Amerikietiškas greitas maistas: nuo mėsainių iki picos įvairovės ir valgymo kultūros

Jungtinės Amerikos Valstijos yra didelė imigrantų šalis, į kurią suvežtos viso pasaulio kulinarinės tradicijos, kurios čia keitėsi ir pildėsi kuo nauju. Kai kurie amerikietiški patiekalai pasaulyje tokie dažni, kad net nelaikome to kažkokia ypatinga virtuve - bet už įprastų patiekalų slypi daugiau. Be to, įvairiuose JAV regionuose sukurta tik ten būdingų patiekalų. Beveik visas Amerikos greitas maistas priklauso vienai šių versijų.

Amerikietiško greitojo maisto įvairovė

Populiariausi greitojo maisto patiekalai

Amerikietiškas greitas maistas pasižymi ne tik savo gausa, bet ir dideliu populiarumu visame pasaulyje. Nors kai kurie patiekalai yra kilę iš kitų kultūrų, jie JAV buvo perkurti ir adaptuoti, tapdami neatsiejama šalies virtuvės dalimi.

Mėsainiai (burgeriai)

Kas jų nežino? Apvali perpjauta bandelė ir įvairūs ingredientai viduje. Klasikiniai variantai - mėsainis („hamburger“, su mėsa) ir sūrainis („cheeseburger“, su mėsa ir sūriu), bet kiekvienas restoranas ar jų tinklas greta šių dar prikuria papildomų savo versijų, su visokiomis daržovėmis, padažais, kitokiomis mėsos rūšimis ir t.t. „Klasikinės“ versijos būna greito maisto tinkluose, bet visokiuose prabangesniuose restoranuose / burgerinėse dažniausiai rasi tik ypatingesnius „autorinius“ variantus, kurie neretai tokie „stori“, kad neapžiosi. O tų burgerinių būna visokių - nuo pigiausių iki prabangiausių. Pirmosiose burgeriai visada valgomi rankomis, jie nusiperkami prie kasos, o antrosiose jau neretai atneša ir įrankius, aptarnaujama prie staliukų. Tradiciškai burgeriai patiekiami su bulvėmis fri (jos įeina į kainą arba yra „kompleksai“ su jomis).

Įvairūs mėsainių variantai

Submarinai

Pailgas sumuštinis, į kurį pridedama įvairiausių ingredientų ir daržovių (neretai itin daug). Submarinai būna šildyti ir nešildyti: JAV daug populiariau nei kur kitur valgyti ir nešildytus, ištisi restoranai į tai orientuojasi (pvz. „Jimmy John’s“). Unikali submarino versija - „Philly Cheesesteak“ su gausiu mėsos kiekiu, atsiradęs Filadelfijoje.

Reuben sumuštiniai

Tai tarsi mėsainis, kur vietoje batono - kiek tamsesnės duonos riekės. Viduje - mėsa ir rauginti kopūstai. Dažnai patiekiamas kartu su raugintais agurkais šalia. Išrastas žydų, pagal vieną versiją, į Ameriką emigravusio litvako - gal todėl ingredientai kiek primena Lietuvos ir apylinkių virtuvę, nors rezultatas kartu yra labai amerikietiškas. Reubenai būna kai kuriuose greito maisto tinkluose.

Beigeliai

Žydų į Ameriką atvežtas didelis riestainis iš mielėmis kildintos kvietinių miltų duonos. Būna patiekiamas ir atskirai, bet dažnai valgomas kaip sumuštinis ar mėsainis su sūriu, lašiša ir pan.

Amerikietiškos picos

Italų JAV gyvena ~17 mln. ir tai viena didžiausių tautinių mažumų. Itališkos picos tad įsiliejo į JAV virtuvę, bet čia buvo perkurtos savaip. Visų pirma, tradicinė pica Amerikoje - storapadė. Tokia tiekiama daugelyje picerijų, išskyrus tas, kurios jau naujai mėgina atrasti „tikrą“ itališką picą (pvz. jas valdo imigrantai iš Italijos). Be to, skirtinguose JAV miestuose radosi skirtingų picų versijų, vadinamų tų miestų garbei.

  • Čikagos pica. Nedidelė, bet superstoro pagrindo pica.
  • Detroito pica. Kvadratinė pica, kurią šiaip jau sunku apibūdinti kaip picą. Labiau primena fondiu ant duonos. Ji sukurta „Buddy’s“ restorane, kuris veikia iki šiol.
  • Stromboli pica. Nors pavadinta Italijos ugnikalnio garbei, iš tikro ji atsirado ir yra populiariausia Filadelfijoje.

Picos JAV kur kas dažniau nei Lietuvoje perkamos vietose, kur nėra jokių staliukų: pardavinėjama vien tik išsivežimui. Picų gabaliukai populiarūs ir degalinėse. Visgi, būna ir picerijų, kuriose galima prisėsti ir valgyti.

Čikagos stiliaus pica

Skrudinta vištiena

JAV populiarūs skrudinti vištos gabaliukai, paprastai dviejų rūšių - su kaulais (angl. „wing“ - sparnas) arba be kaulo (angl. „tender“). Ištisi tinklai juos tiekia, bet, kaip ir burgeriai, jie būna ir bendro pobūdžio restoranuose.

Kiti greitojo maisto skoniai

Be minėtų patiekalų, JAV itin populiarūs yra ir dešrainiai, amerikiečių pravardžiuojami „karštais šunimis“ (angl. „hot dogs“), kurie yra neatsiejama sporto renginių ir kasdienio greito maisto kultūros dalis. Taip pat, daug patiekalų, kurie mūsuose žinomi kaip kiniški, iš tikro sukurti JAV. Jų Kinijoje nėra, o dalies jų apskritai nėra niekur kitur, tik JAV. Bet unikaliausias Amerikos kinų virtuvės išradimas tikriausiai yra Burtų sausainėlis (angl. „fortune cookie“; lietuviškai kartais vadinama burtų bandele) - toksai daug JAV kinų restoranų net ir neužsakius atnešamas desertui.

Tai, ką dažniausiai vadiname Meksikietiška virtuve, iš tikro nėra kilę iš dabartinės Meksikos! Tai - pietinių JAV virtuvė, Teksaso ir kt., dar vadinama „Tex-Mex“. Pačioje Meksikoje tokių nelabai rasi (arba jie atrodo kiek kitaip), tačiau 90% visų restoranų anapus Meksikos ribų, kurie prisistato kaip meksikietiški, tiekia būtent šios virtuvės patiekalus (ar „meksikietiškų patiekalų teksasietiškas versijas“). Pavyzdžiui, takai, buritai, kesadilijos ir načios. Pirmi trys yra į plokščią duoną skirtingai įsuktos daržovės, sūris, malta mėsa (ingredientai įvairuoja), o načios primena į padažą dažomus storus traškučius.

Indėnai JAV tesudaro 1% žmonių, o daugelis jų kultūrų sunaikintos, taigi, menkai liko ir virtuvė. Visgi, yra išimčių. Navahų regione (tai - didžiausia išlikusi JAV indėnų tauta) ir aplink populiarūs navahų takai (angl. „Navajo taco“) - ant indėniškos duonos tarsi ant picos sukrauta daržovės ir mėsa. Tiesa, tarkime, navahų takas, tikėtina, išrastas XIX a.

Sakome, kad sušiai yra japonų patiekalas ir tai tiesa, bet daug kas iš to, kas aptinkame sušinėse JAV (o ir visame Vakarų pasaulyje bei Lietuvoje) yra atsiradę Amerikoje. Jau vien pavadinimai sufleruoja: „California“, „Philadelphia“… Apskritai amerikietiškuose sušiuose į vieną sušį sudedama gerokai daugiau ingredientų, nei Japonijoje. Tokių dalykų kaip apskrudinti sušiai Japonijoje nerasi išvis.

Čenakai | Receptų receptai

Amerikietiški gėrimai ir porcijos

Gėrimų pasirinkimas JAV yra gausus, o porcijos - išskirtinai didelės, palyginti su Europa. Štai keletas populiariausių gėrimų ir porcijų dydžių ypatumai:

Populiarūs nealkoholiniai gėrimai

  • Kola. „Coca Cola“, „Pepsi“ ir daugybė jų kopijų. Tai tikriausiai pats tikriausias JAV nacionalinis gėrimas, jį visi sieja su JAV ir jį JAV geria beveik visi, nuo vaikų iki šimtamečių senelių, išskyrus kai kuriuos imigrantus ar į tam tikras subkultūras linkusius. Paprastai būna didelis gėrimų pasirinkimas, nes JAV įprasta, kad kas nors, pavyzdžiui, geria tik „Coca Cola“, bet ne „Pepsi“. Taip pat gausu visokių dietinių versijų be cukraus - „Light“, „Zero“, be kofeino ir pan. Taip pat ilgainiui atsirado visokių paskanintų versijų - kola su vanilės poskoniu, kola su vynuogių poskoniu ir pan. Čia kaip ir su vynais - negeriančiam vyno jie visi vienodi, bet kolos mėgėjas lengvai atskirs visus poskonius.
  • Limonadas. Gaivinantis gėrimas, itin populiarus šiltuoju metų laiku.
  • Root beer. Pažodžiui pavadinimas reiškia „šaknų alus“, bet iš tikro tai ne alus, o saldus nealkoholinis gėrimas, gaminamas iš šaknų žievės ir JAV tiekiamas beveik visur, kur ir kola bei vaisvandeniai (net „McDonald’s“ ir pan. restoranuose). Priešingai nei kiti amerikietiški vaisvandeniai, jis labai mažai išplitęs anapus Šiaurės Amerikos.

Gėrimų ir maisto porcijos

Kaip ir su patiekalų porcijomis, gėrimų dydžiai JAV irgi gerokai didesni, nei Europoje. Net tuose pat tinkluose, pvz. „McDonald’s“, tai, kas Europoje - vidutinis gėrimas, JAV vadinasi mažu, kas didelis - vidutiniu, o kas Europoje mažas gėrimas, tokio JAV išvis nėra (kaip ir Europoje nėra to, kas JAV - didelis gėrimas).

Didelės amerikietiškų gėrimų porcijos

Vienas dalykas, siejantis daugelį amerikietiškų restoranų - porcijų dydis. Įprasta amerikinė porcija Lietuvoje skaitytųsi dviem asmenims. Kur Amerikoje rašomos kalorijos įprasta matyti, kad porcija yra 1500 kalorijų ar pan. Paprastai Amerikoje užsakydavome vieną tokią porciją dviems, bet amerikiečiai užsako porciją sau. Kai kurie ir suvalgo - tai matosi ir iš nutukusių žmonių skaičiaus. Tačiau kiti prašo supakuoti kas liko, pasišildo mikrobangėje.

Porcijos dydis JAV vertinimas Europos vertinimas (palyginimui)
Mažas gėrimas Nėra analogiško Mažas
Vidutinis gėrimas Mažas Vidutinis
Didelis gėrimas Vidutinis Didelis
Ypač didelis gėrimas Didelis Nėra analogiško
Maisto porcija Standartinė (apie 1500 kcal) Dviems asmenims

Restoranų tipai ir valgymo kultūra JAV

Amerikietiški restoranai būna kelių tipų, kiekvienas su savitomis taisyklėmis ir aptarnavimo ypatumais.

Greito maisto restoranai

Jie būna keleto rūšių ir paprastai tiekia tik vieno tipo patiekalus (pvz. tik mėsainius, tik submarinus, ar tik vištieną), nors ilgainiui asortimentas plečiasi. Užsakomus patiekalus reikia užsakyti prie prekystalio ir pasiimti pačiam. Tiesa, dabar daugėja „užsakymo ekranų“, kur užsakai suspaudydamas mygtukus. Gėrimų, padažų JAV greito maisto restoranuose beveik visuomet irgi įsipili pats ir jie yra neriboti. Įdomu, kad ši tradicija neišplito toli už JAV ribų net ir jeigu tie patys restoranų tinklai yra ne tik JAV: pvz. JAV „McDonald’s“, kaip ir daugelyje greito maisto restoranų, gėrimų ir padažų pats įsipili ar paimi kiek nori (padažai - nemokami, gėrimų mokamas tik pirmas įsipylimas), tačiau Europoje tame pačiame „McDonald’s“ yra kitaip. Suvalgęs Amerikos greito maisto restoranų maistą dažnai pats turi jį ir išmesti. Greito maisto restoranuose arbatpinigiai nepaliekami, o kainos - žemiausios. Greito maisto restoranuose paprastai nepardavinėjamas alkoholis. Nors greito maisto restoranų yra visur pasaulyje, JAV jie sudaro gerokai didesnį procentą nuo visų restoranų; įprasta, kad net koks 5000 gyventojų miestelis turi po kelių greito maisto tinklų restoranus, o jokių kitų restoranų ten apskritai gali ir nebūti. Tiesa, JAV greito maisto restoranai, ypač tinklai, kai kam asocijuojasi su skurdesniais žmonėm, ir dalis tų, kas save laiko labiau išsilavinusiais, greito maisto tinklų vengia. Bet tai nėra taip paplitę, kaip Europoje: greitą maistą JAV valgo patys įvairiausi žmonės.

„Casual dining“ restoranai

Į šiuos restoranus ateinama pasėdėti, čia aptarnaujama prie staliukų. Kaip ir visur JAV, kur aptarnaujama prie staliukų, įprasta palikti didelius arbatpinigius (20% ir pan.), o nepalikęs kartais sulauki ir piktų replikų. Kainos ir taip didesnės nei greito maisto restoranuose, o su arbatpinigiais dažnai ir dvigubai. Tačiau JAV šie restoranai skaitosi nebrangūs, ten populiaru eiti pasėdėti su draugais (pvz. pažiūrėti sporto varžybas). Virtuvė dažniausiai siūloma amerikietiška, tačiau vietoje vieno tipo patiekalų paprastai siūlomi įvairių tipų - pvz. gali gauti ir „meksikietišką“ kesadiliją, ir mėsainių, ir picą ar vištienos gabaliuką. Tiesa, kai kurie „casual dining“ specializuojasi tam tikrose virtuvėse, pvz. meksikietiškoje. Visgi, „Casual dining“ turi kai ką bendro su greitu maistu: nealkoholiniai gėrimai čia paprastai neriboti (užsakęs vieną stiklinę kolos galėsi prašyti padavėjos ją papildyti kiek nori kartų). Alkoholiniai gėrimai riboti, bet pardavinėjami. Vanduo - nemokamas, dažnai gali paprašyti ir vieno ar kito papildomo priedo nemokamai. Priešingai nei greito maisto restoranuose, „casual dining“ negali sėstis, kada ir kur nori: turi laukti prie durų, kol tave pasodins. Ši „amerikietiška tvarka“ gali atrodyti keistai, ypač, kai būna daug laisvų staliukų, bet vis tiek turi stovėti kartais ir keliolika minučių, nes niekas neprieina pasodinti.

Prabangūs restoranai

Čia virtuvė jau retai gryna amerikietiška, kainos gali „rauti stogą“ (+arbatpinigiai), aptarnaujama prie staliukų. Tai vienintelė kategorija, kur gali būti išskirtinesnis interjeras, nors ir tai nebūtinai. Šie restoranai paprastai nepriklauso tinklams. Čia jau gali pasijusti kaip kokioje Europoje: visokių nemokamai papildomų gėrimų gali ir nebūti. Bet arbatpinigius vis tiek reikia palikti. Taip pat reikia laukti, kol tave pasodins.

Bufetai

Susimokėjęs fiksuotą mokestį čia gali imti kiek nori patiekalų. Jie būna arba konkrečios virtuvės (pvz. kinų), arba įvairių virtuvių. Palyginus su kitais, šie restoranai gana reti, ir, žinant, kad vidutiniškai amerikietis valgo gerokai daugiau, nei lietuvis, paprastai neapsimoka (niekada nesuvalgysi už tiek, kiek kainuos). Bufetai būna ir viešbučiuose (dažniausiai pusryčių), bet, palyginus su kitomis šalimis, jie prasti, normalu, kad kai kuriuose viešbučiuose sakoma, kad „yra pusryčių bufetas“, kai iš tikro yra tik šokoladukas ir kava, ar šokoladukai, kava ir bandelės, o net ir geriausi bufetai skurdoki.

Aptarnavimo būdai

  • „Drive-through“. Tai nėra restorano tipas, bet aptarnavimo būdas, kai perki maistą į automobilį. Jis būdingas greito maisto restoranams. Kai kurie restoranai dirba tik „drive-through“, arba tik „drive-through“ dirba naktį.
  • „Drive-in“. Tai panašu į „drive-through“, bet jei „drive-through“ paimi maistą, susimoki, ir išvažiuoji, tai „Drive-in“ restoranuose yra specialios parkingo vietos, kur sustoji pavalgyti. Neretai prie tų vietų yra ir mikrofonas užsakymui, o maistą tau atneša padavėjas į automobilį tarsi tai būtų tavo staliukas. Priešingai nei „drive-through“, kurių daugelyje galima valgyti ir viduje, „Drive-in“ restoranai dažnai specializuojasi tik „Drive-in“ pardavimuose (pvz. tinklas „Sonic Drive In“). Maistas tiekiamas paprastai greitas. Minusas - nėra kur nusiplauti rankų, o daug „Drive-in“ maisto valgoma rankomis.
„Drive-through“ restorano vaizdas

tags: #greitojo #maisto #patiekalas #amerikieciu #pravardziuojamas #karstu

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.