Duona - vienas svarbiausių maisto produktų Lietuvoje, turintis gilias tradicijas ir užimantis ypatingą vietą kiekvieno lietuvio racione. Lietuvoje juoda duona nuo seno mėgstama ir vertinama lietuvių tautos, o jos kvapas ir skonis primena šilčiausius atsiminimus, namų jaukumą bei vaikystę. Tai produktas, kurio dažniausiai prašo atvežti svetur gyvenantys lietuviai.
Duonos gamybos principai
Duona kepama iš tešlos, kuri maišoma iš miltų, druskos ir vandens. Kai kada dar dedama salyklo, kmynų, cukraus, pieno, išrūgų ar kitų priedų. Tešla dažniausiai rauginama duonos raugu arba keliama mielėmis. Tešlai rūgstant, mielių fermentai skaido cukrų į anglies dioksidą ir alkoholį. Miltų baltymai, sudarantys tešlos glitimą, sulaiko anglies dioksidą ir kelia tešlą.
Lietuvoje kepamos duonos skonis yra unikalus. Jį tokiu padaro aukščiausios rūšies ingredientai, patikrintos receptūros ir tradicinis kepimo procesas. Nuostabią spalvą tamsiai duonai suteikia salyklas - miltai, gauti iš sudaigintų ir išdžiovintų grūdų, kurie suteikia ne tik spalvą, bet ir sodrų skonį.
Viso grūdo ruginė duona* Naminė duona #DeVija
Juodos duonos rūšys ir maistinė vertė
Juodos duonos pasirinkimas šiandien itin platus, atitinkantis įvairius mitybos poreikius:
- Visų grūdo dalių ruginė duona: Laikoma viena palankiausių sveikatai, nes sumalami sveiki grūdai su sėlenomis ir gemalais. Ji padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir užtikrina ilgą sotumo jausmą.
- Rauginta ruginė duona: Fermentacijos procesas išryškina rugių vaisiškumą, daro duoną puresnę ir lengviau virškinamą.
- Bemielė duona: Kildinama tik natūraliu raugu, todėl turi mažiau riebalų ir yra itin soti.
- Duona su sėklomis: Moliūgų, saulėgrąžų ir linų sėmenys suteikia riešutinį poskonį ir praturtina organizmą gerosiomis riebalų rūgštimis.
Juodos duonos energetinė vertė yra nuo 200 iki 250 kcal šimte gramų - tai gerai įsisavinamas produktas, suteikiantis daug energijos. Palyginus su balta duona, juoda duona pasižymi didesniu skaidulų kiekiu, mažesniu glikemijos indeksu bei gausiu mineralų (geležies, kalcio, fosforo) šaltiniu.
| Maistinė medžiaga | Kiekis 100g produkto |
|---|---|
| Kalorijos | 244 kcal |
| Angliavandeniai | 52.2 g |
| Baltymai | 6.6 g |
| Riebalai | 1 g |
Tradicijos ir duonos reikšmė
Lietuvos kaime ruginė duona iki 20 a. vidurio buvo pagrindinis valgis. Lietuvių liaudies kalboje bei dainose žodis duona vartojamas ir viso maisto prasme. Svarbi duonos reikšmė atsispindėjo ir papročiuose: suformavus pirmąjį kepalą, prieš šaunant į krosnį jo paviršiuje ranka įspaudžiamas kryželis. Duona branginta ir gerbta: netyčia nukritusį gabalėlį reikėjo pakelti, pabučiuoti ir suvalgyti.
Patarimai renkantis ir laikant duoną
Dietologai pataria atidžiai skaityti etiketes: rinkitės duoną iš viso grūdo miltų, be pridėtinio cukraus ir konservantų. Kuo baltesnė duona, tuo mažiau joje naudingų skaidulų. Norint prailginti juodos duonos galiojimą, ją galima laikyti šaldytuve arba šaldiklyje, o prieš valgant riekeles lengvai pašildyti. Be to, sudžiūvusią duoną galima sumalti į džiūvėsėlius arba pasigaminti gardžių skrebučių sriubai ar salotoms.