Švč. Dieve, Švenčiausiuoju Sakramentu palikęs mums savo kančios atminimą, išmokyk mus taip garbinti šventąsias tavo Kūno ir Kraujo paslaptis, kad galėtume nuolat naudotis atpirkimo vaisiais.
Iš Pradžios knygos: Melchizedeko Palaiminimas
Salemo karalius Melchizedekas atnešė duonos ir vyno. Jis buvo Aukščiausiojo Dievo kunigas, todėl palaimino Abramą, tardamas: „Tepalaimina Abramą Aukščiausiasis Dievas, dangaus ir žemės Kūrėjas. Šlovė Aukščiausiajam Dievui, kuris atidavė tau į rankas tavuosius priešus“. Abramas jam davė dešimtinę nuo visko.
Iš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo laiško Korintiečiams: Viešpaties Mirties Skelbimas
Broliai! Aš tai gavau iš Viešpaties ir tai perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir, sukalbėjęs padėkos maldą, sulaužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus duodamas. Tai darykite mano atminimui“. Tuo pačiu būdu po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“. Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis.
Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne? Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas kūnas: mes juk visi dalijamės viena duona.
Gyvoji Duona: Dievo Karalystės Maistas
Nuo saulėtojo Siono iškilmingo himno tonai šlovina Ganytoją. Šiandien himnai paslaptingi skelbia duoną nemirtingą, ypatingos prigimties. Gyvą duoną, gyvą vyną Jėzus mokiniams dalino, liepdamas dalint kitiems. Ir todėl giesmė džiaugsminga, iškilni, giliai prasminga šviesą pažeria mintims.
Minima diena didžioji, šventės sukaktis šviesioji - įsteigimas paslapties. Naujo amžiaus atėjimas, naujo priesako skelbimas užbaigė senus laikus. Vietoj atvaizdo - tikrovė, vietoj praeities - naujovė, tarsi saulė po nakties. Vakarienėj paslaptingoj Kristaus auką išganingą įsteigė visiems laikams. Švęsti duoną, švęsti vyną, skelbti Kristaus atminimą liepia priesakas kilnus. Jo galybėje - tikrumas: duona keičiasi į Kūną, vynas tampa jo Krauju. Jo žodžiu Bažnyčia tiki - jog nematomi dalykai iš tiesų gyvi aukoj. Paslėpta esmė didinga, išorės ženkluos skirtinguos slypi vienas turinys. Kraujas - gėrimas slaptingas, Kūnas - maistas nemirtingas, - visas Kristus abiejuos. Jis nedalomas ir sveikas, net dalijamas nekeičia vieneto esmės gilios. Ima vienas, ima šimtas - Kūno prigimtis nekinta, pasilieka ta pati. Tik veikimas jos skirtingas: ji geriesiems palaiminga, o blogiesiems - pražūtis. Nuostabus toksai likimas: ir palaima, ir žlugimas iš šaltinio to paties. Jis išlieka paplotėly, ir mažiausiam trupinėly, - visas Kristus, garbe žėrįs, - garbink ir neabejok! Nieks negali jo pažeisti, ženklo turinio pakeisti, ženklą galime paliesti, bet esmė nesumažės.
„Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, - sako Viešpats. - Kas valgys tą duoną - gyvens per amžius.“
Iš šventosios Evangelijos pagal Luką: Jėzus Pamaitina Penkis Tūkstančius
Jėzus kalbėjo žmonėms apie Dievo karalystę, pagydė tuos, kuriems reikėjo gydymo. Diena pakrypo vakarop. Prisiartinę Dvylika tarė: „Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei vienkiemius, susirastų nakvynę ir maisto. Mes juk esame dykumoje“. Jėzus atsiliepė: „Jūs duokite jiems valgyti!“ Dvylika atsakė: „Mes nieko daugiau neturime, tik penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. Nebent nueitume ir nupirktume maisto visai šiai miniai“. O buvo ten apie penkis tūkstančius vyrų.
Jėzus įsakė mokiniams: „Susodinkite juos būriais po penkiasdešimt“. Jie taip padarė ir visus susodino. Tuomet, paėmęs penkis kepalėlius ir dvi žuvis, jis pažvelgė į dangų, palaimino juos, laužė ir davė mokiniams, kad išnešiotų miniai. Visi pavalgė iki soties. Ir dar buvo surinkta dvylika pintinių likučių.
Anomis dienomis, vėl susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs mokinius, tarė: „Gaila man minios! Jau trys dienos žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli“. Mokiniai jam atsakė: „O iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?“ Jėzus paklausė: „Kiek duonos kepalėlių turite?“ Jie atsakė: „Septynis“. Tada jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalėlius, sukalbėjo padėkos maldą, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai. Jie dar turėjo kelias žuveles. Jėzus palaimino jas ir taip pat liepė dalyti. Ir žmonės pavalgė iki soties, ir mokiniai dar surinko septynias pintines likučių. O buvo apie keturis tūkstančius žmonių.
Jėzus kalbėjo žmonėms apie Dievo karalystę, pagydė tuos, kuriems reikėjo gydymo. Diena pakrypo vakarop. Prisiartinę Dvylika tarė: „Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei vienkiemius, susirastų nakvynę ir maisto. Mes juk esame dykumoje“. Jėzus atsiliepė: „Jūs duokite jiems valgyti!“ Dvylika atsakė: „Mes nieko daugiau neturime, tik penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. Nebent nueitume ir nupirktume maisto visai šiai miniai“. O buvo ten apie penkis tūkstančius vyrų.
Jėzus įsakė mokiniams: „Susodinkite juos būriais po penkiasdešimt“. Jie taip padarė ir visus susodino. Tuomet, paėmęs penkis kepalėlius ir dvi žuvis, jis pažvelgė į dangų, palaimino juos, laužė ir davė mokiniams, kad išnešiotų miniai. Visi pavalgė iki soties. Ir dar buvo surinkta dvylika pintinių likučių.
Kristaus Auka ir Sakramentas
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga tave, amžinasis Tėve, garbinti ir tau dėkoti per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Jisai, tikrasis ir amžinasis Kunigas, įsteigdamas visiems laikams skirtąją Auką, save paaukojo tau kaip mūsų išganymo atnašą ir liepė mums tai daryti jo atminimui. Už mus atiduotas jo Kūnas čia mus peni ir stiprina, dėl mūsų pralietas jo Kraujas - girdo ir skaistina. Duok mums, Viešpatie, danguje džiaugtis amžinu tavo dievystės artumu, kurį vaizduoja dabartinis tavo brangiausiojo Kūno ir Kraujo priėmimas.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga tave, amžinasis Tėve, garbinti ir tau dėkoti per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Su savo apaštalais valgydamas Paskutinę vakarienę ir norėdamas amžiams palikti išganingą kryžiaus aukos atminimą, jis tau save paaukojo kaip tyriausiąjį Avinėlį, ir tu priėmei tą tobuliausią garbinimo atnašą. Šitos kilnios paslapties valgiu tu savo tikinčiuosius šventini, idant po viena saule gyvenančius žmones apšviestų vienas tikėjimas, jungtų viena meilė. Mes einame prie to nuostabaus Sakramento stalo, kad į dangaus gyventojus tavo malonė mus panašius padarytų.
Šv. Evangelijos Pagal Joną Mokymas: Aš Esu Gyvoji Duona
Paskutinės vakarienės metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje. Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, - jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai. „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų. Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus kad myliu. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti.
Jėzus pasakė žydų miniai: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys tą duoną - gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“. Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame. Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. Štai duona, nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną - gyvens per amžius“.
„Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, - sako Viešpats. - Kas valgys tą duoną - gyvens per amžius.“
Procesija ir Švč. Sakramento Garbinimas
Procesija keturis kartus sustoja prie papuoštų altorėlių. Pastačius ant jų monstranciją su Švč. Sakramentu ir jį pasmilkius, įprasta tvarka giedamos toliau pateikiamos visų keturių evangelijų ištraukos. Pagiedojus evangeliją ir vėl pasmilkius Švč. Sakramentą, procesija eina toliau, žmonėms giedant eucharistines giesmes.
Malda už Bažnyčią ir Tikinčiuosius
Broliai ir seserys, su pasitikėjimu kelkime akis į Viešpatį Dievą, kuris mums atsiuntė dangaus duoną, kad ji duotų pasauliui gyvybę.• Melskime už šventąją Bažnyčią: tegu tyra auka, kurią ji aukoja visame pasaulyje, pašalina iš krikščionių tarpo visus skilimus, erezijas ar papiktinimus.
Viešpatie, išgirsk ir pasigailėk!
• Melskime už mūsų šventąjį Tėvą ir už visus, gavusius kunigystę, kurią pranašiškai vaizdavo Melchizedekas.
• Melskime už tikinčiuosius, neturinčius ganytojų, ir už persekiojamus krikščionis, kurie alksta Eucharistijos: dykumoje tepasotina juos Kristus.
• Melskime už tuos, kurie nepažįsta Eucharistijos slėpinio; už tuos, kurie jį atmeta ar išniekina: tepasigaili jų gerasis Ganytojas.
• Melskime už minias badaujančių, kenčiančių, nusidedančių žmonių; Sandoros Kraujas tepagydo jų negalias.
• Melskime už mūsų mirusiuosius, kurie minėjo Viešpaties mirtį, kai valgė jo duoną: tegu dabar jie dalyvauja jo Prisikėlimo šlovėje.
• Ir tegu mes, šios bendrijos nariai, valgantys vieną dangiškąją duoną, viena širdimi garbinsime gyvąjį Dievą amžinybėje.
Viešpatie, tavo ranka tegloboja tave meldžiančią tautą; teapvalo ją, tepalaiko ir tesuvienija; ir tegu jos švenčiamo slėpinio malonė padeda jai žengti būsimųjų gėrybių link. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
Eucharistijos Svarba Gyvenime
„Ir Žodis tapo kūnu.“ Šie žodžiai tapo tiesa Betliejaus tvartelyje. Tačiau jie išsipildė dar ir kita forma: „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinįjį gyvenimą“ (Jn 6, 54). Išganytojas žino, kad esame ir liksime tik žmonės, kasdien kovojantys su savo silpnybėmis, todėl jis dievišku būdu iš tikrųjų ateina padėti mūsų žmogiškumui. Kaip žemiškajam kūnui reikia kasdienės duonos, ir mūsų dieviškajam gyvenimui reikalingas nuolatinis maistas. „Štai gyvoji duona, nužengusi iš dangaus“ (plg. Jn 6, 51). Tas, kuriam ta duona tampa kasdieniu maistu, kasdien patiria Kalėdų slėpinio išsipildymą, Žodžio įsikūnijimą. Tai iš tiesų yra tikriausias kelias, - kad galėtume nuolat išlaikyti vienybę su Dievu, su kiekviena diena vis tvirčiau ir giliau įaugti į mistinį Kristaus kūną.
Juk surandame laiko daugybei tuščių dalykų: skaitinėti menkavertes knygas, žurnalus ir laikraščius, sėdėti kavinėse, kone valandas praplepėti gatvėje - visa tai „prasiblaškymui“, kuriam iššvaistoma daug laiko ir jėgų. Argi iš tiesų negalime paskirti vienos ryto valandėlės, kurią, užuot blaškęsi, susikauptume, užuot švaistę jėgas, sukauptume jų tinkamai nugyventi dieną? Tačiau, aišku, vienos valandos neužtenka. Reikia taip gyventi, kad vis galėtum sugrįžti prie maldos. Nebegalima ištižti, kad ir retkarčiais. Negalima išvengti vertinimo tų, su kuriais kasdien susiduri. Net jei ir nė žodis nepratariamas, gali nujausti kitų požiūrį į tave. Tuomet bandai prisitaikyti prie savo aplinkos, o jei tai nepavyksta, buvimas kartu virsta kančia. Taip yra ir kasdien bendraujant su Išganytoju. Vis labiau įstengi pajusti, kas Jam patinka, kas nepatinka. Jeigu iki šiol buvai daugmaž patenkintas savimi, dabar tai pasikeis. Surasi daug to, kas yra bloga, ir sieksi, kiek tik jėgos leis, tai pakeisti. Atrasi ir tokių dalykų, kurie nebus nei gražūs, nei geri, tačiau juos bus labai sunku pakeisti. Taip pamažu tapsi labai mažas ir nusižeminęs, kantriai ir atlaidžiai žiūrintis į krislą kito akyje, nes turėsi rūpestį pašalinti rąstą iš savosios.
Šokiruojanti Eucharistijos realybė
tags: #devintines #gyvoji #duona