėnų.
Populiariausios vaismedžių ir vaiskrūmių veislės
Populiariausi vaismedžiai mūsų šalyje jau ne vienerius metus išlieka panašūs - obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos. Tiesa, šiltėjantis klimatas vaismedžių „madas“ šiek tiek pakoreguoja ir vis daugiau sodininkų renkasi išmėginti tokius vaismedžius kaip abrikosai ar persikai ir visai sėkmingai juos augina bei sulaukia gausaus derliaus. Populiariausiais sodų vaismedžiais išlieka obelys. Mūsų klimatas obelims yra labai tinkamas. Antra pagal populiarumą yra kriaušės ir slyvos. Jau dauguma ūkių turi ir modernesnių savarankiškai išaugintų veislių kaip Beloruskoje sladkoje/malinovoje, Florina, Jonagold, Aldas, Šampion. Šių veislių drąsiai galima auginti po medį. Šie savarankiškai išauginti sodinukai turi dažniausiai labai geras šaknis ir juos geriau pirkti su atviromis šaknimis. Obelų šeimai pakanka 3 - 6 medžių. Subrendus medžiams iš tiek galima užauginti 300 - 1200 kilogramų obuolių.
Ankstyvų obelų pakanka 1. Vienas medis gali būti iš pusės alyvinio, pusės Konfetnaja arba ankstyvą ananasinį. Yra ir modernių ankstyvų veislių kaip Agra. Nors Konfetnaja ar Persikinis sodinukų veislės vertos ir visam medžiui, obuoliai ankstyvi, subręstantys rugpjūčio mėnesį. Tai saldūs ir sultingi obuoliai, laikymui netinkami, tačiau išeina labai skanios sultys. Yra labai fantastiška etnografinė greičiausiai ananasinių obuolių veislė. Žali sultingi obuolai, subrendę tampa gintariniai. Konfetnaja obelys sunoksta gana nevienodai, valgymo sezonas truks 4 ar net 6 savaites. Valgyti galima kartu su alyviniais, paskutiniai obuoliai sulaukia rugsėjo. Rudeninių obuolių reikia 2 - 3 medžių. Labai pasiteisinusi veislė Auksis, darbinis arkliukas. Prižiūrint nepramečiuoja, labai derlinga ir natūraliai riboja augančių obuolių kiekį. Dėl to obuoliai užauga dideli, sukaupia daug cukraus. Skonis saldžiarūgštis. Puikiai tinka sultims ir sidrui. Dar tiks atskiram medžiui Freedom, Kovalenkovskoje, Delikates. Žieminiai obuoliai dažniausiai naudojami sandėliavimui ir sultims. Beloruskoje Malinovoje subręsta gana vėlai, saldūs su labai silpna rūgštele, optimalus derinys.
Pramoniniame sode, kuriame labai svarbu paprastas derliaus surinkimas ir medelio priežiūra, dominuoja žemaūgės ir vidutinio ūgio obelys. Mėgėjiškame erdviame ūkyje prioritetai pastaruoju metu smarkiai pasikeitė. Optimalus apatinių šakų aukštis apie 1,5 metro nuo žemės. Tai sąlygoja patogumas prieiti prie pat kamieno tvarkant veją su traktoriuku ar vejapjove. Viršutinės šakos neverta, kad būtų aukščiau kaip 3 - 3,5 metrai. Aukščiau būna gana sudėtinga purkšti ir nuimti derlių. Todėl mėgėjiškame ūkyje verta naudoti ūgesnių veislių obelis. Jos turi gerokai stipresnes šaknis, galima suformuoti stiprias, storesnes ir ilgesnes šakas.
Vaismedžių sodinimas mėgėjiškame sklype ir profesionaliame sode kiek skiriasi. Mėgėjiškuose soduose ima sparčiai grįžti augios veislės. Prieškario ir pokario soduose smarkiai keičiamos senos veislės į naujas.
Specifiniai vaiskrūmių sodinimo patarimai
Serbentai ir Agrastai
Serbentai ir agrastai pakenčia pusšešėlį, tačiau kur kas geriau dera auginami atviroje saulėtoje vietoje. Todėl nereikėtų jų sodinti labai arti jaunų vaismedžių. Augančio vaismedžio vainikas didėja, o pavėsyje atsidūrusių uogakrūmių derlius gerokai sumažėja. Geriausiai geltonųjų, raudonųjų serbentų krūmus sodinti 1,5 m atstumu. Juoduosius serbentus reikėtų auginti 2 m atstumo tarpais.
Avietės
Avietynui tinkamiausia yra atvira, saulėta ir mažiau gaunanti pavasarinių šalnų vieta. Taip pat turi būti neužmirkstanti dirva. Mėgsta labiau lengvesnes negu sunkias dirvas. Avietės geriausiai auga humusingoje, daug maisto medžiagų turinčioje, silpnai rūgščioje pH 5,6 dirvoje. Lengvose dirvose, kur plonas derlingas ariamasis sluoksnis, auginamas avietes reikia gausiai laistyti. Nuo gegužės iki uogų sirpimo pradžios labai svarbu, kad avietėms netrūktų drėgmės, nes uogos bus smulkios ir derlius negausus. Drėgmę gerai saugo mulčas. Aviečių derlius būna didesnis, kai dirva apie augalus mulčiuojama organinėmis medžiagomis. Mulčiavimui tinka durpės, pjūvenos, nupjauta vejų žolė, šiaudingas mėšlas, medžio žievės. Mulčiuotos avietės rečiau serga žievėplaiša. Avietės gali būti sodinamos eilėmis, tarp augalų paliekant 0,5m, o tarp eilių 1,50 m atstumus. Sodiname avietes rudenį arba ankstyvą pavasarį. Sodinukai sodinami negiliai. Sodinant svarbu, kad šaknies kaklelis atsidurtų 2 cm po žeme. Žemė apie pasodintą augalą gerai apspaudžiama, paskui palaistoma ir dirva mulčiuojama.
Šilauogės
Šilauogės gerai auga ir dera tik rūgščiame dirvožemyje. Jei dirvožemis yra neutralus arba šarminis, sodinimo vietą reikia paruošti. Iškasamos gana didelės (apie 1 m pločio ir 0,5 m gylio) duobės, užpildomos šilauogėms specialiai paruoštu substratu iš rūgščių (pH apie 4,0) durpių ir medžio žievės. Ant dugno galima papilti 5-10 cm rupaus smėlio arba žvyro sluoksnį. Šilauogėms auginti ruošiamas substratas iš rūgščių durpių, papuvusių pjūvenų, susmulkintų žievių, pridedant žemių. Patogiausia auginti sodinant eilėmis. Kasama tranšėja apie 70-80 cm pločio ir apie 40 cm gylio. Šilauoges galima sodinti rudenį arba pavasarį. Geriausiai tinka 2-3 metų sodinukai. Svarbu sodinti gerai palaistytus krūmelius. Šilauogių derlius gausesnis bus, jei sodinsite kelias skirtingas veisles. Svarbu parinkti vietą, kad pavasarį nepasemtų vanduo, nes tai gali jas pražudyti. Sodinama kas 1-1,2 m. Sodinant daugiau krūmų tinka sodinti eilėmis, tarp eilių paliekant apie 2-3 metrus. Pasodinus būtina palaistyti. Svarbu dažnai laistyti, kol šaknelės iš vazono substrato išaugs. Tai trunka apie 1-1,5 mėnesio. Tai ypač atsakingas momentas.
Sodo planavimas šeimos poreikiams
Lietuvos sodai yra įvairaus dydžio. Didesni - ūkininkų sodybose, mažesni - namų valdų ir sodų bendrijų sklypuose. Nepriklausomai nuo turimo žemės ploto, kiekvienas nori nusiraškyti obuolį nuo savo vaismedžio, išsirauti svogūną iš savo daržo. Tūkstančius metų sprendžiamas sodininkystės uždavinys - išauginti tiek vertingų vaisių, uogų ir daržovių, kiek būtina racionalios mitybos poreikiams patenkinti. Planuojant sodą, daržą, pravartu atsižvelgti ne tik į šeimos poreikius (narių skaičių), augalų derlingumą, bet ir į turimą žemės plotą.
Norint 4 asmenų šeimą aprūpinti nurodytu kiekiu vaisių ir uogų, reikia pasodinti 6-8 obelis, 1-2 kriaušes, 2 trešnes, 2-3 slyvas, 4-5 vyšnias, 8-10 serbentų krūmų (1-2 baltųjų, 2-3 raudonųjų, 4-5 juodųjų), 3-4 agrastus, 30-40 aviečių, 200-300 braškių kerelių. Sode verta pasodinti lazdynų, svarainių, aronijų, sausmedžių, šilauogių ir kitų retesnių augalų.
Tokio pat ploto sklypuose augalų skaičius gali būti nevienodas. Pavyzdžiui, stipriai auganti obelis užima tiek pat vietos, kiek 2-3 pusiau žemaūgės ar 4-6 žemaūgės. Namų valdų ir sodų bendrijų sklypuose (6-12 a dydžio) turi tilpti daržovės, gėlės ir įvairūs pastatai. Ten sodui tenka skirti mažiau vietos. 6 a plote telpa 1-2 vasarinės, tiek pat rudeninių ir 3-5 žieminės obelys, 2 kriaušės, 4-6 vyšnios ir tiek pat slyvų, apie 15 uogakrūmių. 4 a plote gali augti 2-3 aukštaūgiai (obelys, kriaušės) ir 2 vidutinio aukščio (slyvos, vyšnios) vaismedžiai.
tags: #vaiskrumiu #sodinimias #receptai