Pietų Korėja, oficialiai Korėjos Respublika, yra moderni, dinamiška ir kultūriškai turtinga šalis, kurioje dera aukštosios technologijos, gamtos grožis ir nepaprasta virtuvė. Ši valstybė Tolimuosiuose Rytuose, turinti daugiau nei 51 milijoną gyventojų, sulaukia vis daugiau dėmesio ir susidomėjimo iš viso pasaulio. Nuo senovinių tradicijų iki aukštųjų technologijų, Pietų Korėja siūlo daugybę įdomių dalykų, kurie patraukia keliautojus iš viso pasaulio. Ši šalis, dažnai vadinama "Stebuklu prie Hano upės", stebina pasaulį savo sparčiu ekonomikos augimu ir turtinga kultūra.
Geografija ir klimatas
Korėja yra Rytų Azijoje. Ji driekiasi Korėjos pusiasalyje, prie jo prisišliejusiose Šiaurės Korėjos kalnuose ir aplink pusiasalį esančiose beveik 3,5 tūkst. nedidelių salų. Šiaurėje ir šiaurės rytuose ji turi sieną su Kinija, o rytuose - su Rusija. Pusiasalio ilgis nuo šiaurės iki pietų yra apie tūkstantį kilometrų, o plotis iš vakarų į rytus - 216 km siauriausioje vietoje. Pietuose nuo Kinijos pusiasalį skiria Geltonoji jūra, o nuo Japonijos salų - Japonijos jūra. Šalies plotas siekia 221 tūkst. km². Didžiąją dalį užima kalnai ir aukštumos (apie 80 % ploto). Žemumos išsidėsčiusios prie jūros, daugiausia vakarinėje ir šiaurinėje pusiasalio dalyje.
Korėjos klimatas yra drėgnas, musoninis: pietuose subtropinis, vidurinėje dalyje vidutinis, o šiaurinėje - vidutinis šaltas. Vasarą iškrenta daugiau kritulių, ypač birželio pabaigoje ir liepos pradžioje. Vasaros temperatūra svyruoja nuo 25 iki 40 °C, o žiemą - nuo -10 iki 10 °C. Didelę šalies dalį užima miškai: pietuose - visžaliai, vidurinėje dalyje - lapuočiai, kalnuose daugiausia spygliuočiai.
Istorija: nuo Trijų Karalysčių iki modernios respublikos
Korėjos istorija - tai pasakojimas apie atsparumą, prisitaikymą ir nuolatinę kovą už nepriklausomybę. Nuo seniausių laikų Korėja buvo tarpininkė tarp Kinijos ir Japonijos, perduodama kultūrines bei technologines naujoves.
Senovė ir Trijų Karalysčių laikotarpis
I a. pr. Kr. susikūrė trys nepriklausomos valstybės - Kogurio, Pekdze ir Silla. Prasidėjo Trijų Karalysčių laikotarpis.
Dinastijos ir invazijos
918 m. generolas Wang Kong įsteigė naują Koryo dinastiją, kurios vardu ir dabar vadinama valstybė. 1392 m. į valdžią atėjo Li Song Gie, ir šalis buvo pavadinta Dzoson. Korėja imta vadinti tik XX amžiuje. 1592-1597 m. į valstybę įsiveržė japonų kariuomenė, tačiau Korėja, remiama Kinijos, atrėmė įsibrovimą. Korėja tapo Kinijos vasalu, kiekvienas naujas valdovas turėjo pristatyti duoklę Kinijos imperatoriui. 1910 m. Korėja buvo aneksuota Japonijos ir tapo jos dalimi. Korėjiečių kalbos vartojimas buvo ribojamas, o iš istorijos trinami faktai apie tautos savarankiškumą.
Padalijimas ir Korėjos karas
Po Antrojo pasaulinio karo Korėja buvo padalinta į dvi dalis - amerikiečių įtakos zoną pietuose ir sovietų - šiaurėje, pagal 38° lygiagretę. Tuomet, iki pat nepriklausomos Korėjos Respublikos paskelbimo 1948 m., ji buvo okupuota JAV. 1950 m. Šiaurės Korėja užpuolė Pietų Korėją, prasidėjo Korėjos karas. Amerika ir JT rėmė P. Korėją Korėjos kare (1950-1953 m.), kuris, nors ir nusinešė daugybę gyvybių bei sugriovė P. Korėjos infrastruktūrą, nepakeitė ikikarinės priešpriešos. Daugiau nei 80 % gyvena miestuose. 1953 m.
Šiuolaikinės Pietų Korėjos raida
Korumpuotas ir represines priemones taikantis pirmasis prezidentas I Singmanas buvo nuverstas per 1961 m. karinį perversmą, įžiebtą protestuojančių studentų masinių skerdynių metu. 1979 m. buvo nužudytas Pak Čongchi, tačiau didėjančių karinio valdymo suvaržymų metas nepraėjo, nors kiek liberalesnė konstitucija ir leido 1987 m. išrinkti prezidentą No Tcheu. 1988 m. Seulas tapo olimpinių žaidynių sostine. 1991 m. antivyriausybiniai protestai buvo numalšinti jėga, tačiau kiek pagerėjo santykiai su Šiaurės Korėja. Pietų Korėja buvo priimta į Jungtines Tautas, o kitais metais užmegzti diplomatiniai santykiai su Kinija. 1992 m. pirmoji po daugiau nei 30 metų civilinė vyriausybė ėmėsi valdyti šalies ūkį. 1996 m. Pietų Korėja įstojo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, o kitais metais buvęs disidentas Kim De Džungas tapo prezidentu. 2000 m. atsistatydinus Kim De Džungui, jį pakeitė Li Han Dongas.
Ekonominis stebuklas ir technologijos
Pietų Korėja - šalis, nuolat besikeičianti. Korėjiečiai ir pati Pietų Korėja nuolatos keičiasi, visuomenė ten su entuziazmu išbando naujas madas: ir versle, ir moksle, ir technologijose, ir kultūroje. Pietų Korėja jau daugelį metų yra viena iš pasaulio lyderių technologijų ir mokslo srityse. Pietų Korėjos valdžia rėmė savo stipriausias kompanijas, vadinamas čebolais, kad galėtų nukonkuruoti užsieniečius. Tai rodo iškalbingi korėjietiški prekių ženklai: Samsung, Hyundai, Kia, LG ir daugybė industrinių korporacijų. Kai kurios jų garsios visame pasaulyje („Samsung“, „Hyundai“). Tos, kurių verslai apsiriboja Korėja, tokios įtakingos, kad Lietuvos verslininkams slėptis. Pietų Korėja yra laikoma vienu iš Azijos tigrų ekonomikoje. Šalis labai intensyviai vystosi ir yra viena iš pirmaujančių pasaulyje technologijų srityje.
Ekonominis Pietų Korėjos pakilimas, dažnai vadinamas "Stebuklu prie Hano upės", yra įspūdingas pavyzdys, kaip šalis, kadaise buvusi skurdesnė už Graikiją ar net Zambiją, sugebėjo tapti viena turtingiausių pasaulio valstybių. Šiandien pragyvenimo lygis čia lenkia Italiją ar Ispaniją. O juk 2001 m. Pietų Korėja dar buvo skurdesnė už Graikiją, 1989 m. - ir už Sovietų Sąjungą, 1980 m. - net už Pietų Afrikos Respubliką, 1974 m. - už Zambiją. Visgi gyvenime stebuklų nebūna: remiantis IQ tyrimais, Pietų Korėjos gyventojai - vidutiniškai protingiausi pasaulyje, todėl pasibaigus japonų okupacijai (1910-1945 m.) ir ją sekusiai diktatūrai šalis ir susigrąžino vietą tarp pasaulio lyderių.
Šitokia čebolų įtaka dabar kontroversiška, nes Korėjoje labai mažai vidutinio verslo: arba čebolai, arba smulkūs turgaus prekeiviai, šeimos restoranai. Didelės pastarųjų konkurencijos dėka Pietų Korėja, priešingai stereotipams - pigi šalis. Apsistoti, pavalgyti restorane pigiau nei Lietuvoje. Išskyrus keletą vietų, kur eina čebolų vadovai ir norintys atrodyti kaip jie. Ten kavos puodelis gali atsieiti dešimtis eurų. Kas pirmiausiai šauna į galvą išgirdus “Korėja”? Galbūt išmaniosios technologijos. Išties šioje šalyje šimtus kartų jaučiausi it mokslinės fantastikos kūrinyje. Bet viskas ir realu, artima, patogu. Korėjoje rytojus tebegimsta ir tiesiogine prasme. Lietuvoje dar tvyro gili naktis, kai saulės spinduliai paglosto žalias Korėjos kalvas ir keturių religijų šventoves, o tenykštės giminės prisimena tūkstantmetes tradicijas: nenuvalkiotas, neišplitusias po pasaulį. Tai jauna šalis, kuri nuolat tobulėja ir žengia koja kojon su technologijų pažanga. Visai neblogai šaliai, kuri buvo įkurta tik 1948 m.
Kultūra ir gyvenimo būdas
Korėjiečių kalba ir raštas
Korėjiečių kalba kaip gimtąja kalba kalbama Korėjos pusiasalyje (Šiaurės ir Pietų Korėjoje), taip pat daug jos vartotojų yra Kinijoje, kiek mažiau - Japonijoje ir Vidurio Azijoje, iš viso skaičiuojama apie 85 mln. gimtakalbių. Korėjiečių kalba ypatinga dėl daugelio aspektų, vienas iš jų - unikali rašto sistema. Priešingai nei daugelis mano, korėjiečiai nenaudoja hieroglifų užrašyti savo kalbai. Tam jie turi atskirą alfabetą pavadinimu hangul, kuris savo rašmenimis atspindi ne tik Rytų filosofiją, bet ir viduramžių mokslo pasiekimus Korėjoje (hangul XV a. sukūrė Karalius Sedžiongas, o instrukciją, kaip naudoti alfabetą, parašė jo karališkojo instituto mokslininkai). Taip pat įdomus aspektas apie korėjiečių kalbą yra tai, kad ši kalba yra agliutinacinė - tai reiškia, jog prie žodžio šaknies pridedami afiksai, kurie keičia žodžio prasmę.
Skirtumai tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos kalbų
Tiek Pietų Korėjos, tiek Šiaurės Korėjos valstybinė kalba ta pati - korėjiečių. Pietų ir Šiaurės Korėjoje vartojama ta pati korėjiečių kalba bei naudojama ta pati hangul rašto sistema, tačiau skirtumų kalbos vartosenoje galima pamatyti labai didelių, pavyzdžiui, vienas iš jų yra skirtingose Korėjos pusiasaliuose vartojamas žodynas. Nuo 1954 m. Pietų Korėją iki šiol remia JAV, su ja artimai bendradarbiauja ir kitos Vakarų valstybės, kaip Prancūzija ar Jungtinė Karalystė, tad Pietų Korėjoje prigijo nemažai anglų ir prancūzų kalbų žodžių, kurie pastebimi visur: ant iškabų gatvėse, plakatuose, dainų žodžiuose ir kt. Tačiau, priešingai nei pietuose, Šiaurės Korėjos izoliacinė užsienio politika lėmė ribotą bendradarbiavimą su užsienio valstybėmis, taip pat vyrauja ir kitokia užsienio kalbų mokymosi kultūra. Šis reiškinys ypač pastebimas tarp iš Šiaurės Korėjos pabėgusių ir prieglobsčio paprašiusių korėjiečių - dėl žodyno skirtumų jiems būna nelengva integruotis Pietų Korėjoje, nors vartojama kalba iš esmės yra ta pati.
Išvaizda ir grožis
Išvaizda korėjiečiams yra labai svarbi. Sunku patikėti, bet kas penkta korėjietė jau spėjo pasidaryti plastinę operaciją, o populiariausia operacija - akių formos keitimas. Moterys Pietų Korėjoje taip pat labai rūpinasi savo išvaizda. Korėjiečiai retai turi antsvorio, o pagrindinis beveik visų moterų pranašumas - lieknos kojos. Korėjietės mėgsta ir dažnai segi mini, o štai suknelės ar palaidinės su didele iškirpte jau yra tabu. Jeigu atrodysite pavargę, nusikamavę, jie būtinai tai jums pasakys, bet ne norėdami įžeisti, o tik norėdami padėti!
Valgymo tradicijos
Viena pagrindinių korėjiečių aistrų - valgis. Valgo jie skaniai ir daug. Jeigu kavinėje ar restorane užsisakysite kokį nors patiekalą, prie jo tikriausiai gausite keletą papildomų užkandžių ir salotų. Pagrindinis produktas ant korėjiečių stalo - ryžiai. Jie naudojami kaip garnyras, o paprasta ryžių košė, virta vandenyje, dažnai valgoma vietoj duonos, užkandant aštrius valgius. Ryžius būtinai reikia suvalgyti visus, o jeigu jų paliksite lėkštėje, būsite laikomi labai neišauklėtu žmogumi. Korėjoje yra priimta čepsėti. Korėjiečiai taip rodo virėjui, kad patiekalas labai patiko, žinoma, to nedaroma labai garsiai ir įžūliai. Bet kramtyti išsižiojus arba kalbėtis pilna burna yra nemandagu, lygiai kaip pas mus. Atsigerti arbatos Korėjoje būtų gan sudėtinga. Tikros arbatžolių arbatos ten beveik nėra, vietoj jos korėjiečiai geria įvairių žolių antpilus. O kavos galima gauti ant kiekvieno kampo, korėjiečiai ją tiesiog dievina. Kavines ir restoranus galima suskirstyti į keturias kategorijas: korėjietiškus, japoniškus, kiniškus ir europietiškus. Brangiausi ir prestižiškiausi - japoniški, po to europietiški, o kiniškų ir korėjietiškų galima rasti ir labai brangių, ir visiškai paprastų, užkandinių tipo. Duoti arbatpinigių Pietų Korėjoje yra nepriimta, o bandant tai padaryti, padavėjas gali labai įsižeisti. Dauguma restoranų, įskaitant greitojo maisto, maistą gali pristatyti į namus.
Seulo gatvės maisto rojus – pirmas kartas Korėjoje
Etiketas ir bendravimas
Korėjiečiams vienas iš būdų parodyti draugiškumą - prisilietimai. Nesistebėkite pamatę, kaip Korėjos gatvėse vaikinai tapšnoja vienas kitam per petį, šiaušia plaukus ir net lengvai masažuoja kaklą. Korėjiečiai mėgsta patriukšmauti, ten nėra priimta skųstis policijai dėl kaimynų, garsiai leidžiančių muziką. Garsi reklama gatvėse - taip pat normalus reiškinys. Pietų Korėja - gana saugi šalis, čia naktį galima nesibaiminant vaikštinėti nuošaliuose kvartaluose. Pietų Korėjoje viešai paplitusi nusikaltimų atkūrimo praktika. Nusikaltimo atkūrimas - tai, kai kaltinamasis yra palydimas į nusikaltimo vietą ir jis turi tiksliai atkartoti įvykusią nusikaltimo sceną.
Jei nuspręsite korėjiečiui parašyti laišką ar atviruką, padėkite į šoną raudoną rašalą, nes manoma, kad juo parašytas vardas žmogui užtrauks nelaimę ar net prišauks mirtį. Pagarba vyresniesiems - svarbiausia korėjiečių etiketo dalis. Prieš vykstant į šią šalį reikėtų nuodugniai išstudijuoti visus kreipinius, kad nepatektumėte į nepatogią padėtį. Yra kreipiniai ir net specifinė leksika, kuri vartojama kalbant su statusu arba amžiumi vyresniais žmonėmis.
Sportas ir laisvalaikis
Populiarios sporto šakos - beisbolas ir golfas. Beisbolą žaidžia vaikai ir suaugusieji, o golfas - vidutinio amžiaus žmonių pramoga. Dar vienos rūšies veikla, kurią mėgsta visi korėjiečiai - kopti į kalnus. Korėjiečių kovos menas - Tekvondo - laikomas garsiausia šalies sporto šaka. Pažodžiui išvertus tekvondo reiškia kumščių ir pėdų kelią. Tekvondo atsirado prieš maždaug 2000 metų, kai korėjiečių kariai sugalvojo kovos plikomis rankomis ir pėdomis būdą, nenaudojant papildomų ginklų. Ši sporto šaka nuo 2002 metų paskelbta olimpine. Vasario 9-25 dienomis Pjongčango kurorte Pietų Korėjoje vyks 2018 metų žiemos olimpinės žaidynės, kuriose pasirodys ir devyni sportininkai iš Lietuvos (trys biatlonininkai, trys slidininkai, du kalnų slidininkai, o Lietuvos vėliavą atidarymo ceremonijoje neš biatlonininkas T. Kaukėnas).
Šeimos tradicijos
Pasiturinčios šeimos organizuoja dvejas vestuves - europietišku stiliumi ir tradicines korėjietiškas. Jaunos poros Korėjoje negali imti ir sugalvoti „pagyventi kartu“, nes tai korėjiečių požiūriu yra nemoralu. Tuos, kurie išdrįs taip elgtis, smerks ne tik vyresnieji, bet ir bendraamžiai. Susikraustyti į vieną butą pora gali tik po vestuvių. Šeimos galva Korėjoje - visada vyras, dėl to nediskutuojama. Vyras ir žmona neturi bartis girdint vyresniems giminaičiams. Pakelti balsą ant vyresnio šeimos nario ar net pasižiūrėti nepatenkintu žvilgsniu - visiškai neleistina. Pagarba - aukščiau už viską. Net šeimoje yra nepriimta kreiptis vieni į kitus vardais, tai yra įžeidimas. Kiekvienam šeimos nariui egzistuoja specialus pagarbus kreipinys. Vaikai Korėjoje yra smarkiai lepinami, jiems leidžiama viskas, tačiau reikalaujama, kad jie stropiai mokytųsi. Vaikus auklėja daugiausia mamos, nes tėvai darbe praleidžia didžiąją laiko dalį ir grįžta namo vėlai vakare. Tačiau tėvas vaikui vis tiek yra autoritetas. Vyro tėvai Korėjoje vaikui yra „tikri“ seneliai, o žmonos tėvai - „išoriniai“.
Religija ir tradicijos
Pietų Korėjos gyventojai išpažįsta įvairias religijas, įskaitant budizmą ir krikščionybę. Pusė Pietų Korėjos populiacijos yra budistai, kita pusė - krikščionys. Su krikščionybe korėjiečius supažindino jėzuitai iš Kinijos. Šamanizmas taip pat turi įtakos korėjiečių kultūrai. Būrimo salonus galima rasti ant kiekvieno kampo. Šiais laikais rasi ir būrimo automatus (meti monetą - iškrenta pranašystė, arba, dar geriau, automatas nuskaito tavo delno linijas). Modernus būrimas - išsirenki savo zodiako ženklą, meti monetą ir gauni pranašystę.
Mokslas ir darbas
Išsilavinimas šioje šalyje yra labai vertinamas. Raštingumas Pietų Korėjoje - 98 %. Net diena mokykloje yra panašesnė į darbo dieną, nes su visomis pamokomis, papildomais, bet praktiškai privalomais būreliais ir kursais baigiasi vėlai vakare. Beveik visi egzaminai ir kontroliniai Korėjoje vyksta testų forma, ir studentams reikia tiesiog išmokti milžinišką teisingų atsakymų sąrašą. Vyresniųjų klasių mokiniai Korėjoje pagal programą yra ruošiami mokytis tam tikros specialybės, tačiau ją baigti nėra privaloma. Vaikai, baigę pradinę, vidurinę mokyklą ir gimnaziją, svajoja įstoti į koledžą.
Pietų Korėjos aukštojo mokslo institucijoms labiau būdingas išskirtinai paskaitų formatas, kai per didžiąją dalį ugdymo dėstytojas nagrinėja keletą pavienių klausimų. Korėjiečiai gyvena pagal labai aiškiai struktūruotą hierarchiją, kuri atsispindi ne tik korporacijose ar mokslo institucijose, bet ir pačioje korėjiečių kalboje. Per paskaitas išlaikoma rimtis, su dėstytojais nėra įprasta juokauti ar pasikonsultuoti asmeniniais klausimais, nebent tai susiję su namų darbais ar kitais atsiskaitymais. Vienas didžiausių skirtumų tarp Lietuvos ir Pietų Korėjos mokslo įstaigų yra prestižas ir jo reikšmė. Aukštasis išsilavinimas ir jį suteikęs universitetas yra daug labiau vertinami Pietų Korėjoje negu Lietuvoje. Ten baigto universiteto vardas perteikia daug informacijos: dažnai atskleidžia, kokios tavo šeimos pajamos, kiek esi darbštus, išsilavinęs, kokios tavo karjeros ambicijos. Lietuvoje tokio dalyko nėra, todėl jau vien dėl to ruošimasis studijoms ir pačios studijos yra mažiau keliančios įtampos, o kalbos apie studijas nesukelia didesnių reakcijų, kokios būdingos Pietų Korėjoje.
Korėjiečiai yra labai darbštūs. Darbo diena prasideda 7.30-9.00 val., priklausomai nuo konkrečios darbovietės, ir baigiasi vėlai vakare. Nors oficialiai darbo diena turi trukti iki 18.00 val., daugelis korėjiečių stengiasi neišeiti anksčiau už viršininką. Beje, tik vyrai, moterys gali išeiti ir anksčiau. Mėnesio atostogos korėjiečiams - neleistina prabanga. Kai kurios kompanijos tiesiog verčia savo darbuotojus išeiti 1-2 savaičių atostogų, nes užsispyrę korėjiečiai atsisako ilsėtis, norėdami vadovybei įrodyti savo profesionalumą. Negausius laisvadienius korėjiečiai leidžia su šeima - svečiuojasi vieni pas kitus arba drauge vyksta į gamtą. Konkurencija Pietų Korėjoje yra labai didelė. Jeigu darbuotojas vis dėlto pasiryš išeiti ilgų atostogų, grįžęs savo vietą greičiausiai ras užimtą. Tarnauti armijoje čia yra prestižiška, todėl daugelis popžvaigždžių vyksta tarnauti net nepaisydami karjeros. Dar vienas įdomus faktas apie Korėjos armiją: studentams tarnyba armijoje neatidedama, užtat nešaukiami tarnauti vyrai tik su pradiniu išsilavinimu.
Įdomūs faktai
Pietų Korėja pasauliui susidomėjimo sulaukė dėl „Hallyu“, apimančio K-pop muziką, K-dramas, korėjiečių odos priežiūros produktus ir dar daugiau.
- Pietų Korėjoje skaičius 4 laikomas nelaimingu. Daugelis pietų korėjiečių tiki, kad skaičius 4 yra nelaimės skaičius, nes jis skamba kaip žodis „mirtis“. Jūs nerasite jokių ligoninės lovų su numeriu '4', ir ant durų nesimatys namų, ant kurių bus užrašytas numeris '4'. Rekomenduojama taip pat nedovanoti 4 gėlių. Be to, skaičius 13 laikomas nelaimingu skaičiumi.
- Tikima, kad kraujo grupė yra charakterio indikatorius. Iš tiesų, kai kurie žmonės netgi naudoja savo kraujo grupę kaip pažinčių metodą!
- 20% šalies gyventojų vardu yra Kim.
- Moteris, nardinanti abalonus ir jūros erškėčius, vadinama "haenyeo".
- Korėjoje varnai laikomos nelaimingomis, todėl žmonės vengia jų valgyti, nes manoma, kad tai yra blogas ženklas.
- Manoma, jog valgant ryžių kepalus arba korėjietiškas kietas dulkes prieš egzaminą, dėl laimės padės išlaikyti jūsų testą. Ši prietara pagrįsta idėja, kad užkandžiaudami prieš egzaminą, jūsų smegenys bus alkanos ir prisiminsite tai, ką išmokote.
- Pietų Korėjoje naujagimiai laikomi vienerių metų.
- „Naver“ platforma naudojama dažniau nei „Google“.
Lankytinos vietos
Sostinė Seulas - senovės ir modernumo mišinys
Pietų Korėjos sostinė Seulas - labai šiuolaikiškas ir veržlus miestas, kuriame gyvena beveik 10 mln. žmonių. Seulas gali pasigirti ir istoriniu palikimu. Verta pasivaikščioti miesto gatvėmis, užsukti į restoranus ir paragauti tradicinių patiekalų, aplankyti tris pagrindinius turgus: Gwangjang, Dongdaemun ir Namdaemun. Taip pat verta savo akimis išvysti ir karališkuosius Gyeongbokgung rūmus, kurie mena net XIV amžių. Tai viena svarbiausių karališkųjų rezidencijų Seule, kurios pavadinimas, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „Spindinčius laimės rūmus“. Rūmų teritorijoje veikia ir Nacionalinis folkloro muziejus, kuriame galima susipažinti su tradiciniais menais, korėjiečių buitimi, papročiais. Beje, visai netoli didingųjų rūmų įsikūręs ir tradicinis Bukchono kaimelis, kuriame galima išvysti tradicinius namelius - hanokus. Jų kaimelyje daugiau nei šimtas!
Seulo Kangnamo rajonas. Jį pasaulyje išgarsino daina Gangnam Style, tapusi k-popso langu į Vakarus. Taip pat verta aplankyti Mjongdongą su prabangiausiais prekybos centrais ir Insadongą su rūmais bei šventyklomis. Hongdae su universitetu ir alternatyvesniu nei kitur jaunimu. Itevonas, „Čainataunų“ priešingybė, kur šalia JAV karo bazės tokioje Balio kurorto atmosferoje linksminasi baltaodžiai ir juodaodžiai „ekspatai“ ir nė nesijauti būnantis Azijos sostinėje. Seongbukas, Seulo „brodvėjus“ su visais teatrais ir artistais. Jouido sala, kur susiduria aukščiausi dangoraižiai, didžiausia pasaulio bažnyčia ir poilsio parkas palei Hano upę. O kur dar visi priemiesčiai, oficialiai nesantis Seulo dalis. Kaip Songdo - naujai pastatytas išmanus miestas prie Inčeono. Ar Seongnamas, ~1960-1970 m. statybos pirmasis Seulo priemiestis, persmelktas ano meto Azijos atmosfera. Inčeono centras su paplūdimiais, lentų taku ir lunaparku.
Kjongdžu - muziejus po atviru dangumi
„Muziejus po atviru dangumi“ - taip dažnai vadinamas Kjongdžu miestas, esantis Pietų Korėjos pietryčiuose. Muziejumi miestas vadinamas tikrai ne be reikalo - jame gausu istorinės ir kultūrinės svarbos statinių, monumentų. Bulguksa - subtilios architektūros šventyklų kompleksas, kuriuo perteikiami esminiai budizmo principai. Kompleksą sudaro tiek medinės šventyklos, tiek iš akmens pastatytos pagodos, detaliai išplanuotos terasos, statinius jungiantys tilteliai, dekoratyvios stupos. Dar vienas svarbus Kjongdžu miesto monumentas - Sokguramo grota. Tai - žmogaus rankomis pastatytas urvas, menantis VIII a. Urvo vidus garsėja budistiniu menu - čia stūkso didelė Budos statula, gausu raižinių, kuriuose vaizduojamas tiek pats Buda, tiek dieviškieji apaštalai, sargybiniai, karaliai.
Čedžu sala - vulkaninis rojus
Pabuvoję šiuolaikiškajame Seule, leiskimės į pažintį su kita, ne ką mažiau įdomia Pietų Korėjos vieta - Čedžu sala. Tai - vulkaninės kilmės sala, kurioje stūkso aukščiausias šalyje ugnikalnis - Halasanas. Čedžu saloje vyrauja subtropinis klimatas - čia kone visus metus šilta ir drėgna. O jau gamtos grožis… Šniokščiantys kriokliai, mandarinų plantacijos, į vandenyną besileidžiantys uolų šlaitai ir juos skalaujančios bangos, žydinčios pievos, puraus smėlio paplūdimiai, kuriuos supa pušynai. Tai didžiausia Korėjos sala, kurios lėktuvų maršrutas Seulas-Čedžu yra pats populiariausias pasaulyje. Iš Suelo į Čedžu ir atgal kasdien vyksta keli šimtai skrydžių, o vasaros savaitgaliams jais suskrenda šimtai tūkstančių keleivių. Turi Čedžu ir ypatingą matriarchališką kultūrą, kurios pažiba - hėnijo narės, be jokių ten deguonies balionių nardydamos rinkdavusios moliuskus. Ir savo simbolius - akmeninių senių skulptūras Hareubang (tiesa, daugelis tų, kurias matysitė, nėra autentiškos).
Bosongas - arbatos plantacijų apskritis
Bosongas - tai Pietų Korėjos apskritis, esanti šalies pietuose. Ši vietovė garsėja kaip viena fotogeniškiausių vietų visoje šalyje. Čia plyti milžiniškos arbatų plantacijos! Geriausias metas apžiūrėti Bosongo arbatos plantacijas - nuo vėlyvo kovo iki pat rugpjūčio pabaigos.
Andongas - kelionė laiku
Kartais pasvajojate apie keliones laiku? Jei taip, rekomenduojame apsilankyti Andonge - mieste, esančiame Pietų Korėjos viduryje, maždaug 190 km atstumu nuo Seulo. Visai netoli šio miesto stūkso tradicinis Hahojaus kaimelis, kurį aplankę pasijusite taip, lyg grįžę kelis šimtmečius atgal. Maži nameliai, tradiciniais rūbais pasipuošę korėjiečiai, įvairiausių amatų dirbtuvės - Hahojaus kaimelis pritaikytas turistams, tačiau, nepaisant to, palieka tikrai gerą įspūdį. Tarp Haho medinių baidyklių (čangsung), nuo piktų dvasių saugančių kaimą, dailidės buvo padirbę ir milžiniškus penius.
Busanas - kino festivalio miestas
Busanas - tai antrasis pagal dydį Pietų Korėjos miestas, kuriame gyvena daugiau nei 3 mln. gyventojų. Bene labiausiai Busano vardą visame pasaulyje garsina Tarptautinis kino festivalis. Šis išties reikšmingas renginys laikomas vienu svarbiausių visame regione. Visgi į Busano miestą verta užsukti ir ne kino festivalio metu. Čia gausu tiek spindinčių dangoraižių, tiek didingų šventyklų, istorinių statinių. Tiek modernių prekybos centrų, tiek Azijos dvasią atspindinčių turgaviečių, kuriose vyrauja amžinas šurmulys, stebina kvapų ir spalvų gausa. Busano miestas įsikūręs nuostabaus grožio kraštovaizdžio apsuptyje. Per miestą teka Nakdongo upė, iš vienos pusės jį supa kalnai, iš kitos - jūra. Vasaros mėnesiais į Busaną ir jo apylinkes atvyksta nemažai turistų, daugiausia pačių korėjiečių, kurie mėgaujasi paplūdimio malonumais. Beje, kaip ir Seule, taip ir Busano mieste įsikūręs ir kultūrinis rajonas - kaimelis, kuriame gausu tradicinių spalvotų namelių, siaurų gatvelių. Kaip ir visoje Korėjos infrastruktūroje, nuostabus pajūrio pasivaikščiojimo takas niekuomet nebus toli.
Seoraksano nacionalinis parkas - gamtos prieglobstis
Pabuvoję didmiestyje vėl grįžkime į gamtos prieglobstį. Seoraksano nacionalinis parkas, esantis Pietų Korėjos šiaurės rytuose - puikus pasirinkimas tiems keliautojams, kurie mėgsta žygius gamtoje, stebinančioje įkvepiančiomis panoramomis. Nacionalinio parko teritorijoje gyvena 1562 gyvūnų rūšys, tarp kurių - juodieji lokiai, skraidančios voverės, kalnų ožius primenantys goralai. O upėse plaukioja lašišinių šeimos žuvys - lenokai. Stebuklingiausią didybę Korėjos kalnai atskleidžia Seoroksano nacionaliniame parke.
Demilitarizuota zona (DMZ)
Demilitarizuota Zona (DMZ) - sritis tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos, simbolizuojanti padalijimą. Čia galima pamatyti tunelius, iškastus Šiaurės Korėjos, ir laukinę gamtą.
Netradicinės turistinės vietos
Haesindango Parkas: Parkas rytinėje pakrantėje su įvairių formų penių skulptūromis. Legenda byloja, kad seniai, seniai, dabartinėje parko teritorijoje, kilus potvyniui nuskendo skaisti mergelė, o jos mylimasis ant kranto nieko negalėjo padaryti tik stebėti savo gyvenimo meilę skęstančią vandenyno bangose. Kitą dieną žvejai šioje vietoje pagavo tik nugaišusias žuvis. Tačiau kai vienas iš žvejų nusišlapino į jūrą, viena žuvis atgijo ir jie patikėjo, kad tai ta paskenduolė, kuri niekada jau nebeištekės už mylimo vaikino. Trickeye Muziejus: Muziejus, kuriame galima nusifotografuoti su specialiaisiais efektais. Šviesų Parkai: Parkai su milijonų lempučių kuriamais vaizdais. Ooozooo šviesų parko vakarinis šou. Apleistas Jongma Land Atrakcionų Parkas: "Romantiška fotografijų vieta". Kelionės minamomis drezinomis - dar viena nauja labai korėjietiška pramoga. Vienur tam pritaikyti apleisti geležinkelio ruožai su gražiais gamtos vaizdais (tuneliuose kuriama atmosfera garsais, šviesom, net virtualia realybe).
Praktiniai patarimai keliautojams
Planuojant kelionę į Pietų Korėją, svarbiausia - pasiruošti iš anksto: užpildyti K-ETA, atsisiųsti tinkamas programėles ir susipažinti su vietiniais įpročiais. Ši moderni šalis sugebėjo išlaikyti gilias tradicijas, todėl čia laukia kontrastų kupina, kultūriškai turtinga ir saugi patirtis.
Kada geriausia keliauti?
Pietų Korėja turi keturis metų laikus, tačiau du laikotarpiai ypač patrauklūs keliautojams.
| Laikotarpis | Kuo pasižymi |
|---|---|
| Pavasaris (kovas-gegužė) | Sakuros žydėjimas, švelni šiluma |
| Ruduo (rugsėjis-lapkritis) | Lapų spalvos, malonus oras |
| Vasara | Karšta ir drėgna, dažnos liūtys |
| Žiema | Šalta, bet puikus metas slidinėti |
Vizos ir dokumentai
- Viza: Lietuvos piliečiai gali keliauti į Pietų Korėją be vizos iki 90 dienų.
- K-ETA leidimas: Būtinas. Pasirūpinkite K-ETA leidimu bent 3 dienas prieš kelionę.
Ryšiai ir programėlės
- SIM kortelė ar eSIM: Interneto ryšys būtinas norint naudotis žemėlapiais, vertėjais ir programėlėmis. Oro uoste įsigyk SIM kortelę arba iš anksto užsisakyk eSIM.
- Naudingos programėlės: Naver Maps arba KakaoMap (žemėlapiai), Papago (vertėjas), KakaoTalk (susirašinėjimo programėlė).
Transportas
- Metro: Metro tinklas itin išvystytas, ypač Seule ir Busane. Įsigykite T-money kortelę atsiskaitymui už transportą.
- Traukiniai: Labai geros kokybės, tvarkingi, patogūs ir punktualūs. Jais rekomenduojama keliauti tarp miestų.
- Keltai: Nusikelti į šimtus P. Korėjos salelių galima keltais.
- Oro transportas: Po šalį, esant didesniems atstumams, galima keliauti oro transportu - lėktuvais.
Kiti patarimai
- Valiuta: Pietų Korėjos vonas (KRW).
- Kalba: Korėjiečių (anglų supranta tik jaunimas ir miestuose).
- Elektra: 220 V, Europos lizdai (nereikia adapterio).
- Skiepai: Privalomų skiepų keliautojams nėra, tačiau rekomenduojama pasidaryti hepatito A, B, difterijos ir stabligės skiepus.
- Saugumas: Pietų Korėja laikoma viena saugiausių šalių pasaulyje. Policijos telefonas - 112, gaisrinės - 119, greitosios pagalbos - 1339.
