Elektroniniai receptai Lietuvoje: pažangos kelias e.sveikatos sistemoje

Elektroniniai receptai (e. receptai) - tai skaitmeninė tradicinių popierinių receptų versija, leidžianti gydytojams elektroniniu būdu išrašyti vaistus pacientams. Ši sistema yra E. sveikatos sistemos dalis ir siekiama pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą, saugumą ir kokybę. Lietuvoje e. receptai pradėti diegti 2015 m. pabaigoje, o aktyviau naudotis šia galimybe gydymo įstaigos pradėjo 2016 m. pabaigoje. Nuo 2015 m. lapkričio 2 d. Lietuvoje pradėjo veikti elektroninis receptas, kuris yra E. sveikatos sistemos dalis, tapęs viena pagrindinių e. sveikatos sistemos dalių. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra e. receptai, kaip jais naudotis, kur juos rasti, kokie yra jų privalumai ir trūkumai, taip pat panagrinėsime e. receptų įdiegimo istoriją Lietuvoje.

E.sveikatos sistema ir jos komponentai

E.sveikata - tai nacionalinė elektroninės sveikatos sistema, kurioje saugoma ir tvarkoma pacientų sveikatos informacija. Sistema siekiama pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, efektyvumą ir prieinamumą. Elektroninę sveikatos sistemą sudaro centrinė e.sveikatos informacinė sistema bei jos posistemės - elektroninis receptas ir medicininiai vaizdai, taip pat gydymo įstaigų informacinės sistemos, teiksiančios duomenis į centrinę sistemą.

Paciento sveikatos istorija, tyrimai, diagnozės, receptai, siuntimai, rentgeno nuotraukos, pažymos ir kita svarbi informacija bus talpinama e. sveikatos sistemoje - www.esveikata.lt. Sveikatos apsaugos ministerija tiesiogiai įgyvendina tris svarbiausius projektus: tai centrinės Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) ir jos posistemių - e.recepto bei Nacionalinės medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų posistemės (MedVAIS) sukūrimas. Taip pat kuriamos respublikinio ir regioninio lygmens gydymo įstaigų informacinės sistemos, - sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų licencijų, sveikatinimo įstaigų licencijų, vaistų registrai. Centrinė e.sveikatos informacinė sistema - ESPBI - užtikrins vieną prieigos tašką šalies gyventojams ir sveikatos priežiūros specialistams prie elektroninių sveikatos paslaugų. Kitaip tariant, ESPBI - tai duomenų centras, kuriame elektroniniu būdu bus saugoma kiekvieno šalies gyventojo sveikatos istorija.

E. receptų įdiegimo istorija Lietuvoje

Pradžia ir pirmieji žingsniai (2009-2015 m.)

Pagal 2009-2015 m. planą, elektroninis receptas yra tik vienas iš keleto e.sveikatos informacinės sistemos dokumentų, bet jis negali būti išrašomas neužpildžius ir nepasirašius e.parašu kitų dokumentų. Europoje pirmą kartą elektroninis receptas buvo išrašytas prieš 20 metų. Olandija ir Jungtinė Karalystė prieš daugiau nei dešimt metų tapo pirmosiomis šalimis, kurios pradėjo naudoti elektroninį receptą, taip pat elektroninį receptą naudoja jau ilgiau nei 7 metus Švedija, Danija, Čekija, Italija bei kitos Europos šalys, o neseniai prie jų prisijungė ir Lietuva.

Oficialus startas ir lūkesčiai (2015 m.)

Nuo 2015 m. lapkričio 2 d. Lietuvoje pradėjo veikti elektroninis receptas, kuris yra E. sveikatos sistemos dalis. Pasak sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, tai turėjo palengvinti vaistų išrašymą ir įsigijimą, sumažinti popierizmą ir klaidų tikimybę. Buvo tikimasi, kad gydytojai galės tiksliai žinoti, kokie vaistai pacientui buvo skirti ir ar jis juos įsigijo.

Pirmieji metai ir iššūkiai (2016 m.)

Nors galimybė elektroniniu būdu išrašyti receptus atsirado 2015-ųjų pabaigoje, gydymo įstaigos aktyviau naudotis šia galimybe pradėjo tik 2016 m. pabaigoje. Iš pradžių e. receptų naudojimas susidūrė su tam tikrais sunkumais. Viena iš priežasčių buvo ta, kad norint išduoti e. receptą, gydytojui tenka užpildyti ir pasirašyti kitas formas. Be to, elektroninės sveikatos sistema vartotojui nebuvo itin palanki, o vyresnio amžiaus pacientams sunkiau sekėsi keisti įpročius. Ministrės R. Šalaševičiūtės teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kaip aktyviai gydymo įstaigose nuo lapkričio 2 dienos bus rašomas e. receptas.

Augimas ir tobulinimas (2017-2019 m.)

2017 m. sausio 24 d. duomenimis, į centrinę e.sveikatos sistemą jau buvo pateikta daugiau kaip 600 tūkst. elektroninių medicininių dokumentų, išrašyta daugiau kaip 220 tūkstančių elektroninių receptų, užregistruota virš 3 mln. Elektroninių medicininių įrašų. Nuo 2018 m. kovo 1 d. gydytojai privalo visus receptus išrašyti elektroniniu būdu. 2019 metais E. sveikatos sistemoje išrašyta daugiau kaip 13 mln. e. receptų - pusantro karto daugiau nei 2018-aisiais. Pacientai su išduotais e. receptais pernai iš viso įsigijo 12 mln. vaistinių preparatų - 40 proc.

Rekordiniai skaičiai (2020 m.)

Pirmąjį 2020 metų mėnesį visoje šalyje elektroninėmis priemonėmis išrašyta daugiau kaip 1,3 mln. receptų. Tai - didžiausias per mėnesį išrašytų e. receptų kiekis per visą E. sveikatos veikimo istoriją. E. recepto patrauklumą patvirtina ir rekordiniai su jais įsigytų vaistų kiekiai. Vien per sausio mėnesį su elektroniniais receptais pacientai vaistinėse įsigijo maždaug 1,2 mln. vaistų.

Prie e. sveikatos sistemos iki 2018 m. sausio 5 d. jau prisijungė daugiau kaip 400 sveikatos priežiūros įstaigų - beveik pusė visų įstaigų, pasirašiusių sutartis su Valstybine ligonių kasa. Iš viso nuo pat e. recepto naudojimo pradžios jau buvo išrašyta daugiau nei 3 mln. elektroninių receptų. Didžioji jų dalis (85 proc.) e.

E. receptų privalumai

E. receptų sistema turi daug privalumų, tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros specialistams.

Patogumas ir efektyvumas

• E. receptas yra gana patogus. Gydytojui paskyrus vaistus ir tai įrašius į sistemą, pacientas gali eiti į bet kurią vaistinę, o jų didžioji dauguma jau seniai turi būti prisijungusi prie e.sveikatos sistemos. Vaistininkai mato, kokie vaistai paskirti, įvedę pirkėjo asmens kodą, ir juos išduoda.
• Išduoti vaistus pagal elektroninius receptus daug patogiau: akivaizdu, kada vaistai pirkti paskutinį kartą, kokie, kokiomis dozėmis vartojami, žodžiu, matoma visa gydymo istorija.
• E.recepto išrašymas yra greitesnis ir patogesnis lyginant su popieriniu receptu. Gydytojams nebereikia vartyti popierinių žinynų ar katalogų išrašant receptus, sistemoje galima atlikti vaisto paiešką tiek pagal vaistinės medžiagos bendrinį pavadinimą, tiek pagal konkretų vaisto pavadinimą.
• Dauguma e.recepto laukų užsipildo automatiškai, gydytojui tereikia parinkti diagnozę, parinkti vaistą ir nurodyti, kaip vartoti. Įgudusiam vartotojui e.recepto išrašymas užima nuo pusės iki pusantros minutės.
• Taip pat palengvintas pakartotinis vaisto ir medicinos pagalbos priemonės skyrimas ankstesnio skyrimo pagrindu.
• Sukurta galimybė išrašyti e. receptą pagreitina vaistų skyrimo procesą ir pacientams, ir vaistinėms, ir sveikatos priežiūros įstaigoms.
• Pirmiausia, elektroninis receptas naudingas pačiam pacientui - pastarajam einant į vaistinę tereikia su savimi turėti asmens dokumentą. Greitis: Vaistus galima įsigyti greičiau, nes vaistininkas iš karto mato e. receptą sistemoje, nereikia gaišti laiko ieškant popierinio recepto. Dėl to klientų aptarnavimas vaistinėse tampa spartesnis.
• „Tai akivaizdus įrodymas, kad e. receptas patogus tiek gydytojams, tiek vaistininkams, tiek pacientams. Jei vienu metu gydytojas išrašo kelis receptus, visus galima pasirašyti vienu e. parašu.“
• Daug patogumų suteiks ir kitos, smulkesnės įgyvendinamos e. sveikatos paslaugos.
• E. recepto posistemė - skirta gydytojo pacientui skiriamų vaistų, įskaitant ir ekstemporaliųjų vaistų, kompensuojamųjų MPP ar medicinos priemonių elektroninių receptų išrašymui, centralizuotam saugojimui ir pateikimui vaistinėms įgyvendinti, duomenų apie išduotus vaistus, kompensuojamąsias MPP ir medicinos priemones tvarkymui.

Tikslumas ir saugumas

• Elektroninis receptas palengvina receptų išrašymą, receptai yra aiškesni, tikslesni, visada įskaitomi, dėl to farmacijos specialistams lengviau įvertinti išrašytus receptus ir išduoti pagal juos vaistus.
• E. receptai nebebus neįskaitomi, o juk dėl to kartais tekdavo grąžinti pacientą pas gydytoją, arba žmonės receptus pamesdavo, jie dėl kokių nors priežasčių tapdavo nebenaudotini.
• Tikslumas: E. receptai sumažina klaidų tikimybę, nes gydytojas tiesiogiai įveda informaciją į sistemą, o vaistininkas ją gauna be tarpininkų. Sumažėja klaidų rizika.
• Sauga: E. receptai yra saugomi centralizuotoje sistemoje, todėl sumažėja tikimybė, kad jie bus prarasti, sugadinti ar neteisėtai panaudoti.

Prieinamumas ir informacijos valdymas

• Pacientas elektroninės sveikatos portale savo paskyroje galės visada matyti, kokie receptai išrašyti, kokius ir kaip vaistus turi vartoti.
• Elektroninėje sveikatos sistemoje bus skelbiama paciento sveikatos istorija, tyrimai, diagnozės, receptai, siuntimai, rentgeno nuotraukos, pažymos. Šia informacija galės naudotis ne tik gydytojai, bet ir pacientai.
• Pacientams nereikia su savimi turėti popierinių receptų ar kompensuojamųjų vaistų paso einant pas gydytoją, o paskui į vaistinę, tereikia turėti tik asmens dokumentą.
• Be to, tie gyventojai, kurie turi priemones prisijungti prie e. sveikatos portalo, jame gali susipažinti su savo sveikatos istorija, rasti informaciją apie skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose gydytojų išrašytus elektroninius receptus ir pagal juos vaistinėse išduotus vaistus, jų vartojimą.
• Vis daugiau paslaugų persikeliant į internetą, permainos jau kurį laiką planuojamos ir sveikatos apsaugos srityje.
• Sistemoje galima peržiūrėti, kokie e. receptai pacientui buvo išrašyti, kokie vaistai pagal juos buvo išduoti. Prisijungę prie savo paskyros, pacientai gali pasiekti informaciją apie išrašytus e. receptus ir pagal juos įsigytus MPP, vaistus bei jų vartojimą.
• Centrinėje e.sveikatos sistemoje renkama ir saugoma informacija apie skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose gydytojų išrašytus e.receptus ir pagal juos vaistinėse išduotus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, jų vartojimą ar naudojimą.

Distancinės galimybės

• Šiuo metu pacientai turi galimybę e. receptą gauti ir neišėję iš namų, o tiesiog telefonu susisiekę su savo šeimos gydytoju.
• O prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, pacientai gali įgalioti savo šeimos narį ar kitą artimą asmenį už juos atsiimti vaistus vaistinėje.
• E-receptas bus patogus ir elektroninėje prekyboje - išrašant receptą galės būti užsakomos tam tikros rūšies prekės, kurias atsiimti bus galima bet kurioje šalies vaistinėje.

Mažesnis popierizmas

• Pasak sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, tai dar viena ypač svarbi ir popierizmą bei klaidų tikimybę mažinanti e. sveikatos sistemos dalis, palengvinsianti vaistų išrašymą ir įsigijimą.
• Elektroninis receptas - dar viena ypač svarbi ir popierizmą mažinanti e.sveikatos sistemos dalis. Pradėjus veikti e.receptui, visi receptiniai vaistai bus išrašomi elektroniniu būdu.
• Pacientams nebereikės nešiotis receptų knygelių pas gydytoją, o paskui į vaistinę.
• Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, dalyvaudamas Sveikatos apsaugos ministerijos surengtame e.sveikatos sistemos pristatyme, tikino, esą tai svarbus žingsnis pažangos link: „Esame labai svarbaus įvykio liudininkai. Mūsų medicinos paslaugų sistema žengia į informacinių ir ryšių technologijų pasaulį. Tai reiškia, kad nebeliks popierinių pažymų, receptų, žmogus greičiau galės gauti jam reikalingą pagalbą, o gydytojas galės daugiau laiko skirti pacientui.“

Racionalus finansavimas

Pradėjus taikyti e.sveikatos sistemą, atsiranda galimybė taupiau ir racionaliau naudoti sveikatos apsaugai skiriamą finansavimą - daugiau lėšų skirti paslaugų kokybei gerinti, užtikrinti sveikatos įstaigų veiklos skaidrumą ir prieinamumą. „Tai - strateginiai mūsų uždaviniai“, - akcentavo politikas.

Kaip naudotis e. receptu: žingsnis po žingsnio

Norėdami pasinaudoti e.recepto funkcijomis, pirmiausia turite prisijungti prie e.sveikata portalo.

Vizitas pas gydytoją ir e. recepto išrašymas

1. Vizitas pas Gydytoją: Pirmiausia, jums reikia apsilankyti pas gydytoją, kuris įvertins jūsų sveikatos būklę ir nuspręs, ar jums reikalingi vaistai. Jei taip, gydytojas išrašys e. receptą.
2. E. Recepto Išrašymas: Gydytojas, naudodamasis e. sveikatos sistema, išrašys jums e. receptą. Jums nereikės gauti jokio popierinio dokumento, nes viskas bus saugoma elektroniniu būdu. Gydytojas turėtų jus informuoti apie išrašytus vaistus, jų vartojimo būdą ir galimą šalutinį poveikį.

Prisijungimas prie E.sveikata portalo

Norėdami pasinaudoti e.recepto funkcijomis, pirmiausia turite prisijungti prie e.sveikata portalo:

• Per elektroninius valdžios vartus: Tai patogiausias būdas, jei turite elektroninį parašą arba naudojatės internetinės bankininkystės paslaugomis. Pasirinkite savo banką arba kitą tapatybės nustatymo priemonę ir sekite instrukcijas.
• Su mobiliuoju parašu: Jei turite mobilųjį parašą, galite prisijungti naudodami savo telefono numerį ir PIN kodą.
• Su vienkartiniu slaptažodžiu: Šis būdas reikalauja išankstinės registracijos e.sveikata sistemoje ir vienkartinio slaptažodžio gavimo.

Pasirinkus prisijungimo būdą, būsite nukreipti į e.sveikata portalą.

Kaip rasti savo e.receptą E.sveikata portale?

Prisijungę prie e.sveikata portalo, ieškokite skyriaus, pavadinto "Mano e.receptai" arba panašiai. Šiame skyriuje rasite visų jums išrašytų e.receptų sąrašą. Kiekvienas receptas turės šią informaciją:

• Gydytojo vardas ir pavardė: Gydytojas, išrašęs receptą.
• Išrašymo data: Recepto išrašymo data.
• Vaisto pavadinimas: Vaisto, išrašyto recepte, pavadinimas.
• Dozė ir vartojimo būdas: Vaisto dozė ir vartojimo būdas (pvz., 1 tabletė per dieną).
• Recepto galiojimo data: Data, iki kurios receptas galioja.
• Recepto statusas: Recepto statusas (pvz., "Galiojantis", "Atsiimtas").

Spustelėję ant konkretaus recepto, galite pamatyti daugiau informacijos, pavyzdžiui, vaisto kompensavimo sąlygas (jei taikoma) ir vaisto vartojimo instrukciją.

Kaip atsiimti vaistus pagal e.receptą vaistinėje?

Norėdami atsiimti vaistus pagal e.receptą vaistinėje, jums tereikia pateikti vaistininkui savo asmens tapatybės dokumentą (pvz., asmens tapatybės kortelę arba pasą). Vaistininkas ras jūsų receptą e.sveikata sistemoje pagal jūsų asmens kodą.

Svarbu:

• Įsitikinkite, kad receptas dar galioja.
• Jei vaistas kompensuojamas, turėkite su savimi dokumentą, patvirtinantį jūsų teisę į kompensaciją (pvz., pensininko pažymėjimą).
• Jei vaistus atsiima kitas asmuo, jis turi turėti jūsų asmens tapatybės dokumento kopiją ir savo asmens tapatybės dokumentą.

Vaistininkas privalo suteikti jums visą reikiamą informaciją apie išduodamus vaistus, įskaitant dozavimą, vartojimo būdą, galimą šalutinį poveikį ir kitas svarbias instrukcijas. Jei turite klausimų, nedvejokite jų užduoti vaistininkui.

E. recepto galiojimo laikas

Elektroninių receptų galiojimo laikas skiriasi, priklausomai nuo to, kokius vaistus jie apima:

• Įprasti vaistai: Paprastai elektroniniai receptai įprastiems vaistams galioja 30 dienų nuo išrašymo datos. Tai reiškia, kad pacientas turi šį laikotarpį atvykti į vaistinę ir įsigyti vaistus.
• Psichotropiniai ir narkotiniai vaistai: Šie vaistai yra daugiau kontroliuojami dėl jų poveikio žmogaus organizmui, todėl jų elgesys su elektroniniais receptais yra griežtesnis. Tokie receptai gali galioti tik 7-14 dienų, priklausomai nuo šalies teisės aktų ir konkrečių vaistų savybių.

Reikia pažymėti, kad paciento elgesys taip pat gali turėti įtakos elektroninio recepto galiojimui. Pavyzdžiui, jei pacientas vėl kreipiasi į gydytoją ir jam išrašomas naujas receptas, ankstesnis receptas gali būti anuliuojamas. Jei pastebėjote, kad jūsų elektroninis receptas galioja, o vaistų dar nesugebėjote įsigyti, pirmiausia turėtumėte kreiptis į savo gydytoją.

Iššūkiai ir problemos

Sistemos sudėtingumas

Norint išduoti e.receptą, gydytojui tenka užpildyti ir pasirašyti kitas formas. Elektroninės sveikatos sistema vartotojui nėra palanki. Komerciniai logistikos puslapiai įprastai traukia dėmesį, paspaudus mygtuką duoda parengtuką eiti tolyn, o sveikatos sistemos puslapiuose nemažai turi ieškoti, suvesti pats, raidės, tekstūra neryški. Tenka blaškytis po visą puslapį, kol randi, kur paspausti, kad eitum tolyn ar baigtum darbą.

Prisitaikymo sunkumai

Vyresnio amžiaus pacientai sunkiau keičia įpročius. Kai kurie gydytojai, dar nesusipažinę su šia naujove, mano, jog išrašyti e. receptą sunku.

Sistemos klaidos ir derinimas

Pasitaiko atvejų, kai dėl išorinių sisteminių klaidų receptus priimti sudėtinga ar net neįmanoma jų patvirtinti. Sveikatos priežiūros įstaigos vykdo paskutinius derinimus su sistemos diegėjais, gydytojai teikia pastabas, kad sistema veiktų geriau. Yra žinomos problemos, kodėl sistema neveikė, ir jau duoti pavedimai padaryti reikiamus pokyčius. Bus panaikinti pertekliniai procesai ir pernelyg sudėtingi klasifikatoriai. Pavyzdžiui, gydytojai turėdavo rinktis vaisto vartojimo būdą iš maždaug dviejų šimtų variantų arba vaisto formą iš maždaug aštuoniasdešimties. Taip pat sumažinta asmens sveikatos istorijos privalomų laukų.

Nevienodas įsitraukimas

Aktyviausiai e.receptus išrašo Vilniaus ir Kauno gydymo įstaigos. Aktyviausiai e. receptus sausį išrašinėjo Kauno miesto poliklinika, Centro poliklinika, „MediCa klinika“, Antakalnio ir Šeškinės poliklinikos.

E.sveikatos sistemos plėtra ir finansavimas

Be trijų SAM įgyvendinamų projektų, vykdomi ir kiti e.sveikatos sistemos plėtros projektai: 13 nacionalinių didžiųjų gydymo įstaigų projektų ir 13 regioninių projektų. Visi jie vykdomi Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“, kurį administruoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, lėšomis.

Nacionaliniai projektai vysto respublikinio lygmens ir universitetinių ligoninių informacines sistemas, išankstinės pacientų registracijos sistemos plėtrą, sveikatos priežiūros specialistų bei sveikatos priežiūros įstaigų licencijų ir vaistų registrus, užtikrinančius kokybišką elektroninių paslaugų plėtrą sveikatos priežiūros įstaigose. Regioniniai projektai vysto regioninių gydymo įstaigų informacines sistemas, kurios teiks duomenis į centrinę e.sveikatos informacinę sistemą. Pagal sistemos 2009-2015 m. plėtros programos įgyvendinimo priemonių planą, e.sveikatos informacinių sistemų projektus įgyvendina beveik 180 sveikatos priežiūros įstaigų. Šios įstaigos privalo integruotis su centrine e.sveikatos informacine sistema ir teikti duomenis. Įgyvendinus projektus padidės keitimosi sveikatos duomenimis sparta, palengvės darbas, nedubliuojant duomenų vedimo.

Į e.sveikatos sistemą tyrimų bei gydymo informaciją turės suvesti ne tik valstybinės, bet ir privačios įstaigos, tai suteiks dar išsamesnę informaciją apie žmogų, jo sveikatos būklę. Iš viso e.sveikatos sistemos kūrimo projektuose dalyvauja 176 sveikatos priežiūros įstaigos. Investicijos į šias priemones yra apie 28 mln. eurų (96 mln. litų) ES struktūrinių fondų lėšų.

Jau dabar yra sukurtos sąlygos visoms įstaigoms išrašyti e.receptus. Visos sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę ir galimybę naudoti sukurtus e.sveikatos sprendimus. Sveikatos apsaugos ministerija yra sudariusi visas sąlygas kiekvienai sveikatos priežiūros įstaigai pasirašyti duomenų mainų sutartį su VĮ Registrų centru. Sveikatos priežiūros įstaigos, pasirašiusios gali naudotis ESPBI IS duomenų mainų posisteme arba portalu www.esveikata.lt nemokamai.

Medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų posistemė (MedVAIS)

Įgyvendinant projektą „MedVAIS“ sukurta medicininių vaizdų duomenų bazė, kurioje bus saugomos rentgeno nuotraukos bei kita vaizdinė informacija. Dabar pasitaiko, kad rentgeno nuotraukos pasimeta. Pacientai skundžiasi, kad gydymo įstaigos reikalauja mokėti už laikmenas, į kurias įkeliami tyrimų rezultatai, gydytojas, darydamas tyrimus, naujo vaizdo dažniausiai negali palyginti su ankstesnėmis nuotraukomis, nes lieka tik jo aprašai. Šios ir kitų panašių problemų neliks, nes šis projektas sudaro sąlygas tiek pacientams, tiek sveikatinimo paslaugų dalyviams „MedVAIS“ posistemėje saugoti radiologinių tyrimų rezultatų skaitmeninius vaizdus, juos peržiūrėti pakartotinai. Naudojantis „MedVAIS“ esančia informacija, nereikės atlikti dalies tyrimų pakartotinai, tai paspartins ir, tikėtina, atpigins gydymo procesus.

Ateities perspektyvos

Nors yra gyventojų, kurie e. receptus vertina skeptiškai, tačiau, kaip teigia E.sveikatos koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vyriausioji specialistė V. Telyčėnienė, E.sveikatos sistema orientuota į efektyvesnį, saugesnį ir kokybiškesnį sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, todėl belieka tikėtis, kad permainos atneš didesnį patogumą ir efektyvumą. Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, jog 2018 m. visose šalies gydymo įstaigose bus galima sėkmingai ir sklandžiai išrašyti e. receptus. Tačiau specialistė pabrėžia, kad visuotinis e.recepto išrašymas yra siekiamybė: manoma, jog 3-5 proc. vis tiek liks popierinių receptų.

Sveikatos apsaugos ministerija mano, kad e.sveikatos naudojimas didele dalimi priklauso nuo pačių sveikatos priežiūros įstaigų patirties dirbant su elektroninėmis sistemomis, įstaigų, kurios naudoja savo vidines sistemas, komunikacijos su informacinių sistemų diegėjais, vykdytų apmokymų naudotis lokalia sveikatos priežiūros įstaigų sistema, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų motyvacijos, požiūrio į veiklos kokybę ir procesų skaidrumą, gebėjimo įgyvendinti ir valdyti veiklos pokyčius, efektyviai organizuoti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbą su naujomis technologijomis.

Tarptautinė patirtis

E. receptus jau naudoja Anglija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Norvegija, Suomija, Švedija. Kitų šalių patirtis rodo, kad neverta planuoti skubiai pereiti prie visuotinio e. recepto naudojimo. Estijos e. recepto sprendimas buvo kuriamas 5 metus, o pirmaisiais elektroninio recepto gamybinio naudojimo metais buvo nemažai trikdžių, dėl kurių net buvo pristabdytas elektroninio recepto naudojimas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gana ilgai svarstė e. sveikatos klausimą, tačiau pastaruoju metu, įvertinusi jos efektyvumą, pradėjo skatinti ir plėtoti e. sveikatos priemones visame pasaulyje.

tags: #elektroniniai #receptai #atsirado

• Išmokite gaminti nuostabius nekeptus tortus, kurie nustebins jūsų svečius.
• Gardūs orkaitėje keptų kiaušinių receptai
• Gojos tamsusis šedevras
• Linija, jungianti šiaurės ir pietų taškus
• Išsamus gidas: avienos kepimas orkaitėje