Danielių mėsos nauda yra aktuali tema, ypač atsižvelgiant į augantį susidomėjimą sveika ir natūralia mityba. Danielius yra vienas iš elegantiškiausių ir estetiškiausių kanopinių, o jo mėsa vertinama kaip išskirtinės kokybės, natūrali ir itin maistinga produkcija, kuri pagrįstai laikoma dietine. Vakarų šalyse, lyginant su kitų kanopinių gyvūnų mėsa, ji parduodama pačia aukščiausia kaina.
Danielių auginimo ypatumai
Po nepriklausomybės atkūrimo danielių populiacijos gausinimu ėmėsi ne tik miškininkai, bet ir kai kurie ūkininkai. Šiandien Lietuvoje danieliai daugiausiai veisiami dėl grožio ir medžioklės, tačiau danielių auginimas gali tapti sėkmingu verslu, ypač ūkininkams, kurių žemės nėra itin derlingos ir tinkamos kitoms ūkinėms veikloms vystyti.
Prieš pradedant danielių auginimą, būtina susipažinti su laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis. Yra trys pagrindiniai danielių auginimo būdai:
- Intensyvus ūkininkavimas: vienam danieliui skiriama ne mažiau kaip 30 m² ploto. Danieliai papildomai šeriami ištisus metus ir jiems reikalinga pastovi veterinarijos priežiūra.
- Pusiau intensyvus ūkininkavimas: reikalauja mažiau darbo sąnaudų ir išlaidų, tačiau reikalingas didesnis žemės ir miško plotas. Danielių tankumas 1 ha yra ne daugiau kaip 20 vnt.
- Ekstensyvus ūkininkavimas: reikalingas didelis žemės plotas aptvarui įrengti: vienam aptvarui - ne mažiau kaip 100 ha žemės ploto, gyvūnų tankumas 1 ha - 5 danieliai.
Maistinė vertė ir nauda sveikatai
Danielių mėsa pasižymi aukšta maistine verte, turtinga baltymais, vitaminais ir mineralais. Žvėrienoje mažiau cholesterolio, gausu vitaminų ir žymiai daugiau baltymų nei naminių gyvulių mėsoje. Joje daug geležies, tai ypač naudinga nėščiosioms ir vaikams, taip pat joje gausu B grupės vitaminų, ypač svarbaus vitamino B12.
Dėl savo sudėties tokia žvėriena dažnai rekomenduojama žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Mažas sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekis padeda mažinti aterosklerozės riziką, o aukšta baltymų koncentracija padeda stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Žvėrienos paruošimo gudrybės
Kad mėsa nebūtų kieta, ją geriausiai suminkštinti marinuojant. Marinatui naudojamas acto tirpalas, raugintų kopūstų sultys, agurkų marinatas arba sausas vynas. Druskos dėti į marinatą nepatartina, tačiau prieskoniai yra būtini. Žvėrienai pagardinti tinka kadagio uogos, lauro lapai, gvazdikėliai, čiobreliai, rozmarinas, kvapieji pipirai, česnakai, garstyčių grūdeliai.
Svarbiausia taisyklė - paprastumas: žvėriena pati savaime yra ypatingo skonio, todėl jos gardinti itin stipriais padažais ar prieskoniais neverta. Žvėrieną geriausia troškinti, rūkyti ar kepti orkaitėje. Vasarą puikiai tinka kepti kepsninėje.
Recepto pavyzdys: Kepta šerniena (arba danieliena) su daržovėmis
- Įkaitinama keptuvė, išlydomas sviestas ir leidžiama jam paskrusti.
- Iš mėsos pašalinamos gyslos, mėsa supjaustoma gabalėliais ir kepama keptuvėje be dangčio ant atviros ugnies.
- Kai visas skystis išgaruos ir mėsa pradės čirkšti, suberiami supjaustyti svogūnai, česnakai ir morkos.
- Suberiami prieskoniai, keptuvė uždengiama ir troškinama 30-40 minučių, vis įpildami šiek tiek vandens.
