Norint nustatyti vietovės aukštį virš jūros lygio, galima pasitelkti įvairius metodus ir priemones. Šiame straipsnyje aptarsime skirtingus būdus, pradedant nuo tradicinių žemėlapių iki modernių technologijų, tokių kaip GPS ir skaitmeniniai žemėlapiai. Taip pat išnagrinėsime, kodėl svarbu žinoti aukštį virš jūros lygio ir kaip ši informacija gali būti pritaikoma įvairiose srityse, o ypač detaliau panagrinėsime Vilniaus, įskaitant ir unikalųjį Žvėryno rajoną, topografiją bei aukščio ypatumus.
Vietovės aukščio nustatymo metodai
Žemėlapiai - informacijos šaltinis
Žemėlapiai yra vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių, norint sužinoti vietovės aukštį virš jūros lygio. Juose naudojami sutartiniai ženklai ir mastelis, leidžiantys nustatyti ne tik geografinę vietovę, bet ir jos aukštį. Žemėlapiuose galima rasti įvairios informacijos, tačiau svarbu mokėti perskaityti jų sutartinius ženklus ir atsižvelgti į nurodytą mastelį.
Skaitmeniniai žemėlapiai
Sparčiai tobulėjant kompiuterinei technikai, tradicinius žemėlapius vis dažniau keičia skaitmeniniai atitikmenys ar skaitmeninės duomenų bazės. Tai modernus automatizuotas būdas apdoroti informaciją, o žemėlapio ar plano turinį išreikšti skaitmenimis. Skaitmeniniame žemėlapyje galima pasirinkti labiausiai dominantį parametrą ir analizuoti vien tik jį - tokiu principu sudaromos vienos populiariausių žemėlapių platformų Lietuvoje - „Google Maps“ ar „maps.lt“.
Skaitmeninių žemėlapių sudarymo būdai
Skaitmeniniai žemėlapiai dažniausiai sudaromi aerofotonuotraukos ar skenuotų vaizdų pagrindu. Vietovės paviršių patogiausia skenuoti iš orlaivio, jame integruojant lazerinį 3D vaizdo skenerį. Lėktuvui nedideliame aukštyje skriejant virš miesto ar vietovės, specialus optinis elektroninis blokas skleidžia lazerio impulsus - jų gali būti iki 100 tūkstančių per sekundę - ir taip matuoja atstumus iki žemės paviršiaus, medžių, pastatų stogų ir kitų objektų. Toks žemėlapių sudarymas iš aeronuotraukų bei skenuotų vaizdų smarkiai sumažina geodezinių lauko matavimų apimtį.
GPS - globalinė padėties nustatymo sistema
Neatsiejama žemėlapių sudarymo ar žemės matavimų dalis yra skaitmeniniai GPS imtuvai bei palydovai. GPS - tai Globalinio Pozicijavimo Sistema (Global Positioning System = GPS). Tai yra didelio tikslumo palydovinė radionavigacinė sistema, suteikianti informaciją apie objektų padėtį erdvėje (3D), jų judėjimo greitį, kryptį ir įveiktą atstumą, atstumus iki pasirinktų taškų, apie tikslų vietos laiką duotu momentu, geografinius duotos vietovės saulėtekio/saulėlydžio laikus, mėnulio fazes. GPS veikia nepriklausomai nuo oro salygų, paros ar metų laiko, vienodai bet kokioje pasaulio vietoje.
GPS palydovai
GPS sistemoje naudojami 24 palydovai, priklauso JAV palydovinės navigacijos sistemai NAVSTAR (Navigation Satellite Time and Ranging). Pirmasis GPS palydovas buvo paleistas 1978 m. Visa 24 palydovų sistema pradėjo veikti 1994 metais. GPS palydovai skrieja 6 orbitinėmis trajektorijomis (po 4 kievienoje). Orbitų aukštis nuo žemės paviršiaus - apie 20180 km.
Kiekvienas GPS palydovas radiosignalais į Žemę perduoda informaciją apie savo buvimo vietą (koordinates), tikslų laiką ir identifikavimo kodą.
GPS imtuvai
Tai prietaisai, priimantys signalus iš GPS palydovų. GPS imtuvus naudoja vartotojai, esantys žemės paviršiuje ir aviacijai tinkamame atmosferos sluoksnyje, savo buvimo koordinatėms nustatyti. GPS imtuvą paprastai sudaro dvi pagrindinės dalys - pagrindinis imtuvo mazgas (GPS engine) ir vartotojiška taikomoji programa.
Koordinačių nustatymas
GPS imtuvas priima signalus iš 3-5 artimiausių GPS palydovų, esančių tiesioginio matomumo zonoje, algoritmais apdoroja gautus signalus ir pateikia tokias vartotojo buvimo vietos koordinates: platuma, ilguma, aukštis virš jūros lygio, judėjimo greitis, judėjimo kryptis. Informacija (grafinė ir tekstinė) yra išvedama vartotojui į ekraną. Imtuvas dažniausiai jungiamas prie delninio arba nešiojamo kompiuterio.
Koordinačių tikslumas
Šiuo metu GPS imtuvo vietos nustatymo tikslumas gali siekti nuo 100 metrų iki 1 cm. Tai priklauso nuo naudojamo imtuvo sudėtingumo, naudojamų matavimo ir apskaičiavimo priemonių bei metodų. Civilinės paskirties arba buitiniais GPS imtuvais nustatomų koordinačių paklaida siekia apie 3-5 m. Naudojant EGNOS - ji gali sumažėti iki 1-1,5m.
Geoportal.lt žemėlapių naršyklė
Geoportal.lt žemėlapių naršyklė - tai darbo su žemėlapiais aplinka ir labiausiai lankoma geoportal.lt vieta. Čia galima ne tik peržiūrėti duomenis, bet ir ieškoti duomenų rinkinių bei vietų žemėlapyje pagal vietovardį, naudotis teminiais erdvinių duomenų paslaugų katalogais, kuriuose paslaugos sugrupuotos pagal populiarias jų taikymo sritis.
Funkcijos ir galimybės
- Mano žemėlapis: Galite peržiūrėti ne tik į portalą teikiamus duomenų teikėjų žemėlapius, bet ir susikurti savo žemėlapį.
- Įterpiami žemėlapiai: Galite pasižymėti norimus taškus ir susikurti žemėlapį, kurį galėtumėte įsiterpti savo svetainėje.
- Žemėlapių palyginimas: Galite pasinaudoti skirtingų sluoksnių (žemėlapių) palyginimo įrankiu.
- Matavimai ir maršrutai: Galite rasti įrankius koordinačių nustatymui, atstumų ir plotų matavimui bei maršrutų planavimui.
- Reljefo profiliai: Galite pasinaudoti įrankiais, kurie leidžia nubraižyti jūsų žemėlapyje pažymėtų atkarpų reljefo profilį ir nustatyti bet kurio žemėlapyje pažymėto taško aukštį virš jūros lygio.
- Duomenų analizė: Galite atlikti savo įsikeltų duomenų analizę.
- Susiejimas su koordinatėmis: Galite susieti savo turimus žemėlapius arba planus, kurie yra skenuoti apie išsaugoti kompiuteryje kaip paveikslėliai rastriniais formatais su koordinatėmis.
Reljefo profiliai
Geoportal.lt žemėlapių naršyklėje galite pasinaudoti įrankiais, kurie leidžia nubraižyti jūsų žemėlapyje pažymėtų atkarpų reljefo profilį ir nustatyti bet kurio žemėlapyje pažymėto taško aukštį virš jūros lygio. Įrankis naudoja „GDR50LT - Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinio - skaitmeninį reljefo modelį", kuris sukurtas panaudojus „SEŽP_0.5LT - LR teritorijos skaitmeninius erdvinius žemės paviršiaus lazerinio skenavimo taškų duomenis" (Modelio autorius - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Reljefo modelis nėra perskaičiuotas į Lietuvos valstybinę aukščių sistemą LAS07, kuri įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d.
Jūros lygis - atskaitos taškas
Jūros lygis yra fundamentali sąvoka, naudojama geografijoje, geodezijoje ir kituose moksluose. Tai yra atskaitos taškas, nuo kurio matuojamas sausumos aukštis ir jūrų gelmė. Jūros lỹgis, Pasaulinio vandenyno nebanguoto paviršiaus aukštis. Jūros lygis laikomas sutartiniu atskaitos tašku matuojant sausumos reljefo aukštį ir jūros dugno gylį.
Veiksniai, lemiantys jūros lygį
Jūros lygio pokyčiai (nukrypimai nuo sutartinio atskaitos taško) skirstomi į periodinius, neperiodinius ir ilgalaikius (arba amžiaus). Periodinę jūros lygio kaitą lemia Žemės, Mėnulio ir Saulės gravitacijos jėgų sąveika, Saulės aktyvumo, metų laikų kaita. Nustatomi potvynių ir atoslūgių vandens lygiai, vidutiniai paros, mėnesio, metų, vidutinis daugiametis vandens lygis.
Neperiodinius jūros lygio pokyčius daugiausia sukelia orus lemiantys atmosferos procesai. Dėl vėjo ir bangų poveikio vyksta patvanka ir nuotvanka. Jūros lygis kinta vandeniui įšilus arba atvėsus, dėl atmosferos slėgio pokyčių, kritulių ir garavimo.
Ilgalaikius pokyčius lemia klimato kaita, geodinaminiai procesai. Vidutinis daugiametis jūros lygis kinta kartu su globaliniais klimato pokyčiais, pvz., per ledynmečius jis buvo 110-120 m žemesnis, o ledynams tirpstant kilo.
Jūros lygio matavimas
Jūros lygis matuojamas mariografais. Lietuvoje mariografai įrengti Klaipėdos uoste, Juodkrantėje ir Nidoje.
Vilnius ir aukštis virš jūros lygio
Vilnius, miestas, turtingas istorija ir įspūdingais kraštovaizdžiais, siūlo daugybę vietų, iš kurių atsiveria kvapą gniaužiančios panoramos. Nuo senamiesčio gatvelių iki aukštumų, miestas atsiskleidžia vis kitokiu kampu, leidžiant jam atsiskleisti ir fotografų, ir keliautojų akimis. Vilniaus topografija itin įvairi, todėl ir aukščių skirtumai mieste yra žymūs.
Aukščiausios Vilniaus vietos ir upių nuolydžiai
Vilnius įsikūręs paskutiniojo ledyno pakraščio ruože, ties kuriuo vyko sudėtingi gamtiniai procesai, suformavę teritorijos reljefą ir vandenis. Traukiantis paskutiniam ledynui, fliuvioglacialiniai vandens srautai išgraužė gilius, terasuotus, įvairios sandaros slėnius, kuriais dabar teka Neries ir Vilnios upės. Šių upių slėniai giliai įsirėžę į kvartero nuogulas (20-60 m), tarnauja iškrovos zonomis praktiškai visiems vandeningiems žemės paviršiaus horizontams.
- Liepkalnis yra aukščiausia Vilniaus vieta (235 m virš jūros lygio), saugoma kaip Pavilnių regioninio parko dalis.
- Karoliniškės išaugo gana plokščioje, 155 - 172 m virš jūros lygio iškilusioje Sudervės kalvyno dalyje.
- Visiškai nepatyręs paskutiniojo ledyno poveikio yra už maksimalios Nemuno ledyno išplitimo ribos esantis Medininkų kalvyno paviršius, kur šiandien įsikūrę Aukštasis Pavilnys, Guriai, Rokantiškės. Tai aukštasis Vilnius, kur lėkštai banguotas moreninis reljefas virš jūros vandens lygio iškilęs 210-220 m., o aukščiausia čia yra Rokantiškių kalva, kurios viršūnė yra +230 m abs.a. (palyginimui: Katedros aikštė yra +94 m abs.a.).
Vilniaus upės ir upeliai
Neris Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje ar jos riba teka apie 47,1 km, Vilnia - apie 20,2 km. Išskyrus Vilnią, Vokė ir kiti mažesni upeliai teka atokiau nuo Vilniaus centro. Į Nerį Vilniaus m.
Detalesnė informacija apie kai kurių upelių aukščius:
- Antavilės upelis: Ežeringą Antavilių riną drenuoja Antavilės upelis. Šio upelio debitas nežymus, sureguliuotas gausių ežerų. Upelio ištakų abs. aukštis - 137,5 m. Įteka į Nerį 93,5 m abs. aukštyje.
- Varžuva (Veršupis): Kairysis Neries intakas išteka Bezdonių fliuvioglacialinės lygumos pelkinguose duburiuose, 136 m absoliutiniame aukštyje. Tėkmės ilgis - 10,2 km. Upė kerta plačią III Neries fliuvioglacialinę terasą, o žemupyje graužiasi į fliuvialinį Neries šlaitą. Į Nerį įteka 92,2 m absoliutiniame aukštyje. Vidutinis Veršupio nuolydis gana didelis - 4 cm/km.
- Kairėnė: Kitas kairysis Neries intakas - Kairėnė - pradžią randa Dvarčionių kalvotoje pakilumoje. Upelio ištakos - 130 m aukštyje nuo jūros lygio, žiočių altitudė - 91,5 m.
- Riešė: Trečios eilės Neries intakas Riešė, įteka iš dešinės, likus beveik 178 km iki Neries žiočių. Upelis išteka iš Riešės ežero. Upės ištakų aukštis - 173 m, tėkmės ilgis - 28,8 m.
- Cedronas: Vienintelis dar nekanalizuotas Vilniaus upelis, esantis urbanizuotoje Vilniaus teritorijoje. Cedronas prasideda rytiniame plokštikalnės šlaite (135 m abs. a.) ir teka rytų kryptimi su didele kilpa ties Kalvarijų gatve. Upelis prateka 1,77 ha ploto vandens telkinį. Cedrono žiotys - 88,6 m abs. a. Tėkmės ilgis - 2,9 km, nuolydis - 16 cm/km.
Iš buvusių Neries intakų minimas Vilkpėdės upelis, užpelkėjęs kairysis tiesioginis Neries intakas. Tai vienas ilgesnių buvusių atvirų Neries intakų, kurio ilgis buvo 5,5 km, baseino plotas - 7,4.
Žvėrynas - gamtos ir architektūros harmonija
Žvėrynas - viena gražiausių Vilniaus dalių, įsikūrusi dešiniajame Neries upės krante. Tai tarsi atskiras miestelis Vilniaus centre. Perėję senąjį Žvėryno tiltą pateksite į unikalią, sodybomis užstatytą aplinką, kur namai skendi soduose ir pušynuose. Žvėrynas, savo pavadinimą įgavęs dar XVI a., kai miške buvo laikomi didikų Radvilų medžioklei skirti žvėrys, nuo seno buvo mėgstama miestiečių pasivaikščiojimų vieta, o XIX-XX a. čia įsikūrus vandens gydykloms ir pirtims virė tikras kurortinis gyvenimas.
Šiandien tai - gražuolių medinių pastatų pilna sostinės dalis, slepianti ne vieną įspūdingą istorijos faktą. Nedaug nuo centro nutolęs Žvėrynas - puiki kryptis savaitgalio pasivaikščiojimui. Visiškai nauja era prasidėjo XIX a. pab. - Žvėrynu susidomėjo keli turtingi Peterburgo pirkliai. Didžiausi pokyčiai įvyko 1892 m. jo savininku tapus Vasilijui Martinsonui. Brangią žemę V. Martinsonas reklamavo turtingiausiuose Rusijos imperijos miestuose - Žvėryne labai paspartėjo statybos, dygo daugybė įspūdingų medinės architektūros perlų, o iki Pirmojo pasaulinio karo galutinai susiformavo dabartinis taisyklingo plano gatvių tinklas. 108 seni Žvėryno gyventojų namai yra vertingas medinės architektūros paveldas, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Ir šiandien šis žalias rajonas išsiskiria iš kitų miesto vietų savo architektūra ir atmosfera. Laikas Žvėryne teka lėčiau - pasivaikščiojimas po nediduką rajoną virsta tikra terapija parkuose mėgaujantis kava, stebint Neries srovę, įkvepiant pušynais kvepiančio oro ir leidžiant akims pailsėti žvelgiant į gamtą. Žvėryno tvenkiniai, anksčiau sukę vandens malūną, - mėgstama miestiečių pasivaikščiojimo vieta jau nuo XVI a.
Vos persikėlus į Žvėryną tiltu nuo Gedimino prospekto, pasitinka iš toli matoma Vilniaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvė, vietinių vadinama tiesiog „Znamenskaja“. Sklypą, kuriame ji stovi, stačiatikių Šv. Dvasios brolijai padovanojo Žvėryno plėtotojas Vasilijus Martinsonas. Nutiesus senąjį Žvėryno tiltą 1903 m. ir sujungus Vilnių su šiuo priemiesčiu kaip atsvara kitame Gedimino pr. gale esančiai Vilniaus katedrai buvo pastatyta įspūdinga Vilniaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvė.
Kitas įspūdingas Žvėryno statinys - istorizmo stiliaus Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia. Tiesa, pagal originalų planą jos bokštai turėjo būti aukštesni, tačiau pirminio projekto įgyvendinti nepavyko. Netoli kito į Žvėryną vedančio - Liubarto - tilto stovi ypatingi maldos namai. Tai karaimų šventykla - kenesa. Mauritaniško stiliaus maldos namus Žvėryne karaimai pasistatė 1911-1923 m.
Patys nepastebėsite, kaip prisėdę ant suolelio atokiau nuo praeivių akių atitverti žaliųjų labirintų Eduardo Balsio skvere, atsijungsite nuo bėgančio pasaulio. Prie garsiųjų tvenkinių įsikūrusiame Boriso Nemcovo skvere visada atsiras laisva vieta mėgautis ramybe.
Panoraminės Vilniaus apžvalgos aikštelės
Jeigu mėgstate pildyti savo „Instagram“ gyvybingais kadrais ar tiesiog norite miestą „fotografuoti“ akimis - išbandykite šį maršrutą. Jame pažymėti 23 taškai įvairaus skonio keliautojams - kvapą gniaužiančios panoraminės apžvalgos aikštelės, viduramžiais dvelkiančios siauros senamiesčio gatvelės, stulbinančios architektūros pastatai ir alternatyvios, bet ne mažiau tapybiškos Šnipiškių, Užupio ir Stoties rajono erdvės.
Gedimino pilies bokštas
Užkopę apie 140 XIX a. menančių medinių pakopų, pasieksite 50 metrų aukštyje esančią apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria įspūdingi panoraminiai Vilniaus vaizdai.
Trijų Kryžių kalnas
Viena romantiškiausių Vilniaus vietų, kur miestas „kaip ant delno“. Nuo šio kalno ryte, vakare ir naktį galite įamžinti Vilniaus senamiesčio panoramą esant įvairiam apšvietimui.
Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios varpinė
Neįtikėtinas panoramas galite įamžinti iš Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios varpinės apžvalgos aikštelės, esančios 45 metrų aukštyje.
Taurakalnis
Taurakalnis, Velnio kalnas, Vaiduoklių kalnas - tai kalva Naujamiesčio prieigose, nuo kurios atsiveria panorama į centrinę miesto dalį. Dar senovėje ant šio kalno buvo švenčiamos Baltų religinės šventės.
Vilniaus bastionas
Manoma, kad bastėja buvo pastatyta XVII a. kaip Vilniaus gynybinės sienos, saugančios miestą nuo priešų iš Rytų, dalis. Nuo čia atsiveria bažnyčių bokštų panorama. Itin didingai atrodo Šv. Kazimiero bažnyčios kupolas su karūna.
Subačiaus apžvalgos aikštelė
Tarp Paupio ir Subačiaus gatvių, netoli istorinio misionierių vienuolyno sodo su keliais tvenkiniais, yra Subačiaus apžvalgos aikštelė. Iš čia vaizdai gražiausiai atrodo ryte, po pietų ir vakare. Pasigrožėkite senojo ir naujojo Vilniaus panorama su gražuoliu Užupio kvartalu.
Vilniaus gatvių ir kiemų fotogeniškumas
Vilnius garsėja ne tik panoraminiais vaizdais, bet ir savo gatvių bei kiemų fotogeniškumu.
Literatų gatvė
Literatų gatvė, kurioje gausu dedikacijų literatams, yra viena labiausiai reprezentuojančių Vilniaus senamiestį. Eidami Pilies gatvės link sustokite šalia tatuiruočių salono ir atsisukę atgal nufotografuokite spalvingiausią Literatų gatvės panoraminį vaizdą.
Pilies gatvės kiemas
Vienas fotogeniškiausių senamiesčio kiemų Pilies gatvėje. Praėję didžiulius medinius vartus per akmenimis grįstą taką pateksite į kiemą, kur ant vieno pastatų yra užrašas „Sidabrynas“.
Vilniaus universiteto kiemai
Vilniaus universiteto architektūrinis ansamblis yra unikalus objektas UNESCO saugomame Vilniaus senamiestyje, kuris labai tapybiškai reprezentuoja vieną seniausių universitetų Europoje. Kiekvienas jo kiemelis unikalus savo istorija, architektūra ir spalvomis.
Alumnato kiemas
Vienas romantiškiausių renesansinių Vilniaus kiemų. Renesansinio stiliaus rūmai, pastatyti XVII a. pr., padėjo sukurti mistinio Vilniaus kiemo įspūdį.
Stiklių gatvė
Stiklių ir M. Vienos tapybiškiausių senamiesčio gatvių Vilniuje, kuriose dar likę kadaise gausiai žydų kvartale gyvento gyvenimo šešėlių. Akį traukia langinės, arkos, saulei apšvietus užburia šiltos spalvos.
Šv. Ignoto gatvė
Šv. Ignoto gatvė - vieta, kur gotika, renesansas ir barokas yra šalia vieni kitų. Čia išvysite atidengtą gotikinio vienaaukščio namo gatvės fasadą, vartus ir vartelius, kadaise miestą juosusios gynybinės sienos dalį su šaudymo angomis.
Šv. Dvasios gatvė
Šv. Dvasios gatvė - jau seniai fotografų pamėgta gatvė, esanti šalia Aušros Vartų ir svarbiausios Lietuvos stačiatikių Vilniaus Šv. Dvasios cerkvės. Eidami šia gatve pamatysite XVI a. menančios Vilniaus gynybinės sienos dalį.
Bernardinų sodas
Bernardinų sodas apsuptas senamiesčio architektūros ansamblių. Čia kelis šimtus metų auga ir seniausias Vilniaus ąžuolas. Kelios minutės nuo senamiesčio centrinės aikštės - ir Vilnelės bei mitologinių kalvų apsuptyje gali pasislėpti nuo miesto šurmulio.
Bokšto gatvė
XVI a. menanti gatvelė buvo dalis kelio, jungusio miesto pilių kompleksą su gynybinės sienos Bernardinų vartais. Tai viena istoriškiausių gatvių Vilniaus senamiestyje. Jos pradžia iš Pilies gatvės originaliai papuošta arbatinukais.
Kiti Vilniaus rajonai
Rasų kolonija
Istorinėje Vilniaus miesto dalyje, retai aplankomoje turistų, slypi XIX a. pab.- XX a.pr. namų kvartalas, vadinamas Rasų kolonija. Tai unikalus kvartalas, pasižymintis įdomia architektūra bei išplanavimu.
Šnipiškės
Šnipiškės yra buvęs Vilniaus priemiestis, vilniečių vadinamas „Šanchajumi“. Čia vis dar gausu XIX a. pab.-XX a. pr. liaudiško stiliaus medinių namų. Šis vaizdas pasakoja apie unikalią daugiatautę kaimo bendruomenę miesto centre.
Užupis
Pačiame bohemiškiausiame, neįprasčiausiame Vilniaus rajone, tikroje menininkų mekoje gyvena be galo fotogeniški personažai, tapę Užupio ir užupiečių kasdienybės dalimi.