Ugdyti ir formuoti sveikus mitybos įpročius svarbu nuo ankstyvos vaikystės - šiandien tai žino kiekvienas. Šiuolaikinėje aplinkoje, pripildytoje greito maisto pagundų ir prieštaringos informacijos, tėvams tampa vis sudėtingiau užtikrinti visavertę mažųjų mitybą. Sveikos vaikų mitybos pagrindas - įvairove, reguliarumu, pusiausvyra ir natūraliais produktais paremtas maitinimasis. Sriuba - naudingas patiekalas, kurį vaikystėje mums virdavo tėvai, o dabar mes ją verdame savo vaikams. Tačiau ar visos sriubos vienodai naudingos vaikams? Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairių rūšių sriubų naudą ir žalą, atsižvelgdami į dietologų rekomendacijas ir vaikų mitybos ypatumus.
Sriubos istorija ir tradicijos
Sriubos istorija mena labai senus laikus. Ją valgė dar pirmykščiai žmonės. Tiesa, tuometės sriubos virimo technologija labai skyrėsi nuo šiuolaikinės. Tais laikais žmonės iškasdavo duobę, išklodavo ją žvėrių oda, įpildavo vandens, sudėdavo sumedžiotų žvėrių kaulus, daržoves ir įmesdavo įkaitintų akmenų. Sriubos išradimas buvo didžiulis lūžis žmonijos istorijoje, nes atsirado galimybė vartoti tuos maisto produktus, kurių anksčiau žmonės nevalgydavo (pavyzdžiui, mėsos nuo kaulų, pupelių, grūdų). Maždaug 5 tūkst. m. prieš mūsų erą buvo išrasti keraminiai indai, tinkantys virti sriubai, ir nuo to laiko jos virimo technologija nelabai pasikeitė. Iki XVII a. buvo valgomos tirštos - tepamos ant duonos - sriubos, o vėliau, kai buvo išrastas šaukštas, išpopuliarėjo skystos sriubos.
Kiekviena šalis turi savo sriubų gaminimo tradicijas. Sriubos gali būti tirštos arba skystos, karštos arba šaltos. Lietuvoje sriubos dažniausiai yra karštas patiekalas. Taip nutiko dėl klimato ypatumų - šalyje būna daugiau šaltų dienų - todėl šilta sriuba yra ne tik maistas, bet ir būdas sušilti. Vasarą populiarios šaltos sriubos, pavyzdžiui, šaltibarščiai, ir saldžios sriubos iš vaisių.
Sriubos maistinė vertė ir bendra nauda vaikams
Nors sriubos dažnai laikomos paguodos maistu, jos taip pat pasižymi įvairia maistine nauda, todėl yra puikus subalansuotos mitybos priedas. Turtingos gyvybiškai svarbių vitaminų ir mineralų sriubos gali būti gausus maistingųjų medžiagų šaltinis, ypač jei gaminamos su įvairiomis daržovėmis ir liesais baltymais. Skystas pagrindas padeda palaikyti fiziologinėms funkcijoms svarbią hidrataciją. Be to, sriubose gali būti mažai kalorijų, tačiau daug maistinių skaidulų, kurios skatina sotumą ir padeda reguliuoti svorį.
Termiškai apdorojus kai kurias daržoves, jų teigiamos savybės kaip tik sustiprėja. Pavyzdžiui, virtose morkose susidaro fenoliai, apsaugantys nuo ligų. Moliūgų tyrės sriuboje gausu beta karotino, kuris nesunaikinamas verdant. Pomidorų tyrės sriuboje yra likopeno - natūralaus antioksidanto, naudingo širdžiai, ir šiuo atveju terminis pomidorų apdorojimas nepakenkia pomidorų naudai. Sriubos skatina skrandžio liaukas efektyviau išskirti fermentus nei kietas maistas. Sriubos suteikia šilumos, ypač šaltuoju metų laiku.
Gydytoja dietologė Vanda Račkauskienė teigia, kad sriuba - mažai kaloringas patiekalas, kuriame gali būti iki 90 proc. vandens. Dauguma vaikų geria per mažai vandens, tad sriuba galėtų kompensuoti vandens stygių organizme. Sriubos įtraukimas į savo mitybos racioną gali būti strateginis žingsnis siekiant pagerinti bendrą savijautą. Sriubos yra svarbi per dieną būtinų suvartoti skysčių dalis, kurią organizmas įsisavina lengviau nei keptus valgius, apsirūpindamas būtiniausiais vitaminais bei mineralais.
MAISTINĖS MEDŽIAGOS | Edukaciniai vaizdo įrašai vaikams
Omega-3 riebalų rūgštys atlieka ypatingą vaidmenį vaikų smegenų vystymesi ir pažintinių funkcijų formavimesi. Geležis ypač svarbi vaiko organizmui - ji padeda išvengti anemijos, užtikrina normalų augimą ir pažintinį vystymąsi. Kalcis yra dar viena itin svarbi maistinė medžiaga augančiam organizmui. Šiuos svarbius mikroelementus galima gauti ir iš tinkamai paruoštų sriubų.
Pieniškos sriubos: kalcio šaltinis ir vaikų mėgstamiausios
Pienas - tai maistas, turintis didžiulę maistinę vertę. Jame yra visų reikalingų žmogaus organizmui medžiagų. Pieno sudėtyje yra net 300 įvairiausių medžiagų ir junginių, be kurių žmogus negali gyventi! Pieno produktai ypač vertingi dėl mineralinių medžiagų, ypač dėl didelio kiekio kalcio, kuris yra ypatingos fiziologinės vertės medžiaga. Kalcis kartu su fosforu labai svarbūs vaikų mitybai. Jų reikia formuojantis kaulams, dantims, jie veikia nervų ir širdies kraujagyslių sistemos procesus. Pieniškos sriubos vaikų mėgstamiausios, ypač jeigu išvirtos su makaronais. Šios sriubos gali būti puikus kalcio šaltinis mažiesiems. Vaikai neretai nemėgsta gerti pieno, o pienišką sriubą pasigardžiuodami suvalgo.
Pieniška sriuba vaiką galima maitinti ryte, per pietus arba vakare. Dažniausiai pieniškos sriubos verdamos iš daržovių, makaronų ir įvairių kruopų. Visas pieniškas sriubas galima gaminti su grynu pienu arba pienu, atskiestu vandeniu. Pieniškų sriubų priedai (kruopos, daržovės, vaisiai, makaronai) pirmiausia išverdami atskirai mažame kiekyje vandens, tada supilamas pienas ir pakaitinamas. Į išvirtas pieniškas sriubas dedama druskos, pagal skonį - cukraus ir, prieš patiekiant į stalą, - sviesto. Kartais ligoniams, vaikams ar žmonėms, netoleruojantiems laktozės, rekomenduojama gaminti pieniškas sriubas su rūgusiu pienu ar pasukomis. Jeigu vaikutis alergiškas pieno cukrui - laktozei, galima nusipirkti pieno be laktozės ir palepinti jį pieniška makaronų sriuba. Kad pieniškos sriubos būtų skanesnės ir maistingesnės, galima įdėti truputį sviesto, grietinėlės ar plakto kiaušinio trynio. Pieniškoms sriuboms virti tinkamiausi puodai storu dugnu.
Pieniškos sriubos su bulvių kukulaičiais - „mamos sriuba“
Viena iš lietuvių nacionalinės virtuvės sriubų yra pieniška sriuba su bulvių kukulaičiais. Masė kukulaičiams ruošiama panašiai kaip cepelinams. Tris bulves sutarkuokite ir nuspauskite skystį, kitas tris išvirkite, atvėsinkite ir taip pat sutarkuokite. Bulvių mases sumaišykite, įmuškite kiaušinį ir pasūdykite. Tuomet formuokite graikinio riešuto dydžio kukulaičius ir atsargiai juos dėkite į pasūdytą verdantį vandenį. Kukulaičiai bus išvirę maždaug po 5 min., kai visi pakils į paviršių. Kitame puode užkaiskite šiek tiek pasūdytą ir pasaldintą pieną. Kai jis beveik užvirs, sudėkite išvirusius bulvinius kukulaičius ir virkite dar 5-10 min.
Mėsiškos ir žuvies sriubos: baltymai, geležis ir jodas
Baltymai - vertingiausia mėsos sudedamoji dalis. Jie ypač reikalingi raumenims ir gyvybiniams organams vystytis. Geležis ne mažiau vertinga mažo žmogučio organizmui. Ji dalyvauja kraujo gaminimo procese ir sumažina anemijos tikimybę. Mažylio dienos geležies poreikis - 0.6 mg, o su amžiumi šis poreikis padidėja iki 1,2 - 1,5 mg. Maisto produktuose geležis yra dvejopa: vadinamoji hemo (mėsoje, žuvyje) ir ne hemo (kruopose, vaisiuose, daržovėse, uogose, piene). Pirmoji geležies rūšis, palyginant su antrąja, labai gerai pasisavinama. Daugiausia šio gėrio - raudonoje mėsoje, pavyzdžiui, jautienoje, neriebioje kiaulienoje, ypač gausu liežuvyje ir širdies raumenyje. Vitaminų mėsoje taip pat nemažai. Daugiausia - B12, kuris itin svarbus virškinimo sistemai, kraujo kūnelių gamybai bei nervų sistemai.
Sveikiausia ir skaniausia mėsiškas sriubas virti iš šviežios, neriebios mėsos. Mėsa - geležies ir baltymų šaltinis, ją valgyti būtina. Dar mėsa - vienas iš ilgiausiai sotumą palaikančių produktų. Jeigu laikotės mažo kaloringumo dietos, sriubą virkite su vištos krūtinėle. Iš pradžių tai turėtų būti pertrinta mėsos tyrė, o išdygus daugiau dantukų, nuo aštunto-devinto mėnesio mažylio lėkštėje gali atsidurti kažkas panašaus į faršą, kad vaikutis turėtų ką kramtyti.
Žuvienė labai skani ir nekaloringa sriuba. Dažniausia verdama su menkėmis, jūros lydekomis, plekšnėmis. Ji turi daug ekstrakcinių medžiagų, todėl žadina apetitą. Sriubos su kitomis jūros gėrybėmis: moliuskais, krevetėmis, aštuonkojais ir pan. dažniausiai verdamos iš šaldytų rinkinių. Didžiausia jų pranašumas prieš kitas sriubas - didelis kiekis jodo, o tai itin aktualu turintiems problemų dėl skydliaukės ar kitaip juntantiems jodo stygių.
Nuo tyrelės iki dešrelių. Pažintį su pieniškomis dešrelėmis ar rūkyta mėsa reikėtų atidėti iki trejų metų. Pieniškos dešrelės maistiniu požiūriu - gana menkavertis produktas, daugelyje jų rūšių kokybiškos mėsos beveik nėra. Griežtai vengti pramoniniu būdu apdorotų mėsos produktų: virtų kumpių, rūkytų gaminių, dešrelių. Pramonininkų ir jūsų supratimas apie mėsą tikrai skiriasi. Pavyzdžiui „kiaulienos baltymai“ - tai išdžiovinta, sutrinta į miltelius ir stipriai chemizuota mėsa, kurios vaikų racione tikrai neturėtų būti.
Daržovių ir trintos sriubos: argumentai "už" ir "prieš"
Vaikai mieliau valgo daržoves sriuboje nei žalias daržoves su mėsos ar žuvų patiekalu. Jeigu mažylis jų nemėgsta, trintoje sriuboje jų nepastebi ir suvalgęs jos gauna daržovių dienos normą. Virdamos daržovės praranda dalį vertingų maisto medžiagų, ypač vitaminų. Todėl siūloma jas virti trumpai, kad nespėtų iki galo suminkštėti. Pastaruoju metu ypač populiarios trintos, tirštos daržovių sriubos. Tokioms pagaminti reikia gerai išvirusių daržovių, taigi jos ir mažiau vertingos.
Kalbant apie trintas sriubas jos yra greitai pasisavinamos ir puikiai tinka: kūdikiams bei mažiems vaikams; paaugliams, kurie yra ypač liekni ir judrūs; suaugusiems, kurie nori priaugti svorio ar vengia jį prarasti; intensyviai užsiimantiems ištvermės sporto šakomis; sunkiai sergantiems; po sunkesnių operacijų, kai nėra apetito, ar sunkus atsigavimas; po žandikaulio operacijų ar esant kitiems kramtymo ribojimams; patyrus apsinuodijimą ar viduriavimą pirmomis dienomis po simptomų dingimo; turintiems virškinamo trakto opų; aktyviai gydomiems chemoterapija, kai nėra apetito. Visiems kitiems verčiau rinktis kramtomus produktus. Trintas maistas, tame tarpe ir trintos sriubos, sotumo suteikia kur kas mažiau nei kramtomos konsistencijos. Trintose sriubose išlieka mažiau skaidulų, jis greičiau susivirškina. Dėl šių priežasčių greičiau išalksime ir norėsime valgyti vėl.
Ekspertų nuomonės: ar sriuba būtina kasdien?
Sveikatos apsaugos ministras patvirtino naująjį Mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašą. SAM specialistai aiškina, kad ji augančiam organizmui nieko gero neduoda. Nuo šiol, kad į mokyklų valgyklas būtų grąžinta sriuba, ugdymo įstaigoms tenka rengti tėvų apklausas ir kreiptis į vietos visuomenės sveikatos centrus. Pasak SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vyriausiosios specialistės Ievos Gudanavičienės, mokiniams mokykloje tikslinga patiekti vieną sotų patiekalą su daug daržovių ar vaisių, užtikrinantį, kad mokinys ilgai būtų sotus ir gautų visavertį maitinimą, patenkinantį jo baltymų, angliavandenių ir riebalų poreikį. Sriuba mitybos požiūriu yra menkavertis patiekalas, nes turi mažai biologiškai vertingų medžiagų, užima didelę dalį skrandžio, ir mokinys greitai vėl jaučiasi alkanas. SAM Visuomenės sveikatos departamento laikinasis direktorius Almantas Kranauskas sako, kad vaikai privalgo to vandens ir daugiau nieko nebenori, o po valandos jie pasijunta alkani ir bėga pirkti saldainių. „Svarbiausia „statybinė“ medžiaga augančiam vaikui - baltymai, o sriuboje jų būna vos 2 procentai. Vaikai turi gauti žalių daržovių, vitaminų, kalcio su pieno produktais, o ne tris makaronus druska paskanintame vandenyje. Žinoma, būna tikrai maistingų sriubų, tačiau mokyklose tokių neverda.
Gydytoja dietologė Vanda Račkauskienė teigia, kad sriuba - mažai kaloringas patiekalas, kuriame gali būti iki 90 proc. vandens. Tačiau tiesa yra ir ta, kad vaikai mieliau valgo daržoves sriuboje nei žalias daržoves su mėsos ar žuvų patiekalu. Gydytojai tvirtina, kad verdant mėsą į vandenį patenka visos kenksmingosios medžiagos (viena iš jų - sunkiai pasisavinami gyvuliniai riebalai). Genetikas Oleksandras Kolyada su savo sekėjais pasidalijo mintimis apie tai, ar sriuba iš tiesų yra tokia sveika, kaip mums apie ją dažnai pasakodavo vaikystėje, ir ar ji turėtų būti privaloma mūsų mitybos raciono dalis. Pirma, salotas reikia kramtyti, o tai teigiamai veikia virškinimo procesus. Savo ruožtu sriuba - tai tas pats, tik jau virtos daržovės. Vadinasi, šiuo atveju mums trūksta paties kramtymo proceso, nes tai vienas naudingiausių organizmui ir fiziologijai procesų. Genetikas pabrėžė, kad sriuba gali būti sveika, tačiau jos nauda priklauso nuo naudojamų ingredientų. Taigi nereikėtų aklai manyti, kad karšta sriuba yra būtina kasdienė mitybos dalis sveikatai palaikyti.
Sriubų rūšys ir jų energinė vertė
| Sriubos rūšis | Aprašymas | Energinė vertė (kcal) |
|---|---|---|
| Sriubos su mėsa | Sotus, kaloringas, bet gana lengvai virškinamas patiekalas. Sveikiausia iš šviežios, neriebios mėsos. | 150-200 (lėkštė su liesos mėsos gabaliukais) |
| Žuvienė | Skani ir nekaloringa sriuba, dažniausiai su menkėmis, jūros lydekomis, plekšnėmis. Žadina apetitą. | 60-80 (lėkštė be grietinės iš menkių ar jūrų lydekų) |
| Daržovių sriubos | Senas lietuviškas patiekalas, vertingos dėl daržovių. | 60-80 (lėkštė be grietinės) |
| Pieniškos sriubos | Tinka vaikams dėl kalcio. Dažniausiai su makaronais arba kruopomis, kartais su daržovėmis. | ~150 (lėkštė vidutinio tirštumo su makaronais ar kruopomis) |
| Saldžios sriubos | Verdamos iš džiovintų ar šviežių vaisių/uogų su makaronais/ryžiais. Dažnai tirštinamos krakmolu, balinamos grietine. | Priklauso nuo ingredientų ir tirštinimo |
Sriubos mokyklų valgyklose: reguliavimas ir tėvų požiūris
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras patvirtino naująjį Mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašą. Pasirodo, iki šiol nebuvo jokių teisės aktų, reguliuojančių mokinių maitinimą. Pagal naująją tvarką, nuo rugsėjo 1 d. mokiniams negalima tiekti sveikatai nepalankių produktų, turinčių daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų. Taip pat šiame tvarkos apraše numatyti reikalavimai maisto tiekimo organizavimui, valgiaraščių derinimui, vidinei savikontrolei mokyklose.
Remiantis minėtu tvarkos aprašu, mokinių maitinimui negalima tiekti šių maisto produktų: bulvių traškučių, kitų riebaluose virtų gaminių, saldainių, šokolado ir jo gaminių, konditerijos ir kitų gaminių su šokoladu ar kremu, maisto produktų su tam tikrais maisto priedais (sintetiniais dažikliais, konservantais, saldikliais, aromato ir skonio stiprikliais ir t. t.), gazuotų ir energinių gėrimų, sultinių koncentratų, kavamedžių pupelių kavos, rūkytų žuvų, konservuotų mėsos ir žuvų gaminių (išskyrus vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus), mechaniškai atskirtos mėsos ir jos gaminių, maisto, pagaminto iš genetiškai modifikuotų organizmų ar į kurio sudėtį įeina minėtų organizmų. Audrą sukėlęs dokumentas nebuvo vien sriubos pasmerkimo aktas. Jau ne vienus metus buvo kalbama apie tai, kad vaikai mokyklose, užuot valgę sveiką, šiltą maistą, nuodijasi bulvių traškučiais ir gazuotais gėrimais.
Mokyklų valgyklose dabar galima pasirinkti pietų variantus su sriuba (šiek tiek brangesnį) arba be. Tačiau ne visi tėvai domisi, ką valgo jų vaikai mokykloje. Sriubos problema išjudino tėvus ir vaikus diskusijai, paskatino tėvus pasidomėti, kuo vaikai maitinasi. Sveikos mitybos įpročiai jau turi būti susiformavę - paveikti ne tik produktų pasirinkimo mokykloje, bet ir tėvų auklėjimo.
Patarimai gaminant sriubas vaikams
Kad vaiko mityba būtų subalansuota, o sriuba - kuo naudingesnė, svarbu atkreipti dėmesį į gaminimo ypatumus:
- Verdant sultinį ar sriubą su mėsa, pirmąjį nuovirą rekomenduojama nupilti. Tai reikalinga, nes iš mėsos ir kaulų išsiskiria daug purinų - medžiagų, skatinančių pokyčius kraujyje, didinančių šlapimo rūgšties, liaudiškai vadinamų druskų, kiekį. Ilgainiui šios žalingos medžiagos gali sukelti podagrą. Galima sriubą virti ir be mėsos, tuomet, kad vaikas gautų reikiamą riebalų kiekį, į pravėsusią sriubą rekomenduojama įpilti šaukštą aliejaus.
- Morkose, kaip ir kitose rausvose daržovėse, gausu likopeno - nuo vėžio saugančios medžiagos. Ši medžiaga gausiau išsiskirs ir lengviau pateks į organizmą, jeigu morkos bus šiek tiek pakepintos. Jas kepinti reikia vos įkaitintame aliejuje (jeigu kepinant morkas aliejus rūksta, vadinasi, temperatūra yra per aukšta ir gali išskirti vėžį sukeliančių medžiagų). Ne tik morkas, bet ir pomidorus prieš verdant rekomenduojama šiek tiek apkepti.
- Nupylus pirmąjį nuovirą ir įpylus į puodą naujo vandens galima virti toliau. Vis dėlto tradicijos, kai sriuba valgoma prieš antrąjį patiekalą, derėtų atsisakyti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.
- Jeigu norisi sriubą balinti, galima į išvirtą sriubą įdėti šiek tiek grietinės; jeigu vaikas turi antsvorio - natūralaus jogurto.
- Prieš verdant parduotuvėje pirktas daržoves galima jas pusvalandį pamirkyti šaltame vandenyje. Taip iš daržovių pasišalins nitratai.
- Labai svarbu vaikui duoti šviežią sriubą - tad ją reikėtų virti kasdien, o nesuvalgytą išpilti.
- Jeigu verdate perlinių kruopų sriubą, pirmiausia išvirkite kruopas, nupilkite vandenį, įpilkite šviežio vandens ir toliau virkite. Tuomet sriuba atrodys estetiškiau ir mažylis mieliau ją valgys.
- Duonos bijoti nereikia, o juoda duona ypač naudinga tiek vaiko, tiek suaugusio žmogaus organizmui. Rekomenduojama nuo mažens vaiką pratinti daržovių sriubą valgyti su juoda duona, kuri teigiamai veikia virškinamąjį traktą.
- Druskos galima įberti labai mažai arba neberti išvis. Į vaikui verdamą sriubą geriau nedėti sultinių kubelių, gatavų sriubos prieskonių, nes juose gausu druskos ir kitų komponentų, sintetinių priedų, galinčių sukelti alergiją.
- Jei mažylis visos košelės paprastai nesuvalgo, geriau reikiamą kiekį įsidėkite į dubenėlį, o likusią košelę uždarykite ir padėkite į šaldytuvą. Pradarytą tyrelę reikėtų laikyti šaldytuve ne ilgiau nei 24 valandas.
- Prieš maitinant kūdikį ar mažą vaiką, sriubą reikėtų atvėsinti iki kambario temperatūros.
- Saldžios sriubos: verdamos iš džiovintų ar šviežių vaisių ar uogų su makaronais arba ryžiais. Dažnai tirštinamos krakmolu ir balinamos grietine.
Keli sriubų receptai mažiesiems
Šiam patiekalui ypač tinka sezoninės daržovės ir kruopos, nes tokie ingredientai yra nekaloringi, neapsunkina skrandžio, suteikia energijos bei sotumo.
Pieniška moliūgų sriuba
Reikės: 0,5 l pieno, šiek tiek daugiau nei stiklinės vandens, šviežio moliūgo, žiupsnelio druskos, šaukštelio cukraus, apie 4-5 šaukšelius ryžių nuoviro.
Gaminimas: Į vandenį įberkite žiupsnelį druskos (jeigu vaikas pratęs valgyti be druskos ir cukraus - jų nereikia). Į verdantį vandenį įmeskite kubeliais pjaustytą moliūgą. Virkite tol, kol suminkštės. Tada nupilkite vandenį, kad puode liktų tik moliūgo gabaliukai. Į puodą įpilkite pieno. Įberkite cukraus. Užvirinkite, tada nuimkite nuo ugnies ir palikite atvėsti. Kai sriuba atvės, įpilkite ryžių nuoviro (sriuba bus tirštesnė) ir sutrinkite trintuvu.
Trinta žirnelių sriuba
Reikės: 1 nedidelės morkos, griežinėlio saliero, 0,5 stiklinės žirnelių, trupučio pipirų, petražolių lapelių.
Gaminimas: Į vandenį įdėkite daržoves ir jas išvirkite. Konservuotus žirnelius nusunkite ir sutrinkite šakute. Žalius žirnelius užpilkite verdančiu vandeniu ir išvirkite atskirai. Paskui sutrinkite ir įdėkite į daržovių nuovirą. Įdėkite šiek tiek pipirų, petražolių lapelių. Truputį pavirkite, atvėsinkite ir trintuvu sutrinkite sriubą.
Saldi obuolių ir kriaušių sriuba
Reikės: 1 l vandens, 2 obuolių, 2-3 kriaušių, 4 šaukštų cukraus, 2 šaukštų krakmolo, 0,5 stiklinės raudonųjų serbentų (gali būti šaldyti), cinamono.
Gaminimas: Į verdantį vandenį suberkite cukrų ir nedideliais gabalėliais supjaustytus obuolius bei kriaušes. Pavirkite 10-15 min. Tada supilkite ištirpintą krakmolą ir suberkite raudonuosius serbentus. Paskaninkite cinamonu. Sriubą dar kartą užvirinkite ir atšaldykite.
Alternatyvos sriuboms
Sriuba - tikrai nėra gydomasis patiekalas. Sriuba, anot dietologės, tik vienas iš daugelio mūsų vartojamų patiekalų ir yra nuoviras. Jei vaikas nemėgsta sriubos, galima pasiūlyti kitų sveikų patiekalų, tokių kaip daržovių salotos, troškiniai ar sriubos-košės variantai. Jei žmogus vartoja pakankamai skysčių, jam sriubos nereikia. Mat termiškai apdorojus daržoves ar kitą maistą, ypač naudingų medžiagų jame nelieka. Sveikas vaikas gali užaugti ir be sriubos. Vis dėlto kartais ji būna vienintelis karštas mažylio patiekalas.