Konditerijos pramonė yra dinamiška ir nuolat besikeičianti rinka, kurioje nuolat vyksta susijungimai, įsigijimai ir inovacijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime didžiausias pasaulio konditerijos įmones, jų rinkos dalis, strategijas ir istoriją, įskaitant ir Lietuvos konditerijos pramonės raidą.
Pasaulinės konditerijos rinkos lyderiai
Pagal užimamą rinkos dalį, didžiausios pasaulio konditerijos gaminių gamintojos yra šios:
- Mars: Ši JAV įsikūrusi privati įmonė užima pirmąją vietą pasaulyje. Be konditerijos gaminių, „Mars“ taip pat gamina naminių gyvūnėlių maistą ir kitus produktus. Bendrovės metiniai pardavimai siekia beveik 45 mlrd. JAV dolerių. „Mars“ prekės ženklai apima „M&M's“, „Snickers“ ir „Maltesers“.
- Ferrero SpA: Tai didžiausia konditerijos gaminių ir šokolado gamintoja Italijoje ir antra pagal dydį pasaulyje. Kompanija buvo įkurta 1946 m. italų konditerio Pietro Ferrero.
- Nestlé: Ši Šveicarijos įmonė yra viena didžiausių maisto bendrovių pasaulyje ir užima trečią vietą tarp didžiausių konditerijos gamintojų. „Nestlé“ gamina įvairius konditerijos gaminius, taip pat kavą, vandenį ir kitus maisto produktus. „Nestlé“ buvo įkurtas Šveicarijos chemiku Henri Nestlé. 1866 metais, atsižvelgdamas į tuometinę kūdikių mirtingumą, Henris sukūrė specialų maisto mišinį, kuris būtų tinkamas kūdikių maitinimui. Pirmasis „Nestlé“ produktas buvo pavadintas "Farine Lactée" (pieno milteliai) ir tapo labai sėkmingas. Jis buvo pagrįstas pieno, kviečių miltų ir cukraus mišiniu. Nuo 1905 iki 1920 m. „Nestlé“ išsiplėtė ir įsigijo daugybę įmonių, įskaitant kompaniją „Henri Nestlé & Company“ (šiuo metu pagrindinę įmonę). „Nestlé“ tapo žinoma dėl įvairių produktų, įskaitant konditerijos gaminius, kavą, vandenį ir kitus maisto produktus. Jie sparčiai plėtėsi tarptautiniu lygiu, įsigydami įvairias įmones ir įmonių pavadinimus. Šiuo metu „Nestlé“ yra viena didžiausių pasaulio maisto ir gėrimų įmonių, turinti įvairių prekių ženklų ir gamybos sričių.
- Hershey: Ši JAV įmonė yra viena didžiausių Šiaurės Amerikos konditerijos gamintojų ir užima ketvirtą vietą JAV rinkoje.
„Ferrero“ strategija: plėtra ir įsigijimai
„Ferrero“ grupė sparčiai plečiasi ir stiprina savo pozicijas pasaulinėje rinkoje. Vienas reikšmingiausių žingsnių buvo „Nestle“ JAV konditerijos verslo įsigijimas. Sandorį tikimasi užbaigti iki šių metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Įsigijusi šį „Nestle“ verslą, „Ferrero“ taps trečia pagal dydį konditerijos įmone JAV rinkoje.
„Nestle“ strategija: investicijos į augimo perspektyvas
„Šis sandoris „Nestle“ leis investuoti ir diegti inovacijas įvairiose srityse, kuriose įmonė įžvelgia geras augimo perspektyvas ir užima pirmaujančias pozicijas, kaip antai gyvūnų augintinių priežiūros, į butelius išpilstyto vandens, kavos, šaldytų maisto produktų ir kūdikių maisto kategorijose“, - pareiškė „Nestle“ vadovas Markas Schneideris. 2016 metais „Nestle“ JAV konditerijos padalinio įplaukos sudarė apie 900 mln. frankų (915 mln. JAV dolerių), tuo tarpu visa JAV konditerijos rinka vertinama maždaug 8 mlrd. JAV dolerių. Pasak „Nestle“, šiam padaliniui tenka apie 3 proc. visų įmonės įplaukų Jungtinėse Valstijose.
Rinkos augimo tendencijos ir iššūkiai
Ekspertai pažymi, kad JAV saldumynų rinkos augimas lėtėja. Pavyzdžiui, šokolado gamintoja „Lindt“ pareiškė, kad jos įplaukų prieaugis šiemet gali būti mažiausias per aštuonerius metus, ir tai, be ko, lems silpni pardavimai JAV rinkoje.
Vis dėlto, „Mars“ ėmėsi pastangų įtikinti besivystančių šalių vartotojus valgyti daugiau šokolado ir tikisi per penkerius metus padvigubinti pardavimų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse vertę. Siekdami, kad mažiau turtingų šalių vartotojų suvalgomo šokolado kiekis priartėtų prie Europos vidurkio - 7 kg per metus - didžiausias konditerijos gaminių gamintojas siūlo vietos rinkoms pritaikytus produktus, pavyzdžiui, Brazilijos vartotojams skirtus „Snickers“ batonėlius su šonine. Anot B. Maquivaro, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis „Mars“ vertina kaip pagrindinę konditerijos gaminių augimo galimybę ir yra užsibrėžusi tikslą per penkerius metus padvigubinti padalinio grynąją pardavimo vertę.
„Šokolado kiekis, kurį suvalgo indas ar meksikietis, yra 10 ar daugiau kartų mažesnis už europiečio suvartojamą kiekį, - aiškina jis. JAV įsikūrusi privati įmonė, kurios prekės ženklams taip pat priklauso „M&M`s“ ir „Maltesers“, besivystančių rinkų segmentą savo užkandžių padalinyje įkūrė 2019 metais. Vis dėlto, nutukimui užimant vis svarbesnę vietą pasaulio sveikatos priežiūros institucijų darbotvarkėje, bendras konditerijos gaminių rinkos augimas yra lėtas - per pastaruosius 10 metų pasauliniai pardavimai vidutiniškai augo mažiau nei 1 proc.
Šiuolaikiniai stebuklai: šokolado gamybos menas (nuo pupelės iki šokolado batonėlio!) (18 sezonas) | Istorija
Šokolado suvartojimo tendencijos
Trečiadienį paskelbtas tyrimas parodė, jog 2002 metais pasaulyje suvartota neregėtai daug šokolado. Per metus planetos gyventojai sužiaumojo šokolado batonėlių, saldainių ir saldžiųjų riešutų net už 42,2 milijardo JAV dolerių.
Artėjant Valentino dienos sezonui, kuriam prireiks rekordiškai daug rožių, atvirukų ir konditerijos gaminių, verslo informacijos grupė "Datamonitor" paskelbė šokolado suvartojimo duomenis, pagal kuriuos daugiausiai šio skanėsto suvartojančių lentelės viršuje atsidūrė airiai ir britai.
Nors nieko ir nenustebino tai, kad didžiausia pasaulio šokolado rinka tapo Jungtinės Valstijos, kuriose parduodama beveik trečdalis viso šokolado, neblogai pasirodė ir saldumynus mėgstantys europiečiai. Europoje praėjusiais metais suvartota šokolado už 19,2 milijardo dolerių. Kas trečią šio skanėsto gaminį įsigijo britai, gerokai pralenkę visus kitų pasaulio šalių gyventojus, išskyrus airius.
2001 metų duomenimis, vidutinis britas per metus suvalgo 11,4 kilogramo šokolado, kuriam išleidžia 93,1 dolerio. Tuo tarpu kiekvienas airis kasmet suvartoja ne mažiau kaip po 12,7 kilogramo, arba po 254 įprastinius 50 gramų šokolado batonėlius. Palyginimui, vienas amerikietis šokoladui per 2001-uosius teišleido 46,8 dolerio, suvartodamas vos 4,4 kilogramo, - kur kas mažiau už europiečius. Vis dėlto airiams ir britams tegalėjo prilygti šveicarai ir austrai, atitinkamai suvartoję po 10 ir 10,9 kilogramo šokolado. Tuo tarpu Belgijoje, daugelio laikoma šokolado skanėstų tėvyne, vienas gyventojas vidutiniškai tesuvartojo 8,4 kilogramo.
Skirtingi skoniai ir regioninės tendencijos
Labai skiriasi ir skirtingų šalių gyventojų skoniai, todėl konditerijos gamintojai dažnai pastebi, jog vienoje rinkoje pagaminti saldumynai visiškai nepopuliarūs kitoje. "Nepaisant Europai būdingo šokolado pomėgio, skirtingų regionų skoniai labai skiriasi, - nurodė "Datamonitor". - Prancūzai renkasi nesaldžius paprasto skonio gaminius be papildomų priedų, tuo tarpu italai linkę į priešingą rinkos segmentą".
Savo ruožtu britai mėgsta šokolado batonėlius, kuriuos galima sužiaumoti vienu prišokimu. Skiriasi ir Azijos gyventojų skoniai. Tiesa, šiame žemyne šokolado suvartojama gerokai mažiau nei Vakaruose. Japonai mieliausiai renkasi pienišką šokoladą, Tailande mėgstamas baltasis, o Honkonge ir Singapūre populiariausios juodojo šokolado rūšys.
Lietuvos konditerijos pramonės istorija
Lietuva taip pat turi turtingą konditerijos pramonės istoriją. Saldumynų pramoninė gamyba Europoje prasidėjo XVIII a. pabaigoje. Lietuvoje didesnės konditerijos įmonės pradėjo kurtis XIX amžiuje. Didžiausios XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje buvo Peterburgo akcinės bendrovės šokolado ir saldainių fabrikas „Viktorija“ Vilniuje (įkurtas 1893 m.; 1912 m. jame dirbo apie 500 darbuotojų) ir brolių Kaganų konditerijos fabrikas (įkurtas 1885 m.; 1912 m.). Prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikė kelios dešimtys alaus ir spirito gamybos įmonių, kūrėsi mėsos, pieno, konservų, konditerijos, tabako įmonės. Nepriklausomoje Lietuvoje buvo kuriamos mechanizuotos sviesto gamybos įmonės, statomi mėsos ir cukraus fabrikai, plečiama konditerijos, duonos, malimo, aliejaus, spirito, alaus, tabako pramonė. 1940 m. pradžioje veikė 84 konditerijos įmonės (jose dirbo apie 1000 darbuotojų), iš jų Kaune - 7 (370 darbuotojų), Šiauliuose - 5 (287 darbuotojai), Vilniuje - 18 (261 darbuotojas).
Fabrikas „Tilka“: tarpukario konditerijos lyderis
Po Pirmojo pasaulinio karo žymūs Kauno vokiečiai pramonininkai Tilmansai pradėjo ieškoti naujų verslo idėjų. Tuomet Tilmansų šeima buvo daugelio žinomų įmonių įkūrėjai bei vadovai, pvz., buvo Lietuvos komercijos banko, Lietuvos „Loydo“ bendrovės steigėjai. Jie gausiai rėmė Kauno vokiečių gimnaziją, evangelikų bažnyčias ir įvairias vokiečių labdaros draugijas. Taip pat Tilmansams priklausė geležies ir statybos medžiagų fabrikas „Br. Tillmanns ir ko. AB“.
Šalia visų šių veiklų, buvo nuspręsta imtis ir konditerijos verslo, todėl jau 1921 m. Aleksote buvo įsteigtos saldainių dirbtuvės „Tilmansas ir Ko“. Tais pačiais metais, dirbtuvės buvo perkeltos į Šančius. Sujungus jas su kitu Šiauliuose veikusio Brolių Kajanų bendrovės šokolado fabriku, buvo įsteigtas konditerijos fabrikas - akcinė bendrovė „Tilka“ (A. Juozapavičiaus pr. 80), kurios pavadinimas buvo sudarytas iš steigėjų pavardžių Tilmansai ir Kajanai pirmųjų skiemenų. Ilgamečiu įmonės direktoriumi dirbo Aleksandras Kaminskas.
Greitai saldainių ir šokolado pramonėje „Tilka“ užėmė vieną pirmaujančių vietų Lietuvoje. „Tilka“ sėkmingai konkuravo su Šiauliuose veikusiais bei savo prekybinius padalinius Kaune turėjusiais saldainių ir šokolado fabrikais „Birutė“ ir „Rūta“. Gamyba fabrike buvo nuolat plėtojama ir tobulinama, automatizuojama naujausiomis importinėmis mašinomis, leidžiančiomis produkcijos neliesti rankomis.
Pačiame „Tilkos“ fabrike dirbo tik 160 darbininkų. Nors jame ir buvo sulietuvinto personalo, tačiau visą laiką dirbo vokiečiai (pvz., chemikas daktaras Šenbergas (Schönberg)) ir kitų tautybių asmenys. „Tilka“ gamino įvairius saldainius, marmeladą, kakavos miltelius, kakavos sviestą ir kt. 1923 m. fabrikas gamino 36 rūšių šokolado (po 20 000 kg. per mėnesį) ir 60 rūšių „monpasje“ bei karamelės (12 000 kg per mėnesį). 1929 m. jau gaminta 100 rūšių šokoladinių saldainių ir 200 rūšių kitų saldainių. Ypatingomis progomis „Tilka“ atlikdavo specialius užsakymus. Prie tokių galima priskirti 1932 m. įsteigtą šokoladinį prizą už Kauno šachmatų čempionato gražiausiai žaistą partiją.
„Tilkos“ gaminamas šokoladas susilaukdavo daug užsakymų ir iš užsienio. Fabriko gamintas kakavos sviestas buvo eksportuojamas į Latviją ir kitas pasaulio šalis. Bendrovė net buvo laimėjusi aukso medalių įvairiose parodose, pavyzdžiui, 1928 m. Paryžiuje. Įmonė žymią dalį produkcijos eksportavo. To meto spaudoje rašoma, kad „Tilka“ Amerikos firmai „La Poten“ eksportavo vagoną saldainių už 25 tūkst. litų. Produkciją eksportavo ir į Londoną, Šveicariją, Vokietiją, Afriką, Kolumbiją, Argentiną, Australiją, Kanadą, Čikagą, Latviją. Žemės ūkio parodose „Tilka“ irgi buvo pripažinta - laimėjo aukso medalius: 1923 m. Kaune (už kakavos miltelius), 1927 m. Klaipėdoje, o 1928 m. net Paryžiuje. Įmonė kakavos pupeles atsigabendavo iš Brazilijos ir Pietų Afrikos.
Šokoladu kvepiantys Šančiai
„Tilkos“ fabrikas buvo išsidėstęs A. Juozapavičiaus pr. 80 (dabar Nr. 84), Skuodo ir L. Ivinskio g. susikirtime (teritorija nuo „Norfos“ iki „Kautros“ autobusų parko). Kaune „Tilkos“ gaminių buvo galima įsigyti keliose firminėse bendrovės krautuvėse: „D.G.A.“ (A. Juozapavičiaus pr. 45) ir „A.B.C.“ (Laisvės al. 29A). Bendrovės produkcija prekiavo ir kitos parduotuvės (Laisvės al. 19, Laisvės al. 56 bei kt.). Nedidelėse parduotuvėse tekdavo būti apdairiems - susidurta su etikečių padirbinėjimu: „Smulkios dirbtuvėlės bruka vartotojams menkos rūšies gaminius, o pirkėjai nekreipdami dėmesio į etiketes ir fabriko ženklą perka juos už tikrus „Tilkos“ gaminius. Ypatingai padirbinėjamos tos rūšys, kurios labiausiai perkamos, kaip: pieninis šokoladas, „Aukso žuvelė“, taip pat kakao milteliai“, - 1930 m. „Tautos ūkis“. Garsiajam tarpukariu įsteigtam konditerijos fabrikui atminti Ž. Šančiuose pavadinta siauriausia Kauno gatvė - Tilkos.
Saldainių asortimentas
„Tilka“ gamino šokoladą, saldainius, kakavos miltelius, kakavos sviestą, marmeladą, šokoladinius vaflius ir kt. 1938 m. minima, kad fabrikas gamino ir cikoriją „Franck“ bei salyklinę kavą „Kathreiner“. 1923 m. duomenimis, fabrikas gamino 36 rūšių šokolodą (20 tūkst. kg./mėn.) ir 60 rūšių „monpasjė“ bei karamelę (12 tūkst kg./mėn.). 1930 m. įmonė gamino 100 rūšių šokoladą ir apie 300 rūšių saldainių, tarp jų buvo: „Auksinė žuvelė“, „Kačių liežuvėliai“, „Rojaus paukštelis“, „Vėžių kakleliai“, „Panelių piršteliai“, „Princesė“, „Simfonija“, „Raketa“, „Mimoza“, „Daina“, „Tulpė“, „Slyva“, „Pajacas“, „Milda“, „Dūdorius“, „Kaunas“, „Gražuolė“, „Apollo“, „Tansanija“, „Aromint“ (mėtinius, citrininius, braškinius ir žemuoginius), „Iris“, marcipaninius ir kt. Asortimente buvo obuolių, kriaušių, vynuogių, agrastų skonio ledinukų bei riešutų, vanilės ir pieno skonio marmelado. Šokolado pasirinkimas įvairiausias: kartusis, vanilės, pieno, riešutų, migdolų, taip pat šokoladai „Mignon“, „Lietuva“, „Esperanto“, „Delicatesse“, „Ekstra Java“, „Pienininis Olandijos“, „vėsinantis“ šokoladas „Vasarinis“ (spėjama, mėtų skonio). „Lietuvos žinios“ 1928 m. rašė, kad prie fabriko veikė popierinių ir skardinių dėželių dirbtuvė - savo produkcijai jie patys gamino dėžutes.
Dovana A. Smetonai - įspūdinga saldainių dėžė
„Tilka“ priimdavo ir specialius užsakymus. „Prie tokių galima priskirti 1932 m. įsteigtą šokoladinį prizą už Kauno šachmatų čempionate gražiausiai žaistą partiją arba nuostabų šokoladinį namelį, pro kurio langus būdavo matyti interjeras ir net šviečiantys šviestuvai (maitinami elementais). Toks namelis buvo išvežtas į Šveicariją, kur vyko šokolado gamintojų susitikimas. Gaminta ir įvairaus dydžio šokoladinių kiaušinių - „Kinder“ siurprizų su viduje slepiamais žiedais ar vėriniais“, - rašoma Aldonos Snitkuvienės knygoje „Tilmansai ir jų palikimas Kaune“. Išskirtinis užsakymas - Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai 60-mečio proga pagaminta didelė dėžė su sidabro apkaustais, aptraukta žaliu aksomu. Sidabrinėje jos plokštėje buvo įrašyta: „Jo Ekscelencijai Valstybės Prezidentui/ANTANUI SMETONAI/60-ties metų amžiaus sukakties proga“. Dėžė buvo su ištraukiamomis laiptuotomis lentynomis, o jose - įspūdingi „Tilkos“ saldainiai. Kaip minėtoje knygoje pažymėjo A. Snitkuvienė, dėžę pagamino garsus knygrišys Vladas Meškelevičius Kauno I valstybinėje amatų mokykloje, o sidabro plokštėmis, kampų apkaustais, rankenomis bei užraktais pasirūpino kaunietis auksakalys Icikas (Izaokas) Gordonas.
Darbo sąlygos „Tilkoje“
„Tilkos“ savininkai skyrė dėmesį darbuotojų gerovei, rūpintasi jų sveikata - dantis nemokamai taisydavo specialiai samdoma dantų gydytoja. Buvo ir kitų privalumų. „Fabriko teritorijoje mediniame name buvo įrengtas vaikų darželis. Siekiant skatinti darbininkų saviveiklą, mūriniame pastate, kuriame veikė dėžučių dirbtuvė, įkurtas klubas, nupirkta muzikos instrumentų (septynios gitaros, keturios mandolinos, smuikas, dvi balalaikos, trys bandžios, devyniolika pultų natoms)“, - rašoma A. Snitkuvienės knygoje „Tilmansai ir jų palikimas Kaune“. Visgi, to meto spaudoje pažerta ir kritikos už darbo sąlygas: „Visos darbininkės stebėtinai išbalusios. Nė vienos raudonos, sveikai atrodančios merginos neteko matyti. Ar tai skurdas, ar tas tvankus, dusinantis oras taip blogai veikia sveikatą. Įsikalbam. Visos skundžiasi, dejuoja. Už tris litus Kaune pavalgyti, apsirėdyti, užsimokėti už butą, esą visai negalima. Iš šalies neuždirbant, tenka būt apiplyšusioms ir išbadėjusioms“, - 1931 m. rašė leidinys „Socialdemokratas“.
Sovietmetis ir transformacijos
1940 m. „Tilka“ buvo nacionalizuota, o 1941 m. pervadinta į „Gegužės pirmosios“ fabriką. Vėliau pavadinimas buvo pakeistas į „Ramunės“, tada į „Karolio Požėlos“, o galiausiai gavo Kauno konditerijos fabriko vardą. XX a. 8-9 dešimtmečiais šis fabrikas buvo didžiausia ir moderniausia konditerijos pramonės įmonė visoje Lietuvoje. Po Antrojo pasaulinio karo atkurti 5 konditerijos fabrikai: „Fortūna“ (įkurtas 1922 m., vėliau pavadintas Marytės Melnikaitės biskvitų fabriku ir 1972 m. prijungtas prie „Pergalės“ konditerijos fabriko) ir „Žibutė“ (likviduotas 1956 m.) Vilniuje, „Ramunė“ (įkurtas 1921 m., vėliau Kauno konditerijos fabrikas) ir „Viktorija“ (vėliau pavadintas „Saliutu“ ir 1958 m. sujungtas su Kauno konditerijos fabriku) Kaune, „Rūta“ (įkurtas 1913 m.) Šiauliuose. 1946 m. įkurtas fabrikas „Gegužės pirmoji“ Klaipėdoje, 1952 m. - „Pergalė“ Vilniuje. 1980 m. Lietuvoje veikė apie 120 maisto pramonės įmonių.
Konditerijos gaminių gamyba Lietuvoje 1966 m.
| Metai | Šokolado gaminiai (tonos) | Cukrinės konditerijos gaminiai (tonos) | Miltiniai gaminiai (tonos) |
|---|---|---|---|
| 1966 | 612 | 23 259 | 10 268 |
Šiuolaikinės Lietuvos konditerijos įmonės
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1993 m. Kauno konditerijos fabrikas buvo privatizuotas. Šalies konditerijos pramonėje įvyko nuosavybės ir struktūros pokyčių.
Šiandien Lietuvoje veikia nemažai konditerijos įmonių, kurios gamina įvairius saldumynus. Tarp jų:
- Vilniaus Pergalė: Tai plačiausią asortimentą gaminantis konditerijos fabrikas Pabaltijo valstybėse. AB "Vilniaus pergalė" istorija prasideda nuo konditerijos fabriko "Pergalė", įkurto 1952 metais. 2005 m. pagamino 11 000 tonų gaminių.
- Fazer Lietuva: Ši įmonė siūlo maisto potyrius, suteikiančius galimybę mėgautis geriausiomis skonių akimirkomis kiekvieną dieną. Įmonės istorija prasidėjo 1891 m., kai jaunasis Karlas Fazeris atidarė savo pirmąją kavinę, turėdamas misiją - gaminti maistą, kuriantį vertę ir suteikiantį džiaugsmo akimirkas visiems aplinkiniams. Kaune esančioje kepykloje šiuo metu dirba per 220 darbuotojų.
- Rūta: Jau šimtmetį skaičiuojantis Šiauliuose esantis seniausias konditerijos fabrikas Lietuvoje išgyveno du pasaulinius karus, nacionalizaciją ir vėl pakilo naujam gyvenimui. „Rūta“ - tradicijų ir aukščiausios kokybės puoselėtoja, šimtametės meistrystės paslapčių saugotoja. 1993 m. pabaigoje fabrikas buvo grąžintas įkūrėjo palikuonims, o 2002 m. reorganizuotas į bendrovę „Rūta“. 2005 m. gamino daugiau kaip 300 pavadinimų saldainių; 2006 m. dirbo apie 250 darbuotojų. Šiuo metu įmonėje dirba apie 270 darbuotojų ir veikia aštuoni gamybiniai cechai. Čia gaminama daugiau nei 180 pavadinimų saldainių. Tai saldainių rinkiniai, kupolo formos riešutiniai-kreminiai saldainiai, minkštoji karamelė, saldainiai su likeriu, šokolado ir marcipano figūros, želė bei plaktos baltymų masės saldainiai, dražė, praline šokoladiniai saldainiai, gaminiai be cukraus, triufeliai ir vaisvandeniai. Saldainių fabrikas turi savo firminių parduotuvių didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir už respublikos ribų.
- Baltic cocoa: UAB ,,Baltic cocoa” yra dezodoruoto kakavos sviesto, natūralių kakavos miltelių ir kakavos išspaudų gamintojai ir tiekėjai.
- ZMFOOD: ZMFOOD gamina žemės riešutus traškioje luobelėje, kepintus riešutus, saulėgrąžas, duoniukus, spragintus kukurūzus, riešutus bei džiovintus vaisius su šokoladu/medumi/įvairiais prieskoniais. Pagal „Nielsen“ rinkos tyrimų ataskaitas - ZMFOOD yra fasuotų riešutų traškioje luobelėje rinkos lyderis Lietuvoje. Bendrovė valdo prekinius ženklus „Jėga“, „Mr.
- Mars Lietuva: 1993 m. įkurta ir šiuo metu Gargžduose veikianti „Mars Lietuva“ yra viena didžiausių „Mars Incorporated“ gamyklų Europoje. Didžiausia Baltijos šalyse gyvūnų augintinių maisto gamintoja, kurios metinės produkcijos apimtys siekia 100 000 tonų.
- Javinė: Duonos ir pyrago gaminiai, gamyba, mažmeninė ir didmeninė prekyba.
- Dzūkija: Viena didžiausių ir seniausių Lietuvos konditerijos įmonių (įkurta 1965m). Sritis: gamyba ir prekyba konditerija bei jos gaminiais. Produkcija: šakočiai, sausainiai, tortai, pyragai, pyragaičiai, bandelės, vafliai, skruzdėlynai, šokoladas ir jo gaminiai.
Konkurencija ir vartotojai (AB „Rūta“ pavyzdys)
AB „Rūta“ Šiaulių mieste vienintelis saldainių fabrikas, todėl savo mieste konkurentų neturi. Lietuvoje pagrindiniai konkurentai yra AB ‘’Vilniaus pergalė”, AB Kraft Foods Lietuva”, Klaipėdos konditerijos fabrikas, UAB “Edroma”. Mažesnės įmonės nėra labai dideli konkurentai, nes paprastai jos neturi tokių technologinių linijų kaip didieji, pas jas mažesnė produkcijos pasiūla ir joms lenktyniauti su didesnėmis įmonėmis gan sudėtinga. Be to, didelių įmonių tiekiamų produktų kainų sistema yra žymiai lankstesnė ir įgalina daryti įvairias nuolaidas pastoviems ir stambiems užsakovams. Konkurentai stebimi nuolat, siekiant sekti pokyčius ir tobulinti savo veiklą. Vartotojas išlaiko organizaciją ir yra labai svarbus jos veiksnys. Tik vartotojas sudaro sąlygas nuolat atnaujinti ir tobulinti įmonės veiklą. „Rūtos“ vartotojų ratas labai platus, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, ir apima įvairaus amžiaus žmones.
Šiuolaikiniai stebuklai: šokolado gamybos menas (nuo pupelės iki šokolado batonėlio!) (18 sezonas) | Istorija
Naujų produktų kūrimas: Šv. Velykų saldainių rinkinys
Prieš išleidžiant į apyvartą prekę ištyrėme rinką, tai yra apklausėme gyventojus. Apklausos tyrimas atliktas anketų pagalba. Apklausėme 3000 gyventojų įvairiose Lietuvos miestuose ir kaimuose. Tyrimo tikslas buvo sužinoti ką jie mano apie šią prekę, siekėme išsiaiškinti, ar bus pakankama paklausa šiai prekei. Apklausę gyventojus pamatėme, kad 88 % teigiamai vertina mūsų siūlomą prekę.
Prieš pradėdamas kurti naują prekę, gamintojas turi įvertinti tai, kad pirkėjas tai pat stengsis įvertinti visus jos naudingumo požymius. Dėl to prekei reikia stengtis suteikti kuo daugiau jos naudingumą palaikančių požymių, nes pirkėjas nebūna abejingas prekės kokybei. Naujos prekės kūrimas prasideda nuo idėjos. Mūsų įmonėje sukurti proginį šv. Velykų saldainių rinkinį, idėją pateikė įmonės darbuotojai. Įvertinome prekės sėkmę rinkoje, užimamą rinkos dalį, pelną, apskaičiavome kaštus. Pagaminome bandomuosius pavyzdžius, šalinome pastebėtus trūkumus, tobulinome ją. Analogiškų prekių didieji “Rūtos” konkurentai negamino, tik kelios mažos individualios įmonės, tačiau kaip ir minėjome jos mums nėra dideli konkurentai.
Žinome, kad prekės skirstomos pagal marketingui reikšmingus kriterijus. Mūsų sukurtą prekę galima priskirti prie impulsyvaus pirkimo prekės. Perkame saldainius labai daug iš anksto apie tai negalvoję ir nesvarstę. Paprasčiausiai tai staiga kilusio noro ir poreikio patenkinimas. Pasirinkome populiariausias prekės identifikavimo priemones, t.y. įmonės ženklą ir vardą. Pavadinome “Velykinė dovanėlė”. Įpakavimas - vienas iš svarbiausių procesų, be kurio prekė būtų nebaigta. Atsižvelgėme į visas sąlygas kol jinai pasieks vartotoją (transportavimą, sandėliavimą). Saldainių rinkinį nutarėme fasuoti į polietileninius maišelius, o ne į brangaus kartono dėžutes. Fasuojant į geros kokybės popierių padidėtų prekės savikaina, rinkinio kaina būtų didesnė. Maišeliai tvirtai surišami, kad pirkėjui būtų patogu parsinešti.
Įmonė suinteresuota paveikti vartotoją kad pirktų kuo daugiau. Įmonė, atlikusi rinkos tyrimus, išanalizavusi vartotojų elgseną įvedė prekę į rinką likus mėnesiui iki šv. Velykų. Prognozuojame, kad paskutinę savaitę prieš šventes prekė pasieks brandą. Tikimasi, kad padidės pardavimas ir pelnas. Kiekviena prekė rinkoje išsilaiko tam tikrą laiką. Kadangi mūsų prekė sezoninė, praėjus savaitei po švenčių, vartotojų skaičius sumažės ir tada prasidės prekės smukimas. Neišpirktą produkciją parduosime taikydami nuolaidas.
Kainodara, rėmimas ir platinimas
Kaina yra pagrindinis viso prekinio ūkio reguliatorius. Įmonė, nustatydama kainas, pirmiausia siekia padengti gamybos kaštus ir gauti pelno. Tikslas, kurį padės pasiekti konkreti prekė yra maksimalizuoti pelną. Nustatydami prekei kainą pasirinkome į kaštus orientuotą kainų nustatymo metodą. Paskaičiavome kaštus, susijusius su gamyba ir pardavimu. Kaina orientuota į vidutines pajamas gaunančius klientus. Užsidėjome prekei antkainį. Vieno saldainių rinkinio savikaina 7 Lt., su antkainiu rinkinio kaina 11,90 Lt. Orientuojamės į tai, kad prekė turės paklausą. Nustatant kainą įvertinome ir konkurentus. Kaip ir minėjome ši įmonė mums nėra konkurentė.
Rėmimas yra vienas iš marketingo komplekso elementų. Jeigu nėra ryšio tarp pardavėjo ir pirkėjo, įsitvirtinti rinkoje intensyvios konkurencijos sąlygomis sunku. tačiau tada pirkėjai informaciją apie prekę gautų atsitiktinai pamatę parduotuvėse arba pabendravę su jau įsigijusiais asmenimis. Įmonė reklamos agentūrų paslaugomis nesinaudojo, tuo užsiima įmonės reklamos specialistas. Jis rūpinosi, kad informaciją apie prekę paskleistume kuo platesnei auditorijai.
Pateikimas (paskirstymas) yra būtina ūkinė veikla, prekių gamybą susiejanti su vartojimu. Patekimo turinį sudaro visuma veiksmų, kuriais prekė iš gamintojo per tarpininkus perduodama vartotojui. Įmonėje pagamintos prekės turi pasiekti vartotoją, t. y. turi būti jam pasiūlytos ir parduotos. Mūsų naujai sukurto saldainių rinkinio gamyba yra sezoninė. Pagamintos prekės sandėliuojamos įmonėje. Prekes parduodame per jau seniai veikiančius kanalus.
Pagrindiniai įmonės prekybos atstovai Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvoje UAB “Alvas ir Ko”, UAB “VP Market”, UAB “Sanitex”. Gabenant savo gaminius į užsienį naudojamės įmonės “Partaka” paslaugomis, nes sumažina kaštus. Tiekimo patikimumu, terminais, pristatymo kokybe rūpinasi įmonės logistikos specialistas.
Savo pagamintą produkciją įmonė per prekybos atstovus parduoda Lietuvoje ir užsienyje. Saldainių fabrikas turi 11 savo firminių parduotuvių didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat Latvijoje, Estijoje, Kaliningrado sr. Įmonė dirba pelningai. Rinkoje užima apie 50 % visos rinkos.
Pasaulinės tendencijos ir konkurencija
2022 m. pasaulio konditerijos pramonės įmonės pagamino produkcijos už 245,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių, iš jų sausainių - už 27,56 mlrd. JAV dolerių. Jungtinių Tautų duomenimis, 21 a. pradžioje daugiausia cukrinės konditerijos gaminių gamino JAV, Rusija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Šokolado ir šokoladinių gaminių gaminama šiek tiek daugiau nei cukrinių, beveik pusę jų pagamina JAV, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Didžiausios bendrovės: Mondelēz International (JAV; jai priklauso Mondelez Lietuva Production), Mars (JAV), The Hershey Company (JAV), Nestlé (Šveicarija), Meiji Co.
tags: #didziausia #konditerijos #imone