Receptas, kaip ir spektaklis, turi savo struktūrą, ingredientus ir instrukcijas. Tačiau kartais receptas gali būti ne tik kulinarinis, bet ir metaforiškas, kaip "Laimės receptas" ar "Geros nuotaikos receptas". Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip Aido Giniočio režisuotas spektaklis "Riešutų duona" tapo sėkmės receptu Keistuolių teatrui ir jauniems aktoriams.
Teatro esmė ir tikrumo paieškos
"Teatras neturi būti nei laikraštis, nei „gliancinis“ žurnalas… Tegu jis būna filosofijos knyga… Gali būt neteisinga, bet tegu būna tai, kas priverčia mąstyti", - tokia mintimi dalinosi aktorius Tauras Čižas. Ši citata puikiai atspindi teatro esmę - ne tik atspindėti tikrovę, bet ir provokuoti mintis, kelti klausimus.
Spektaklio centre dažnai atsiduria žmogus, jo kelionė per gyvenimą, jo jausmai ir patirtys. Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijievič yra sakiusi: "Yra dvi situacijos, kai žmogus pakyla virš gyvenimo kasdienybės ir atsiveria jo esmė: kai jis įsimylėjęs ir kai nujaučia artėjančią mirtį. Tada žmogus egzistuoja ant savo galimybių ribos". Spektakliai, paliečiantys skaudžias temas, tokias kaip Afganistanas ar Černobylis, gali išvalyti žiūrovų sielas, sužadinti empatiją ir priversti susimąstyti apie gyvenimo prasmę.
Festivalis "Vaidiname žemdirbiams" ir spektaklių įvairovė
Festivalis "Vaidiname žemdirbiams" kasmet pristato įvairius spektaklius, skirtus tiek suaugusiems, tiek vaikams. Šiame festivalyje susiduria skirtingi požiūriai, kūrybiniai sprendimai ir aktorių interpretacijos. Komisija, vertindama spektaklius, dažnai ginčijasi, nes aiškaus lyderio iki pat pabaigos nebūna. Žiuri narys Eligijus Daugnora pabrėžė, kad "Cinkas" buvo labiau apie mus, net, sakyčiau, viso mūsų jaunystės laikotarpio enciklopedija. Ir enciklopedija puikiai dramaturgiškai sudėliota, neenciklopediškai jaudinanti. Vis dėlto „Cinkas“ buvo vientisesnis, išbaigtesnis, aiškesnis. Festivalyje apdovanojami geriausi spektakliai, aktoriai ir režisieriai, o žiūrovų simpatijos taip pat labai svarbios.
"Bambeklis bajoras" ir "Riešutų duona": Aido Giniočio indėlis
Aidas Giniotis yra režisierius, kurio spektakliai dažnai sulaukia pripažinimo. Jo režisuotas Keistuolių teatro spektaklis "Bambeklis bajoras" pelnė geriausio spektaklio vaikams prizą festivalyje "Vaidiname žemdirbiams". Tačiau didžiausio dėmesio sulaukė spektaklis "Riešutų duona", pastatytas pagal Sauliaus Šaltenio apysaką.
Šis spektaklis tapo tikru jaunųjų aktorių debiutu ir pelnė Auksinio scenos kryžiaus nominaciją.
Anot spektaklio „Riešutų duona“ režisieriaus Aido Giniočio, filmo scenarijus nemažai skyrėsi nuo originalios apysakos, o jam rūpėjo savo adaptacijoje kuo autentiškiau pateikti S. Šaltenio tekstą. „Jauno žmogaus nepritapimas prie pasaulio, kuris jį supa, ir didelis, romantiškas bei skaudus noras tą pasaulį pakeisti mane, tuomet dar jauną žmogų, labai veikė kaip pozityvus pavyzdys. Mano galvoje nuolat kirbėjo Andriaus, einančio prieš srovę, atsiminimas, o šiais metais supratau, jog teatre yra išties gerų jaunų aktorių ir galiu drauge su jais atiduoti skolą savo vaikystės idealui“, - apie spektaklio gimimą pasakoja kūrėjas.
Jaunųjų aktorių debiutas "Riešutų duonoje"
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktorystės meno besimokantys jauni kūrėjai - Aido Giniočio ir Ievos Stundžytės vadovaujamo vaidybos kurso studentai - jau spėjo susipažinti su publika ir sulaukti jos pripažinimo. Pirmieji žingsniai teatro pasaulyje tiksliniam Keistuolių teatro kursui buvo išties palankūs - rudenį pristatyta premjera „Riešutų duona”, kurioje režisierius pagrindinius vaidmenis patikėjo jauniesiems aktoriams, sulaukė Auksinio scenos kryžiaus nominacijos, įvairius apdovanojimus jaunųjų darbai parsivežė ir iš kitų Lietuvos scenos menų festivalių.
Spektaklyje "Riešutų duona" vaidino Lukas Auksoraitis, Matas Pranskevičius, Aistė Šeštokaitė, Urtė Smulskytė, Gintautas Ulmis, Diana Kamarauskaitė, Tautvydas Galkauskas, Lyja Maknavičiūtė ir Džiugas Širvys.
Jauni aktoriai prisiminė, kad vyresni kolegos juos labai draugiškai priėmė ir davė daug gerų pamokų. Jiems teko susidurti su didžiule atsakomybe, nes reikėjo vaidinti su profesionaliais aktoriais.
Pagrindinius Andriaus ir Liukos vaidmenis su neaprėpiamu jaunatvišku entuziazmu „Riešutų duonoje“ kuria net keturi aktoriai - teatro žiūrovams jau pažįstami Aurimas Bačinskas ir Jovita Jankelaitytė bei vaidybos studentai Lukas Auksoraitis ir Aistė Šeštokaitė.
Scena iš spektaklio „Riešutų duona“. L. Spalio 12 - 13 dienomis į Keistuolių teatro sceną persikėlė bene garsiausia lietuvių literatūros istorija apie jauno žmogaus šuolį į suaugusiųjų pasaulį - Sauliaus Šaltenio apysaka „Riešutų duona“, pagal kurią režisierius Aidas Giniotis pastatė pirmąją šio sezono Keistuolių teatro premjerą jaunimui. Baltais apsiaustais apsigobusių aktorių rate pabudus po apendicito operacijos iš naujo prasideda jaunojo Andriaus Šato (akt. Aurimas Bačinskas ir Lukas Auksoraitis) gyvenimas, o kartu su juo - ir švelnios ironijos bei šviesaus liūdesio potėpiais nuspalvintas spektaklis. „Riešutų duonoje“ vienas po kito skleidžiasi paprastų nedidelio miestelio žmonių dramatiški likimai, kurių epicentre - netikėtai užsižiebę trapūs jausmai tarp Andriaus ir kaimynų Kaminskų atžalos Liukos (akt. Aistė Šeštokaitė ir Jovita Jankelaitytė). Nesantaika tarp dviejų šeimų pasirodo stipresnė už dviejų pirmą kartą meilę patyrusių jaunuolių idealizmą ir viltį pakeisti nerašytas suaugusiųjų taisykles. Atsisveikinimas su Liuka - tai ir Andriaus atsisveikinimas su nerūpestinga, šviesia, riešutų duona iš dėdės Boleslovo.
Kūrybinis procesas ir žiūrovų reakcija
Aktoriai pabrėžė, kad kūrybinis procesas buvo labai svarbus kuriant spektaklį. Prieš statant „Riešutų duoną” jaučiau daug streso - pirmą kartą perskaitę medžiagą iškart turėjome patys galvoti etiudus. Į naują aplinką įkritau kaip kačiukas į vandenį, be to, dirbau su dublere, aktore Jovita Jankelaityte, kuri turi gerokai daugiau patirties ir viską labai gražiai padarydavo - dėl to man pradžioje buvo tikrai nelengva, bet vėliau supratau, jog mes savo vaidmenis kuriame skirtingai ir visai nereikia to bijoti.
Dar norisi pasidžiaugti, kad, kaip ir sakė Džiugas, kiekvienas spektaklis yra naujas, visiškai skirtingas išgyvenimas. Atrodo, kad visa komanda tuo mėgaujasi. Dar man labai patiko darbo principas: patys kūrėme etiudus, o tuomet režisierius pasakydavo pastabas, ką reikėtų pataisyti, kaip išgryninti mintį. Dėl to spektaklis susidėjo iš visų indėlio - nebuvo taip, kad režisierius atėjo ir pastatė spektaklį. Visi dirbome, patys kūrėme ir formavome spektaklio vaizdą. Dėl to šitas darbas yra toks savas. O su publika buvo labai įvairiai. Pirmi kartai buvo tikrai baisūs - kai matai priešais save penkis šimtus žmonių ir turi kažką jiems pasakyti, supranti, jog turi pats gerai žinoti ir suvokti, ką jiems sakai. Per spektaklius ilgainiui atsirado jausmas, kad scenoje esi ne dėl savęs, o turi pranešti kažkokią mintį žiūrovui. Galiausiai išmokau pajusti, ar tai pavyko, ar ne. Pradeda atsirasti aktoriniai įgūdžiai: pajausti publiką, partnerį, susikaupti. Tiek su „Riešutų duona”, tiek su „HOP!” prisipratinome tiek prie scenos, tiek prie žmonių.
Jie patys kūrė etiudus, o režisierius tik patardavo, kaip juos patobulinti. Toks darbo principas leido aktoriams jaustis spektaklio kūrėjais ir įnešti savo indėlį. Žiūrovų reakcija buvo labai įvairi, tačiau ilgainiui aktoriai išmoko pajusti publiką ir suprasti, ar pavyko jiems perteikti spektaklio esmę.
Tyleris, kūrėjas – patarimai jauniems kūrybingiems menininkams
Apdovanojimai ir pripažinimas
Spektaklis "Riešutų duona" sulaukė ne tik žiūrovų, bet ir kritikų pripažinimo. Dalios Tamulevičiūtės festivalyje Aistė Šeštokaitė buvo pripažinta geriausia festivalio jaunąja aktore už Liukos Kaminskaitės vaidmenį. Dalius Skamarakas pelnė geriausio festivalio antraplanio vaidens aktoriaus apdovanojimą už Kaminsko, Liukos tėvo / Ragaišio vaidmenis. Be to, "Riešutų duona" buvo išrinkta festivalio žiūrovų spektakliu.
Dalios Tamulevičiūtės festivalyje nominacijos „Geriausia festivalio jaunoji aktorė“ laureate pripažinta Aistė Šeštokaitė už Liukos Kaminskaitės vaidmenį Keistuolių teatro spektaklyje „Riešutų duona“ pagal Sauliaus Šaltenio apysaką (režisierius Aidas Giniotis). Geriausiu festivalio antraplanio vaidens aktoriumi - Dalius Skamarakas už Kaminsko, Liukos tėvo / Ragaišio vaidmenis Keistuolių teatro spektaklyje „Riešutų duona“ pagal Sauliaus Šaltenio apysaką (režisierius Aidas Giniotis). Festivalio žiūrovų spektakliu išrinktas Keistuolių teatro spektaklis „Riešutų duona“ pagal Sauliaus Šaltenio apysaką (režisierius Aidas Giniotis).
Receptas į sėkmę: Pagrindiniai ingredientai
"Riešutų duonos" sėkmės receptas susideda iš kelių pagrindinių ingredientų:
- Talentingi aktoriai: Jauni ir entuziastingi aktoriai, pasiruošę iššūkiams ir darbui.
- Patyręs režisierius: Aidas Giniotis, gebantis įkvėpti aktorius ir sukurti įdomų spektaklio vaizdą.
- Kūrybinis procesas: Aktorių įtraukimas į kūrybinį procesą, leidžiant jiems jaustis spektaklio kūrėjais.
- Žiūrovų reakcija: Gebėjimas pajusti publiką ir suprasti, ar pavyko perteikti spektaklio esmę.
- Universalios temos: Spektaklis, paliečiantis svarbias ir visiems suprantamas temas.
| Apdovanojimas | Kategorija | Vardas |
|---|---|---|
| Dalios Tamulevičiūtės festivalis | Geriausia festivalio jaunoji aktorė | Aistė Šeštokaitė (už Liukos Kaminskaitės vaidmenį) |
| Dalios Tamulevičiūtės festivalis | Geriausias festivalio antraplanio vaidens aktorius | Dalius Skamarakas (už Kaminsko, Liukos tėvo / Ragaišio vaidmenis) |
| Dalios Tamulevičiūtės festivalis | Festivalio žiūrovų spektaklis | "Riešutų duona" |
Kiti Aido Giniočio spektakliai ir Keistuolių teatro veikla
Aidas Giniotis yra režisavęs ir kitus populiarius Keistuolių teatro spektaklius, tokius kaip "Pyp Pyp" pagal D. Biseto pasakas ir Carlo Gozzi "Varnas". Spektaklis "Pyp Pyp" yra skirtas jaunesnio amžiaus vaikams, o jo populiarumą galbūt prisidėjo ir išleistas muzikinis takelis. Keistuolių teatras garsėja tuo, kad į spektaklius kviečia ne tik vaikus, bet ir suaugusius.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje aktorystės meno besimokantys jauni kūrėjai - Aido Giniočio ir Ievos Stundžytės vadovaujamo vaidybos kurso studentai - jau spėjo susipažinti su publika ir sulaukti jos pripažinimo. Pirmieji žingsniai teatro pasaulyje tiksliniam Keistuolių teatro kursui buvo išties palankūs - rudenį pristatyta premjera „Riešutų duona”, kurioje režisierius pagrindinius vaidmenis patikėjo jauniesiems aktoriams, sulaukė Auksinio scenos kryžiaus nominacijos, įvairius apdovanojimus jaunųjų darbai parsivežė ir iš kitų Lietuvos scenos menų festivalių.
Jaunųjų Aktorių Apmąstymai ir Planai
Visgi ankstyva sėkmė neužmigdė ant laurų - jauniausia Keistuolių teatro karta įnirtingai dirba su skirtingais kūrėjais bei dar skirtingesniais pastatymais, savo jėgas išbandydami nuo spektaklių vaikams iki provokatyvių judesio pasirodymų. Lukas Auksoraitis, Matas Pranskevičius, Aistė Šeštokaitė, Urtė Smulskytė, Gintautas Ulmis, Diana Kamarauskaitė, Tautvydas Galkauskas, Lyja Maknavičiūtė ir Džiugas Širvys tarp LMTA sienų dalinasi savo apmąstymais, mintimis bei planais, kurių turi išties ne vieną.
Intensyvus Darbas su Įvairiais Projektais
Dabar repetuojame spektaklį „Aktas” pagal Euripido „Bakchantes” su režisiere Ieva Stundžyte ir choreografe Egle Kančauskaite - premjerą pristatysime balandžio 26 dieną Balkono teatre. Vėliau turėtume statyti A. Čechovo „Tris seseris” su režisieriumi Aidu Giniočiu. Dar planuojame judesio spektaklį su dėstytoja, aktore Judita Urnikyte, kur jungsime Šekspyrą su István Sándorfi paveikslais. Savo baigiamajam darbui taip pat ruošime performansą, kurį greičiausiai rodysime Šiuolaikinio meno centre birželio mėnesį. Aš, Tautvydas, Matas ir Aistė neseniai įsivedėme į teatro „Atviras ratas” spektaklį „Brangioji mokytoja”. Savaitgaliais su dėstytoja Ieva Stundžyte darome šiuolaikinių pjesių skaitymus - renkamės medžiagą. Kelios pjesės jau atrinktos. Viena iš jų - M. Norman „Labanakt, mama”, ją vaidinsime aš ir Diana. Na ir, žinoma, vaidiname Keistuolių teatro spektakliuose „Riešutų duona” ir „HOP!”. O šalia to koncertuojame su Aidu Giniočiu - atliekame Vytauto Kernagio dainas.
Spektaklis „Riešutų Duona“: Jaunųjų Aktorių Debiutas
Jūsų darbų spektras - ypač platus ir eklektiškas. Nors esate tikslinis Keistuolių teatro kursas ir turite konkrečią kryptį, į kurią esate vedami, savo jėgas išbandote labai skirtingose teatrinėse veiklose. Jūsų vienas iš debiutų - režisieriaus Aido Giniočio spektaklis „Riešutų duona“, pelnęs ir Auksinio scenos kryžiaus nominaciją. Kaip sekėsi susigyventi su savo vaidmenimis, scenos senbuviais bei publika?
Atsakomybė ir Kolegiškumas
Manau, kad sekėsi gerai. Vyresni aktoriai mus labai draugiškai priėmė, davė daug gerų pamokų ir pasiūlymų. Man buvo gana sudėtinga, nes jaučiau labai didelę atsakomybę: tavo scenos kolegos - profesionalai, o tu - tebaigęs du kursus ir jau eini su jais vaidinti. Gana sudėtinga persiorientuoti, išmokti į juos žiūrėti kaip į kolegas, kai nebelieka studento ir dėstytojo santykio ir atsiranda normalus darbas.
Pasitikėjimas Savimi ir Iššūkiai
Man reikėjo daug pasitikėjimo savimi, bet tam, kad „Riešutų duonoje” vaidindamas Peliūkštį persilaužčiau, labai padėjo ir kiti aktoriai, ir režisierius. Kadangi vaidinu kiekvieną spektaklį, neturiu dubliuojančio aktoriaus, nebūna ilgesnių pertraukų nuo spektaklio, vis drąsėju tame vaidmenyje. Labai smagu vaidinti, ypač - gastroliuoti: kiekvienas spektaklis yra naujas iššūkis, nes susiduri su nauja publika, nežinai, kaip ji reaguos, ko tikėsis. Kiekvienas spektaklis būna absoliučiai kitoks, bet svarbiausia, kad kiekviename iš jų žiūrovams persiskaitytų esminiai dalykai - dėl to scenoje negalima užsižaisti vien tik su tuo, kas smagu ir juokinga.
Kūrybinis Procesas ir Indėlis
Prieš statant „Riešutų duoną” jaučiau daug streso - pirmą kartą perskaitę medžiagą iškart turėjome patys galvoti etiudus. Į naują aplinką įkritau kaip kačiukas į vandenį, be to, dirbau su dublere, aktore Jovita Jankelaityte, kuri turi gerokai daugiau patirties ir viską labai gražiai padarydavo - dėl to man pradžioje buvo tikrai nelengva, bet vėliau supratau, jog mes savo vaidmenis kuriame skirtingai ir visai nereikia to bijoti. Dar norisi pasidžiaugti, kad, kaip ir sakė Džiugas, kiekvienas spektaklis yra naujas, visiškai skirtingas išgyvenimas. Atrodo, kad visa komanda tuo mėgaujasi.
Dar man labai patiko darbo principas: patys kūrėme etiudus, o tuomet režisierius pasakydavo pastabas, ką reikėtų pataisyti, kaip išgryninti mintį. Dėl to spektaklis susidėjo iš visų indėlio - nebuvo taip, kad režisierius atėjo ir pastatė spektaklį. Visi dirbome, patys kūrėme ir formavome spektaklio vaizdą.
Dėl to šitas darbas yra toks savas. O su publika buvo labai įvairiai. Pirmi kartai buvo tikrai baisūs - kai matai priešais save penkis šimtus žmonių ir turi kažką jiems pasakyti, supranti, jog turi pats gerai žinoti ir suvokti, ką jiems sakai. Per spektaklius ilgainiui atsirado jausmas, kad scenoje esi ne dėl savęs, o turi pranešti kažkokią mintį žiūrovui. Galiausiai išmokau pajusti, ar tai pavyko, ar ne. Pradeda atsirasti aktoriniai įgūdžiai: pajausti publiką, partnerį, susikaupti. Tiek su „Riešutų duona”, tiek su „HOP!” prisipratinome tiek prie scenos, tiek prie žmonių.
