Šiame straipsnyje nagrinėsime geografijos pratybas, skirtas 8 klasei, ypatingą dėmesį skiriant Pietų ir Pietryčių Azijai. Vietoj konkrečių atsakymų pateikimo, sieksime suprasti esminius geografinius procesus ir dėsningumus, būdingus šiam regionui. Remiantis turima informacija, aptarsime įvairius geografijos aspektus, nuo fizinės geografijos iki demografinių rodiklių ir ekonominės veiklos.
Geografiniai dėsningumai ir jų svarba
Geografija plačiąja prasme yra labai platus ir daugelyje gyvenimo sričių pritaikomas mokslas. Geografiniai dėsningumai yra apibendrinta sąvoka, kuria norima pabrėžti procesus ir reiškinius, vykstančius mūsų planetoje. Neteisinga manyti, kad geografiją baigus galima dirbti tik mokykloje. Tačiau reikia pripažinti, kad Lietuvoje sąvoka geografas yra labai menkai išplėtota, nes tokios specialybės Lietuvoje nėra tarp visų kitų. Tačiau su geografo diplomu galima dirbti labai daugelyje sričių. Patinka gamta - geografas save puikiai atskleis aplinkosaugos srityse. Patinka kartografija - geografas gali gilintis į GIS sistemas. Patinka politika - geografas gali puikiai save atskleisti tarptautiniuose santykiuose. Norėdami plačiau sužinoti, kas yra šiuolaikinė geografija ir ką pasaulyje veikia geografai - įsigykite LGMA ir leidyklos DIDAKTA išleistą knygą GEOKUBAS.
Azijos žemyno mastai ir išskirtinumas
Visų pirma, Azija yra kelis kartus didesnė už Europą. Tai didžiausias žemynas, pasižymintis milžiniška gamtine ir kultūrine įvairove. Demonstracija skirta susipažinti su Azijos žemyno geografine padėtimi ir analizuoti jos regionų gamtos ir ekonomikos ypatumus, siejant juos su gyventojų kultūra ir gyvenimo būdu. Azijos žemyne driekiasi litosferos plokščių ribos, o tokios Žemės plutos vietos yra seismiškai ypač aktyvios. Šis faktas lemia didelį žemės drebėjimų ir vulkanizmo pavojų šiame regione. Karštieji taškai yra tokios vietos mūsų planetoje, kur dėl mokslininkams dar ne iki galo aiškių priežasčių mantijoje yra padidėjusio karščio taškai. Iš tų vietų karštis tarsi pliūpsniais kyla į viršų ir pasiekia Žemės plutą. Šitie taškai nėra susiję su litosferos plokštėmis, ir gali būti vandenynų dugne bei sausumoje. Viskas paaiškinta ir vaizdžiai parodyta vadovėliuose. Vanduo nuo vandenyno paviršiaus garuoja, didesniame aukštyje kondensuojasi ir virsta debesimis. Vėjas perneša debesis ir, jei jie atsiduria virš sausumos, išlyja.
Klimatas ir krituliai
Pusiaujo regionuose vyrauja žemas oro slėgis, intensyvus garavimas ir didelis kritulių kiekis. Ties pusiauju, stipriai garuoja paviršius, oras juda į viršų. Aukštai jis kondensuojasi, virsta garais ir pliaupia liūtimis žemyn. Šis procesas - garavimas, oro kilimas, kondensacija ir lietūs - nesibaigiantis, štai kodėl ties pusiauju labai drėgna ir dažni lietūs. Priešingai, ties atogrąžomis vyrauja aukštas oro slėgis ir mažas kritulių kiekis. Sunkus oras, nekliudomas debesų, leidžiasi žemyn. Kadangi jis nėra prisotintas vandens garų, debesys nesusidaro. Paviršiuje nėra vandens, taigi irgi nėra kam garuoti. Todėl ties atogrąžomis beveik visada yra giedras dangus.
Gyventojai ir demografiniai rodikliai Azijoje
Azijos žemynas pasižymi milžinišku gyventojų skaičiumi ir didele įvairove. Demografiniai rodikliai atspindi gyventojų skaičiaus, gimstamumo, mirtingumo, migracijos ir kitus svarbius aspektus. Išsivysčiusiose šalyse, kurios turi didesnę imigraciją, ypač iš islamiškų šalių, demografiniai rodikliai yra geresni. Todėl jos ir yra IV pakopoje. Socialinė rūpyba ir turtingumas nėra tie veiksniai, nuo kurių labiausiai priklausytų gimstamumas ir vaikų skaičius šeimose. Turtas apskritai beveik neįtakoja šitų dalykų. Šalys, kuriose BNP vienam gyventojui yra didesnis, dažniausiai pasižymi ir ilgesne vidutine mokymosi trukme - daugiau nei 10 metų. Šalyse, kur BNP yra mažas, mokymosi trukmė paprastai trumpesnė - mažiau nei 6 metai. Tarp BNP ir mokymosi trukmės egzistuoja ryšys - kuo ilgesnė mokymosi trukmė šalyje, tuo dažniau šalis turi didesnes nacionalines pajamas vienam gyventojui.
Japonija yra viena apgyventų pasaulio valstybių. Tankiausiai gyvenama ir pietinė šalies dalys. Dauguma žmonių gyvena miestuose, o šie sudaro aglomeracijas ir ištisas urbanizuotas teritorijas - Tokaidas (vienas didžiausių). Pagal tautinę sudėtį Japonija yra mononacionalinė valstybė. Japonų vidutinė gyvenimo trukmė yra ilga (vyrai gyvena vidutiniškai 77, moterys - 84 metus). Gyventojams būdingą atkaklumą lėmė sudėtingos gamtos sąlygos.
Žemiau pateikiama lentelė, iliustruojanti bendrojo nacionalinio produkto (BNP) ir vidutinės mokymosi trukmės ryšį kai kuriose Azijos šalyse:
| Šalis (Pietų/Pietryčių Azija) | BNP vienam gyventojui (apytikslis lygis) | Vidutinė mokymosi trukmė (apytikslis) |
|---|---|---|
| Japonija | Labai aukštas | > 12 metų |
| Singapūras | Labai aukštas | > 12 metų |
| Indija | Vidutinis | 7-9 metai |
| Bangladešas | Žemas | < 6 metų |
Megapoliai atspindi augančią urbanizacijos tendenciją
Ekonominė veikla ir socialiniai iššūkiai
Statybų pramonė dažniausiai skiriama antrajam ūkinės veiklos sektoriui, nes procesas susijęs su gamyba, kitaip sakant, ko nors materialaus kūrimu. Tačiau ši ūkio šaka yra kompleksinė, todėl jos kietas priskyrimas prie kažko vieno neginčijamo, neturėtų būti svarbiausias tikslas. Statybos susijusios ir su gavyba šiek tiek, ir su paslaugomis. Neformalusis sektorius yra tiesiogiai siejamas su mokesčių nemokėjimu. Tose šalyse, beje, kaip ir Lietuvoje, labai daug žmonių laikosi nuomonės, kad jeigu jie mokės mokesčius, neturės iš ko pragyventi. Atlikusiose šalyse žmones verstis neformaliuoju sektoriu verčia tokios gyvenimo aplinkybės. Žemdirbiai parduoda produktus turguose ir sunku patikėti, kad kokioje Ugandoje prie kelio bananus pardavinėjanti močiutė muštų kasos čekį kaimynui, kuris nori 3 bananus išmainyti į vieną ananasą. Sukontroliuoti mokesčių mokėjimą, įvesti tokią tvarką šalyse, kur masė žmonių jaučia chronišką badą, gyvena visiškame nepritekliuje, yra tiesiog neįmanoma.
Pramonės išsidėstymas pasaulyje keičiasi - kai kurios besivystančios šalys tampa pramonės centrais, nes išsivysčiusios valstybės perkelia į jas energijai imlią gamybą. Tai viena iš priežasčių, lemiančių nevienodą vienam gyventojui tenkančią CO2 emisiją pasaulio valstybėse.
Geografijos pamokos ir užduotys: Azijos studijos
Šios užduotys skirtos ugdytis orientavimosi Azijos žemyne gebėjimus ir įtvirtinti žinias apie Azijos geografinę padėtį bei regioninį suskirstymą, taip pat palyginti Azijos regionus ir pasirinktas valstybes.
- Susipažinimas su Azijos regionais: Demonstraciją siūloma nagrinėti prieš atliekant kitas šios temos užduotis. Iš pradžių galima bendrai susipažinti su Azijos žemyno regionais ir išskirti jų ypatumus. Galima su mokiniais prisiminti, kokios išskirtinės ypatybės būdingos kitiems žemynams. Penkis Azijos regionus galima nagrinėti penkiose grupėse. Mokiniai, išnagrinėję jiems skirtą regioną, galėtų patraukliai ir vaizdžiai jį pristatyti klasės draugams.
- Žemėlapio ir kartoschemos kūrimas: Paskui, esant galimybei, naudojantis interaktyviąja lenta arba projektoriumi, galima kartu su mokiniais kurti žemėlapį ir kartoschemą „Azijos geografiniai objektai ir ūkis“.
- Turizmo agentūrų mugė: Užduotį galima skirti atlikti nedidelėmis grupėmis (po 3-4 mokinius). Antrosios pamokos pradžioje siūloma pasitikrinti, kaip sekėsi kurti žemėlapį ir kartoschemą. Po to galima mokinius suskirstyti grupėmis po 3-4 ir pasiūlyti „įkurti“ turizmo agentūrą, kuri organizuotų kelionę į vieną ar dvi pasirinktas Azijos šalis, ir šioms kelionėms sukurti gidą-lankstinuką. Vieną pamoką galima būtų rinkti informaciją gidui-lankstinukui. Tada namuose apibendrinti ir sukurti dizainą. Dar kitą pamoką galima organizuoti turizmo agentūrų mugę.
- Komiksų „Pažink Azijos šalis“ kūrimas: Komiksą siūloma kurti išanalizavus demonstraciją „Azijos ypatumai“ ir atlikus užduočių lapo „Azijos žemynas“ užduotis. Komikso „Pažink Azijos šalis“ kūrimas gali būti dar viena alternatyvi kūrybinė veikla klasėje. Jei klasėje yra daug mokinių, ši užduotis gali būti atliekama vienu metu su turizmo agentūrų muge arba kaip integruojanti veikla kartu su lietuvių kalbos pamokomis. Kurdami komiksą mokiniai galės pritaikyti įgytas žinias, be to, turės ieškoti papildomos informacijos. Komiksą galima kurti grupelėmis - kiekvienai grupei po šalį. Mokiniai darbą turėtų pradėti nuo informacijos rinkimo, vėliau ją apibendrinti grupėse ir išsirinkti smagiausius bei įdomiausius faktus ir kitą komiksui kurti reikalingą informaciją. Tada pradėti dėlioti komiksą, kur veikėjai stebėtųsi neįprastomis situacijomis ir lygintų Azijos šalių kultūros ir gyvenimo būdo ypatumus su gyvenimu Lietuvoje. Mokiniai gali pasinaudoti „Pagalboje“ pateikiamais teiginiais. Sukurtus komiksus siūloma pristatyti ir aptarti klasėje. Iš mokinių komiksų galima sudaryti komiksų knygelę „Pažink Azijos valstybes“. Viena mokinių grupė galėtų kurti bendrą knygelės dizainą ir viršelius, kurie turėtų patraukti skaitytoją tiek intriguojančiu tekstu, tiek dizainu. Knygelės kūrimo veiklą galima integruoti su lietuvių kalbos pamokomis sukurtam leidiniui redaguoti.
- Testo užduotys: Antroje trečiosios pamokos pusėje atliekamos testo užduotys. Mokiniai, esant galimybei, gali jas atlikti individualiai arba visa klasė kartu.
