Kiaušiniai - tai gamtos stebuklas, užtikrinantis paukščių rūšių išlikimą. Laukiniai paukščiai deda įvairių spalvų, formų ir dydžių kiaušinius, stebindami savo įvairove. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kurie paukščiai išsiskiria didžiausiu kiaušinių skaičiumi, kokios yra kiaušinių savybės ir kokie įdomūs faktai apie juos žinomi.
Perėjimo Vietos ir Kiaušinių Maskuotė
Lietuvoje paukščiai peri visur: lizduose ant žemės ir po žeme, ant vandens ir sausumoje, medžiuose, krūmuose, net pastatuose. Dauguma laukinių sparnuočių sudeda labai skirtingais raštais išmargintus kiaušinius, nes gamtoje viskas surėdyta pagal svarbiausią - išlikimo dėsnį.
Kiaušinio spalvą lemia lukšto sudėtis: kalcio karbonatas suteikia baltą spalvą, o biliverdino ir protoporfirino junginiai - kitas spalvas. Paukščių, perinančių drėvėse, kiaušiniai dažnai būna blankesni, o atvirose vietose - margesni, kad juos sunkiau pastebėtų plėšrūnai. Žymės ant kiaušinių gali būti įvairių spalvų ir formų - dėmės, taškeliai, žiedai.
Perinčių atvirose erdvėse kiaušiniai išdabinti gamtos raštais, natūralios, pastelinės spalvos: pilkšvos, rusvos, kad primintų sausą žolę, medžių šakas, žemę ar akmenėlius. Ypač margi, dėmėti (kad būtų nepastebimi) ant žemės perinčių vištinių paukščių kiaušiniai. Pavyzdžiui, jeigu paukštis peri ant žemės tarp žolių, jo kiaušiniai gali būti susiliejantys su sausais lapais, kaip lakštingalos. Rudagalviai kirai peri salose, vandens telkiniuose tarp žolių, o jų kiaušiniai margi, susilieja su pernykšte žole.
O inkiluose, urveliuose ar aukštai lizduose perintys paukščiai jaučiasi saugiai ir daugiausia deda baltus kiaušinius. Medžių uoksuose, inkiluose ir urveliuose baltus ir ovalius kiaušinius deda pelėdos, geniai, tulžiai. Pasak ornitologo Sauliaus Rumbučio, tulžiai rausia urvelius - tai jų kiaušiniai būna baltos spalvos, geniai kala uoksus ir deda baltos spalvos kiaušinius. Naminė pelėda, jai nereikia maskuoti kiaušinio, nes erdvė uždara - tai baltos spalvos. Jūrinis erelis peri atvirame lizde, bet jis daug priešų neturi, jis pats grobuonis ir jo kiaušiniai balti.
Nors gamtoje daug paukščių puikuojasi akį rėžiančių spalvų plunksnomis, jie nededa kiaušinių ryškiu lukštu. Vos kelių sparnuočių dėtys yra kiek neįprastos ryškesnės spalvos, pavyzdžiui, stručio giminaičių - emu, varnų ar ibių. Rudasis ibis, retas paukštis, Lietuvoje sutinkamas tik migracijos metu, neperi. Jų kiaušiniai yra melsvos spalvos. Dažnai tokių ryškių spalvų kiaušiniai turi savybę, kad jų skonis nemalonus plėšrūnams ir ta spalva įspėja.
Kiaušinių Dėjimo Rekordai: Kas Deda Daugiausiai?
Skirtingos rūšys deda skirtingą skaičių kiaušinių. Giminės išlikimu labiausiai priversti rūpintis mažesnieji sparnuočiai, ypač kurie peri ant žemės. Kuo mažesni paukščiukai, tuo didesnė žūčių tikimybė jauniklių ir tuo didesnis noras išlikti ir tuo didesnis skaitlingumas yra.
Štai keletas pavyzdžių, kiek kiaušinių deda skirtingų rūšių paukščiai:
- Grifai, gyvatėdžiai, alkos, narūnėliai deda po vieną kiaušinį.
- Gervės, karveliai, lėliai - po du kiaušinius.
- Kirai, žuvėdros - po tris kiaušinius.
- Žvirbliniai paukščiai dažniausiai deda 4-6 kiaušinius.
Tačiau labai gausios žąsinių ir vištinių paukščių dėtys. Kurapkos lizde randama iki 24 kiaušinių. Ančių, dančiasniapių, kurapkų dėtyse randama nuo 15 iki 25 kiaušinių.
Kiaušinių skaičius skirtingų paukščių rūšių dėtyse
| Paukščių rūšis/grupė | Kiaušinių skaičius |
|---|---|
| Grifai, gyvatėdžiai, alkos, narūnėliai | 1 |
| Gervės, karveliai, lėliai | 2 |
| Kirai, žuvėdros | 3 |
| Žvirbliniai paukščiai | 4-6 |
| Antys, dančiasnapiai | 15-25 |
| Kurapkos | Iki 24 (arba 15-25) |
Dauguma paukščių kiaušinius deda anksti rytą, kas 24 valandas, tačiau kai kurie, pavyzdžiui, kiviai, ereliai ir grifai, deda kas 4-5 dienas.
Kiaušinių Dydžio Čempionai
Kuo didesnis paukštis, tuo jis deda santykinai mažesnius kiaušinius. Didžiausius kiaušinius iš šiuo metu planetoje perinčių paukščių deda Afrikos stručiai. Jų padėtas kiaušinis sveria 1600 g, o vienas rekordinis kiaušinis, padėtas Švedijoje 2008 m., svėrė net 5,3 kg. Mažiausius kiaušinius deda Amerikos žemyne gyvenantys kolibriai. Jų lizduose randami vos 0,6 g tesveriantys kiaušiniai. Kolibrio kiaušinis sudaro 25 proc. paukščiuko svorio, o afrikinio stručio - vos procentą.
Lietuvoje didžiausi paukščiai - gulbės nebylės - deda 355 g svorio kiaušinius, o mažiausio paukščio - nykštuko - padėtas kiaušinis sveria 1,2 g.
Rekordininkas tarp mūsų planetoje gyvenusių paukščių buvo Madagaskaro saloje perėjęs epiornis. Šis, apie 3 m aukščio ir apie 400 kg sveriantis, neskraidantis paukštis dėdavo apie 9 kg sveriančius kiaušinius. Manoma, kad šie paukščiai išnyko XVIII amžiuje. Kiaušinių dydžiai pribloškia - nuo miniatiūrinio, nesveriančio nė gramo, iki mums gerai pažįstamo kilograminio stručio kiaušinio ar epiornio milžino, kuris, deja, atpažįstamas tik iš muliažo, sukurto pagal radinius.
Kiaušinių lukšto storis priklauso nuo paukščio dydžio. Lukštas turi būti pakankamai tvirtas, kad išlaikytų perintį paukštį ir augantį jauniklį, bet ne per storas, kad jauniklis galėtų išsiristi. Storučiausius lukštus turi kazuarų kiaušiniai.
Inkubacijos Ypatumai
Paukščių kiaušinių inkubacijos laikotarpis gali būti labai įvairus ir priklauso nuo paukščio rūšies bei dydžio. Klimatas ir temperatūra taip pat turi įtakos inkubacijos trukmei. Trumpiausiai vaikus peri geniai; pavyzdžiui, didysis margasis genys kiaušinius šildo tik 10 dienų. Daugumos žvirblinių paukščių jaunikliai ritasi po 12-14 dienų, vištinių - 17-28 dienų. Plėšriųjų paukščių jaunikliai iš kiaušinio prasikala po 30-50 dienų, audrapaukštiniai peri net 40-60 dienų. Ilgiausiai, apie 80 dienų, kiaušinius šildo kai kurie albatrosai ir kiviai.
Grėsmės ir Apsauga Gamtoje
Kiaušiniai, turintys daug baltymų, riebalų ir kitų maistingųjų medžiagų, yra geidžiamas grobis plėšrūnams. Jais minta voverės, žiurkės, ropliai, katės, gyvatės, meškėnai ir kiti plėšrūnai, taip pat kiti paukščiai. Kai kurie paukščiai netgi valgo savo jauniklių kiaušinių lukštus, kad pasipildytų kalcio atsargas ir apsisaugotų nuo plėšrūnų.
Ne visi paukščiai deda kiaušinius į savo lizdus ir augina savo jauniklius. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, rudagalvės kregždės ir gegutės, deda kiaušinius į kitų paukščių lizdus, o šie juos peri ir augina jauniklius. Kitos rūšys, ypač antys, deda kiaušinius į bendrą tos pačios rūšies paukščių lizdą.
Lietuvoje jau įsibėgėja paukščių perėjimo sezonas. Gamtininkai įspėja, išvydus lizdelį su kiaušiniais, prie jo neužsibūti. Gamtoje sunku pamatyti, kaip atrodo perimi kiaušiniai, nes paukščiai slepia lizdus. Nereikėtų stengtis jų ieškoti, o netyčia aptikus paukščio lizdą reikėtų kuo greičiau pasišalinti, nes perintys sparnuočiai ypač jautrūs trikdymui. Kuo ilgiau mes žioplinėsim, tyrinėsim, fotografuosim, tuo didesnė tikimybė, kad ta dėtis atšals, ir ta vada žus.
Paukščių Kiaušinių Kolekcijos Muziejuose
Lietuvoje galima sutikti apie 400 paukščių rūšių, iš kurių apie 200 rūšių peri mūsų šalyje. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus yra sukaupęs didžiulę ir margą laukinių paukščių kiaušinių kolekciją - joje yra per 3,5 tūkst. eksponatų. Iš viso muziejus turi 989 paukščių dėtis su 3500 kiaušinių.
Muziejaus antrame aukšte esančioje paukščių salėje eksponuojama per 680 kiaušinių, kažkada sudėtų 196 sparnuočių rūšių. Nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje galima susipažinti su 680 kiaušinių, priklausančių 200 paukščių rūšių. Čia galima pamatyti ir kitų pasaulio šalių sparnuočių kiaušinius. Dominuoja Lietuvoje sutinkamų paukščių kiaušiniai, pavyzdžiui, pempės, baltojo gandro, kurapkos, bet yra ir rečiau užklystančio rudojo ibio bei į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų vapsvaėdžio, mažojo erelio rėksnio kiaušiniai.
Įtrauktas ir epiornio, seniai išnykusio paukščio kiaušinio muliažas. Šis paukštis, gyvenęs Madagaskaro saloje ir, kaip manoma, išmiręs 18 amžiuje, yra pasaulio rekordininkas pagal kiaušinio dydį - jis svėrė apie 9000 gramų. Pats paukštis, kuris, beje, neskraidė, svėrė apie 400 kilogramų ir buvo apie 3 metrų aukščio.
Geriau aplankykite zoologijos muziejuje įrengtą ekspoziciją ir susipažinkite su šiuo gamtos stebuklu.
tags: #daugiausia #kiausiniu #dedantis #laukinis #paukstis