Alavijas (lot. Aloe) - nereiklus, visus metus žaliuojantis, gražiai kerojantis daugiametis augalas. Pasaulyje yra virš dviejų šimtų penkiasdešimt gėlės Aloe Vera rūšių, o daugiausia - jų gimtinėje Afrikoje. Šie augalai būna labai įvairių dydžių: nuo kelių colių aukščio iki itin masyvių. Vieno augalo skersmuo gali pasiekti net dvi pėdas. Daugelis šios rūšies gėlių turi gydomųjų savybių, o vienas geriausiai žinomų yra Aloe Barbadensis, dažniau vadinamas visiems pažįstamu Aloe Vera pavadinimu.
Nors alavijas kilęs iš Pietų Afrikos, dabar jis smarkiai išplito ir natūraliai jau auga Indijoje, Australijoje, Amerikos žemynuose. Alavijai natūraliai auga Afrikoje, Madagaskare, Jordanijoje, įvairiose Indijos vandenyno salose, pusdykumėse, sausuose kalnų šlaituose, tarp akmenų, smėlynuose, retuose krūmynuose. Šiame straipsnyje aptarsime alavijų auginimą Pietų Amerikoje, jų savybes, priežiūrą ir panaudojimą.
Pietų Amerikos gamtinės sąlygos ir alavijų paplitimas
Pietų Amerika - tai žemynas, pasižymintis ne tik įspūdingais kraštovaizdžiais, bet ir itin turtinga augalija. Dėl didelės klimato ir aplinkos sąlygų įvairovės čia auga daugybė unikalių augalų. Žemynas yra namai vienai turtingiausių pasaulio florų, kurią sudaro daugiau nei 83 000 induočių augalų rūšių, priklausančių apie 4200 genčių. Daugiau nei pusė šių rūšių yra endeminės, o tai reiškia, kad jos natūraliai paplitusios tik šiame žemyne ar nedidelėse jo dalyse.
Geografija ir klimatas
Norint suprasti Pietų Amerikos gėlių įvairovę ir alavijų augimo sąlygas, būtina atsižvelgti į žemyno geografines ir klimatines sąlygas. Pietų Amerikos paviršiaus vidutinis aukštis siekia 655 m, o aukščiausia vieta yra Akonkagvos kalnas (6960 m). Šiaurės vakarine ir vakarine pakrante driekiasi Andų kalnų sistema, prie kurios iš rytų prisišlieja Amazonės ir La Platos žemumos.
Pietų Amerika yra visose klimato juostose, išskyrus poliarinę ir subpoliarinę. Klimatui didelę įtaką daro sezoniškai persislenkantys Pietų Atlanto ir Pietų Ramiojo vandenyno aukšto slėgio centrai, taip pat vandenynų srovės: šaltoji Peru srovė Ramiajame vandenyne ir šiltosios Gvianos ir Brazilijos bei šaltoji Folklando srovės Atlante. Dėl to alavijams tinkamos augimo sąlygos yra plačiai paplitusios. Daugelis Aloe Vera prigimtį turinčių augalų yra pusiau tropiniai, labiausiai mėgsta šiltą klimatą, kuriame oras nesiekia minusinės temperatūros.
Ypač dideli alavijų medžiai auga Pietų Amerikoje, Peru ir Brazilijoje, kaip mini J. Varkulevičienė. Kadangi minėtasis augalas pasižymi savo sultingumu ir jį sudaro apie 95 procentus vandens, jie yra labai neatsparūs šalčiams ir minusinei temperatūrai. Tiek Afrikoje, tiek Pietų Amerikoje šie augalai saulės sulaukia labai daug.
Pietų Amerikos upės
Pietų Amerika - didžiausio paviršinio nuotėkio (ploto vienete) žemynas. Pagrindinė takoskyra yra Andų kalnuose, todėl 85 % Pietų Amerikos paviršiaus priklauso Atlanto baseinui, apie 8 % vidinio nuotėkio sritims, apie 7 % Ramiajam vandenynui.
Ilgiausios Pietų Amerikos upės:
| Upė | Ilgis (km) |
|---|---|
| Amazonė | 6992 |
| Paraná | 4880 |
| Orinoco | 2140 |
Į Atlantą teka Amazonė, Paraná, Orinoco, São Francisco, Urugvajus, Colorado, Río Negro, į Karibų jūrą - Magdalena.
Botaninės alavijų savybės ir rūšys
Pasak botanikų, alavijas - sukulentas. Tai sausringų regionų augalas, sugebantis juodai dienai lapuose sukaupti vandenį. Alavijo lotyniškas pavadinimas - aloje. Manoma, kad žodis aloe yra arabiškos kilmės. Arabai alaviją laikė ištvermės simboliu.
Dažniausiai auginami dviejų rūšių alavijai - tikrieji ir medėjantieji. Tikrieji alavijai turi trumpus stiebus, kurie apgaubti dantytų, dygliuotų, šviesiomis dėmėmis margintų lapų. Medėjantieji alavijai atpažįstami iš ilgų stiebų ir žalių lapų be dėmelių. Pastarieji - stambūs medėjantys augalai, gimtinėse užaugantys iki 10 metrų aukščio. Šių alavijų apatinė stiebo dalis medėja, pamažu netenka lapų. Lapų skrotelė išlieka tik viršūnėje. Medėjantieji alavijai dar vadinami šimtamečiais, mat žydi labai retai. Tačiau būna, jog oranžerijose ar kai kuriuose namuose alavijai žydi vos ne kasmet. Žydintis medėjantysis alavijas iš vieno ar kelių viršutinių lapų pažastų išleidžia žiedynkotį su gražia žiedų piramide viršūnėje.
Alavijų auginimas ir priežiūra Pietų Amerikoje ir namuose
Alavijas dabar yra ypač populiarus augalas, todėl jo daigų ar bent jau sėklų nesunkiai turėtumėte rasti daugelyje sodininkystės prekių parduotuvėse. Daugelis Aloe Vera prigimtį turinčių augalų yra pusiau tropiniai, labiausiai mėgsta šiltą klimatą, kuriame oras nesiekia minusinės temperatūros. Jei nusprendėte auginti Aloe Vera lauke, reikėtų surasti tokią vietą, kurioje visuomet šilta, saulėta bei vietos neužstoja šešėlis. Dirvožemis turėtų būti vidutiniškai drėgnas. Žinoma, augalai išgyvena ir esant sausesnėms sąlygomis, tačiau jų naudai - nestokokite vandens.
Auginimas ir priežiūra
Alavijams labiausiai patinka lengva žemė, kurioje įmaišyta molio plytų trupinių ir medžio anglių. Alavijai nemėgsta durpių. Nei vasarą, nei žiemą nemėgsta ir per didelės drėgmės. Vasarą gerai auga, kai šviesu ir šilta, o žiemą pasitenkina 12-14 laipsnių šiluma. Alavijai tręšiami sukulentų ar kaktusų trąšomis. Jauni augalai persodinami kasmet, o maždaug penkerių metų senukai - kas treji metai. Tačiau yra pavyzdžių, kai augalas sėkmingai auga dideliame vazone ir nėra persodintas ar tręštas daugelį metų.
Auginamas kaip kaktusas, pakankamai sausai. Žmonės dažnai daro klaidą, kad laisto per daug, tuomet šis augalas ima pūti. Kadangi alavijas savyje turi daug skysčio, jo stori lapai kaupia vandenį ir daug skysčių iš išorės nereikia. Palieti reikėtų saulėtą dieną arba per savaitę kokį kartą ir to pakaks. Tiesa, jam reikalinga šviesa. Žinoma, jei alavijas gauna mažiau šviesos, tuomet jis būna platesnis bei tamsesnis. Jeigu augalas yra auginamas vaistams - alavijas turi būtinai saulės gauti. Tiek Afrikoje, tiek Pietų Amerikoje šie augalai saulės sulaukia labai daug ir galimybės visai kitokios nei pas mus.
Jeigu gyvenate vidutinio klimato juostoje, gėlę reikėtų laikyti netoli lango (kad ir ant palangės), kad ji gautų pakankamai šviesos. Alavijas žaliuoja ir puošia namus net neprižiūrimas. Paprastai augalo vazonėlis turi būti pastatytas saulėtoje vietoje bei pasodintas kaktusams skirtoje žemėje. Šis augalas gali būti tiesiog nepakeičiamas ir namuose, tiesiog jam reikia ypatingai daug šviesos. Aloe Vera auginant namuose esant palankiam vasaros orui patartina gėlę laikyti lauke. Tuomet galite sulaukti ypatingai gražių ryškiaspalvių žiedų. Kaip bebūtų keista, šių gėlių nektarą mėgsta net mažiausias paukštis - Kolibris. Jam tai vienas iš maisto šaltinių vasaros laike. Alavijai tamsoje išskiria deguonį ir taip aprūpina patalpą grynu oru.
Dauginimas
Padauginti alijošių labai paprasta - tereikia atplėšti šonines ataugas. Alavijų galima pasidauginti dalinant kerą, augalo dalimis. Jį galima auginti vazone namuose. Šitaip visada turėsite natūralų vaistą.
Medicininės alavijų savybės ir panaudojimas
Alavijai vaistams pasaulyje naudojami daugiau kaip 3500 metų. Vaistams Antikos laikais alavijų sultys ir minkštimas buvo kone pagrindinė visų gydomųjų tepalų sudėtinė dalis. Alavijų dėdavo į mišinius, kuriais balzamuodavo faraonus. Medicininės šio augalo savybės žinomos jau nuo labai senų laikų, užuominų galima rasti net Biblijoje. Bene seniausi Vytauto Didžiojo Universiteto botanikos sodo gyventojai - alavijai. Senovės egiptiečių civilizacijos tyrinėtojai yra aptikę išlikusius alavijų piešinius ant šventyklų, tai tik įrodo, jog šis augalas buvo ir yra be galo vertingas. Mitais apipintos egiptiečių karalienės Nefertitė ir Kleopatra, anot legendų, naudodavo alavijo aliejų savo kasdienėms grožio procedūroms.
Alavijų sudėtis ir gydomosios savybės
Šių dienų mokslininkai ištyrė, jog alavijuose yra daugiau kaip pusantro šimto žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Tarp jų: amino rūgštys, angliavandeniai, eteriniai aliejai, keliolika fermentų, įvairių vitaminų, mineralinių medžiagų. Alavijų gydomoji dalis - lapuose esantis permatomas gelis - želė. Tvirtinama, kad alavijas yra natūralus antibiotikas, neleidžiantis daugintis bakterijoms ir virusams. Alavijuose esantys eteriniai aliejai ir saponinas sugeba numalšinti skausmus, gydo žaizdas, nudegimus.
Liaudies medikai alavijo tepalais gydo žvynelinę, spuogus, egzemą, šunvotes, grybelį ir kitas odos ligas. Alavijas naudingas sąnariams. Alavijų sultys išgydo slogą, įveikia kitas peršalimo ligas. Mat alavijų sultys turi daug biologiškai aktyvių medžiagų. Jos ir sveiką žmogų padaro dar sveikesniu: padidina darbingumą, šalina nuovargį, tonizuoja, gydo įvairių stresų sukeltas virškinamojo trakto ligas. Alavijai naudojami sergant kai kuriomis akių ligomis, bronchine astma, skrandžio opalige, lėtiniu gastritu. Padeda užkietėjus viduriams. Atrodytų, kad alavijas gydo vos ne visas žinomas ligas, vertingas visiems - ir sveikiems, ir ligoniams.
Aloe Vera tepalas buvo ir yra naudojamas gydyti nudegimams, įvairiems įpjovimams ar įbrėžimams ir išbėrimas. Taip pat gėlė gerai žinoma kaip įvairiausių kosmetikos priemonių sudedamoji dalis. Klinikinės studijos parodė gelio efektyvumą esant uždegiminėms odos ligoms, žaizdoms, nudegimams, saulės nudegimams, nušalimams, taip pat spuogams, psoriazei, egzemai ir vabzdžių įkandimams. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad šviežias Aloe Vera augalo gelis yra geriau nei perdirbti produktai, tokie kaip kosmetiniai kremai ir panašiai, nes kremo ingredientai gali paveikti aktyviąsias alavijo augalo medžiagas. Jei vis dėlto perkate produktus su Aloe Vera, visada turėtumėte įsitikinti, kad jie turi BIO antspaudą arba IASC (International Aloe Science Council) ženklą.
Kaip pasigaminti vaistų iš alavijų
Kaip visada: gydantis bet kuriais vaistiniais augalais, reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Perspėjama, kad didesnės alavijų dozės dirgina storąją žarną, todėl gali sukelti uždegimą. Alavijo preparatai netinka ligoniams, kuriems prisieina greitai išvalyti vidurius. Nepatariama alavijų vartoti sergant hemorojumi ar kai kraujuoja gimda. Netinka alavijų preparatai nėščioms moterims. Tyrimai rodo, kad alavijas, vartojamas per burną, sukelia auglių atsiradimą, o tai patvirtina moksliniai tyrimai.
Liaudies medikai pataria, prieš naudojant lapus, augalo savaitę ar net tris savaites nelaistyti. Negaudami vandens, alavijai patiria stresą, todėl suaktyvėja biologiškai aktyvių medžiagų gamyba. Visais atvejais skinami žali ir sveiki augalo lapai, ne trumpesni kaip 15 centimetrų, augantys apatinėje ir vidurinėje augalo dalyje. Žinovai sako, jog lapus galima skinti visus metus, tačiau geriausia žaliava būna nuo spalio pabaigos iki lapkričio vidurio.
Yra du pagrindiniai alavijo paruošimo būdai. Alavijo sultys, jeigu reikia tik sulčių, iš švarių lapų tiesiog išsunkiamos rankomis. Jeigu vartojamas visas lapas, tai jis nuplaunamas ir sumalamas mėsmale. Specialistai pataria naudoti vos nuskintus alijošiaus lapus arba juos dvi savaites palaikyti šaldytuve. Pastaruoju atveju, laikant tamsoje ir maždaug 5 laipsnių šilumoje, augalo lapuose ima gamintis medžiagos - biostimuliatoriai. Jie pagerina organizmo medžiagų apykaitą, slopina uždegimus, didina atsparumą ligoms.
Alavijų sultys padeda po ligų išsekusiems, nusilpusiems ligoniams. Žvalumo suteikiantis receptas: 100 gramų alavijų sulčių sumaišoma su 500 gramų graikinių riešutų, 300 gramų medaus, 4 citrinų sultimis. Patariama: tokio vertingų medžiagų mišinio valgyti po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Galima alavijo šakelę, keliolika dienų palaikytą šaldytuve, susmulkinti ir lygiomis dalimis sumaišyti su medumi. Valgyti po šaukštą ryte ir vakare. Slogai malšinti patariama šviežias išspaustas sultis lygiomis dalimis praskiesti vandeniu ir įlašinti į nosį po 3 lašelius. Alavijai nuramina sudirgintą odą. Tam šviežiai nuskinto augalo sultimis tiesiog tepama pažeista vieta. Alavijų sultys odą drėkina, ją šviesina, užgydo mažiausias žaizdeles. Gydo sumušimus, minkština randus. Galima tiesiog gabaliuką alavijo uždėti ant sužeistos ar nudegintos vietos ir priklijuoti pleistru.
Alavijas Pietų Amerikos kulinarijoje
Alavijas, pasak J. Sabaitienės, dažnai naudojamas ne tik stiprinant organizmą, bet ir gastronomijoje. Alavijas dažnai naudojamas Azijos ir Karibų jūros šalių virtuvėse, o dažniausiai auginamas Meksikoje, Kinijoje, Australijoje. Aloe vera mėgautis galima tiek žaliu, tiek virtu. Jis dažnai įmaišomas į gėrimus, netgi sriubas ir padažus. Taip pat naudojamas gaminant karius, įvairiausius troškinius ar salotas, netgi Pietų Amerikos šalyse taip pamėgtame patiekale - ceviche. Kadangi alavijas pasižymi pakankamai neutraliu skoniu, jis puikiai tinka saldžiuose patiekaluose: netgi leduose ar pagardinant jogurtą.
Visgi, kaip teigia J. Sabaitienė, prieš gaminant su aloe vera vertėtų žinoti kelias jo paruošimo taisykles. „Prieš gaminant šį augalą reikėtų supjaustyti norimo dydžio griežinėliais. Tuomet jį galite panardinti į pasūdytą vandenį. Taip ne tik nusiplaus visi nešvarumai, bet ir pasišalins didžioji dalis jo gelio, kuris gali patiekalams suteikti kartaus skonio. Tokiame vandenyje šį augalą palaikyti reikėtų apie 10-20 minučių. Be to, per tiek laiko suminkštės ir jo oda“, - sako vaisių ir daržovių ekspertė.
Receptai su alaviju
Salotos su alaviju ir krevetėmis
- Jums reikės: didelio alavijo stiebo, kelių nedidelių agurkų, vidutinio dydžio morkos, mango, kelių puodelių krevečių, saujos mėtų ir baziliko, kelių šaukštų skrudintų sezamų arba grūstų žemės riešutų, 1 šaukšto sezamo aliejaus, 1 žaliosios citrinos, 2 česnako skiltelių, 1 čili pipiro, žiupsnelio druskos, 2 šaukštų žuvies padažo, 2-3 šaukštų cukraus, 4 šaukštų ryžių acto, 1/2 šaukštelio maltų pipirų.
- Pagaminimas: alaviją kelias valandas palaikykite šaltame vandenyje. Tuomet nulupkite jo odą, nuplaukite ir pašalinkite visą gelį. Supjaustykite ilgomis plonomis juostelėmis. Į didelį indą dėkite 1 valgomąjį šaukštą druskos, alavijo juosteles. Jas šiek tiek palaikykite druskoje ir tuomet nuplaukite. Galiausiai nupilkite alavijo juosteles karštu vandeniu ir dar kartą įdėkite jį į šaltą vandenį su žaliosios citrinos sultimis. Keptuvėje apkepkite krevetes ir paskaninkite jas druska bei pipirais. Juostelėmis supjaustykite morką ir agurkus. Kubeliais supjaustykite mangus. Susmulkinkite mėtas ir bazilikus. Galiausiai pasiruoškite padažą: inde sumaišykite 2-3 šaukštus cukraus, 4 šaukštus ryžių acto, sezamų aliejų ir 2 šaukštus žuvies padažo. Viską gerai išmaišykite. Galiausiai sudėkite susmulkintą česnaką ir čili pipirus. Viską vėl gerai išmaišykite. Paruoštus ingredientus sumaišykite dubenyje ir gautą patiekalą apibarstykite skrudintais sezamais arba grūstais žemės riešutais.
Aloe vera glotnutis su braškėmis
- Jums reikės: 1 puodelio obuolių sulčių, 2 puodelių susmulkintų žalumynų: petražolių, lapinių kopūstų, špinatų, 2 puodelių šaldytų arba šviežių braškių, 1 susmulkintos alavijo šakelės.
- Pagaminimas: visus ingredientus sudėkite į maišytuvą ir sutrinkite iki vientisos masės. Skanaus!
