Pilvo sienos išvarža - tai išsigaubimas, guzas pilvo sienoje, kuriame protarpiais ar pastoviai būna pilvo ertmės organai, gaubiami prisieninės pilvaplėvės. Tai chirurginė būklė, kai pilvo ertmės audiniai, tokie kaip žarnynas ar riebalinis audinys, išsikiša per silpną pilvo sienelės vietą. Bambos išvarža yra viena iš dažniausių pilvo sienos išvaržų.
Išvaržos skirstomos į įgimtas ir į įgytas. Įgimtos dažniausiai yra kirkšninės, bambinės išvaržos, kurios susidaro vystymosi eigoje. Įgytos išvaržos skirstomos dar į pirmines ir pooperacines. Pirminės susiformuoja esant stipriam fiziniam krūviui, sergant tam tikromis ligomis, dėl kurių susilpnėja pilvo siena ir susiformuoja išvarža. Pooperacinės išvaržos priklauso nuo to, kokia operacija, kokioje srityje buvo atlikta. Ten, kur yra pooperacinis pjūvis - perpjauta ir jau susiūta pilvo siena, pamažu susiformuoja išvarža, kurią vadiname pooperacine.
Pilvo sienos išvaržos paprastai atsiranda vyresniame amžiuje. Moterims, ypač nutukusioms, daug kartų gimdžiusioms, dažnesnės bambos, o vyrams - kirkšnies išvaržos. Neretai išvaržos atsiranda operacinių pjūvių srityje, tai pooperacinės išvaržos.
Pilvo sienos išvaržų priežastys
Dažniausiai tai yra pacientai, kurių labai didelis fizinis aktyvumas, dirba sunkų fizinį darbą, kelia sunkius svorius ne pagal savo galimybes. Lietuviškai išvarža dar vadinama trūkiu. Keliant ką nors sunkaus nuo žemės įsitempia pilvo sienos raumenys ir silpniausioje vietoje trūksta.
Tarp galimų priežasčių - ir:
- Lėtinis kosulys, dažniausiai tai pasitaiko rūkantiems žmonėms.
- Nutukimas.
- Pilvo ertmėje besikaupiantis skystis, tada padidėja spaudimas iš vidaus ir atsiranda rizika susiformuoti išvaržai.
- Vidurių lėtiniai užkietėjimai, kai pacientas tualete stanginasi ilgą laiką.
- Įgimtas pilvo sienelės silpnumas: Naujagimiams ir kūdikiams bambos išvarža dažnai atsiranda dėl nepilnai užsidariusios bambos žiedo.
- Padidėjęs pilvo slėgis: Suaugusiems išvaržą gali sukelti būklės, didinančios pilvo spaudimą, tokios kaip nutukimas, nėštumas (ypač daugkartinis), lėtinis kosulys, vidurių užkietėjimas, sunkus fizinis krūvis.
- Amžius: Vyresniems žmonėms pilvo sienelė natūraliai silpnėja.
- Chirurginės operacijos: Pilvo srities operacijos gali susilpninti pilvo sienelę ir padidinti išvaržos riziką.
- Genetika: Polinkis į išvaržas gali būti paveldimas.
Daugiau pilvo sienos išvaržų atvejų nustatoma vyrams negu moterims. Teigiama, kad pagrindinės išvaržų atsiradimo priežastys yra tai, kad vyrai dažniau dirba sunkų fizinį darbą ir profesionaliai sportuoja. Kirkšnine išvarža vyrai serga dažniau nei moterys santykiu 7:1. Tai lemia anatominiai ypatumai - gimstant ten leidžiasi sėklinis virželis ir sėklidė. Kai vystosi vaisius, susiformuoja natūralus kanalas, kuris pas vyrus yra platesnis. Tai yra įgimtas dalykas, dėl kurio išvarža dažniau formuojasi pas vyrus. Anot gydytojo, bambos išvarža taip pat dažniau būna įgimta negu įgyta. O su operacijomis susijusios išvaržos atsiranda tuomet, kai operacijos metu susiuvama žaizda, kuri dėl kokios nors infekcijos ar kitų priežasčių susilpnėja ir, veikiama fizinio krūvio, praplyšta ir atsiranda defektas. Taip pro plyšį pradeda lįsti pilvaplėvė kartu su pilvo organais arba jų dalimis.
Moterims, pasak gydytojo L. Bambos išvarža, baltosios pilvo linijos pirminė išvarža ir tiesiojo pilvo raumens diastazė dažniau nustatomos moterims po nėštumo. Šios išvaržos taip pat gali būti diagnozuojamos nutukusiems bei sunkų fizinį darbą dirbantiems pacientams.
Taip pat gali susidaryti ir kiti guzeliai pilvo srityje, kurie nėra išvaržos: lipomos (gerybinis riebalinis auglys), riebalinės cistos, mazgai, pūlingos granuliomos ar keloidiniai randai.
Pilvo sienos išvaržų simptomai
Yra dvejopai - gali formuotis ir po truputį, ir staiga atsirasti. Prie pastarųjų daugiau priskiriamos pooperacinės išvaržos. Pirmas simptomas, kurį jaučia pacientas, yra guzas pilvo sienoje. Tas guzas išnyksta, vėl atsiranda, dažniausiai išnyksta atsigulus. O atsistojus, kosint tas guzelis iššoka, čiuopiant jį, jis yra skausmingas, kelia diskomfortą.
Dažniausiai pacientas ateina ne dėl paties guzo pilvo ertmėje, o dėl to, kad tai jam kelia diskomfortą vaikščiojant, dirbant, jaučiasi, kad pilvo siena yra gerokai silpnesnė.
Bambos išvaržos simptomai skiriasi priklausomai nuo amžiaus, išvaržos dydžio ir komplikacijų. Kūdikiams jos dažnai yra besimptomės, o suaugusiems gali sukelti diskomfortą.
Kūdikiams:
- Dažniausiai besimptomė, matomas ar apčiuopiamas minkštas guzelis aplink bambą, kuris padidėja verkiant, kosint ar stanginantis.
- Daugeliu atvejų išvarža nesukelia skausmo ir savaime užsidaro iki 2-5 metų amžiaus.
Suaugusiems:
- Matomas ar apčiuopiamas guzelis aplink bambą.
- Diskomfortas ar skausmas bambos srityje, ypač fizinio krūvio metu.
- Guzelis gali didėti stovint ar įsitempus pilvo raumenims.
- Retkarčiais - pykinimas ar vėmimas, jei išvarža įstringa.
- Esant išvaržai, pilvo sienoje atsiranda iškilimas, „guzelis“. Jis gulint gali išnykti (išvaržos turinys grįžta į pilvo ertmę), o atsistojus ar pakosėjus vėl iššoka.
- Žmogus toje vietoje gali jausti tempimą, maudimą, ypač po fizinio darbo ar ilgiau pavaikščiojus.
- Išvaržai įstrigus, jos vietoje atsiranda staigus, stiprus skausmas. Išvarža padidėja, tampa kieta, atsigulus neišnyksta. Ligonį pykina, jis vemia, susilaiko išmatos ir dujos, pučia pilvą.
Jei įtariate bambos išvaržą ar pastebite simptomus, tokius kaip guzelis aplink bambą, skausmas ar diskomfortas, būtina konsultuotis su chirurgu, pediatru (kūdikiams) ar šeimos gydytoju, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė.
Bambos išvarža yra būklė, kai audiniai išsikiša per silpną pilvo sienelės vietą aplink bambą, dažnai pasitaikanti kūdikiams ir suaugusiems su rizikos veiksniais, tokiais kaip nutukimas ar nėštumai.
Kaip diagnozuojama ir gydoma bambos išvarža?
Bambos išvaržą paprastai diagnozuoja gydytojas apžiūros metu. Fizinio patikrinimo metu gydytojas apčiuopia pilvo sritį aplink bambą, kad nustatytų išvaržos buvimą ir dydį. Ultragarso tyrimas: Leidžia vizualizuoti pilvo sienelę ir nustatyti išvaržos turinį. Kompiuterinė tomografija (KT): Retai naudojama, bet gali būti naudinga, jei įtariamos komplikacijos ar norima įvertinti kitas galimas priežastis.
Gydymo strategija priklauso nuo paciento amžiaus, simptomų ir komplikacijų rizikos.
Kūdikiams
Dažnai bambos išvarža (ypač mažesnė nei 1-2 cm) užsidaro savaime iki 2-5 metų amžiaus. Tėvams patariama stebėti išvaržos dydį ir kreiptis į gydytoją, jei atsiranda skausmas, paraudimas ar kitų nerimą keliančių simptomų. Stebėjimas:
- Kūdikiams, kurių bambos išvaržos yra mažos (mažesnės nei 1-2 cm) ir nesukelia jokių simptomų, dažnai rekomenduojamas stebėjimas.
- Daugeliu atvejų išvarža užsidaro savaime iki 2-5 metų amžiaus.
Suaugusiems ir vaikams
Suaugusiems ir vaikams, kuriems išvarža nesusitraukia savaime, yra didelė, sukelia skausmą ar diskomfortą, rekomenduojamas chirurginis gydymas. Operacijos tikslas - grąžinti išsikišusius audinius į pilvo ertmę ir sutvirtinti pilvo sienelę. Yra du pagrindiniai chirurginio gydymo būdai:
- Atvira operacija: Atliekamas pjūvis aplink bambą, išvaržos turinys grąžinamas į pilvo ertmę, o pilvo sienelė susiuvama. Didelių išvaržų atveju gali būti naudojamas sintetinis tinklelis pilvo sienelei sustiprinti.
- Laparoskopinė operacija: Atliekami keli maži pjūviai, pro kuriuos įvedami instrumentai ir kamera. Chirurgas atlieka operaciją stebėdamas vaizdą ekrane. Šis metodas paprastai sukelia mažiau skausmo ir trumpesnį atsigavimo laikotarpį.
Po operacijos svarbu laikytis gydytojo nurodymų, kad būtų užtikrintas tinkamas gijimas. Vengti sunkaus fizinio krūvio kelias savaites. Naudoti skausmą malšinančius vaistus, jei jaučiamas diskomfortas. Stebėti žaizdą dėl infekcijos požymių (paraudimas, patinimas, pūliai). Laikytis sveikos mitybos ir gerti daug skysčių, kad būtų išvengta vidurių užkietėjimo.
Nėra nechirurginių būdų, kurie galėtų išgydyti bambos išvaržą. Tačiau kai kurios priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir diskomfortą: pilvo raumenų stiprinimo pratimai, svorio kontrolė, specialus diržas (jo naudojimą reikia aptarti su gydytoju).
Pilvo sienos išvaržų prevencija
Nors ne visų bambos išvaržų galima išvengti, ypač įgimtų, yra keletas priemonių, kurios gali sumažinti riziką:
- Palaikyti sveiką svorį: Nutukimas didina spaudimą pilvo srityje.
- Tinkama kėlimo technika: Keliant sunkius daiktus, reikia lenkti kelius ir laikyti nugarą tiesiai.
- Vengti vidurių užkietėjimo: Valgyti daug skaidulų turinčio maisto ir gerti daug skysčių.
- Gydyti lėtinį kosulį: Jei sergate lėtiniu kosuliu, kreipkitės į gydytoją dėl gydymo.
- Stiprinti pilvo raumenis: Reguliarūs pilvo raumenų stiprinimo pratimai gali padėti išvengti išvaržų.
Norint išvengti išvaržų atsiradimo, svarbu stiprinti pilvo sienos raumenis, palaikyti normalų kūno svorį, gydyti vidurių užkietėjimą, lėtinį kosulį.
Moterims naudingas fizinis aktyvumas. Pastebima tendencija, kad daugėja pacienčių, kurioms po nėštumo atsiranda pilvo sienos diastazė ir bambos išvarža. Todėl, ruošiantis šeimos pagausėjimui, labai svarbu skirti laiko fiziniam pasiruošimui, pilvo sienos treniravimui.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote guzelį aplink bambą, jaučiate skausmą ar diskomfortą, būtina kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu nedelsti, jei:
- Guzelis staiga padidėja ir tampa skausmingas.
- Negalite įstumti guzelio atgal į pilvo ertmę.
- Jaučiate pykinimą, vėmimą ar vidurių užkietėjimą.
- Guzelis parausta ar patinsta.
Šie simptomai gali rodyti išvaržos įstrigimą, kuris yra pavojinga būklė ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Chirurgė E. Kubiliūtė perspėja: „Pilvo sienos išvarža–tiksinti bomba, o be operacijosjos -neįmanoma“
Išdidėjus išvaržos vartams gali kilti komplikacijų. Išvarža yra išeinantys pilvo ertmės organai į išorę - t. y. į poodį, gali sukelti tam tikrų problemų. Tai reiškia, kad pilvo siena užspaudžia tuos į išorę išėjusius pilvo organus ir sutrinka jų kraujotaka. Sutrikus kraujotakai atsiranda tų audinių išemija - kraujotakos sutrikimas, pereinantis į nekrozę, kitaip tariant, audinys miršta. Mirdamas jis sukelia uždegiminį atsaką ir turime rimtą būklę, kai pacientą reikia skubiai operuoti ir šalinti tuos pakitusius, mirusius, organus. Dažniausiai tai būna žarnų kilpos. Pjūvis būna ne toks jau mažas, kaip dėl išvaržos, bet tai jau gali kelti grėsmę ir paties paciento gyvybei. Kuo greičiau bus diagnozuota ir išoperuota, tuo mažesnės bus komplikacijos ir rizika, kad gali tekti šalinti vieną ar kitą organą, esantį pilvo ertmėje. Todėl tikrai reikia atkreipti dėmesį, jei atsiradusi išvarža sukelia didelius skausmus ir guzelis kartais negrįžta į pilvo ertmę arba, jeigu jis negrįžta valandą ar dvi ir negalime lengvais judesiais jo grąžinti, tikrai reikėtų važiuoti į artimiausią Priėmimo skyrių. Kuo greičiau bus diagnozuota ir ekstra atveju išoperuota, tuo mažesnės bus komplikacijos ir rizika, kad gali tekti šalinti vieną ar kitą organą, esantį pilvo ertmėje.
Manymas, kad turint išvaržą operacija nebūtina - mitas. Gydytojo teigimu, bet kuri išvarža yra praktiškai nepagydoma jokiu konservatyviu būdu. Vienintelis kelias yra operacinis gydymas. Dabar operacijos vis modernėja, yra atliekamos per mažus pjūvelius, tai gali būti laparoskopinės ar endoskopinės operacijos. Dėl sveikatos būklės gali būti pasiūlytos ir atviros operacijos. Pavyzdžiui, jeigu tai nedidelės išvaržos bambos srityje, jos dažniau yra atviros, nes po mažo pjūvelio ten nelabai kas ir matosi kosmetiškai. Daugiau negu pusė visų kirkšnies išvaržų, pirminė vidurinės pilvo linijos išvarža (dar vadinama tiesiojo pilvo raumens diastaze) dažniausiai operuojamos laparoskopiniu ar endoskopiniu būdu atliekant nedidelius pjūvius. Didelės vidurinės pilvo linijos išvaržos operuojamos atviru būdu, plastikai naudojant tinklelį. Eksperimentiniai tyrimai įrodė, kad tinklelis įauga į pilvo sieną per dvi savaites po operacijos ir ją sustiprina. Nepriklausomai nuo to, kokio dydžio išvarža, 80 procentų jų operuojamos naudojant tinklelį. Tai reiškia, kad dvi savaites po operacijos reikia vengti bet kokio fizinio krūvio. Dar po 3-4 savaičių naudinga po truputį pradėti aktyviau judėti, kad pamažu būtų galima grįžti į prieš tai buvusį ritmą, o normalus fizinis aktyvumas leidžiamas praėjus 5-6 savaitėms po operacijos.
