Žmogus ir aplinka yra neatsiejami, o gyvenamąją aplinką sudaro reljefas, jo litologinė sudėtis, klimato sąlygos, vanduo, dirvožemis, augalija, grybija ir gyvūnija. Šie gamtiniai komponentai tiesiogiai veikia žmonių veiklą. Šiame straipsnyje bus aptariami Plungės krašto reljefo ypatumai, aukštis virš jūros lygio ir šių faktorių įtaka aplinkai bei žmogaus veiklai.
Plungės rajono reljefo ypatumai ir aukščiausios vietos
Plungės rajone reljefas pasižymi ryškiais aukščio skirtumais. Ties Vilkaičiais yra aukščiausia Plungės rajono vieta - 199 metrai virš jūros lygio. Rajono vakarinėje dalyje reljefas leidžiasi į Pajūrio žemumą. Minijos pakrantėje, prie ribos su Kretingos rajonu, aukštis pažemėja iki 39 metrų virš jūros lygio.
Žemaitijos nacionalinio parko reljefas ir aukštis virš jūros lygio
Dabartinį Žemaitijos nacionalinio parko reljefą, esantį Plungės krašte, suformavo prieš 10-12 tūkstančių metų slinkęs ledynas. Parko teritorijoje vyrauja retai kalvotas ir tankiai kalvotas reljefas bei kalvotos lygumos. Kalvų šlaitų aukštis siekia nuo 3,1 m iki 19,2 m, vidutinis šlaito aukštis - 6,3 m. Parke vyrauja lėkštoki ir apylėkščiai šlaitai (polinkio kampas nuo 1 iki 3 °). Kiek mažiau yra apystačių ir statokų šlaitų (polinkio kampas nuo 7 iki 11°). Mažiausiai stačių šlaitų (polinkio kampas daugiau kaip 15°). Žemiausia Parko vieta sausumoje yra apie 2 km į pietvakarius nuo Ilgio ežero - 106 m virš jūros lygio.
Platelių ežero gylis ir paviršiaus aukštis
Platelių ežeras, didžiausias Žemaitijos ežeras, yra ypatingas savo dydžiu ir gyliu. Legendos ir prasimanymai apie Platelių ežero dydį, gylį ir kilmę šį nuostabų vandens telkinį daro tik patrauklesnį, paslaptingesnį. Platelių ežero plotas siekia 1200 ha, ilgis ir plotis 8,4 x 3,3 km. Pirmą kartą Platelių ežero vardas rašytiniuose šaltiniuose minimas Lietuvos metrikoje 1440-1447 metų laikotarpiu. Žemiausia vandenyje Parko vieta yra 47 m gelmė Platelių ežere.
Pirmą kartą Platelių ežeras sistemingai ištirtas 1937 metais, kai į Platelius atvyko Vytauto Didžiojo universiteto Geografijos katedros vedėjo profesoriaus K. Pakšto komandiruota ekspedicija. Tuomet ežero plotas be salų nustatytas 1205,68 ha, o giliausia vieta - 48,59 m. Vandens paviršiaus absoliutinis aukštis siekė 146,45 m virš jūros lygio. Vėlesni Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistų Sigito Kvašinsko ir Sauliaus Sidabro matavimai konstatavo, kad giliausia vieta yra 49,10 m (koordinatės LKS-1994 X - 366443; Y - 6214650). Gylio matavimo dieną ežero vandens lygis buvo 146,46 m.
Platelių ežero gylio ir aukščio duomenys
| Metai/Matavimas | Ežero plotas (be salų) | Giliausia vieta | Vandens paviršiaus aukštis virš jūros lygio |
|---|---|---|---|
| Bendri duomenys | 1200 ha | 46 m | Nežinoma |
| 1937 m. tyrimas | 1205,68 ha | 48,59 m | 146,45 m |
| Naujausi matavimai | Nežinoma | 49,10 m | 146,46 m |
Gondingos HE tvenkinys (Plungės jūra)
Dirbtinai suformuotas vandens telkinys, Plungės gyventojų dažniausiai vadinamas Plungės jūra arba Plungės mariomis, yra Gondingos HE tvenkinys. Šis telkinys Plungės mieste susidarė 1961 m. pastačius hidroelektrinę užtvenkiant Babrungą (Minijos intakas). Dėl šios priežasties kartais jis vadinamas ir Babrungo užtvanka. Tvenkinio ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius - 4,5 km, plotis - iki 0,47 km. Tvenkinio altitudė siekia 104 m. Užtvankos keteros aukštis virš jūros lygio - 105,5 m, ilgis 140 m, plotis 6,5 m. Šiaurrytinė tvenkinio dalis (4,2 ha), į šiaurę nuo Birutės gatvės, dar vadinama Plungės miesto tvenkiniu.
Regioninės ypatybės: Alsėdžių seniūnija
Plungės rajono šiaurės rytiniame pakraštyje yra Alsėdžių seniūnija. Seniūnijos centras - Alsėdžių miestelis - įsikūręs gražioje vietoje prie Sruojos upės, 24 km į šiaurės vakarus nuo Plungės. Aukščiausi žemės paviršiaus pakilimai į pietus nuo miestelio siekia 169 m virš jūros lygio. Istoriniuose šaltiniuose Alsėdžiai pirmą kartą paminėti 1253 m.
Dirvožemiai ir krituliai Plungės krašte
Plungės krašto reljefas ir klimato sąlygos lemia ir dirvožemio ypatumus. Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje iškrintantys gausūs krituliai ir vyraujantys spygliuočių miškai lemia rūgščių dirvožemių susidarymą. Tokie dirvožemiai nėra derlingi ir reikalauja papildomo triūso siekiant gauti geresnį derlių. Vyrauja velėniniai-jauriniai, pelkiniai, velėjiniai-jauriniai-glėjiški dirvožemiai. Yra skirtumas tarp Lietuvos vidurkio ir parko kritulių normos: Lietuvos teritorijoje per metus vidutiniškai iškrenta apie 748 mm kritulių, o parko metinė kritulių norma yra apie 1000 mm. Lietuvoje išgaruoja apie 78 procentai kritulių, o parko teritorijoje apie 56 procentus.
Apžvalgos bokštai Plungės apylinkėse
Norėdami pajusti didžiausio Žemaitijos ežero Platelių didybę, lankytojai gali pakilti į Siberijos apžvalgos bokštą. Šis 15 m aukščio bokštas pastatytas ant 166 m virš jūros lygio esančio Cidabro kalno. Tad iš jo į apylinkes galėsite žvelgti iš dar didesnio aukščio.
Plungės miesto geografinė padėtis ir istorija
Plungės miestas įsikūręs prie Babrungo ir Plungės upelio santakos. Senovėje miestas pradėjo statytis netoli gerai įtvirtintos Gandingos pilies, kuri pirmą kartą paminėta 1253 m. Gandingos piliakalnis pritaikytas žmonių lankymui. Plungės gyvenvietė pradžioje vadinta Plungėnais. Magdeburgo teisės Plungei suteiktos 1792 m. sausio 13 dieną.
Plungės dvaro istorija ir kultūrinis paveldas
Plungės kraštas garsus ir savo turtinga istorija bei kultūriniu paveldu. Viena gražiausių ir įdomiausių iš senų laikų gatvių Lietuvoje yra Plungėje, Laisvės alėja. Ji suprojektuota dar 19 a. antroje pusėje kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu. Dabar Plungės rūmų ansamblį sudaro dešimt 19 amžiaus pastatų, vienas didžiausių (57,3 ha) ir gražiausių mišraus stiliaus parkų Lietuvoje, pradėtas formuoti prieš du šimtus metų. Parko viduje auga Laikrodinės ąžuolas, kuris yra 27,5 metrų aukščio, apimtis - 4,70 m. Zubovas pastatė laikrodinę su oranžerija, kurioje augo egzotiniai augalai. Dabar nuo 2009 m. ten - Plungės viešoji biblioteka ir egzotinių augalų oranžerija. Parke pastatytas paminklas M. K. Čiurlioniui.
Babrungo, Kulių ir Nausodžio seniūnijos kontekstas
Aplink Plungės miestą išsidėsčiusios ir kitos seniūnijos, kurios prisideda prie rajono kraštovaizdžio įvairovės ir bendro aukščio virš jūros lygio konteksto. Babrungo seniūnija yra priemiestinė, iš šiaurės ir rytų juosianti Plungės miestą. Jos vietovaizdis yra smulkiai kalvotas, banguotas. Per seniūniją teka Babrungo upė bei jos intakai Uošna ir Čerkšnė. Kulių seniūnija yra Plungės rajono pietvakarinėje dalyje, o per ją teka daugybė upių, tokių kaip Alantas, Trumpė, Makepis, Žvelsa, Lukna, Vieštovė, Lenkenis, Juodupis, Karkluoja, Geldupis, Blidakė. Nausodžio seniūnija, esanti į pietvakarius nuo Plungės, ribojasi su Šateikių, Kulių, Stalgėnų ir Babrungo seniūnijomis bei Klaipėdos rajonu. Jos teritorijoje stūkso Gandingos piliakalnis, kuris XV a. išgyveno valstiečių sukilimą. Iki XVI a. Gandinga buvo seniūnijos centras, jai priklausė ir Plungė.