Šiame straipsnyje pateikiami Kombinuotosios nomenklatūros (KN) paaiškinimai, kurie yra svarbūs nustatant teisingą mėsos ir jos produktų klasifikavimą pagal muitų tarifus. Paaiškinimai yra rengiami remiantis atitinkamais Europos Sąjungos reglamentais ir yra nuolat atnaujinami.
Bendrosios nuostatos dėl mėsos ir jos subproduktų
Patarimai apie šiame skirsnyje klasifikuojamų mėsos ir mėsos subproduktų būsenas (šviežia, atšaldyta, sušaldyta, sūdyta arba užpilta sūrymu, džiovinta arba rūkyta) pateikti SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrosiose nuostatose. Stipriai sušaldyta mėsa ir iš dalies ar visiškai atšildyta mėsa klasifikuojama kaip sušaldyta mėsa.
SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrosiose nuostatose taip pat nurodoma, kuo skiriasi šiame ir 16 skirsniuose klasifikuojama mėsa ir mėsos subproduktai.
Gyvūnų ir jų mėsos klasifikavimas
1. Naminiai ir laukiniai galvijai
1.1. Naminių galvijų mėsa
Šiose subpozicijose klasifikuojami visų rūšių naminiai galvijai (įskaitant buivolus), priklausantys Bos ir Bubalus gentims, nepriklausomai nuo jų numatomo panaudojimo (veisimui, auginimui, penėjimui, skerdimui ir t.t.).
1.2. Laukiniai galvijai
Šioje subpozicijoje klasifikuojami visų rūšių ne naminiai galvijai (įskaitant buivolus).
2. Naminiai ir laukiniai arkliai
2.1. Laukiniai arkliai
Šiose subpozicijose klasifikuojami laukiniai arkliai, pavyzdžiui, Prževalskio arkliai arba tarpanai (Mongolijos arkliai).
2.2. Naminių arklių mėsa
Šioje subpozicijoje klasifikuojama tik gyvūnų, klasifikuojamų 0101 10 10, 0101 90 11 ir 0101 90 19 subpozicijose, mėsa, sūdyta, užpilta sūrymu arba džiovinta. Rūkyta arkliena klasifikuojama 0210 99 39 subpozicijoje.
3. Asilai
Šioje subpozicijoje klasifikuojami naminiai ir laukiniai asilai.
4. Kiaulių mėsa
Šiose subpozicijose klasifikuojamos naminių kiaulių galvos arba galvų pusės, su smegenimis, viršutinėmis žandų dalimis (cheeks) ar liežuviais arba be jų ir jų dalys (žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos C dalį).
Šiose subpozicijose klasifikuojami tik naminių kiaulių kumpiai, mentės ir jų dalys su kaulais, kurios buvo konservuotos stipriai sausai užsūdant arba marinuojant sūryme.
Šiose subpozicijose klasifikuojami naminių kiaulių kumpiai, mentės ir jų dalys, konservuotos džiovinant arba rūkant. Produktai klasifikuojami šiose subpozicijose net ir tuo atveju, jeigu jie konservuoti mišriai - prieš džiovinimą arba rūkymą buvo pasūdyti arba marinuoti.
5. Paukštiena
Gyvi naminiai paukščiai, t. y. liūtai, tigrai, meškos, raganosiai, begemotai, drambliai, žirafos, okapijos, kengūros, zebrai ir t.t. klasifikuojami 0106 19 90 subpozicijoje.
5.1. Vištiena
Šioje subpozicijoje klasifikuojami nupešti, be galvų ir kojų bei visiškai išdarinėti kepimui skirti viščiukai.
5.2. Kalakutiena
Šioje subpozicijoje klasifikuojami nupešti, be galvų, kaklų ir kojų bei visiškai išdarinėti kepimui paruošti kalakutai.
5.3. Antis
Šioje subpozicijoje klasifikuojamos nupeštos, be galvų, kaklų ir kojų bei visiškai išdarinėtos kepimui paruoštos antys.
5.4. Žąsiena
Šioje subpozicijoje klasifikuojamos nupeštos, be galvų ir kojų, visiškai išdarinėtos, tačiau su širdimi ir skilviu skerdenos viduje žąsys bei nupeštos, be galvų ir kojų, visiškai išdarinėtos kepimui paruoštos žąsys.
5.5. Balandžių mėsa
Šioje subpozicijoje klasifikuojama naminių balandžių (auginamų sodybose, dekoratyvinių, pašto balandžių) mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai.
6. Žuvys ir jų produktai
Žuvų mėsa yra vienas iš svarbiausių ir vertingiausių žmonių maisto produktų. Apie 1500 žuvų turi pramoninę reikšmę - gaudomos maistui ar techniškiems tikslams: riebalų išskyrimui, pašarams ar tręšimui.
Žuvų mėsa yra svarbus maisto produktas. Žvejybai natūraliuose vandenyse ir žuvivaisai dirbtiniuose bei natūraliuose vandens telkiniuose skiriama nemažai dėmesio.
Žuvų mėsa yra vertinga dėl savo maistinės sudėties, kurioje gausu baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Ji lengvai virškinama ir gali būti paruošiama įvairiais būdais.
6.1. Jūrų žuvys
Jūrų žuvys - visą gyvenimą praleidžia jūrose ir vandenynuose (plekšės, jūrų ešerys, menkė, skumbrė tunai ir kt.).
6.2. Praeivės žuvys
Praeivės žuvys - didžiausią gyvenimo dalį praleidžia jūrose ir vandenynuose, bet neršti plaukia į upes. Prieš srovę nuplaukia šimtus km išneršusios arba žūsta arba grįžta atgal.
6.3. Naminiai ir laukiniai asilai
Šioje subpozicijoje klasifikuojami naminiai ir laukiniai asilai.
6.4. Žuvų mėsa ir jos subproduktai
Šioje pozicijoje klasifikuojami gyvūnų, klasifikuojamų 0101-0104 pozicijose, valgomieji mėsos subproduktai.
Didžioji dalis žuvų mėsos yra valgoma, o jos vertingumas priklauso nuo riebumo, baltymų ir kitų maistinių medžiagų kiekio.
7. Kiti gyvūnai
Šiose subpozicijose klasifikuojami gyvūnai, vadinami ožkinėmis antilopėmis (gemzės ir t.t.).
Mėsos subproduktų klasifikavimas
Mėsos subproduktų apibrėžimą žr. Paprastas nuplikinimas (blanširavimas), kuris yra lengvas apdorojimas karščiu, nesukeliančiu virimo, klasifikavimui įtakos neturi.
Mėsos apdorojimo būdai
Mėsa gali būti klasifikuojama pagal jos apdorojimo būdą: šviežia, atšaldyta, sušaldyta, sūdyta arba užpilta sūrymu, džiovinta arba rūkyta.
Stipriai sušaldyta mėsa ir iš dalies ar visiškai atšildyta mėsa klasifikuojama kaip sušaldyta mėsa.
Sąvokas „džiovinti arba rūkyti“ ir „sūdyti, užpilti sūrymu“ žr.
Mėsos dalių apibrėžimai
Sąvokos „skerdenos“ ir „skerdenų pusės“ apibrėžtos šio skirsnio 1 papildomosios pastabos A dalies a ir b punktuose.
Sąvokos „neperskirti priekiniai ketvirčiai“ ir „perskirti priekiniai ketvirčiai“ apibrėžtos šio skirsnio 1 papildomosios pastabos A dalies d ir e punktuose.
Sąvokos „neperskirti užpakaliniai ketvirčiai“ ir „perskirti užpakaliniai ketvirčiai“ apibrėžtos šio skirsnio 1 papildomosios pastabos A dalies f ir g punktuose.
Sąvokos „su kaulais“ apibrėžimą žr.
Išimtys ir specialūs atvejai
Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos priekinės skerdenų pusės, pavyzdžiui, kurios su visais atitinkamais kaulais turi mažiau kaip keturis šonkaulius, nuo kurių atskirtas kaklas ar mentė, arba nuo kurių atskirtas kaulas, pavyzdžiui, atlanto kaulas.
Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos galinės skerdenų pusės, pavyzdžiui, kurios su visais atitinkamais kaulais turi mažiau kaip tris šonkaulius, arba nuo kurių atkirstos šlaunys ar kryžkaulis kartu su nugarine.
Tokie produktai klasifikuojami 0201 20 90 subpozicijoje.
Šiaurės elnių mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai šioje subpozicijoje neklasifikuojami (0208 90 60 subpozicija).
Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik ančiuviai sūryme, kurie nebuvo jokiu kitu būdu apdoroti.
Priešingai nei omarai, langustai ir kiti jūriniai vėžiai yra raudoni ir turi tik labai mažas žnyples, bet gerai išvystytus čiuptuvėlius. Omarai yra dideles žnyples turintys vėžiagyviai.
Šios subpozicijos neklasifikuojamos.
Šioje subpozicijoje klasifikuojamos tik Ostrea genties austrės, kurių kiekvienos masė kartu su geldele ne didesne kaip 40 gramų.
Produktai, kurių sudėtyje esančių kazeinatų kiekis didesnis kaip 3 % sausosios medžiagos masės, nepriskiriami 0401-0404 pozicijoms, nes toks šių kazeinatų kiekis piene natūraliai nesusidaro (visų pirma žr.
Šioje pozicijoje sąvoka „pasukos“ reiškia ne tik saldžias (t. y.
Kai koncentruotų pieno baltymų sudėtyje esantis baltymų kiekis didesnis kaip 85 % sausosios medžiagos masės, produktas klasifikuojamas 3504 pozicijoje (žr.
Dėl išrūgų sūrių žr.
Šiose subpozicijose klasifikuojami „cagliata“ rūšies produktai, t. y. produktai, gaunami koaguliuojant nenugriebtą pieną, iš dalies nugriebtą arba visiškai nugriebtą pieną su renetu, kitais fermentais arba apdorojant rūgštimi, iš kurių buvo išekstrahuota didžioji dalis serumo.
Šioje subpozicijoje be sveikų kiaušinių be lukštų, kurie gali būti pateikiami švieži, klasifikuojami konservuoti skysti sveiki kiaušiniai, pavyzdžiui, konservuoti pridedant druskos ar cheminių konservantų ir sušaldyti sveiki kiaušiniai.
Plunksnos, naudojamos kimšimui, ir pūkai šioje subpozicijoje klasifikuojami tokios būklės, kokios yra nupeštos nuo paukščio kūno, net jei pešant plunksnos buvo šlapios.
Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos surinktos (arba naudotos) plunksnos, kurių dabartinėje būklėje nebegalima pakartotinai naudoti kimšimui.
Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami produktai, vadinami „gerissene Hahnenhalse“, t. y.
Nevalgomi žuvų ikreliai, ikrai (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) ir pieniai (žr.
Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, aprašyti SS paaiškinimų 0511 pozicijos paaiškinimų 2, 3, 4, 7, 8 ir 13 punktuose.
Šioje subpozicijoje klasifikuojami jauni augalai, išauginti iš spygliuočių arba lapuočių medžių sėklų, paprastai naudojami apželdinimui.
Šioje subpozicijoje klasifikuojami jauni augalai, nenurodyti kitoje vietoje, t. y. augalai, kuriuos prieš sodinimą reikia toliau auginti daigyne.
Šioje subpozicijoje klasifikuojami europiniai arba egzotiškų rūšių medžiai ir krūmai, nenurodyti kitoje vietoje, kurie paprastai naudojami miško želdinimui.
Šioje subpozicijoje klasifikuojamos saulėgrąžos ir razetos.
Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos gluosnių šakelės su žiedpumpuriais arba žiedais.
Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos šviežios cukrinių kukurūzų burbuolės (Zea mays var. saccharata).
Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos paprastai džiovintos cukrinių kukurūzų burbuolės (Zea mays var. saccharata).
Šioje subpozicijoje klasifikuojamos džiovintos grūdinių augalų varpos (pavyzdžiui, kukurūzų), kurios buvo balintos, dažytos, įmirkytos ar puošybos tikslais kitaip apdorotos.
Šviežios bulvės atskiriamos pagal blyškią jų spalvą (dažniausiai baltos arba rausvos) ir ploną odelę, kuri yra netvirta ir skutant lengvai pašalinama.
Šioje subpozicijoje klasifikuojami vienmečiai sodinimui skirti iš sėklų sudaiginti svogūnų gumbai.
Šiai subpozicijai taip pat priskiriami vieno svogūnėlio, atskirų skiltelių neturintys česnakai, kurių apytikslis skersmuo yra 25-50 mm ir kurie prekyboje vadinami „solo česnakais“ (angl. solo garlic), „poriniais česnakais“ (angl. pearl garlic), „didžiaskilčiais česnakais“ (angl. single bulb garlish), „vienskilčiais česnakais“ (angl. single clove garlic) arba „viengalviais česnakais“ (angl. monobulb garlic) ar bet kokiu kitu panašiu prekiniu pavadinimu.
Šiai subpozicijai neprisikiriami vadinamieji „gausiažiedžiai porai“ (angl. great round-headed garlic) arba „drambliniai česnakai“ (angl. elephant garlic, lot. Allium ampeloprasum, priskiriami 0703 90 00 subpozicijai), sudaryti iš vieno svogūnėlio, kurio skersmuo apytiksliai siekia ne mažiau kaip 60 mm (t. y. jis gerokai didesnis ir sunkesnis nei daugiaskilčio česnako galvutė).
Šioje subpozicijoje klasifikuojami baltagūžiai kopūstai (Brassica oleracea L. var. capitata L. f. alba D. C.), įskaitant pailguosius kopūstus (Brassica oleracea L. var. capitata L. f. var. alba D. C. subvar. conica ir subvar. piramidalis) ir raudongūžius kopūstus (Brassica oleracea L. var. capitata L. f. rubra D. C.).
Šioje subpozicijoje klasifikuojami savojiniai kopūstai (Brassica oleracea L.var. bullata D. C. ir var. sabauda L.), kininiai kopūstai (pavyzdžiui, Brassica sinensis ir Brassica pekinensis), kaliaropės arba ropiniai kopūstai (Brassica oleracea var. gongylodes) ir brokoliniai kopūstai (Brassica oleracea L. convar. botrytis (L.) Alef var. italica Plenck.).
Žuvų klasifikavimas
Žuvų mėsa yra vertingas maisto produktas, turtingas baltymais, vitaminais ir mineralais.
Žuvų klasifikacija apima daugybę rūšių, kurios skirstomos pagal jų gyvenamąją aplinką, mitybos įpročius ir anatomines ypatybes.
Žuvų tipai
- Jūrų žuvys: visą gyvenimą praleidžia jūrose ir vandenynuose.
- Praeivės žuvys: didžiąją gyvenimo dalį praleidžia jūrose, bet neršti plaukia į upes.
Žuvų šeimos ir rūšys
- Nėginiai: mažos, gleivėtos žuvys, kurių mėsa riebi ir skani.
- Rykliai: kai kurių rūšių mėsa naudojama maistui.
- Eršketai: vertinami dėl gero skonio mėsos ir juodųjų ikrų.
- Lašišinės: mėsa balta, švelni, riebi ir skani.
- Ančiuvinės: smulkios žuvys, naudojamos konservams ir paštetams gaminti.
- Silkinės: mėsa švelni, riebi, rausva, be atšakų.
- Stintos: realizuojamos šviežios, sūdytos, šaldytos, vytintos, džiovintos.
- Unguriai: mėsa riebi, malonaus skonio, ypač karšto rūkymo.
- Jūrų ešeriai: mėsa neriebi, su ašakomis raumenyse.
- Karpinės: dažniausiai realizuojamos gyvos, atšaldytos, šaldytos, rūkytos.
- Bizonžuvinės: pasižymi geru skonio žuviene.
- Menkiniai: mėsa balta, švelni, riebi, skani.
- Skumbrės: mėsa švelni, riebi.
- Plekšniniai: mėsa gan riebi, kvapo pašalinimui nulupama oda.
Vertingiausios žuvų dalys
Valgomoji dalis sudaro 55 proc. (raumenys, ikrai, kepenys). Iš kepenų gaunami žuvų taukai, konservai.
Žuvų ligos ir jų poveikis mėsos kokybei
Žuvų ligos gali sukelti įvairių patologinių procesų, kurie pablogina žuvies prekinę išvaizdą ir vertę, pakitimų fiziko cheminės ir organoleptinės savybės.
Sanitarinis vertinimas priklauso nuo pakitimų ryškumo bei bakteriologinio tyrimo rezultatų.
Pradėkite valgyti žuvį kiekvieną dieną ir pažiūrėkite, kas nutinka jūsų kūnui
Moliuskai ir vėžiagyviai
Moliuskai
- Austrės: klasifikuojamos pagal gentį ir svorį.
- Midijos: dvigeldžiai, juodos ar rudos spalvos.
- Jūrų šukutės: valgoma raumuo ir mantija.
Vėžiagyviai
- Vėžiai: upiniai ir jūriniai.
- Omarai: stambūs, valgoma žnyplių ir uodegos mėsa.
- Langustai: neturi žnyplių.
- Krevetės: maistui naudojama kaklelio mėsa.
- Norvegiškas omaras: užauga iki 30cm ilgio.
Galvakojai moliuskai
- Kalmarai: 40-60 cm ilgio.
Taip pat pasitaiko ciguatera, skumbroidinis (histamino), Paralitinis moliuskų apsinuodijimas, neurotoksinis moliuskų apsinuodijimas.
Mėsos cheminė sudėtis
Žuvų mėsos cheminė sudėtis yra panaši į šiltakraujių gyvūnų mėsos cheminę sudėtį, tačiau labai nevienoda tarp skirtingų rūšių.
Vanduo
Vandens kiekis įvairių žuvų mėsoje svyruoja nuo 52 iki 85 proc.
Baltymai
Žuvų mėsoje baltymų yra nuo 6 iki 27.5 proc. (vid. 116). Jie skirstomi į fibrinius, sarkoplazmos ir stromos.
Riebalai
Žuvų riebalai vertingi tuo, kad juose yra žymiai daugiau skystų nesočiųjų riebiųjų rūgščių negu augaliniuose aliejuose.
Riebalų kiekis skirstomas į keturias kategorijas: liesos (iki 2%), vidutinio riebumo (nuo 2-6%), riebios (nuo 6-20%) ir labai riebios (daugiau kaip 20%).
Angliavandeniai
Žuvų raumenyse būna 0.5-1 proc. angliavandenių, didžiausią dalį sudaro glikogenas.
Mineralinės medžiagos
Mėsoje yra 1.2-1.5 proc. mineralinių medžiagų ir mikroelementų.
Vitaminai
Randama tirpstančių riebaluose A, D, E ir beveik visi B grupės vitaminai.
Fermentai
Žuvų mėsoje yra įvairių fermentų, tokių kaip peroksidazė, katalazė, lipazė, amilazė, fosfotazė.
Zebrų ir kitų laukinių gyvūnų mėsa
Gyvi naminiai paukščiai, t. y. liūtai, tigrai, meškos, raganosiai, begemotai, drambliai, žirafos, okapijos, kengūros, zebrai ir t.t. klasifikuojami 0106 19 90 subpozicijoje.
Taip pat šiose subpozicijose neklasifikuojami gyvūnai, vadinami ožkinėmis antilopėmis (gemzės ir t.t.).
Šioje subpozicijoje klasifikuojami laukiniai arkliai, pavyzdžiui, Prževalskio arkliai arba tarpanai (Mongolijos arkliai).
Tačiau zebrai (Equus zebra, Equus grevyi, Equus burchelli, Equus quagga ir t.t.) neklasifikuojami šiose subpozicijose.
Žr. Toliau paminėti gyvūnai šiose subpozicijose neklasifikuojami, o klasifikuojami 0106 19 90 subpozicijoje: kabarga (Moschus moschiferus), afrikinis elniukas (Hyemoschus) ir azijinis elniukas (Tragulus), kurie nepriklauso ožkinių rūšims.
