Tikrą ruginę duoną, kepamą iš ekologiškų miltų, raugo ir vandens, vis labiau vertina pirkėjai. Ir neatsitiktinai, juk tai - sveikas produktas, į kurį nededama cukraus. „Aš ją valgau ir negaliu atsivalgyti. Šios duonos skonis ir kvapas mane lydi nuo vaikystės“, - tvirtina senojo amato - kepimo puoselėtojas Nerijus Kriaučiūnas iš Ukmergės rajono.
Pažįstamas duonos kepimo procesas
Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis meistras pasakoja, kad tikros ruginės duonos kepimo procesas jam buvo pažįstamas nuo vaikystės, nes duoną kepdavo jo močiutė. „Vaikų darželio nelankiau, todėl dienas praleisdavau kartu su močiute. Ji savo kepta rugine duona lepindavo ne tik šeimos narius - kepdavo ją ir kolūkio reikmėms. Smalsiai stebėdavau, kaip kaskart kepti paruošti kepaliukai būdavo išglostomi su meile. Su tokia duona ir užaugau“, - prisimena N. Kriaučiūnas.
Tėvui rimtai užsiėmus duonos kepimo veikla Petronių kaimo bendruomenės amatų namuose, tešlą minkyti padėdavo ir Nerijus. „Kai tėvas susilaužė ranką ir nebegalėjo minkyti tešlos ir kepti duonos, man teko jį pavaduoti. Duonos kepimo procesas - fiziškai sunkus darbas, reikalaujantis kruopštumo ir žinių. Kad tešla būtų kokybiška, ją minkyti reikia ilgai, apie valandą. Neatsitiktinai seniau sakydavo, kad dirbti reikia taip, kad sienos išrasotų“, - pasakoja senojo amato puoselėtojas.
Tradicijų puoselėjimas ir paslaptys
„Vyrų duoną“ N. Kriaučiūnas kepa autentiškai įrengtoje sodyboje Mikėnų kaime. Ji kepama išlaikant visas senąsias duonos kepimo tradicijas iš ūkyje užaugintų grūdų. Miltai nesijojami - naudojami su visomis sėlenomis, kurios yra grūduose.
Savo šeimos tradicijų puoselėtojas atvirauja, kad skaniai duonai iškepti nepakanka vien gero raugo ir profesionalaus minkymo. Naminės duonos skoniui ir kvapui įtakos turi krosnis ir malkos. „Renkuosi tas malkas, kurias naudodavo mano šviesaus atminimo senelė. Duonai kepti geriausiai tinka kieta mediena. Aš naudoju uosį su alksniu, labai gerai tinka ir beržas“, - sako N. Kriaučiūnas.
Duonos kepimo eiga ir techniniai aspektai
- Raugas: Pasigaminamas pagal išsaugotą močiutės receptą.
- Tešlos paruošimas: Raugina ir kildina mediniame kubile pastovios temperatūros patalpoje.
- Kepimas: Pašaunama tiesiai nuo medinės ližės į krosnį, įkaitintą iki 250 laipsnių.
- Trukmė: Kepimas užtrunka nuo pusantros valandos iki dviejų.
Vietos ūkis ir vertybės
Nerijus puoselėja ne tik kepimo amatą, bet ir ekologinį ūkį. „Juk smulkūs šeimos ūkiai išsilaikyti gali tik perdirbdami produkciją. Todėl neatsitiktinai auginu senųjų veislių javus, gyvulius, paukščius ir kepu duoną. Dirbu visus metus“, - sako jaunas vyras. Nors duonos kepimas nėra tas verslas, kuriame milijonai krinta iš dangaus, tai - pašaukimas ir širdžiai mielas darbas.
Jo kepamą juodą duoną pamėgo ne tik vietos gyventojai, bet ir užsieniečiai. „Ypač lietuviškos juodos duonos nori užsieniečiai - jų kraštuose tokios nėra“, - lietuvių tautos išskirtinumu didžiuojasi Nerijus. Kiekvienas įžengęs pro drožtinėmis skulptūromis įrėmintus vartus į Kriaučiūnų sodybos kiemą pasijunta atsidūręs tokioje sodyboje, kokioje prieš šimtą ir daugiau metų gyveno aukštaičių ūkininkai.