Bičių duonelės kūlimo įrenginys skirtas susmulkinti šaldytus korius su bičių duonele ir atskirti vaško likučius nuo duonelės.
Šis procesas yra itin svarbus siekiant išgauti kokybišką bičių duonelę, kuri yra vertingas maisto papildas. Bičių duonelės ištraukimo įrenginys, atliekų surinkimo konteineris ir dulkių siurbys dažnai yra sujungti lankstaus vamzdyno pagalba, užtikrinant efektyvų visų komponentų veikimą.
Bičių duonelės paruošimas ir apdirbimas
Prieš kūlimą bičių duonelė turi būti tinkamai paruošta. Koriai su bičių duonele yra užšaldomi iki -20 °C temperatūros. Šaldymo trukmė paprastai siekia apie 16 valandų, siekiant užtikrinti, kad duonelė taptų trapi ir lengvai susmulkinama. Po užšaldymo koriai susmulkinami ir sukraunami į bičių duonelės iškulimo įrenginį.
Ten vaško ir bičių duonelės masė susmulkinama ir išleidžiama pro įrenginio langelį bei lataku į difuzorių. Sunkesnė bičių duona iš karto patenka į surinkimo konteinerį, o lengvesnės atliekos oro srautu įsiurbiamos į vamzdyną, vedantį į specialų atliekų surinkimo konteinerį. Šis procesas naudoja dulkių siurblio sukurtą neigiamą atmosferos slėgį, kuris tiekiamas į cikloną.
Iškultas mišinys, jei naudojamas be separatoriaus, surenkamas atskirame nerūdijančiojo plieno rėtyje ir išsijojamas rankiniu būdu. Smulkus vaškas ir sutrupėjusios duonelės gabalėliai išbyra pro rėčio skylutes (5 mm), o stambi duonelė lieka viršuje. Po kūlimo duonelė gali būti džiovinama džiovykloje 40 laipsnių temperatūroje.
Istorinė perspektyva: nuo spragilų iki modernių mašinų
Tradicinis duonos gaminimo procesas Lietuvoje nuo seno apėmė ir grūdų kūlimą. Istoriškai šiam darbui buvo naudojami spragilai - seniausias ir paprasčiausias javų kūlimo įrankis, sudarytas iš koto ir virvele pririšto pagalio. Šiuo įrankiu javai buvo kuliami rankomis, daužant spragilu į paskleistus ant grendymo pėdus. Kūlimas spragilais buvo sunkus fizinis darbas, reikalaujantis ištvermės ir įgūdžių.
Zanavykų muziejus kasmet organizuoja edukacinę šventę „Duonos kelias nuo grūdo iki stalo“, kurios metu galima susipažinti su tradiciniu duonos gaminimo procesu, įskaitant ir kūlimą spragilais. Šventės dalyviai gali patys išbandyti šį senovinį būdą.
Laikui bėgant, kūlimo procesas buvo modernizuotas. Vietoj spragilų pradėti naudoti rusvelkiai - arklio traukiami įrenginiai, kurie paspartino kūlimo procesą ir palengvino fizinį darbą. Spragilai buvo naudojami ne tik javams, bet ir linams kulti.
Lietuviški išradimai bičių duonelės apdirbime
Lietuviai padarė reikšmingą indėlį į bičių duonelės apdirbimo technologijų vystymą. Ūkio ministerijos paskelbtame patentų sąraše minimi trys bendrovės „Wilara“ išradimai, kuriems skirtas finansavimas: bičių duonelės džiovinimo spinta, įrenginys bičių duonai atskirti nuo korio ir diskinė bičių duonos kūlimo mašina.
„Wilaros“ patentų istorija prasidėjo nuo seno Vilkaviškio bitininko Severino Adomavičiaus, kuris prieš kelis dešimtmečius buvo sukonstravęs mašiną bičių duonelei atskirti nuo korio. „Wilara“ įsigijo šią mašiną ir pradėjo ją tobulinti. Pagrindinis motyvas užpatentuoti įrenginį buvo noras pateikti gaminį tarptautinei rinkai, apsisaugant nuo galimų kopijuotojų.
Diskinė kūlimo mašinėlė, vadinama „spragiliuku“, buvo sukurta vėliau, reaguojant į latvio bitininko sukurtą pigesnį įrenginį. Lietuvių inžinieriai rado sprendimą, kaip sukurti dar pigesnį ir efektyvesnį įrenginį, panaudojant Mažeikiuose gaminamą tarkavimo mašinėlę. Ši mašinėlė, perdirbta ir patobulinta, parduodama už 400 Lt ir atlieka tokią pačią funkciją, kaip latvio aparatas už 1,7 tūkst. Lt.
Kijeve vykusiame „Apimondia“ kongrese lietuvių diskinis įrenginys laimėjo aukso medalį inventoriaus kategorijoje. Šiuo metu ši mašina domina užsienio šalis, tokias kaip Vokietija, Čilė ir Rusija.
Bičių duonelės vertė ir paklausa
G. Olsevičius, vienas iš „Wilara“ įkūrėjų, pabrėžia bičių duonelės vertę: „Bitės surenka žiedadulkes, sukrauna į korį akeles, užpila jas medumi, kurį laiką visa tai fermentuojasi ir tai būna jų baltyminio maisto medžiaga žiemai. Ši bičių duona, kuri yra iš žiedadulkių, yra stipriai koncentruotas baltyminis produktas. Žmogui jis pakeičia visus reikalingus mikroelementus, vitaminus - žodžiu valgyk bičių duoną ir nereikės pirkti chemijos.“
Nors bičių duonelė yra itin vertingas produktas, didžiojoje pasaulio dalyje ji nėra pakankamai populiari dėl nežinojimo, kaip ją tinkamai išimti iš korio ir atskirti nuo vaško. „Jeigu iš kiekvienos bičių šeimos bičių duonos atlieka pusė kilogramo, tai milijonai tonų ypač vertingo produkto tiesiog išmetama lauk. Skaudu apie tai pagalvojus. Valgome visokius niekalus, o bičių duona tręšiama žemė“, - apgailestauja G. Olsevičius.
Paklausa bičių duonelei ir jos apdirbimo technologijoms auga, ypač slaviškuose kraštuose ir Vokietijoje. „Wilaros“ patentuoti įrenginiai kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų, atsižvelgiant į jų dydį ir funkcionalumą. Didžioji bičių duonelės atskyrimo nuo korio mašina kainuoja apie 8 tūkst. litų, diskinė bičių duonos kūlimo mašina („spragiliukas“) - 420 Lt, džiovinimo spinta - apie 2-3 tūkst. Lt.
Patentų svarba ir apsauga nuo kopijų
Patentai yra svarbi priemonė siekiant apsaugoti išradimus ir investicijas į jų kūrimą. „Wilaros“ patentai leidžia jaustis ramiau ir teisiškai apsiginti nuo galimų kopijuotojų, ypač atsižvelgiant į tai, kad rinkos dydis yra nedidelis, o technologijos žinojimas (know-how) yra svarbus produkto kokybei užtikrinti.
Ypač didelis pavojus kyla iš šalių, kurios neturi skrupulų etikos klausimais, tokių kaip Kinija ir Lenkija. Verslininkai atvirai kalba apie poreikį patentuoti savo išradimus, kad būtų apsaugoti nuo nelegalaus kopijavimo ir masinės gamybos.
| Įrenginys | Kaina |
|---|---|
| Didžioji bičių duonelės atskyrimo nuo korio mašina | ~8000 Lt |
| Diskinė bičių duonos kūlimo mašina („spragiliukas“) | 420 Lt |
| Bičių duonelės džiovinimo spinta | ~2000-3000 Lt |
Lietuva bitininkystės kongrese „Apimondia“ savo gaminius pristatė pirmą kartą istorijoje, pelnydama Pasaulinį bitininkystės apdovanojimą - aukso medalį įrangos kategorijoje už unikalų įrenginį - stalinę bičių duonelės kūlimo mašiną.