Pietų Freda, įsikūrusi Kauno miesto dalyje, Aleksoto seniūnijoje, yra vietovė, pasižyminti turtinga ir įvairialype istorija. Kadaise buvusi neatsiejama Kauno tvirtovės dalis, šiandien ji žinoma dėl savo gamtos grožio, istorinio paveldo ir mokslo centrų. Visa Fredos teritorija įeina į Kauno tvirtovės centrinio įtvirtinimo zoną, o išlikę komendantūros pastatai ir fortifikacijos primena apie strateginę šios vietovės svarbą. Nors šiuolaikinė Freda skirstoma į dvi dalis - Aukštąją (esančią ant šlaito) ir Žemąją (Nemuno pakrantėje), būtent Aukštoji Freda slepia daugiausiai istorinių paslapčių, susijusių su dvaro ir tvirtovės praeitimi.
Fredos Pavadinimo Kilmė ir Pirmieji Šaltiniai
Istorikų nuomone, Fredos pavadinimas yra kilęs iš vokiško žodžio, reiškiančio laisvą miesto žemę. Tačiau egzistuoja ir kita versija. LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas 1673 metais pakviestam italų architektui Džovaniui Batistai Fredianiui suteikė bajoro titulą ir padovanojo žemės valdas Šidiškių kaime. Pagal šį žemės savininką vėliau vietovė imta vadinti Freda. Dar kitas šaltinis teigia, kad vietovė savo vardą gavo nuo XVII amžiuje čia įsikūrusio bajoro Liudviko Fredo.
1500 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis vietovę, vadinamą Freda, padovanojo LDK iždo raštininkui Henrikui Šliagirui, kuris čia įkūrė nedidelį dvarelį. 1508 metais, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais, Aukštoji Freda priklausė didikų Pacų giminei.
Aukštosios Fredos Dvaro Sodyba: Nuo Rezidencijos iki Mokslo Centro
XIX amžiaus pradžioje žemaičių bajoras Jozefas Godlevskis nusipirkęs Fredos žemes, čia pasistatydino užmiesčio rezidenciją ir įkūrė išpuoselėtą parką. Pagrindinis centrinio dvaro rūmų pastato fasadas buvo atgręžtas į pietus, o portiko antrame aukšte įrengtas poilsiui skirtas balkonėlis. Jame, kaip pasakojama, grodavo bajoro išlaikomas orkestras, o šeimininkas ir svečiai iš balkono galėjo grožėtis prieš akis plytinčiu parku su tvenkiniais ir įvairia augmenija.
Priešais rūmus tyvuliuoja G ir J raidžių formų vandens telkiniai, kurie yra įdomus ir bene vienintelis toks atvejis Lietuvoje, kai taip įamžinami fundatoriaus inicialai. Iki šių dienų išlikęs tiltelis metalo turėklais per J raidės tvenkinį, kuriame panaudoti lelijos žiedo motyvai. Tokio pat rašto metalinė tvorelė prilaiko stogelį, kabantį virš rūmų pagrindinio fasado durų.
Iki XIX amžiaus vidurio dvaro valda priklausė Gauronskių giminei. Tai buvo ne tik privati rezidencija, bet ir išpuoselėta žemės ūkio valda su oranžerijomis, sodais, dekoratyviniais tvenkiniais ir augalais, atvežtais iš viso pasaulio. Išlikęs ir XIX amžiaus viduryje pastatytas dvaro paviljonas, kuriame sovietmečiu veikė botanikos muziejus.
Deja, XIX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje Fredos dvaro dalis buvo nusavinta Kauno tvirtovės reikmėms. 1882 metais čia pradėta fortų statyba, o Pirmojo pasaulinio karo metu dalis pastatų buvo apgadinta arba visai sunaikinta.
Po karo, 1920 metais, buvusiuose dvaro rūmuose buvo įkurta Sodininkystės ir daržininkystės mokykla. O jau 1923 metų vasario 15 dieną pietinėje ir vakarinėje dvaro teritorijos dalyje Lietuvos prezidento A. Stulginskio įsaku buvo įsteigtas Lietuvos universiteto (nuo 1930 metų - Vytauto Didžiojo universiteto) Botanikos sodas. Jį įkūrė Konstantinas Regelis, šveicarų kilmės mokslininkas, kuris siekė sukaupti augalų pavyzdinę kolekciją ir atlikti įvairius augalų tyrinėjimus bandomuosiuose sklypuose.
2014 metais, restauravus vieną iš dvaro oficinų, joje įsikūrė Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto laboratorijos ir auditorijos. Į antrąją dvaro oficiną 2018 metais buvo perkelta Botanikos sodo administracija ir darbuotojai. Manoma, kad J. Godlevskio laikais šiame name gyveno kai kurie orkestro muzikantai, o vėliau - pirmasis Botanikos sodo direktorius K. Regelis ir antrasis direktorius K. Grybauskas.
Dvaro Rūmų Restauracija ir Išsaugojimas
1992 metais Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmai buvo įtraukti į Kultūros vertybių registrą, o 2005 metais jie tapo valstybės saugoma kultūros vertybe. Atlikti išsamūs tyrimai atskleidė du pagrindinius pastato raidos etapus, abu vykusius XIX amžiuje. Pirmuoju etapu buvo suformuotas pagrindinis pastato tūris su centriniu rizalitu, o antruoju etapu rytiniame ir vakariniame galuose pristatyti du siauresni priestatai (rizalitai), baigta formuoti visa dabartinė fasadų kompozicija ir puošyba.
Siekiant išsaugoti šį unikalų paveldą, vykdomi plataus masto restauravimo darbai. 2013 metais buvo atlikti rūmų stogo restauravimo ir remonto darbai, pakeista stogo danga. 2015 metais pastogėje įrengtas medinis paklotas, apšiltinta perdanga, įrengtos lubos. Parengtasis tvarkybos darbų projektas numato fasadų ir cokolio tinko restauravimą, fasadų dažymą, pažeistų langų rėmų, durų, metalo gaminių restauravimą, laiptų, terasų, balkono tvarkybą. Pagal turimą ikonografinę medžiagą bus atkuriamos neišlikusios šiaurės ir pietų pusių baliustrados.
Kauno Tvirtovė ir Fredos Strateginė Reikšmė
Freda buvo neatsiejama Kauno tvirtovės, kuri statyta siekiant apsaugoti Rusijos imperijos vakarines sienas, dalis. XIX amžiaus pabaigoje čia įsikūrė carinės Rusijos kariuomenė, imti tiesti keliai ir geležinkelio linijos, statomi Kauno tvirtovės statiniai, komendantūra. Išlikęs ir to meto komendantūros pastatas. Taip pat buvo įrengtos Fredos kapinaitės ir pastatyta Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė.
Istorinės Kauno Gijos, Susijusios su Freda
Pietų Fredos istorija glaudžiai persipynusi su bendra Kauno miesto istorija ir svarbiais įvykiais. XVIII amžiaus pabaigoje, po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Užnemunė, įskaitant ir Kauno apylinkes, atiteko Prūsijai (1795-1807 m.). Kaunas tapo svarbiu pasienio miestu, o per Nemuną buvo nutiestas tiltas, jungiantis Senamiestį su Aleksotu, kuris tuo metu priklausė Rusijai.
1812 metais Kaunas tapo svarbiu punktu Napoleono žygyje į Rusiją. Birželio 24 dieną per Nemuną buvo nutiesti keturi tiltai, per kuriuos persikėlė Napoleono kariuomenė. Imperatorius Napoleonas I stebėjo persikeliančią kariuomenę nuo kalvos, esančios greta Jiesios upelio, kuri dabar vadinama Napoleono kalnu. Deja, po sėkmingo žygio į Rusiją, Napoleono kariuomenė patyrė katastrofą, o Kaunas vėl tapo svarbiu traukimosi punktu. Gruodžio 7 dieną Napoleonas grįžo į Paryžių per Kauną.
XIX amžiuje Kaunas sparčiai augo ir vystėsi, tapdamas Kauno gubernijos centru 1843 metais. Rotušės aikštėje atidengtas paminklas Rusijos pergalei prieš Napoleoną 1812 metais. Mieste buvo pastatyti Gubernatūros rūmai, kuriuose 1919-1940 metais buvo įsikūrusi LR prezidentūra, o 1940 metais - LTSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumas.
Tuo pačiu laikotarpiu, 1853-1855 metais, Kaune pastatytas pagrindinis ligoninės korpusas. 1919 metais ligoninės pastatuose įsikūrė Lietuvos kariuomenės karo ligoninė, kuriai 1926 metais suteiktas dr. Jono Basanavičiaus vardas.
Fredos Kultūrinis ir Mokslo Paveldas
Aukštoji Freda yra namai ne tik istorinėms tvirtovės liekanoms ir dvarui, bet ir daugybei žymių asmenybių bei kultūros ir mokslo institucijų.
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas
VDU Botanikos sodas, kurio istorija siekia 1923 metus, yra vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvoje. Tai ypatingas peizažinio stiliaus parkas, įkurtas XIX amžiaus antroje pusėje. Jame esantys tvenkiniai sudarė apverstų didžiųjų raidžių G ir J kompoziciją, simbolizuojančią dvaro įkūrėjo J. Godlevskio inicialus. Nors šiuo metu G ir J formų įžiūrėti beveik neįmanoma dėl per šimtmetį pasikeitusios tvenkinių formos, tai liudija apie unikalią dvaro savininkų viziją.
Botanikos sodo pasididžiavimas - oranžerija. Ją projektavo architektai, pakviesti iš Vokietijos, Dresdeno, todėl ji yra panašaus stiliaus, kaip ir Dresdeno paveikslų galerija. Čia galima rasti didžiausią Lietuvoje rožyną ir didžiausią oranžeriją, kviečiančią romantiškai pasivaikščioti ir pažinti įdomųjį gamtos pasaulį.
Netoli botanikos sodo apsigyveno ir nemažai atkurtojo VDU dėstytojų. Čia gyveno Žanas Emanuelis Žiliberas, žymus XVIII a. prancūzų gamtininkas, Vilniaus universiteto profesorius, pirmas ėmęs moksliškai tyrinėti Lietuvos augalus, išleidęs 5 tomų apimties veikalą prancūzų kalba „Lietuvos Flora“.
Žymios Asmenybės ir Institucijos Fredoje
- Stasio Šimkaus sodyba: Bitininkų g. 45 stovi kompozitoriaus Stasio Šimkaus sodyba, vietinių gyventojų vadinama „Šimkyne“. Stasys Šimkus - kompozitorius, chorų organizatorius ir dirigentas, muzikos publicistas, folkloristas, pedagogas bei muzikos visuomenininkas. Jo kurta daina „Lietuviais esame mes gimę“ tapo Mažosios Lietuvos himnu. Šiuo metu sodyba priklauso Kauno jėzuitų gimnazijai.
- Šventos Elzbietos seserų kongregacijos vienuolynas: J. Pabrėžos g. 1 esantis vienuolynas yra atviras lankytojams iš anksto susitarus. Jį projektavo talentingas prieškario Lietuvos latvių kilmės architektas Karolis Reisonas, o fundatorė buvo Maironio sesuo Marcelė. Gatvė pavadinta Jurgio Pabrėžos vardu, kuris buvo Pranciškonų ordino vienuolis, botanikas, gydytojas ir mokytojas.
- Kazio Grybausko gatvė: Ši gatvė pavadinta farmacininko, botaniko, pedagogo, buvusio Kauno botanikos sodo direktoriaus vardu. Joje gyveno ne vienas žymus prieškario Lietuvos žmogus: akademikas Steponas Kolupaila (hidrologijos mokslų pradininkas Lietuvoje) K. Grybausko g. 28, profesoriaus Melchioro Račkausko namas (literatūros tyrinėtojas, vertėjas) K. Grybausko g. 3. Pastarajame taip pat gyveno ir jo žentai rašytojai Petras Cvirka bei Antanas Venclova.
- Gamtos gatvė: Gamtos gatvėje Nr. 7 gyveno Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras Steponas Kairys. Šiame prieškariniame namų kvartale taip pat gyveno pirmoji lietuvė akių gydytoja, mokslų daktarė Veronika Janulaitytė Alseikienė su sūnumi Vytautu bei žymiąja dukra Marija, vėliau tapusia Gimbutiene.
- Svajonių alėja: Čia randame įdomios architektūros mūrinį pastatą, kuriame prieškario metais buvo įrengtas lakūnų viešbutis.