Brazilija, didžiausia Pietų Amerikos valstybė, išsiskiria įspūdinga gamta, turtinga kultūra ir kontrastingomis tradicijomis. Ši šalis, užimanti apie 8,5 milijono kvadratinių kilometrų plotą, yra padalinta į penkis pagrindinius regionus: Šiaurės, Šiaurės rytų, Pietų, Pietryčių ir Centrinio vakarų regionus. Nors visa Brazilija žavi savo laukine gamta, šiltu žmonių bendravimu, unikalia virtuve ir muzika, Pietryčių ir Pietų pakrantės regionai turi savo išskirtinį veidą. Šiame straipsnyje nagrinėsime Brazilijos pietryčių ir pietų Pietų Amerikos pakrantės geografiją, apimdami įvairius aspektus nuo reljefo iki klimato, biologinės įvairovės ir kultūros.
Brazilijos plokščiakalnis ir jo reljefo įvairovė
Brazilijos plokščiakalnis, esantis rytinėje Pietų Amerikos dalyje tarp Amazonės ir Paranos upių baseinų, užima apie 5 milijonų km² plotą. Ilgalaikiai eroziniai procesai ir tektoniniai judesiai nulėmė didelę šio plokščiakalnio reljefo įvairovę. Kainozojiniai lūžiai suformavo uolėtus kalnagūbrius ir kristalinius plokštikalnius su kalvomis.
Aukščiausia plokščiakalnio dalis yra netoli Atlanto vandenyno, nuo kurio ją skiria tik siaura pakrantės juosta. Beveik visoje kranto linijoje matomi nesenų nusileidimų pėdsakai, o kai kur į pakrantę įsirėžę nedideli užutėkiai. Viename iš tokių užutėkių įsikūręs didelis Brazilijos miestas Rio de Žaneiras. Į šiaurę ir pietus nuo Rio de Žaneiro plokščiakalnio pakraštys nutolsta nuo kranto, suformuodamas plačias smėlio paplūdimių juostas išilgai Atlanto vandenyno.
Rytinis ir pietrytinis plokščiakalnio pakraštys pasižymi aukštais ir raižytais kalnais. Dėl pakilimo ir erozijos neogeno laikotarpiu rytinėje kalnyno dalyje susidarė gūbriai, kurių aukštis siekia daugiau nei 2000 m. Aukščiausias plokščiakalnio taškas yra Bandeiros kalnas (2890 m). Po to sekę pakrantės nusileidimai nuo kalvoto žemyno pakraščio atskyrė uolėtas salas, supančias Rio de Žaneiro įlanką.
Paranos aukštupio baseino paviršius padengtas bazaltinių lavų sluoksniais, sudarančiais laiptinių plynaukščių reljefą. Šiais plynaukščių laiptais teka Parana ir daugybė jos intakų, suformuodami slenksčius ir krioklius, tokius kaip Igvasu. Igvasu kriokliai - kvapą gniaužiantis gamtos reginys, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą ir jungiantis Braziliją su kaimynine Argentina. Ypač įspūdinga krioklio dalis yra vadinamoji „Velnio gerkle“ - U formos klifas, kurio kraštais krenta milžiniška vandens srovė.
Klimatas ir augalija Pietryčių pakrantėje
Brazilijos plokščiakalnis yra subekvatorinėje ir tropinėje juostose, todėl gauna didelius saulės šilumos kiekius. Klimatinės sąlygos natūraliai ir kultūrinei augmenijai vystytis labiausiai priklauso nuo padėties vandenyno atžvilgiu ir nuo reljefo, kuris koreguoja metinį kritulių kiekį bei sausojo ir lietingojo sezono trukmę.
Pietryčių pasatai pagrindinę savo drėgmės dalį palieka pakrantėje, o plokščiakalnio vidurį pasiekia palyginti sausi. Šlaituose, nukreiptuose į Atlanto vandenyną, ir pakrantės lygumose kritulių kiekis žymiai išauga ir iškrenta tolygiai per visus metus. Čia prasideda Paranos upės intakų ištakos. Vandens atsargos intensyviai naudojamos pramonėje ir žemės ūkyje.
Brazilijos plokščiakalnyje dominuoja savanos ir tropiniai retmiškiai. Ant nuolat drėgnose Atlanto pakrantėse formuojasi raudonos lateritinės dirvos. Labiausiai paplitę du savanų tipai: kampos-limpos ir kampos-serados. Kampoms-limpoms būdinga tai, kad visiškai nėra medžių ir krūmų. Vietoves dengia tik žolės, todėl jos kiek primena vidutinių platumų klimato juostos stepes. Kampose-seradose kartu su žolėmis auga krūmai ir medžiai. Medžiai paprastai ne aukštesni nei 2-3 m ir turi skėčio formos vainiką.
Išilgai rytinio plokščiakalnio pakraščio šlaituose ir pakrantės lygumoje auga drėgni atogrąžų miškai. Nuo pat vandenyno pakrantės jie auga kaip mangroviniai miškai, kurie palaipsniui pavirsta tipiškais Amazonės miškais. Kalnų šlaituose, nukreiptuose į vandenyno pusę, gerai matyti miško tipo ir aukščio pokyčiai. Miškai tampa retesni, o žolė tankesnė dėl žemesnės temperatūros, dažniau pasitaiko lapus metančių medžių.
Gyvūnija ir ekosistemų turtai
Brazilijos plokščiakalnyje gyvena įvairūs gyvūnai. Savanose gyvena skruzdėdos, stručiai, šarvuočiai, jaguarai ir pumos. Visur daug paukščių, ypatingai papūgų ir kolibrių. Labai paplitusios gyvatės ir kiti ropliai. Miškuose ir savanose gausu skruzdėlių.
Palankaus pusiaujo klimato dėka Amazonijos baseino miškuose klesti didžiausia gyvūnijos ir augalijos įvairovė, lyginant su likusiais mūsų planetos kampeliais. Pantanalio pelkių ir šlapynių ekosistema yra viena didžiausių pasaulyje. Amazonijos baseine auga vienos didžiausių gėlių - gigantiškosios viktorijos, viena aukščiausių Pietų Amerikos žemyne medžių rūšių - tikrieji kapokmedžiai.
10 unikalių gyvūnų, rastų Brazilijoje 🇧🇷
Žmogaus veikla ir didmiesčiai Pietryčiuose
Brazilijos plokščiakalnis, turintis unikalų gamtinių išteklių kompleksą, apgyvendintas ir įsisavintas labai netolygiai, todėl ir jo kraštovaizdžio pokyčiai dėl žmonių veiklos labai skirtingi. Labiausiai žalia yra su Atlanto vandenynu besiribojanti juosta, kurioje įsikūrę didžiausi miestai ir pramonė. Paranos baseine yra didžiausi dirbamos žemės plotai, kuriuose auginama kava, tabakas, bananai, vynuogės. Šlaituose, nukreiptuose į Atlanto vandenyną, ir pakrantės lygumose kritulių kiekis žymiai išauga ir iškrenta tolygiai per visus metus. Vandens atsargos intensyviai naudojamos pramonėje ir žemės ūkyje.
Rio de Žaneiras garsėja savo plačiais smėlio paplūdimiais, aukštų kalnų ir dangoraižių panorama, po miestą išsibarsčiomis favelomis, triukšmingais karnavalais ir miesto simboliu tapusia Kristaus Atpirkėjo statula.
San Paulas - pats didžiausias ne tik Brazilijos, bet ir visos Pietų Amerikos miestas. Nors iš pat pradžių miestas sudaro niūraus, pilko, dangoraižiuose ir smoge skęstančio miesto įspūdį, San Paulas pilnas teatrų, meno galerijų, aukštos klasės restoranų ir gali pasigirti naktiniu gyvenimu.
Brazilijos miestas - naujoji sostinė, pakeitusi Rio de Žaneirą 1960-aisiais ir pastatyta vos per 3 metus. Visas miestas išlieka įspūdingu nacionalinės iniciatyvos paminklu. Brazilijos miestas yra labai gerai suplanuotas, suskirstytas į teminius kvartalus, vyrauja futuristinė architektūra.
Dėl stiprių praeities kolonijinių ryšių, brazilų kultūros branduolys yra kilęs iš portugalų kultūros. Portugalai į šią šalį atnešė portugalų kalbą, katalikų religiją ir savo architektūros stilių. Tiesa, Brazilijos kalbos, virtuvė, muzika ir religija buvo smarkiai paveikti indėnų bei afrikiečių įtakos. Įtakos turėjo ir didžiuliais kiekiais į Braziliją atvažiavę italų, vokiečių bei kitų Europos šalių imigrantai. Ji labiau jaučiama šalies pietuose ir pietryčiuose. Brazilų karnavalai pasižymi įspūdingais gatvės paradais ir energinga muzika. Karnavalai turi daug regioninių charakteristikų ir patys įspūdingiausi vyksta Rio de Žaneire, Salvadore, Resifė bei Olindoje.
Brazilijos virtuvė: skonių įvairovė
Brazilijos virtuvė yra europietiškų, indėnų ir afrikietiškų tradicijų rinkinys. Virtuvė šiek tiek varijuoja priklausomai nuo regiono. Vieni iš dažniausiai sutinkamų ingredientų: anakardžiai, kasava, guarana, acai uogos, tonka pupelės, tucupi padažas. Vyrauja žuvis ir jūros gėrybės, labai mėgstamas alyvuogių aliejus, kokosas. Mėgiamiausi patiekalai - ryžiai su pupelėmis, žuvienė, įdarytos alyvuogės, pyragėliai su jūros gėrybėmis arba vištiena, sumuštinukai, viščiukų kojelės, coxinha (vištienos kroketas), vėžlių troškinys ir t.t. Duona neatsiejama valgio dalis, populiariausia panaši į prancūzišką batoną (pão francês). Braziliški saldumynai: avokado kremas, pieno pudingas, moliūginiai ir kokosiniai saldainiai, aitriųjų paprikų šokoladas, bananų pyragas. Brazilai labai mėgsta alkoholinius kokteilius, kurie yra maišomi su egzotiškų vaisių sultimis.
Pietų Brazilijos pakrantė: kontrastai ir „Europos slėnis“
Jei ieškote kitokios Brazilijos, verta atkreipti dėmesį į šalies pietų pakrantę. Ten smėlis, vandenynas ir karštis yra, tačiau skurdo, lūšnynų ir nusikaltimų - daug mažiau. Ši Pietų Brazilijos dalis pasižymi ypač ryškia Europos imigrantų įtaka.
Nepriklausomybę gavusi Brazilija XIX a. ėmė šias žemes įsisavinti. Tam pakvietė imigrantus iš Europos, dalindama jiems „niekieno žemes“. Atsiliepė šimtai tūkstančių vokiečių, italų, austrų, lenkų, ukrainiečių. Jie įsteigė savo miestus. Iš Europos kultūros liko ne vien odos spalva. Net ir po šimto metų daugybės imigrantų palikuonys saugo savo kultūrą, kalba savo kalbomis. Labiausiai tapatybę išlaikęs regionas vadinamas Europos slėniu (Vale Europeu).
Šiame regione - Santa Katarinos saloje - rasite „europinių“ žvejų kaimelių, tarsi „teleportuotų“ iš Kanarų ar Azorų. O salos vidury tyvuliuoja milžiniškas Konseisao ežeras. Kai žvelgi į jį nuo aplinkinių kalvų atrodo, kad tai turėtų būti jūros įlanka.
Visgi pietų Brazilijos turizmo sostine vadinama ne Santa Katarinos sala, o tikra jos priešingybė - Balneário Camboriú miestas, pravardžiuojamas „Brazilijos Dubajumi“ ar „Brazilijos Manhetenu“. Mieste (2021 m. duomenimis) stovi keturi aukščiausi Brazilijos pastatai ir 4 iš 10 aukščiausių visos Pietų Amerikos pastatų. Tai - ~8 km ilgio paplūdimys-įlanka, įrėmintas dangoraižiais ir molais. Jis primena Rio de Žaneirą, tik pastatai daaaug aukštesni. Rytiniame gale yra išlikęs Atlanto miško fragmentas, pasiekiamas lynų keltuvu, tačiau gamta čia yra „pakinkyta“ turizmui, gausu įvairių atrakcionų.
Europos slėnio sostinė - Kauno dydžio Blumenau miestas, kurio alaus Oktoberfestas vadinamas ir „Antru pagal dydį po Miuncheno Oktoberfestu“ ir „Antra po Rio karnavalo Brazilijos švente“. Dar vokiškesnis Pomerodės miestelis, įkurtas 1861 m., kur, sakoma, vokiškai tebekalba 70% žmonių. Itališkas Novo Trentas bent jau turi vyninių ir Italijos vėliavų spalvomis padažytus apšvietimo stulpus. Iš lietuvių, dalyvavusių kolonizacijoje, neliko visai nieko.
70 km į rytus nuo Kuritibos, nusileidus nuo kalvų, rasite seną Morretes miestuką, garsėjantį restoranais ir į jį vedančiu turistiniu kalnų geležinkeliu. Dar už 10 km - sena Antoninos aikštė, bažnytėlė, namai, pakrantė. O 100 km nuo Kuritibos - Ilha Do Mel sala, tiesiog pertekusi atmosfera, vienas autentiškiausių Pietų Brazilijos kurortų. Ten galima plaukti tik laivu, nėra jokių automobilių, poilsiaujama miškuose paskendusiame Nova Brasilia kaime arba kiek didesniame Enkantadas, vaikštoma tik paplūdimiais ar smėlėtais takais. Iki švyturio su nuostabiu vaizdu, pakrantės olų, XVIII a. portugalų tvirtovės, pro visokius gyvūnus (sutikau gyvatę, daug šikšnosparnių).
Miestų ir kurortų palyginimas Pietryčių ir Pietų Brazilijoje
Brazilijos pakrantės miestai pasižymi išskirtiniais bruožais, atspindinčiais regiono istoriją, kultūrą ir gamtą. Žemiau pateikiama kai kurių Pietryčių ir Pietų Brazilijos miestų bei kurortų apžvalga.
| Miestas / Kurortas | Regionas | Pagrindinės savybės |
|---|---|---|
| Rio de Žaneiras | Pietryčiai | Plačūs smėlio paplūdimiai (Kopakabana, Ipanema), kalnai, dangoraižiai, favelos, karnavalai, Kristaus Atpirkėjo statula. |
| San Paulas | Pietryčiai | Didžiausias Pietų Amerikos miestas, modernus megapopolis, teatrai, galerijos, aukštos klasės restoranai, aktyvus naktinis gyvenimas. |
| Brasília | Centrinis vakarų | Naujoji sostinė, futuristinė architektūra, gerai suplanuotas miestas, teminiai kvartalai. |
| Balneário Camboriú | Pietūs | „Brazilijos Dubajus“, aukšti dangoraižiai, 8 km ilgio paplūdimys-įlanka, „pakinkyta“ gamta, atrakcionai. |
| Blumenau | Pietūs | „Europos slėnio“ sostinė, stipri vokiečių įtaka, alaus Oktoberfestas. |
| Ilha Do Mel | Pietūs | Autentiškas kurortas, jokių automobilių, poilsis miškuose, paplūdimiai, istoriniai objektai. |
Keliaujantiems po Braziliją: praktiniai patarimai
Lietuvos Respublikos piliečiams trumpalaikiam buvimui vizos nereikia. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, maliarijos, geltonosios karštligės, hepatito A ir B, revakcinuotis nuo difterijos ir stabligės.
Atskiri Brazilijos regionai, daugiausiai - Šiaurė ir Šiaurės Rytai, pasižymi aukštu nusikalstamumo lygiu. Brazilijoje dažnai vyksta protestai ir demonstracijos, kurių metu pasitaiko smurto proveržių. Rekomenduojama vengti masinių susibūrimų vietų, visuomet išlaikyti budrumą, incidento ar užpuolimo atveju - nesipriešinti. Rekomenduojama nesinešioti su savimi didelių pinigų sumų, vertingų daiktų, brangių papuošalų, nesilankyti lūšnynuose. Vairuojant patartina užsirakinti automobilį ir uždaryti langus.
Toliau skraidyti patogiausia lėktuvu, nors ir skrydžiai šalyje nėra labai pigūs. Autobusai (dieniniai ir naktiniai miegamieji) važinėja po visą šalį, išskyrus Amazoniją.
tags: #brazilija #pietryciu #pietu #amerikos #pakranteje