Dešrelės - daugelio vaikystės prisiminimų dalis, ypač tiems, kurie augo sovietmečiu. Pieniškos, „sosyskos“ - tai buvo kasdienis maistas. Šiais laikais, kai parduotuvėse galima rasti įvairiausių dešrelių, vis dažniau susimąstome apie naminių dešrelių gamybą. Naminės dešrelės - tai puikus būdas kontroliuoti produktų kokybę, išvengti konservantų ir mėgautis tikru mėsos skoniu.

Naminės dešrelės: Privalumai ir gamyba
Naminės dešrelės: Kodėl verta gaminti?
Naminės dešrelės turi daug privalumų, kurie leidžia mėgautis kokybišku ir kontroliuojamu produktu:
- Kokybė ir kontrolė: Galite naudoti tik kokybišką, šviežią mėsą, žinodami, kas patenka į jūsų dešreles.
- Individualus skonis: Galite eksperimentuoti su prieskoniais ir sukurti savo unikalų dešrelių skonį.
- Be konservantų: Naminės dešrelės neturi jokių konservantų ar cheminių priedų.
- Ekonomiškumas: Gaminant dešreles namuose, galite sutaupyti pinigų, ypač jei perkate mėsą dideliais kiekiais.
- Greitas paruošimas: Naminės dešrelės yra greitai paruošiamas, skanus ir kokybiškas produktas.
Kaip pasirinkti mėsą naminėms dešrelėms?
Naminėms dešrelėms tiks įvairiausia mėsa - kiauliena, jautiena, vištiena, kalakutiena, žvėriena ir kt. Galima rinktis įvairiausias mėsos dalis, jas maišyti tarpusavyje, pridėti subproduktų. Terminis dešrelių apdorojimas neužtrunka ilgai - jos greitai išverdamos ar iškepamos, todėl pasirinkta mėsa turėtų būti jauno gyvūno ar paukščio, kokybiška, minkšta. Kietesnė, senesnių galvijų ir paukščių mėsa yra sodresnio skonio, tačiau ji kieta ir ją būtina ilgiau termiškai apdoroti.
Klasikinis naminių kiaulienos dešrelių receptas
Šis receptas yra puikus pagrindas, kurį galite pritaikyti pagal savo skonį.
Ingredientai:
- 3.5 kg kiaulienos kumpio
- 3 kg kiaulės lašinių
- 3.5 kg jautienos
- 300 g druskos
- 20 g cukraus
- 5 g česnakų
- 10 g juodųjų pipirų
- 15 g kvapiųjų pipirų
- 2 g muskato
- 3 g kalio salietros (nebūtinai, bet suteikia gražią spalvą)
- Sūdytos kiaulės plonosios žarnos

Paruošimas:
- Mėsos paruošimas: Gerai atvėsintą mėsą (nešaldytą) sumalkite aštria mėsos malimo mašinėle. Kiaulienai malti naudokite sietelį didesnėmis skylutėmis, jautienai - mažesnėmis. Lašinius supjaustykite 1-0,5 cm storio gabalėliais.
- Prieskonių paruošimas: Labai smulkiai sukapokite česnakus ir sumaišykite juos su druska.
- Faršo paruošimas: Visus ingredientus sudėkite į faršą ir lengvai permaišykite. Jei naudojate kalio salietrą, įdėkite ją dabar.
- Žarnų paruošimas: Sūdytas kiaulės plonas žarnas pamerkite vandenyje, vėliau perplaukite ir padžiaukite, kad nuvarvėtų vanduo. Tada perbraukite žarną medine balanėle, kad kuo mažiau liktų vandens.
- Dešrelių formavimas: Paruoštą mėsą kimškite į žarnas, kas 10-15 cm persukdami žarną, kad gautųsi dešrelės. Užriškite pirmos ir paskutinės dešrelės galus.
- Džiovinimas: Pakabinkite dešreles ant kartelių vėsioje patalpoje.
- Terminis apdorojimas: Dešreles galima virti ir valgyti iš karto, ar padžiovinti ilgesniam laikymui.
Greitas ir skanus kiaulienos dešrelių receptas
Šis receptas yra puikus pasirinkimas, tačiau svarbu žinoti, kaip jas tinkamai paruošti.
Ingredientai:
- 1 kg maltos kiaulienos
- 1 šaukštelis džiovintų žolelių (salierai, porai, pastarnokų šaknys, petražolių šaknys)
- 0.25 šaukštelio pipirų
- 1 šaukštelis druskos
- 0.5 arbatinio šaukštelio džiovinto baziliko
- 1.5 šaukštelio mairūno
- 2 šaukšteliai smulkinto česnako
- Plonosios kiaulės žarnos
Paruošimas:
- Žarnų paruošimas: Paruoškite plonąsias žarnas, jas išvalydami, palikdami jas per naktį mirkti vandenyje.
- Faršo paruošimas: Kruopščiai sumaišykite kiaulieną su prieskoniais.
- Dešrelių formavimas: Užpildykite plonąją žarną su mėsa naudodami aparatą. Po kiekvieno dešros pripildymo, keletą kartų apsukite žarną, kad suformuotumėte į skirtingas atskiras dešras.
- Virimas: Dešreles virkite verdančiame vandenyje maždaug 20 minučių arba kol jos išvirs.
- Patiekimas: Valgykite jas su tuo, kas jums labiausiai patinka (bulvėmis, raugintais kopūstais).
Sultingų naminių dešrelių gamybos paslaptys
Kad dešrelės būtų sultingos ir beprotiškai skanios, svarbu laikytis kelių patarimų:
- Prieš maldami mėsą ją pirmiausia labai gerai atšaldome. Geriausia, jei nedideliais kubeliais supjaustytą mėsą apie valandą palaikysite šaldymo kameroje. Taip pat į šaldiklį galima įdėti ir mėsmalę, kad ji gerai atvėstų ir bemalant nesušildytų mėsos.
- Į faršą dedame pjaustytus žalumynus, mėgstamus prieskonius (pavyzdžiui, papriką ir juoduosius pipirus) ir druskos pagal skonį. Mes mėgstame, kai dešrelės vos vos persūdytos (mums tada jos atrodo skanesnės).
- Česnaką smulkiai pjaustau peiliu ir taip pat dedu į faršą.
- Būtinai pilame šalto vandens! Tai svarbu! Kitaip jos nesigaus tokios sultingos. 1 kg mėsos reikia pilti maždaug stiklinę šalto vandens.
- Sumalame mėsą kartu su svogūnu. Į mėsą suberiame prieskonius, pilame obuolių sulčių ir labai gerai išmaišome. Suberiame džiūvėsėlius ir vėl išmaišome.
- Maltos mėsos mišinys turėtų išlikti kuo šaltesnis. Gerai viską permaišome, uždengiame dubenį plėvele ir dedame į šaldytuvą 3-4 val.
- Apvalkalą paprastai imame natūralų. Pas mane kiaulių žarnos (apie 2 metrus). Gerai perplauname, užpilame šiltu vandeniu ir paliekame 10-15 min.
- Prikimštas dešreles geriausia būtų palikti šaldytuve pabręsti parą arba bent per naktį.
- Būtinai praduriame dešreles adata keliose vietose, kad nesprogtų. Vietoj adatos galima paimti paprastą dantų krapštuką.
Naminės dešros gamyba
Dešrelių paruošimo būdai
Dešrelės su daržovėmis orkaitėje: Greitas ir skanus receptas
Šis receptas yra puikus būdas paruošti greitą ir skanų patiekalą visai šeimai.
Ingredientai:
- Apie 700 g šviežių kiaulienos dešrelių
- Apie 700 g bulvių
- 3 vidutinio dydžio morkų
- 3 vidutinio dydžio saliero stiebų
- 2 vidutinio dydžio raudonųjų svogūnų
- 2 didelių česnako skiltelių
- 2 arbatiniai šaukšteliai džiovinto čiobrelio
- 1 arbatinis šaukštelis džiovinto raudonėlio (oregano)
- Druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
- 3 šaukštai alyvuogių aliejaus
- Kelių šakelių šviežio čiobrelio papuošimui (nebūtinai)
Padažui:
- 30 g sviesto
- 2 1/2 šaukštų miltų
- 500 ml sultinio (geriau jautienos, bet tiks ir vištienos)
Paruošimas:
- Daržovių paruošimas: Bulves nuskuskite, nuplaukite ir vidutinio dydžio perpjaukite per pusę, didesnes - į keturias dalis. Morkas nuskuskite, nuplaukite ir supjaustykite įstrižais didesniais gabalėliais. Salierų stiebus nuplaukite ir taip pat supjaustykite įstrižais didesniais gabalėliais. Svogūnus nulupkite, nuplaukite ir padalinkite į 8 skilteles. Smulkiai sukapokite česnako skilteles.
- Daržovių paruošimas kepimui: Visas daržoves sudėkite į skardą, suberkite džiovintą čiobrelį, raudonėlį, pagardinkite druska, pipirais, įpilkite 2 šaukštus aliejaus ir gerai išmaišykite, kad daržovės tolygiai pasidengtų prieskoniais.
- Dešrelių paruošimas kepimui: Į skardą sudėkite dešreles ir švelniai permaišykite su daržovėmis, kad jos taip pat pasidengtų prieskoniais. Dešreles įtaisykite ant daržovių viršaus.
- Padažo paruošimas: Nedideliame prikaistuvyje ant vidutinės ugnies ištirpinkite sviestą ir perpilkite į dubenį. Į sviestą suberkite miltus ir šluotele gerai išmaišykite. Visą laiką maišydami po truputį supilkite sultinį, kad padažas būtų vientisos konsistencijos ir be miltų gumuliukų.
- Kepimas orkaitėje: Paruoštą padažą supilkite į skardos kraštą (jokiu būdu ne ant dešrelių ar daržovių!) ir šiek tiek pastumdykite į šonus, kad padažas tolygiai pasiskirstytų. Dešreles aptepkite 0,5 šaukšto aliejaus - gražiau apskrus. Skardą su dešrelėm ir daržovėm šaukite į įkaitintą orkaitę ir kepkite 25 minutes. Praėjus laikui ištraukite skardą, dešreles apverskite, aptepkite likusiu 0,5 šaukšto aliejaus ir toliau kepkite dar 25 minutes arba, kol dešrelės apskrus ir bulvės bus minkštos.
- Patiekimas: Patiekite dešreles su daržovėmis, papuoštas šviežio čiobrelio šakelėmis.

Kiti populiarūs dešrelių gaminimo būdai
Be kepimo orkaitėje, dešreles galima paruošti ir kitais būdais:
- Virimas: Dešreles sudėkite į verdantį vandenį ir virkite, kol mėsa išvirs (maždaug apie 20 min.).
- Kepimas ant grotelių: Dešrelės būna ypač skanios keptos ant grotelių lauko kepsninėje.
- Kepimas orkaitėje (kitas variantas): Dešreles šiek tiek subadykite ir vienu sluoksniu, palikdami nedidelius tarpus, dėkite į didelę riebalais išteptą skardą. Šią įstatykite į kitą, didesnę ir gilesnę, kepimo skardą. Į išorinę įpilkite verdančio vandens, maždaug 2 cm gylio. Kepkite apie 20 - 30 min.
Parduotuvinės dešrelės: Kaip išsirinkti ir suprasti sudėtį
Kaip išsirinkti kokybiškas dešreles parduotuvėje?
Į dešros pasirinkimą parduotuvėje reikėtų žiūrėti atsargiai, kad produktas būtų kokybiškas ir geros sudėties. Nesivaikykite mažų kainų. Jei ant pakuotės priekio parašyta „pagaminta pagal GOST” - tai gali būti rinkodaros triukas. Gamybos standartai taip pat turėtų būti nurodyti kitoje pusėje.
Atkreipkite dėmesį į sudėtį. Kokybiškos dešros sudėtyje neturėtų būti sudėtingų maisto priedų, karagenino, gumos, krakmolo, sojos. Jei sudedamosios dalys išvardytos kaip „gyvuliniai baltymai” nenurodant mėsos rūšies - tokios dešros geriau nepirkti. Labai ryškios spalvos dešros spalva yra raudona vėliava. Natūralios dešros turėtų būti pilkos spalvos. Jei dešros sudėtis užrašyta smulkiai ir neįskaitomai, o jos sunku perskaityti - geriau tokio produkto nevartoti.
Virtos dešros kokybę galima patikrinti namuose jodu. Jei ant dešros užlašinsite šiek tiek jodo ir dėmė taps mėlyna, dešroje yra per daug krakmolo. Prekybos centrų lentynose nesu mačiusi aukščiausios rūšies dešrelių, kurios būtų supakuotos dideliais kiekiais. Esame darę kainų tyrimą, kuris parodė, kad nebūtinai brangiausiai kainuojanti dešrelė yra pati geriausia.
Jei neturite laiko gaminti dešrelių namuose, galite įsigyti jau pagamintų. Pavyzdžiui, "The Farm" gamina dešreles tik tada, kai gauna šviežią mėsą iš lietuviškų ūkių. Jų asortimente galite rasti įvairių rūšių dešrelių, tokių kaip kalakutienos dešrelės, kurios yra minkštos, švelnaus skonio, liesos, sultingos ir labai skanios.

Dešrelių rūšys ir jų kokybės skirtumai
Pagal mėsos gaminių techninio reglamento nuostatas, mėsos gaminiai skirstomi į tris rūšis: aukščiausią, pirmą ir antrą. Šis skirstymas nurodo gamybai naudojamų žaliavų kokybę, jų mitybinę vertę. Geriausios dešros ir dešrelės bus aukščiausios rūšies, pirma rūšis jau bus su mėsos pakaitalais, jei tai antra rūšis, mėsos turėsime labai mažą procentą arba tai bus tik mechaniškai atskirta mėsa.
Jei tai aukščiausia rūšis, užrašas apie tai dažnu atveju bus parašytas pagrindinėje pakuotės pusėje prie paveikslėlio ar kur kitur produkto priekinėje dalyje, kad vartotojas atkreiptų dėmesį. O jei tai pirma ar antra rūšis, dažniausiai tai parašyta kitoje produkto pusėje, prie produkto sudedamųjų dalių (šioje vietoje tai visada bus parašyta, be jokių išimčių).
| Rūšis | Mėsos žaliava | Baltyminiai pakaitalai | Užpildai / Krakmolas | Riebalų kiekis | Drėgmės kiekis | Mėsos baltymai | Kiti apribojimai |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Aukščiausia | Tik mėsa | Ribojami (iki 0,2%) | Neleidžiami | Ne daugiau 22% | Ne daugiau 69% | Ne mažiau 8% | Neleidžiama kraujo (išsk. subproduktų), mechaniškai atskirtos mėsos |
| Pirma | Mėsa, odelės, riebalai | Ribojami (neleidžiama sojos miltų) | Ribojami | Ne daugiau 22% | Ne daugiau 69% | Ne mažiau 8% | Netaikoma sojos baltymų miltams |
| Antra | Mėsa (labai mažas proc.), mechaniškai atskirta mėsa, odelės, riebalai | Gali būti iki 2% sojos baltymų | Neribojami | Neribojamas | Gali siekti 75% | Tik 5% | Būtina nurodyti kiekį etiketėje |
Ką reiškia „Pieniškos dešrelės“?
Pieniškos dešrelės yra tokios dešrelės, kuriose yra daugiausiai 3 proc. pieno miltelių, bet realybėje užtenka įdėti bent 0,1 proc., kad dešrelės galėtų vadintis pieniškomis, tą dažniausiai gamintojai ir daro. Visgi pieniškų dešrelių turėtų vengti laktozei alergiški žmonės, nes net ir 0,1 proc. pieno miltelių gaminyje gali sukelti alergijos simptomus.
Studijų metais juokaudavome, kad pieniškos dešrelės gaminamos iš popieriaus. Žinoma, tai mitas. Dešrelės gaminamos iš mėsos, bet negalvokite, kad iš kumpio, išpjovos ar pan. Dešreles gaminti naudojamos nuopjovos, t. y., mėsos išpjaustymo metu liekančios tam tikros jos dalys. Mėsos pramonėje tokios nuopjovos vadinamos kotletine mėsa. Dešrelės gaminamos kaip tik iš tokių mėsos likučių.
Dešrelės gaminamos iš įvairios mėsos nuopjovų - kiaulienos, jautienos, kalakutienos. Svarbu skaityti etiketę ir žinoti, kad yra vadinamųjų dešrelių „miksų“, tai reiškia, kad dešrelės turinys yra „sumiksuotas“ iš skirtingų mėsos rūšių, pavyzdžiui, kiaulienos, kiaulienos lašinių, jautienos, vištienos ir pan. Ant tokios dešrelės pakuotės gali būti parašyta „Dešrelė su kalakutiena“. Matydamas šį užrašą vartotojas gali galvoti, kad tai kalakutienos mėsos dešrelės. Tačiau jeigu paskaitytų sudėtį, pamatytų, kad kalakutienos sudėtyje yra vos keliolika procentų, o didžiausia sudėtinė dalis yra, pavyzdžiui, kiauliena ar kiaulienos lašiniai. Nusipirkę tokias dešreles valgysime kiaulieną su trupučiu kalakutienos. Turime būti budrūs. Jei norime kokybiškesnio produkto, maišytos mėsos neturėtume rinktis, kokybiška dešrelė turi būti pagaminta iš vienos rūšies mėsos.
„Mechaniškai atskirta mėsa“: Ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad mėsa nuo kaulo buvo nuimta mechaninėmis priemonėmis. Tokioje mėsoje lieka kaulo dalelių. Pamatę užrašą „mechaniškai atskirta mėsa“ visada tokią pakuotę dedame atgal į lentyną. Maitinti vaikus mechaniškai atskirta mėsa yra draudžiama. Mechaniškai iškaulinėta mėsa sudėtis yra dar viena priežastis jos nepirkti.
Maisto priedai dešrelėse: Ką slepia E numeriai?
Anot specialistų, gaminant dešreles galima apsieiti su 2-3 maisto priedais, kurie prailgintų galiojimo terminą ir išlaikytų skonį, bet norint išlaikyti ir kitas savybes, išgauti gaminio lipnumą, atitinkamai naudojami ir kiti maisto priedai. Specialistė laikosi nuomonės, jog dešrų sudėtyje pamačius žodį „odelės“ nereikėtų išsigąsti - jos yra sudarytos iš kolageno, t.y. baltymų. Mononatrio glutamatas arba E621 dešroje rodo abejotiną sudėtį. Gerai dešrai šio priedo nereikia.
| Maisto Priedas / Aspektas | Balai | Paaiškinimas (trumpas) |
|---|---|---|
| E250 (natrio nitritas) | -5 | Didina žarnyno vėžio riziką, spalvos stabilizatorius |
| E621 (mononatrio glutamatas) | -5 | Skonio stipriklis, sukelia priklausomybę |
| E252 (kalio nitratas) | -5 | Poveikis panašus į E250 |
| E452 (polifosfatai) | -4 | Emulsiklis, stabilizatorius, gali sukelti alergijas |
| Mechaniškai atskirta mėsa | -3 | Turi kaulo dalelių, prasta kokybė |
| Antra rūšis dešrelės | -3 | Labai mažai mėsos, daug pakaitalų |
| E450 | -2 | Stabilizatorius, emulsiklis |
| E451 (kalio ir natrio trifosfatai) | -2 | Stabilizatorius, emulsiklis, kenkia sveikatai |
| E331 | -2 | Rūgštingumo reguliatorius |
| E316 | -1 | Antioksidantas, spalvos stabilizatorius |
| E466 | -1 | Tirštiklis |
| Pirma rūšis dešrelės | -2 | Su mėsos pakaitalais |
| Hidrolizuoti augaliniai riebalai | -1 | Riebalų pakaitalai |
| E262 | -0,5 | Rūgštingumo reguliatorius |
| E170 | -0,5 | Dažiklis, tirštiklis |
| Kvapiąsios medžiagos | -0,5 | Gali būti dirbtinės |

Dešrelės ir sveikata: Mitybos specialistų rekomendacijos
Perdirbtos mėsos vartojimo rizika
Dešrelės nėra kasdieninis maisto produktas, nes gausus raudonos ir stipriai perdirbtos mėsos vartojimas gali turėti įtakos vėžiniams susirgimams. Mėsa galima valgyti ne 2-3 kartus per dieną, o 2-3 kartus per savaitę ir teikti pirmenybę šviežiai ruoštai, o ne perdirbtai. Jei pastaroji, tai virtai, rečiau vytintai, o rečiausiai rūkytai.
Natūralaus gydymo centro vadovė ir gydytoja homeopatė Aiva Vaivarienė sako, jog savo pacientams niekada nerekomenduoja valgyti dešrelių ar kitų perdirbtų gaminių, pirmenybė teikiama natūraliai mėsai. Mitybos specialistė aiškina: „Jeigu dešrelėje yra 80 proc. mėsos, vadinasi yra 80 proc. kokybės. Jeigu jus tenkina 80 proc. kokybės - gerai, aš noriu 100 proc. kokybės. 20 proc. viso kito aš nenoriu.“ Ji pataria geriau pirkti kokybiško maisto, nors ir mažiau. O tai, kad vaikai nori vieno ar kito gaminio, na, jie nori skonio stipriklių, gliutomatų, konservantų. Kai gaminio kokybė nėra pati geriausia, dažniausiai jų skonis yra pagerinamas skonio stiprikliais ir produktas atrodo patrauklesnis, norisi jo valgyti daugiau negu reikia ir gaunama ne tik naudingų medžiagų, bet ir šlamšto.
„Aš visada patariu, skaitykite sudėtį, o jeigu galite, nepirkite produkto, kuris turi sudėtį. Jeigu perkate produktą ir sudėties nėra, labai gerai: grikiai yra grikiai, kopūstas yra kopūstas, o mėsa yra mėsa - sudėties nėra“, - vardija A. Vaivarienė. Docentės teigimu, produktas turi būti saugus vartoti, nekenkti žmogaus sveikatai, nekelti rizikos. Tam ir yra ne vienas norminis aktas, institucijos, sekančios, kaip jų laikomasi.
Gydytojų dietologų pozicija yra tokia, kad žmogus turi gauti kuo visavertiškesnį maistą. Aukščiausios rūšies dešrelės Lietuvoje yra gaminamos pagal aukščiausios kokybės standartus, tai yra reglamentuota. Užsieniečiai gali įvežti pagal savo standartus gaminamus gaminius ir jų rūšingumas gali visiškai neatitikti mūsiškio.
Yra dešrų, kurios kainuoja ir po 30 litų už kilogramą. Reikia žiūrėti, kokia yra dešrelių kilmės šalis. Pagal lietuviškus standartus negalima rašyti, kad dešrelėse yra tik mėsos, jeigu jose yra ir sojos, bet gudrumas yra tas, kad Lenkijos gamintojai neprivalo laikytis lietuviškų reikalavimų, o mes turime pripažinti, kad jų dešrelės yra tinkamos vartoti, nes jos pagamintos Europos Sąjungoje (ES). Tačiau jos automatiškai gaunasi pigesnės, nes ten dedama soja. Ant lenkiškų ar estiškų dešrelių rūšis yra nenurodoma ir dėl to importuotojas yra konkurencingesnis. Vidutinė iš Estijos importuojamų dešrelių kilogramo kaina siekia 3,9 lito, iš Lenkijos - 5,1 lito, o Lietuvos gamintojų eksportuojamų dešrelių vidutinė kaina 12 litų už kilogramą.
Iš tiesų priedai, kurie naudojami visose virtose dešrelėse, iššaukia vaikams alergiją. Neišmanančių apie mitybą tėvų vaikai, maitinami virtomis dešrelėmis, nuo ten esančių cheminių skoniklių, kvapiklių ir spalvikių tampa priklausomais, kaip nuo narkotikų, jie jau patys nori ne kito maisto, o reikalauja tik dešrelių, o nuo tokio maisto vaikus kamuoja įvairūs chroniški susirgimai. Cheminių junginių, iš kurių gaminamos dešrelės, vaikų organizmas fiziologiškai nesuvirškina ir neįsisavina, nes vaiko organizmas nesupranta, ką su šiuo „vaikui skaniu" šlamštu daryti. Tada vaiko organizmas šio nuodingo maisto pašalinimui naudoja tuos resursus, kurie yra skirti augimui, vystimuisi, aktyvumui. Net ir suaugę žmonės, privalgę dešrelių, ne ką geriau jaučiasi. Vaikams ypač pavojingos yra specialiai vaikams gamintos dešrelės. Gražios, spalvingos etiketės neparodo, kad jose nieko maistingo ir naudingo nėra. Vaikams skirtose „sasiskose" yra tik vaiko organizmui nereikalingų medžiagų sankaupa, koncentratas, kurį galima greitai paruošti ir dar greičiau suvalgyti.
Druskos kiekis dešrelėse ir jo įtaka sveikatai
Lietuvoje gaminamose pieniškose dešrelės 100g yra apie 2% druskos, o tai rodo, kad visos Lietuvoje gaminamos dešrelės turėtų būti klasifikuojamos kaip didelio druskingumo maisto produktas. Daugeliui žinoma, kad druskos perteklius organizme didina aukšto kraujospūdžio, insulto ir širdies ligų riziką. Standartinė pieniška dešrelė, kuriomis tėvai maitina savo vaikus, sveria 50 g, o druskos joje - net 1,2 g (dešimtadalis suaugusiajam rekomenduojamo druskos kiekio per dieną). Vaikams iki trijų metų rekomenduojamas druskos kiekis per dieną neturi viršyti 2 g, o vaikams nuo 4 iki 6 metų - 3 g. Vaikai, kaip ir suaugusieji, naudodami per daug druskos, suserga astma, skrandžio vėžiu, nutukimu, padidėja kraujospūdis, atsiranda trapių kaulų ligos.
Pavojingiausi maisto priedai ir jų poveikis
- E250 - natrio nitritas: Apdorota mėsa didina žarnyno vėžio riziką, o konservantas E250 prie to prisideda labiausiai. Į dešrelių masę natrio nitritas maišomas dėl mėsos šviežumo (t.y. kad mėsa nepapilkėtų ir būtų gražiai raudona), mikrobų naikinimo. Patekę į organizmą, nitritai gali reaguoti su baltymų turtingais maisto produktais, tokiais kaip mėsa. Reakcijų metu organizme gali susidaryti n-nitrozo junginių. Šie junginiai pažeidžia DNR grandinę ar sukelia vėžį.
- E621 - mononatrio glutamatas: Šiais laikais nerasite nė vieno dešrelių gamintojo, kuris į dešreles neįdėtų skonio stiprintojo cheminio mononatrio glutamato E621, kuris dešrelėms suteikia „mėsišką“ skonį ir valgytojus, ypač vaikus ir jaunimą padaro priklausomais nuo tų nuodingųjų dešrelių. Ši priklausomybė analogiška priklausomybei nuo narkotikų.
- E451 - kalio ir natrio trifosfatai: Tai sintetiniu būdu pagamintos bespalvės druskos, kurios dešrelių masę veikia kaip stabilizatorius ir emulsija. Dešrelių masei suteikia tvirtesnę tekstūrą, išlaiko tinkamą rūgštingumą, leidžia aliejui bei riebalams maišytis su vandeniu. E451 taip pat naudojamas plovikliuose, kad suminkštintų vandenį, popieriaus, gumos, aušinimo skysčio sudedamoji dalis. Yra nustatyta, kad jo vartojimas gali pakenkti žmogaus sveikatai.
- E452 - polifosfatai: E452 yra emulsiklis ir stabilizatorius, pagerinantis dešrainio tekstūrą bei stabdantis riebalų karstelėjimą. Taip pat užkerta kelią apsinuodijimo maistu atvejams. Žmogaus organizme šis maisto priedas skyla į fosfatus ir sukelia alerginius susirgimus.
- E120 - karminas: Karminas - ryškiai raudonas pigmentas, gaminamas iš vabzdžių košenilių. Jis pavojingas sveikatai, nes sukelia alerginius susirgimus. Karminas ruošiamas iš košenilio virinant džiovintus vabzdžius vandenyje, kad susidarytų karmino rūgšties ekstraktas. Susidaręs skaidrus tirpalas apdorojamas amoniaku ar soda, taip išfiltruojant spalvą. Būtina žinoti, kad karminas gali sukelti alerginę reakciją ar net anafilaksinį šoką.
- Е407 - karaginanai: Jie išgaunami iš raudonųjų jūrų dumblių. Naudojami dešrelių struktūros geresniam vaizdui suteikti ir jaučiamai padidinti jų išeigą. Kiek jie yra nuodingi žmogui, dar nėra tirta.
Šviežia mėsa ar dešrelės: Sąmoningas pasirinkimas
Ieškantieji geriausio varianto turėtų žinoti keletą svarbių dalykų. Pirma, net ir šviežios mėsos rekomenduojama vartoti ne du tris kartus per dieną, o tiek kartų per savaitę ir ruošti ją verdant, garinant ant garų ir pan. Dešrelės yra perdirbtos mėsos produktas, todėl turėtų būti vartojamos dar rečiau. Antra, visada renkamės aukščiausią rūšį. Jei matome, kad tai pirma ar antra rūšis, produktą dedame atgal į lentyną. Trečia, skaitome sudėtinių dalių sąrašą. Pirma visada rašoma ta sudėtinė dalis, kurios gaminyje yra daugiausia. Ketvirta, žiūrime, ar gaminyje yra vienos rūšies mėsa, ar kelių rūšių mėsa. Penkta, atkreipiame dėmesį į sudėtinių dalių sąrašo ilgumą: jeigu sąrašas ilgas, produktą dedame atgal į lentyną. Mums tikrai nereikia visų jų žinoti, tų E ir pan. - renkamės produktą, kuriame yra kuo mažiau sudėtinių dalių. Kitas žingsnis - maistingumo deklaracija. Žiūrime, kiek produkte yra druskos, cukraus, riebalų. Geriausia, jeigu 100 g produkto yra 7 g druskos. Vaikų mitybose druskos turi būti gerokai mažiau - iki 1,7 g. Pieniškos dešrelės yra kur kas yra sveikesnis pasirinkimas už rūkytos mėsos gaminius. Rūkyti mėsos gaminiai ir mokyklose, ir darželiuose yra uždrausti.
Iš esmės visai nesvarbu kokios sudėties yra Lietuvoje gaminamos dešrelės, - jos visos turėtų būti nerekomenduotinos vaikų, jaunimo, ypač nėščių moterų mityboje.
