Lietuvos darbo teisė numato įvairias galimybes darbuotojams gauti laisvą laiką iš darbo, susijusį su šeiminėmis aplinkybėmis ir asmeniniais poreikiais. Šios nuostatos yra ypač svarbios darbuotojams, prižiūrintiems ar slaugantiems senyvo amžiaus tėvus ar kitus artimuosius. Nors Darbo kodekse (DK) nėra tiesiogiai įvardintos nuostatos dėl laisvadienių, skirtų būtent vyresniems nei 80 metų tėvams prižiūrėti, esamos teisės normos ir jų interpretacijos suteikia tam tikrų galimybių.
Bendrosios nuostatos dėl laisvo laiko
Darbo kodekso 137 straipsnis reglamentuoja darbuotojo teisę į laisvą laiką. Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu, jeigu darbdavys sutinka, suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai reiškia, kad darbuotojas gali prašyti laisvo laiko, kad galėtų prižiūrėti senyvo amžiaus tėvus ar kitus artimuosius, tačiau šiuo atveju laisvadienio suteikimas priklauso nuo darbdavio sutikimo.
Tačiau yra ir privalomų atvejų. Darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Ši nuostata yra aktuali, jei senyvo amžiaus tėvui ar kitam artimajam prireikia skubios pagalbos dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo, ir darbuotojo buvimas yra būtinas.
„Kava su Kasčiūnu“ užsuko į Kauną. Šį kartą – kartu su Seimo nariu A. Anušausku. Daugiau – mūsų FB.
Laisvas laikas slaugant sergantį ar neįgalų šeimos narį
Pagal Darbo kodeksą, darbuotojas su negalia, taip pat darbuotojas, auginantis vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba slaugantis ar prižiūrintis asmenį su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, turi tam tikras teises į lengvatas. Nors šis punktas tiesiogiai neįvardija "senyvo amžiaus tėvų", sąvoka "slaugantis ar prižiūrintis asmenį su negalia" gali apimti ir vyresnio amžiaus asmenis, jei jiems nustatyta negalia.
Svarbu paminėti, kad darbdaviui draudžiama atsisakyti suteikti nemokamas atostogas darbuotojui, auginančiam nepilnametį vaiką iki 14-os metų ar slaugančiam sergantį šeimos narį. Šis punktas yra itin svarbus kalbant apie senyvo amžiaus tėvų ar kitų artimųjų, kuriems reikalinga slauga dėl ligos, priežiūrą. Tokio laisvo laiko trukmė ir sąlygos turėtų būti aptartos su darbdaviu, o jo pareiga yra jį suteikti.
Visgi, jeigu dėl darbuotojo laisvadienio nukentėtų darbdavio interesai (pavyzdžiui, didelė dalis darbuotojų atostogauja, nėra galimybės pakeisti darbuotojo kitu, kai darbo funkcijų nepertraukiamumas yra svarbus, sustotų esminiai ar įmonės veiklai būtini darbai ir kt.), o darbuotojo laisvadieniui nėra rimtų priežasčių, darbdavys turi teisę atsisakyti suteikti laisvą dieną. Tokiais atvejais darbdavio pareiga yra įrodyti priežasties svarbą nesuteikti laisvadienio.
Kas yra šeimos narys?
Vienas iš pagrindinių iššūkių, prašant laisvadienio šeiminių aplinkybių pagrindu, yra Darbo kodekse nepateiktas sąvokos „šeimos nariai“ išaiškinimas. Tai gali kelti nesusipratimų tarp darbuotojo ir darbdavio dėl to, kam tiksliai taikomos teisės aktų nuostatos.
Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Agnietė Venckienė, taip pat advokatų kontoros „TGS Baltic“ advokatė dr. Ieva Povilaitienė ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pateikė savo interpretacijas, kas turėtų būti laikoma šeimos nariais, taikant kitus įstatymus:
- Tėvai (įtėviai);
- Vaikai (įvaikiai);
- Broliai, seserys ir jų sutuoktiniai;
- Asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos;
- Sutuoktinio tėvai.
VDI papildė šį sąrašą, pridėdama senelius, vaikus auginančius partnerius ir asmenis, turinčius senyvo amžiaus ar neįgalius artimuosius. VDI taip pat paminėjo Civilinį kodeksą, kuris numato, kad šeimos nariai, be kartu gyvenančių sutuoktinių (sugyventinių) ir jų nepilnamečių vaikų, yra ir nuomininko, ir jo sutuoktinio tėvai, taip pat pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai, kurie prie šeimos narių yra priskiriami, jei su nuomininku turi bendrą ūkį.
Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, šeimos nariais, anot inspekcijos, galėtų būti laikomi giminaičiai ir artimi asmenys, kuriuos sieja gyvenimas kartu, bendras ūkis, emocinis (psichologinis) ryšys ir pan. Nors DK nenumato ir šeimos narystės faktą patvirtinančių dokumentų sąrašo, manytina, kad šį faktą galėtų patvirtinti pažyma apie šeimos sudėtį, gimimo liudijimas, santuokos liudijimas ar kiti dokumentai.
Atsižvelgiant į tai, kad DK nėra konkrečios teisės normos, įmonės vidaus tvarkos taisyklėse galėtų būti nustatyta, kas yra laikoma šeimos nariu, detalizuojant (išplečiant) asmenų ratą, priskirtiną šeimos nariams.
Procesas ir planavimas
Kadangi įstatymas detaliai nereglamentuoja naudojimosi šia garantija procedūros, teisės ekspertai rekomenduoja patiems verslams rūpintis, kad įmonės planai paskutinę akimirką nesugriūtų. Darbdavys turėtų atkreipti dėmesį, kad darbuotojas savo planus pasinaudoti laisvu nuo darbo laiku susižiūrėtų ir darbdavį informuotų ne paskutinę minutę.
Į personalo valdymo procesus atsakingai žiūrinčios įmonės neretai savo vidaus taisyklėse nustato, prieš kiek laiko darbuotojas turi pranešti apie norimą gauti laisvadienį. Įprastai bendrovių tvarkose būna nustatytas 1-2 savaičių terminas, tačiau atsižvelgiant į verslo pobūdį, jis gali būti ir ilgesnis. Kai visi prašymai dėl laisvadienių suplaukia paskutinę minutę, šalia ilgojo savaitgalio, penktadieniais arba pirmadieniais, labai sudėtinga organizuoti darbo krūvius.
Darbdavio lokaliniuose teisės aktuose turėtų būti aiškiai nurodytos situacijos, kada galima imti laisvadienį, kada negalima, tuomet darbdavys išvengia ginčų, ar yra objektyvi priežastis darbuotojo laisvadieniui, ar nėra. Darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, taip pat laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties vykdymą.
Laisvas laikas dėl šeimos nario mirties
Suteikti nemokamas atostogas darbuotojui dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse yra ne darbdavio teisė, o pareiga, numatyta Darbo kodekse. Tokių nemokamų atostogų trukmė yra iki 5 kalendorinių dienų, o tikslią trukmę šiose ribose renkasi patys darbuotojai.
Jeigu įmonėje ar įstaigoje yra kolektyvinė sutartis ir joje numatytos tokios atostogos, tai darbdavys privalo jas ir suteikti. Svarbu pažymėti, kad šis laikas, kuriam darbuotojas yra išleidžiamas, nėra apmokamas, nebent darbdavys gerina darbuotojų padėtį ir nustato kitaip.
Darbuotojo neišleidimas į laidotuves yra akivaizdus darbo įstatymų pažeidimas, apie kurį reikia informuoti VDI. Darbdavys negali uždrausti darbuotojui dalyvauti šeimos nario laidotuvėse. Jeigu toks atvejis pasitaiko, darbuotojas turi teisę vis tiek dalyvauti laidotuvėse. Darbuotojo nepasirodymas darbe jo šeimos nario laidotuvių dieną ar iš karto po to negali būti vertinamas kaip pravaikšta.
Protingumo principai ir pats atostogų tikslas - dalyvauti laidotuvėse - diktuoja, kad tokios atostogos turėtų būti suteikiamos iš karto po artimojo mirties ir turėtų apimti laidojimo dieną. Jeigu darbuotojas prašo šių atostogų jau praėjus kuriam laikui po laidotuvių, tokių atostogų darbdavys gali ir nesuteikti.
„Kava su Kasčiūnu“ užsuko į Kauną. Šį kartą – kartu su Seimo nariu A. Anušausku. Daugiau – mūsų FB.
Ginčų sprendimas
Ginčai tarp darbo santykių šalių dėl laisvadienių susiklosto, kai nėra aiškumo, o iš neaiškumo kyla nepagrįstų lūkesčių. Todėl labai svarbu darbdaviui apsibrėžti kriterijus, kuriems esant darbuotojas gali pasiimti laisvadienius, nurodyti kreipimosi terminus dėl laisvadienių suteikimo, sąlygas, kada darbdavys gali nesuteikti laisvadienių, periodiškumą ir pan.
Jeigu darbdavys nemotyvuoja atsisakymo darbuotojui suteikti atostogas ar laisvas dienas, arba darbuotojas mano, jog darbdavio motyvai nėra pagrįsti, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti kilusį ginčą. Jeigu komisijos sprendimas netenkina, ginčas būtų nagrinėjamas teisme.
Sprendimas žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pravaikštą ir netgi atleidimas dėl to būtų neteisėti. Jeigu darbdavys pritaiko tam tikrą drausminę pareigų pažeidimo atsakomybę (pvz., atleidžia iš darbo) už tai, kad darbuotojas vis tiek nuvyko į laidotuves, darbuotojas, VDI teigimu, gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo ir turtinės / neturtinės žalos atlyginimo.
Papildomos poilsio dienos (Mamadieniai/Tėvadieniai)
Be nuostatų, susijusių su sergančių šeimos narių priežiūra, Darbo kodeksas numato ir kitas papildomas poilsio dienas, vadinamąsias mamadienius ir tėvadienius. Šios dienos yra skirtos tėvams, auginantiems vaikus iki tam tikro amžiaus ar su negalia. Papildoma poilsio diena nėra laikoma atostogomis.
Darbo kodeksas išplėtė darbuotojų, turinčių teisę į tokias poilsio dienas, grupę. Buvo atsižvelgta į jautrios socialinės grupės darbuotojus, kurie faktiškai augina du vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai iki 12 metų yra neįgalūs.
Atkreiptinas dėmesys, kad visi darbuotojai, turintys teisę į papildomą poilsio laiką, netenka atskiros teisės į kitą DK lengvatą, t. y. į laisvą darbo dienos pusdienį pirmąją mokslo metų dieną, už kurį mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis.
DK 138 straipsnyje įtvirtintoje nuostatoje yra atsižvelgiama į įprastinę 8 val. darbo dieną, kai darbo sutartyje sulygta dėl 40 val. darbo savaitės. Taigi vienas papildomas laisvadienis atitiktų 8 valandas. Tuo atveju, jei darbo sutartyje sulygta dėl 20 val. darbo savaitės, darbuotojui suteikiamas proporcingai trumpesnis papildomas poilsio laikas. Pavyzdžiui, jei darbuotojas sulygęs dėl 20 val. per sav. ir augina vieną vaiką iki 12 metų, tuomet jam per tris mėnesius priklausytų 1 papildoma poilsio diena, o ši atitiktų 4 valandas.
Pagal dabartinę tvarką, viena papildoma laisva diena (t.y. mamadienis arba tėvadienis) per tris mėnesius priklauso turintiems vieną vaiką iki 12-os metų, o viena papildoma laisva diena per mėnesį - turintiems du vaikus iki 12 metų arba vaiką su negalia iki 18-os metų. Tėvai, kurie augina tris ir daugiau vaikų iki 12-os metų arba du vaikus iki 12-os metų, iš kurių bent vienas turi negalią, gauna 2 laisvas dienas per mėnesį. Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas lanksčiai.
Papildomos poilsio dienos (Mamadieniai/Tėvadieniai)
| Vaikų skaičius ir amžius | Papildomų poilsio dienų skaičius |
|---|---|
| 1 vaikas iki 12 metų | 1 diena per 3 mėnesius |
| 2 vaikai iki 12 metų ARBA 1 vaikas su negalia iki 18 metų | 1 diena per mėnesį |
| 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų | 2 dienos per mėnesį |
| 2 vaikai iki 12 metų, iš kurių bent 1 neįgalus | 2 dienos per mėnesį |
Papildomos kasmetinės atostogos Lietuvoje suteikiamos vienišiems tėvams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų. Jiems priklauso 25 darbo dienos, jei dirbama penkias dienas per savaitę, ir 30 darbo dienų, jei dirbama šešias dienas per savaitę.
Jeigu nėra galimybės pasiimti mamadienį ar tėvadienį (pavyzdžiui, jau prieš tai išnaudojote šią papildomą poilsio dieną tėvams), tuomet galite vaiką į ugdymo įstaigą nuvesti kasmetinių atostogų „sąskaita“, t.y. „pasiimti“ vieną atostogų dieną. Daugelis tėvų nenori naudoti kasmetinių apmokamų atostogų arba nenori naudoti visos atostogų dienos, tokiu atveju, patogiausia su darbdaviu tartis dėl neapmokamo laisvo laiko pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 3 dalį.
tags: #ar #skiria #laisvadieni #turint #virs #astuoniasdesimt