Šiuolaikinėje darbo rinkoje vis dažniau keliami klausimai apie lankstų darbo laiką, papildomas veiklas ir darbo organizavimo specifiką, ypač kai kalbama apie nuotolinį darbą ar grafikus nuo ryto iki pietų. Nors užsienyje paplitusi praktika dirbti kelis darbus vienu metu („overemployment“), Lietuvoje situacija yra kitokia dėl griežtesnio teisinio reglamentavimo.
Darbas keliais etatais ir papildoma veikla
Užsienio spaudoje rašoma, kad tokia tendencija, kai profesionalai dirba dviem pilnais etatais skirtingiems darbdaviams, nėra naujiena, ypač IT sektoriuje, tačiau didesniam kiekiui darbuotojų persikėlus dirbti ne iš biurų, dar labiau išryškėjo. Visgi Lietuvoje personalo sprendimų bendrovės „Man Power Lit“ direktorė Božena Petikonis-Šabanienė teigė, nepastebėjusi, kad tendencija dirbti dviejuose pilnu etatu darbe įgautų populiarumą. „Labai ryškiai tokios tendencijos nepastebime, tai gali būti susiję ir su įstatymais, nes Lietuvoje pakankamai griežtai reguliuojamas darbo laikas“, - komentavo ji.
Pastebima, kad nuotoliniu būdu dirbantys žmonės dažniau atranda papildomų veiklų: kuria mažus verslus ar vykdo individualią veiklą. „Todėl, sakyčiau, kad labiau ryškėja tendencija skirti papildomą laiką papildomoms veikloms, o ne dirbti per du darbus pilnu etatu“, - tęsė pašnekovė. Žmogiškųjų išteklių paslaugų įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas priduria, jog daugėja norinčių užsidirbti papildomai, ypač kūrybinėse profesijose, kur yra daugiau lankstumo.
Working Side by Side to address labour shortages in Lithuania
Teisinis aspektas ir darbo laikas
Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas, darbo teisės ekspertas Artūras Tukleris teigė, kad pagal Lietuvoje galiojančią tvarką darbuotojas turi teisę dirbti daugiau nei vieną darbą. Tačiau svarbu laikytis maksimalaus darbo laiko reikalavimų: „Darbo kodekse numatyti maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio reikalavimai yra taikomi vienai darbo sutarčiai ar darbovietėje, bent taip mano Valstybinė darbo inspekcija“. Visgi, teisininkas pabrėžė, kad maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio reikalavimai yra nustatyti darbuotojo saugai ir sveikatai, todėl pirmiausia atsakomybė laikytis normų krenta pačiam darbuotojui.
Kalbant apie įmonių praktiką, kai darbo grafikas yra nustatytas, pavyzdžiui, nuo ryto iki pietų, darbdaviui svarbu užtikrinti darbo drausmę. „Jei darbuotojas darbo metu dirbs kitam darbdaviui, tai bus darbo pareigų pažeidimas“, - aiškino A. Tukleris.
Pertraukos ir teisė į poilsį
Darbuotojai dažnai diskutuoja dėl pertraukų svarbos. Advokatė Evelina Kiznė priminė, kad, jeigu visą dieną dirbama kompiuteriu, darbuotojas turi teisę į reguliarias 5-10 minučių trukmės pertraukėles kas valandą. „Svarbu pabrėžti, kad šios pertraukėlės įskaičiuojamos į darbo laiką ir už jas mokamas įprastinis atlyginimas“, - komentavo advokatė. Šios pertraukos būtinos siekiant mažinti nuovargį ir įtampą, o darbdaviai privalo užtikrinti tokią galimybę.
| Situacija | Teisė / Rekomendacija |
|---|---|
| Darbas prie kompiuterio | 5-10 min. pertraukėlė kas valandą (įskaičiuojama į laiką) |
| Darbas > 8 val. | 15 min. pertraukėlės kas valandą (po 8-os val.) |
| Pietų pertrauka | Privaloma, paprastai neįskaitoma į darbo laiką |
Darbo pasiūlymai: valytojų ir kiemsargių sektorius
Analizuojant specifines pozicijas, pavyzdžiui, Vilniuje ieškomus valytojus ar kiemsargius, dažnai matomi skelbimai darbui nuo ryto iki pietų. Šiame sektoriuje atlyginimai svyruoja priklausomai nuo įmonės ir užimamo etato. Darbo pobūdis apima patalpų valymą, šiukšlių išnešimą ar teritorijos tvarkymą. Dėl darbo laiko organizavimo ypatumų, įmonėse taip pat gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, ypač jei darbas vyksta slenkančiu grafiku.