Zarasų rajonas, priklausantis Aukštaitijos etnografiniam regionui, garsėja ne tik savo nepaprasto grožio gamta, bet ir turtingu kulinariniu paveldu. Tautinis paveldas, apimantis tradicinius amatus ir kulinarines tradicijas, yra neatsiejama Lietuvos etninės kultūros dalis. Norint pažinti tautą, svarbu suprasti jos pagrindinius užsiėmimus, verslus, darbo įrankius, pastatus, aprangą ir papročius. Šiame straipsnyje kviečiame leistis į kelionę po Zarasų kraštą, kur susipažinsite su duonos kepimo tradicijomis ir kitais išskirtiniais kulinarinio paveldo elementais.
Zarasų kraštas vilioja ne tik gamtos kampeliais, bet ir kultūriniais renginiais bei įspūdingomis turistinėmis vietovėmis. Čia galėsite išgirsti apie didžiausią Lietuvoje Drukšių ežerą, seniausią Pabaltijyje Stelmužės ąžuolą, analogų Lietuvoje neturintį apžvalgos ratą virš Zaraso ežero, išskirtinį 300 metų menantį Šlyninkos vandens malūną bei menininkų rezidencija vadinamą Kultūros centrą Dusetų dailės galeriją.
Tautinio paveldo puoselėtojai Zarasų krašte
Tautinį paveldą Zarasų krašte aktyviai puoselėja sertifikuoti tradiciniai amatininkai, stebinantys tiek vietinius gyventojus, tiek svečius iš Lietuvos ir užsienio. Daugiau nei prieš dešimtmetį priėmus Tautinio paveldo produktų įstatymą, buvo pradėtas šių produktų sertifikavimo procesas.
Kulinarinį paveldą Zarasų krašte garsina du pagrindiniai amatininkai:
- Regina Veselienė: sertifikuota tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo kepimo amato puoselėtoja. Duonos kepimo receptus ji perėmė iš savo prosenelės O. Laurinavičienės (1850-1952), o šie receptai perduodami iš kartos į kartą.
- Stasys Sutkauskis: sertifikuotas tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senojo grūdų malimo amato puoselėtojas. Javų grūdai malami Šlyninkos vandens malūne, pastatytame XIII a. pr. Malimo procesai valdomi rankiniu būdu, kas suteikia miltams ir kruopoms ypatingą kokybę bei skonį.
Šlyninkos vandens malūnas - technikos paveldo statinys su autentiška įranga
Šlyninkos vandens malūnas yra ne tik vieta, kur galima įsigyti kokybiškų miltų ir kruopų, bet ir gyvas muziejus, leidžiantis susipažinti su senovinėmis malimo tradicijomis. Čia lankytojai turi galimybę paragauti čia pat kepamų tautinio paveldo blynų ar duonos, bei įsigyti malūne maltų miltų ar kruopų.
Kiti amatininkai Zarasų krašte:
- Rima Vitaitė: sertifikuota tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo audimo amato puoselėtoja.
- Gediminas Kairys: sertifikuotas tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, puoselėjantis senojo šaukščiaus, kubilininkystės, stalystės ir žaislininkystės amatus.
- Zenonas Striška: sertifikuotas tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, puoselėjantis dailidystės ir drožybos amatus.
- Jonas Navickas: sertifikuotas tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, puoselėjantis kubilinkystės ir šaukščiaus amatus.
- Erikas Čypas: sertifikuotas tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, puoselėjantis žaislininkystės ir kubilininkystės amatus. Medžio drožėjas Erikas Čypas įkūrė Amatų centrą, kuriame kuria vienetinius medžio drožinius ir organizuoja edukacines programas.
- Virmantas Petrašiūnas: sertifikuotų tautinio paveldo produktų gamintojas (veltiniai), puoselėjantis senojo vilnos vėlimo amatą.
Zarasų krašto lankytinos vietos, susijusios su kulinariniu paveldu ir amatais
Keliaujant „Duonos keliu“ Zarasų krašte, verta aplankyti šias vietas:
- Šlyninkos vandens malūnas: gyvas muziejus, kuriame galima susipažinti su senovinėmis malimo tradicijomis. Amatų namuose siūloma tautinio paveldo ruginė, kvietinė duona, įvairūs kepiniai ir senoviniai patiekalai.
- Zarasų krašto muziejus: vieta, kurioje galima susipažinti su krašto istorija, kultūra ir tradiciniais amatais. Muziejus įsteigtas 1934 metais.
- Degučių kaimas: čia gyvena tautodailininkai Gediminas ir Rita Kairiai, puoselėjantys senojo šaukščiaus, kubilininkystės, stalystės ir žaislininkystės amatus.
- Ramūno Čižo alaus darykla: ketvirtas aludaris giminėje, gaminantis alų pagal šeimos receptūrą, žinomą nuo 1863 m. Vasaros metu galima paragauti stirnienos, elnienos, šernienos, bebrienos ir laukinių paukščių patiekalų, ruošiamų pagal senovinius lietuviškus receptus.
- Tiltiškių vandens malūnas-radijo muziejus: V. Žilinskienės „Jūrų muziejuje“ sukaupta apie 4000 eksponatų. Muziejus įsikūręs Gražutės regioninio parko lankytojų centre.
- Zarasų apžvalgos ratas: unikalus 17 metrų aukščio statinys, atidarytas 2011 m. rudenį, nuo kurio atsiveria panoraminis vaizdas į Zaraso ežerą.
- Gražutės regioninis parkas: lankytojų centras siūlo profesionalią informaciją apie parko gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę.
Švietimo sėklų skleidimas: Atsuyoshi Saisho TEDxKeioSFC konferencijoje
Tradicinė Duonos diena Zarasų Sėlių aikštėje
Vasario 5 d. tradiciškai minima Šv. Agotos ir duonos diena. Siekiant prisiminti senolių tradicijas ir pagerbti duoną, Zarasų Sėlių aikštėje organizuojamos edukacijos. Vienoje iš tokių edukacijų, pavadintoje „Duonos kelias", trečios klasės mokiniai mokėsi, koks sunkus ir ilgas yra duonos kelias nuo rugio grūdo iki duonos riekelės. Jie susipažino su duonos kepimui reikalingais produktais, mokėsi maišyti tešlą, formuoti kepaliukus ir stebėti kepimo procesą.
Ką dar verta pamatyti keliaujant po Zarasų kraštą?
Zarasų kraštas siūlo ne tik kulinarinio paveldo objektus, bet ir įspūdingą gamtą, turtingą istoriją ir kultūrą:
- Stelmužės ąžuolas: vienas seniausių ąžuolų Europoje, Lietuvos gamtos paminklas, kurio amžius spėjama esąs apie 1000-1500 ar net 2000 metų.
- Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia: XX a. pr. istorizmo laikotarpio statinys, išsiskiriantis savo architektūra.
- Sartų ežeras: unikalus hidrografiniu požiūriu, sudarytas iš kelių atšakų. Čia galima plaukioti keltu, aplankyti Bobriškio sentikių cerkvę ir apžvalgos bokštą.
- Didžioji Zaraso ežero sala: viena didžiausių salų Lietuvoje, turinti paplūdimį, vandens pramogų parką ir vaikų žaidimų aikšteles.