Kasdienybėje ir švenčių metu miltiniai kepiniai užima svarbią vietą mūsų racione. Tačiau kaip užtikrinti, kad mėgstami skanėstai išliktų švieži ir skanūs kuo ilgiau? Ilgo galiojimo miltinių kepinių paslaptis slypi tinkamame ingredientų pasirinkime, gamybos procese ir, žinoma, tinkamame laikyme.
Prekiauti maisto produktais, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas, nurodytas žymoje „Geriausias iki…“, pasibaigęs, pardavimo vietose bus galima ne ilgiau kaip 45 kalendorines dienas. Šis laikotarpis taikomas su išimtimis tam tikroms produktų grupėms, įskaitant duoną ir pyrago gaminius. Toks reguliavimas yra susijęs su siekiu mažinti maisto švaistymą ir kartu užtikrinti, kad dar liktų laiko pardavėjams atiduoti tokį maistą labdarai ir paramai. Nors VMVT patvirtintos rekomendacijos numato šias išimtis, gamintojai ir vartotojai visada siekia, kad produktai išliktų švieži ir kokybiški kuo ilgiau.
Miltų Pasirinkimo Subtilybės Ilgai Galiojantiems Kepiniams
Miltai - vienas dažniausiai virtuvėje naudojamų ingredientų. Tai ne tik neatsiejamas duonos, blynų, makaronų komponentas, bet dažnai ir tiesiog būtina saldžiųjų kepinių dalis. Manančius, jog miltai tėra dviejų rūšių - kvietiniai ir ruginiai - tenka pataisyti, mat gyvename laikais, kai galime džiaugtis itin plačia šio produkto įvairove. Kvietiniai ir ruginiai miltai turi išties gilias tradicijas Lietuvoje, o su jais gaminamų patiekalų receptai keliauja iš kartos į kartą. Be to, vartotojų virtuvėse tokie miltai karaliauja dėl savo universalumo, neutralaus skonio ir įvairių patiekalų receptų gausos.
Tačiau pasirinkimas yra kur kas platesnis. Lietuvoje jau galima nesunkiai įsigyti ir svetur, pavyzdžiui, Pietų Europoje ar Azijoje, labai populiarių ir ten dominuojančių kukurūzų bei ryžių miltų. Juos vietos gyventojai naudoja tradiciniams tų šalių patiekalams, tokiems kaip makaronai, tortilijos ir kt. Lietuvoje šie miltai taip pat aktyviai skinasi kelią. Juos noriai renkasi glitimo netoleruojantys vartotojai ar tie, kurie mėgsta eksperimentuoti. Pastaraisiais metais rinkoje galima rasti ir ankštinių kultūrų miltų: žirnių, pupų, lęšių. Šios rūšys pasižymi didesniu baltymų kiekiu, todėl dėl savo maistingumo jie gali puikiai papildyti mūsų mitybos racioną.
Miltų žymėjimas ir glitimo reikšmė
Norintiems nepasimesti miltų įvairovėje, pravartu įsidėmėti keletą šio produkto žymėjimo ypatumų. Pasirodo, skaičiai bei raidės esantys ant miltų pakuočių, pirkėjui indikuoja svarbią informaciją. Pirmasis rašomas skaičius - jis nurodo miltų spalvą ir mineralinių medžiagų kiekį. Kuo skaičius mažesnis, tuo miltai yra baltesni. Raidė nurodo glitimo, t. y. kviečių baltymo kiekį.
Nors šiandien glitimas yra vertinamas nevienareikšmiškai, iš tiesų tai yra paprasčiausi kviečių baltymai. Kol sausi, kviečių baltymai neturi jokios struktūros, bet kai sumaišomi su vandeniu, pakeičia savo formą, sudaro jungtis vienas su kitu ir tampa elastingomis baltymų struktūromis. Jos gali stipriai išsitempti ir išsiplėsti, taip suteikdamos kepiniui formą. Šios unikalios glitimo savybės ir iškelia duoną, suteikia kepiniams minkštumo ir purumo, neleidžia sukristi. Glitimas turi įtakos tešlos kepimo savybėms, todėl nuo jo kiekio priklausys kepinio struktūra bei tekstūra. Tuo metu užrašai „Pirma“, „Aukščiausia“, „Extra“ - tai miltų rūšys, nusakančios miltų funkcionalumą, kokybę ir maistinę vertę.
Kaip pasirinkti tinkamus miltus skirtingiems kepiniams?
Skirtingiems kepiniams reikalingi skirtingi miltai. Svarbu atkreipti dėmesį į miltų tvirtumą, glitimo kiekį ir spalvą.
- Universalūs - aukščiausios rūšies miltai (550D): Šie miltai pasižymi kiek didesniu baltymų kiekiu, todėl yra itin universalūs ir gali būti naudojami tiek blynams, tiek duonai, tiek ir pyragams. Jie yra tvirtesni, nes turi daugiau baltymų (glitimo) ir jų peleningumas didesnis. Amerikiečių ir britų receptuose šie miltai galėtų būti prilyginami „all purpose flour“ atitikmeniui. Čia svarbu atkreipti dėmesį į kepinių ruošimą - jeigu kepsite purius kepinius, šių miltų tešlos nepermaišykite, o jeigu kepsite duoną - atvirkščiai, skirkite laiko minkymui, kad susiformuotų tvirti glitimo ryšiai.
- Kvietiniai miltai pyragams (405D): Tai baltesni ir puresni miltai, jie tinka įvairiems konditeriniams kepiniams, sausainiams, trapiai tešlai. Amerikiečių ir britų terminologijoje šie miltai labiausiai atitiktų kepinių miltų (angl. pastry flour) alternatyvą. Tai itin mažai pelenėlių turintys, purūs, smulkaus malimo premium klasės kvietiniai miltai. Jie geriausiai tiks kepiniams, kurie turėtų būti minkšti, tačiau išlaikyti savo struktūrą, pavyzdžiui, keksiukai, tartų ir galečių pagrindai. Jie puikiai tiks visiems, mėgstantiems kepti sausainius, žagarėlius, kapotos tešlos pyragus, varškės pyragus, trapius pyragus ir netgi šakočius.
- Kvietiniai miltai, turintys kruopelių struktūrą (kruopmilčiai): Tai ypatingi kvietiniai miltai, kurie dėl specialios malimo technologijos pasižymi ypatinga kruopelių pavidalo struktūra, ją galima matyti ir plika akimi. Šie miltai taip pat žymimi 405D - tai reiškia, kad jie yra itin balti, todėl puikiai tinkami biskvitams ir puriems kepiniams. Iš tokių miltų neiškepsime duonos ar mielinių kepinių - jiems šie miltai tikrai netinkami. Anglų kalboje šie miltai būtų arčiausiai „cake flour“ atitikmens.
- Miltai su kildinimo medžiagomis („Self-raising“): Kildinimas - vienas iš svarbiausių kepimo procesų, kuris sukuria norimą kepinio struktūrą bei formą. Šiuose miltuose kildinančios medžiagos jau yra tolygiai įmaišytos. Nors Anglijoje tai nėra jokia naujiena, Lietuvoje tokių miltų rasti sunkiau. Namuose „self-raising“ miltus pasigaminti labai paprasta: tiesiog kiekvienam puodeliui (150 gramų) kvietinių miltų įdedame 2 arbatinius šaukštelius kepimo miltelių. Toks triukas puikiai pasiteisina ir leidžia mėgautis puriais kepiniais.
Stokojančius kulinarinių žinių ar turinčius mažiau laiko eksperimentams, raginame visuomet po ranka turėti ir miltų mišinių. Prekybos vietoje jau ne vienerius metus galima rasti lietiniams blynams, šokoladiniam pyragui, keksiukams, taip pat picai ar blynams skirtus miltinius mišinius. Miltiniai mišiniai - profesionalų technologų sukurti kelių ingredientų mišiniai, palengvinantys darbą virtuvėje ir taupantys mūsų laiką bei vietą lentynoje. Dažniausiai juos pakanka gerai išmaišyti su vandeniu ar aliejumi, tuomet belieka iškepti ir mėgautis tobulo skonio kepiniu.
Kepimo Meistrystė: Patarimai Ilgesniam Kepinių Gaivumui
Kepinių ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo miltų, bet ir nuo teisingai parinktų kepimo technikų bei produktų paruošimo.
Bendrieji patarimai miltiniams kepiniams
- Mieliniai blynai išeis puresni, jei prieš įmaišydami į tešlą miltus persijosite juos per sietą. Taip pat, maišant tešlą mieliniams blynams naudokite tik kambario temperatūros produktus. Užmaišę tešlą mieliniams blynams palaikyti ją kambario temperatūroje apie 1 val.
- Jei nusprendėte pasilepinti lietiniais blynais, į tešlą būtinai įpilkite tirpinto sviesto arba augalinio aliejaus. Miltiniai blynai išeis puresni ir putlesni, jei kiaušinio trynius įmaišysite į tešlą pirmiausiai. Tačiau, jei skubate ir neturite laiko atskirti kiaušinio trynių nuo baltymų, yra kasdieniškesnis būdas: prieš pilant į tešlą kiaušinį lengvai išplakite šakute su cukrumi iki vientisos masės. Taip baltymai lengviau pasiskirstys tešloje. Tuomet į plakinį įpilkite nedidelį kiekį skysčių (vandens, pieno ar kita), supilkite miltus ir viską išmaišykite, kad nebūtų gumuliukų.
- Stenkitės į tešlą neįmaišyti per daug cukraus. Per saldūs blynai kepdami greičiau paruduos arba net apskrus ir sudegs!
- Užmaišius tešlą blynams ar lietiniams, leiskite jai pastovėti 5-30 min.
- Niekuomet nepamirškite įberti žiupsnelio druskos!
Biskvito gamybos paslaptys
Biskvitas - subtilus kepinys, reikalaujantis tikslumo ir atidumo, norint užtikrinti jo purumą ir ilgaamžiškumą.
Biskvitas - ne pyragas
„Biskvitas dažnai painiojamas su pyragu, - pastebi Evaldas Juška. - Tačiau tešla klasikiniam biskvitui maišoma tik iš trijų produktų: kiaušinių, cukraus ir miltų. Kiti produktai gali būti papildomai įmaišomi turint tam tikrų tikslų, pavyzdžiui, jeigu norisi ar reikia, kad biskvitas būtų puresnis, lankstesnis, tvirtesnis, drėgnesnis, elastingesnis, kvapnesnis, saldesnis ir pan.“
Lygiomis dalimis
„Konditerija yra preciziškas menas, jame labai svarbus tikslumas. Gramas šen ar ten gali nulemti rezultatą. Klasikinio biskvito recepto standartinės proporcijos yra tokios: vienas kiaušinis (50 g), vienas valgomasis šaukštas (20-40 g) cukraus, vienas valgomasis šaukštas (20-30 g) miltų. Jeigu du kiaušiniai, tai du šaukštai cukraus, du šaukštai miltų, ir t. t. Jeigu įdėsime daugiau cukraus, biskvitas bus sausesnis ir sunkesnis. Jeigu įdėsime daugiau miltų, biskvitas bus labai sunkus. Netyčia padauginus miltų, reikėtų dėti kepimo miltelių, kad priverstume biskvitą kilti“, - pataria konditeris.
Kepimo milteliai ar soda?
Pasak E. Juškos, priversti kilti tešlą gali ir kepimo milteliai, ir soda. Tačiau kepimo milteliuose yra tartratinės rūgšties, kitaip dar vadinamos vyno druska, kuri „nugesina“ sodą. Soda suteikia kepiniui specifinį salsvo amoniako prieskonį, ne visiems jis patinka.
Sviestas ar aliejus?
„Sviesto ar aliejus į biskvito tešlą įmaišome, jeigu ketiname gaminti biskvito vyniotinį. Sviestas paprastai naudojamas tik tuo atveju, jeigu kepiniui norime suteikti pieno ir šiek tiek net karamelinį prieskonį, nes kepant sviestas ir cukrus karamelizuojasi. Toks biskvitas bus kvapnesnis, bet jeigu palaikysite šaltai - ir kietesnis, nes šaltyje sviestas kietėja. Tiesa, sviestinis biskvitas kambario temperatūroje atgaus minkštumą. Į biskvito tešlą įpylus aliejaus, jis bus lankstesnis, minkštesnis, sultingesnis, bet ne toks kvapnus ir neturės karamelės prieskonio. Geriausia, kai į tešlą įpilama šiek tiek aliejaus ir šlakelis pieno, kuris suteikia biskvitui švelnų pieno prieskonį. Mano galva, tai universaliausias receptas.“
Krakmolas gali būti naudingas
„Biskvitas sukrenta, jeigu nėra gerai iškepęs. Tačiau krakmolas gali būti naudingas, ypač, jeigu kepame biskvitą vyniotiniui, t. y. kai reikia, kad būtų elastingas. Elastingumo teikia ir aliejus, tačiau kartais nesinori papildomų riebalų. Tokiais atvejais gelbsti krakmolas. Krakmolas gali būti naudojamas dar ir kitu atveju. Biskvitai kepami iš labai smulkaus malimo miltų, kurių glikeminis indeksas yra gana aukštas. Tačiau glitimas mažina kepinio purumą ir minkštumą, štai kodėl maišant miltus į tešlą svarbu tai daryti lėtai ir nepermaišyti - kad glitimas nesuaktyvėtų. Glitimo aktyvumą padeda kontroliuoti ir krakmolas. Jo dėka biskvitas tarsi „palengvėja“. Tešlai iš aštuonių kiaušinių, 185 g cukraus, 150 g miltų reikia 35 g krakmolo.“
Oras - geriausias draugas
„Per ilgai plakti irgi nereikia, kad baltymai nesukristų. Jeigu su cukrumi plakame visą kiaušinį, t. y. neatskiriame baltymų ir trynių, perplakti neįmanoma, nes cukrus turi stabilizuojančių rūgščių. Tačiau trynį ir baltymą plakant atskirai neretai kaip tik taip ir nutinka. Išplaktas baltymas turi būti standus, tvirtas, tačiau gana lengvai kristi nuo žemyn apversto šaukšto. Aš asmeniškai trynius ir baltymus visada plaku atskirai į vienus ir į kitus įmaišęs cukraus. Cukrus padeda išsaugoti daugiau burbuliukų, sutvirtina juos ir net tada, kai į plakinį maišomi miltai, jų susproginėja gerokai mažiau. Toks mažytis, bet veiksmingas triukas. Kad būtų dar daugiau oro burbuliukų, rekomenduojama į plakinį įsijoti jau išsijotus miltus. Persijoti miltus reikėtų ir dėl to, kad jie greitai sugeria drėgmę, dėl to atsiranda gumuliukų, kurie kenkia tešlai. Sijojimas padeda gumuliukus atskirti, miltai „prasivėdina“, išgarina drėgmę ir tuo pat metu pritraukia dar daugiau oro. Oras yra geriausias biskvito draugas.“
Kiaušinių reikalai
„Sviestas turi gerai išsiplakti su cukrumi, tai padaryti lengviau, kai jis yra kambario temperatūros. Į sviesto ir cukraus plakinį geriau įsimaišo ir kambario temperatūros kiaušiniai. Jeigu jie šalti, sviestas pradeda stingti. Trumpai tariant, kepant pyragus reikia, kad sudėtinės dalys būtų kambario temperatūros, tačiau klasikiniam biskvitui svarbu gerai išplakti baltymai, o šie lengviau plakasi, jeigu yra šalti ir švieži. Kad šaltuose baltymuose geriau ištirptų cukrus, patariu naudoti cukraus pudrą. Beje, biskvitui kepti siūlyčiau rinktis kuo didesnius kiaušinius, nes kuo daugiau gerai išplaktos kiaušinių masės, tuo daugiau oro, tuo tešla bus puresnė ir jos bus daugiau. Jeigu kiaušiniai maži, rekomenduoju pusantro kiaušinio skaičiuoti kaip vieną.“
Maišymo technika
Svarbiausia - gerai išmaišyti iš apačios į viršų nuolat sukant keramikinį arba metalinį indą su tešla. Tešlą maišome ne su šaukštu, o su kuo platesne mentele vis pakabindami tešlos iš apačios, pakeldami ją ir nuversdami į šoną. Maišydami aštuoniuke neužkabinsime apatinių tešlos sluoksnių. Be to, maišant iš apačios į viršų tešla prisitraukia dar daugiau oro, kuris yra daug ką lemiantis biskvito ingredientas. Miltų į kiaušinių plakinį įmaišymas turi būti nuoširdus rankų darbas. „Jei tešlą ruošiame su kepimo milteliais, galėtume plakti ir elektriniu plaktuvu, nes milteliai kepant vis tiek iškildins tešlą. Tačiau jeigu tešlą kildina tik burbuliukai, plaktuvo nenaudojame, nes jis burbuliukus susprogdins. Į tešlą įmaišomi miltai traukia drėgmę ir taip susprogdina nemažai burbuliukų, o jeigu dar plaktume plaktuvu, jų ten visai neliktų, biskvito masė labai pasunkėtų ir turėtume ne biskvitą, o paprasčiausią pyragą.“
Kepame!
Biskvito tešla labai jautri, tad vos paruoštą ją iškart ir reikėtų švelniai pašauti į jau įkaitintą orkaitę. „Kepti geriausia „su vėjeliu“ 170-180 laipsnių temperatūroje. Jeigu orkaitė neturi vėjelio funkcijos, tada geriausia kaitinti iš viršaus ir apačios ir kepti 180-190 laipsnių temperatūroje. Jei orkaitėje oras necirkuliuoja, karštis pasiskirsto netolygiai, gali pradėti skrusti, džiūti biskvito viršus, taigi, džiovinimas ir kepimas greičiau vyks išorėje nei biskvito viduje. Tokiu atveju reikėtų apkepti biskvito viršų (maždaug 15 min.), tada uždengti formą folija ir baigti kepti uždengtą (dar 15 min.). Šis triukas padės gerai iškepti biskvito vidui. Gerai iškeptas biskvitas visada šiek tiek susitraukia, jo krašteliai apdžiūva, tačiau nesukrenta. Jei biskvito viduriukas nebus iškepęs, biskvitas sukris. Ar iškepęs, reikia tikrinti medinį pagaliuką smeigiant į patį biskvito viduriuką. Jei pagaliukas sausas, biskvitas iškepęs.“
Ilgesniam Kepinių Laikymui: Vėsinimas ir Sandėliavimas
Iškepusius kepinius svarbu tinkamai atvėsinti ir laikyti, kad jie išlaikytų savo savybes kuo ilgiau.
Ir… į šaldytuvą!
Iškeptą biskvitą reikia kiek atvėsinti, tik tada išimti iš formos. E. Juška ir čia taiko triuką: „Vėstantį, bet dar šiltą biskvitą rekomenduoju suvynioti į maistinę plėvelę ir palikti vėsti kambario temperatūroje, o vėliau įdėti į šaldytuvą. Susidaręs kondensatas padės išlaikyti drėgmę, biskvitas nesudžius. Jeigu biskvito nenaudojate tą dieną, kai iškepėte, susukite į plėvelę ir įdėkite į kamerą. Ten jį galima laikyti net kelias savaites.“
Ilgai galiojančio pyrago recepto ypatumai
Ilgai galiojančio pyrago paslaptis slypi ne tik ingredientuose, bet ir gamybos procese. Tinkamai parinkti ingredientai ir kruopštus gamybos procesas leidžia mėgautis šiuo skanėstu ilgiau nei įprastai.
Ingredientai, užtikrinantys ilgesnį galiojimo laiką
- KVIETINIAI miltai: Svarbiausias ingredientas, suteikiantis pyragui struktūrą.
- Pasterizuotas moliūgų kremas: (gliukozės-fruktozės sirupas, moliūgų tyrė, cukrus, tirštinanti medžiaga: pektinas; kvapiosios medžiagos, rūgštiklis: PIENO rūgštis, konservantas: kalio sorbatas; maltas cinamonas, dažiklis: beta karotinas). Šis kremas suteikia pyragui drėgmės ir moliūgų skonį. Konservantas kalio sorbatas padeda išsaugoti pyragą ilgiau.
- Cukrus: Būtinas saldumui ir konservavimui.
- Moliūgo cukatai: (moliūgas, gliukozė-fruktozė, sirupas, cukrus). Cukatai suteikia tekstūros ir papildomo skonio.
- SVIESTAS: Suteikia pyragui turtingumo ir minkštumo.
- Natūralios mielės: (KVIETINIAI miltai, vanduo). Mielės užtikrina pyrago purumą.
- Šviežių KIAUŠINIŲ tryniai: Suteikia pyragui riebumo ir spalvos.
- Emulsikliai: Digliceridai ir mono riebalų rūgštys. Emulsikliai padeda ingredientams susijungti ir išlaikyti vienalytę tekstūrą.
- Druska: Išryškina skonius ir kontroliuoja mielių veikimą.
- Cinamonas: Suteikia šilto, jaukaus aromato.
- Imbieras, prieskoniai, ciberžolė, nugriebto PIENO milteliai, muskatas: Šie prieskoniai praturtina pyrago skonį ir aromatą.
Gamybos procesas: Nuo mielių iki kepimo
Ilgai galiojančio pyrago gamyba reikalauja kantrybės ir dėmesio detalėms. Klasikinis ilgai galiojančių pyragų pavyzdys yra su apelsinų cukatomis ir razinomis, tačiau egzistuoja ir naujoviškų variantų: su kava, maskarpone ir šokolado gabaliukais arba šokoladinis su „Amarena“ vyšniomis. Šis pyragas primena itališką „Panettone“ arba „Colomba di Pasqua“. "Colomba di Pasqua", itališkai reiškianti "balandis", yra Velykų simbolis, kuris atneša taiką ir pavasario džiaugsmą. Šis pyragas savo forma primena skrendantį paukštį ir yra kepamas iš purios, ilgai brandintos tešlos, panašios į "panettone". Jis gardinamas cukruotais vaisiais, apibarstomas migdolais.
Miltinių Kepinių Receptai
Morkų Pyragas su Sūrio Kremu
Artėjančioms šventėms siūlome išmėginti patikrintą, sveiko ir gardaus pyrago receptą.
Ingredientai 22 cm dydžio pyragui:
- 190 g „Kauno grūdų“ „Ekstra“ miltų
- 3 kiaušiniai
- 130 g cukraus
- 120 ml aliejaus
- 200 g burokine tarka sutarkuotų morkų
- 30 g kokosų drožlių
- 50 g karijų riešutų
- 1 a. š. kepimo miltelių
- 1 citrinos žievelė
- 1 a. š. malto cinamono
- 1 a. š. vanilės ekstrakto
- žiupsnelis druskos
- gabalėlis sviesto (formai ištepti)
Ingredientai kremui:
- 200 g maskarponės sūrio
- 200 g grietinėlės (35 proc. rieb.)
- 2 v. š. cukraus pudros
- 1 a. š. vanilės ekstrakto
- 2 v. š. citrinos sulčių
Papuošimui:
- 1 morka
- 20 g karijų riešutų
Gaminame:
- Sausoje keptuvėje atskirai apkepkite smulkintus karijų riešutus ir kokosų drožles.
- Sumaišykite miltus, kepimo miltelius, kokosų drožles ir cinamoną.
- Kiaušinius išplakite su druska ir cukrumi iki purumo. Įplakite aliejų ir vanilės ekstraktą.
- Įmaišykite miltų ir kokosų drožlių mišinį. Įmaišykite tarkuotas morkas, citrinos žievelę ir 50 g karijų riešutų.
- Tešlą supilkite į kepimo popieriumi ištiestą ir sviestu išteptą 22 cm dydžio kepimo formą ir kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 35-40 min. Ar pyragas iškepė, tikrinkite ties pyrago viduriu įsmeigiant medinį pagaliuką - jis turi likti sausas. Pyragą atvėsinkite.
- Kremui sumaišykite šaltą grietinėlę, maskarponę, vanilės ekstraktą ir cukraus pudrą, kol masė taps vientisa. Plakite elektriniu plaktuvu nedideliu greičiu. Neperplakite, kremas turi būti tolygios ir tvirtos konsistencijos, bet nepagelsti, neįgyti sviesto poskonio. Pabaigoje įplakite citrinos sultis ir išjunkite plaktuvą.
- Pyragą aptepkite kremu. Bulvių skustuku priskuskite plonų morkų juostelių. Apibarstykite pyragą karijų riešutais ir papuoškite morkų juostelėmis. Skanaus!
Litvakiško Beigelio Receptas
Kone Niujorko maisto sinonimu tapę beigeliai, pastaraisiais metais išpopuliarėję ir Lietuvoje, iš tiesų apsuko istorijos ratą. Svarbiausia litvakų gastronominio pasaulio ypatybė - sugebėjimas suderinti saldžius produktus su rūgščiais ar karčiais.
Reikės (10 didelių beigelių):
- 1 kg miltų
- 0,5 stiklinės aliejaus
- 0,5 stiklinės vandens
- žiupsnelio druskos
- 1 a. š. mielių
Gaminame:
- Užpilkite mieles cukrumi ir palaikykite šiltai, kol šios iškils.
- Miltus sumaišykite su druska ir šiltu vandeniu, supilkite pakilusias mieles, aliejų.
- Gerai suminkius tešlą, leiskite jai pakilti, vėliau formuokite kumščio dydžio beigelius su skyle.
- Tuomet leiskite jiems dar pakilti apie 30 minučių.
- Prieš kepimą beigelius kelias sekundes pavirinkite verdančiame vandenyje, patepkite plaktu kiaušinio baltymu ir papuoškite norimais priedais (aguonomis, sezamų sėklomis, smulkintais riešutais).
- Dėkite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 20 min.
Miltų Laikymo Reikalavimai
Nors miltai yra ilgo galiojimo produktas, kuriam suteikiamas 12 mėnesių galiojimo laikas, tinkamos laikymo sąlygos yra gyvybiškai svarbios jų kokybei ir ilgaamžiškumui užtikrinti. Kaip ir visi sausi produktai, miltai bijo drėgmės, todėl juos būtina laikyti sausai, vėsiai, sandariai ir švariai. Taip laikomas produktas gali išbūti ir ilgesnį laiką nei nurodyta ant pakuotės. Jei pradarytas kruopas ar miltus laikysime ne sandariai arba nesilaikant gamintojų nurodomos santykinės oro temperatūros ar drėgmės, tikrai atsiranda rizika ir pelėsiui, ir kokiems nors mikroorganizmams užsiveisti. Tokiu atveju produktas gali sugesti ir nesulaukus galiojimo termino pabaigos.