Senovinis lietuvių gėrimas sula populiarus ir šiandien. Šis gardus ir vertingas gėrimas leidžiamas vos nutirpus sniegui, iki išsprogstant medžių pumpurams. Sula pradeda tekėti vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 4-6 °C ir teka vidutiniškai apie porą savaičių. Todėl laikas, kai galima mėgautis šviežia sula, neilgas.
Suloje esama aminorūgščių, eterinių aliejų, daug mineralinių medžiagų (cinko, geležies, fosforo, kalcio, kalio, mangano, magnio, natrio, vario), organinių rūgščių, sacharidų, C, PP vitaminų ir kitų gyvybiškai svarbių cheminių darinių. Sula tonizuoja, padeda mažinti antsvorį, gelbsti nuo inkstų, tulžies pūslės akmenligės, mažakraujystės, skrandžio opų, mažina kraujospūdį, slopina galvos skausmus.

Sulos rinkimo taisyklės
Norint mėgautis sula, svarbu tai daryti atsakingai ir nekenkiant medžiams. Sulą galima rinkti iš beržų ir klevų, tačiau esančių kuo toliau nuo judrių gatvių. Specialistai pataria sulą rinkti iš šiaurinės medžio pusės (70-80 cm aukštyje). Medis negali būti pjaunamas ar gręžiamas giliau nei 3-4 cm, o skylės skersmuo neturi būti didesnis nei 2 centimetrai. Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos mediniais kaiščiais.
Iš suaugusio beržo galima prisileisti iki 10 kibirų sulos, nepadarant žalos medžiui. Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama, nepažeidžiant luobo, nudrožti žiauberį. Svarbu naudoti pakankamai didelį surinkimo indą, nes iš gyvybingo beržo kamiene pragręžtos 15 mm skersmens skylutės per parą gali prilašėti 10 ir daugiau litrų sulos.
Sulos rauginimas - seniausias išlaikymo būdas
Šviežią sulą reikėtų išgerti per 2-3 dienas, nes ji greitai rūgsta. Seniausias sulos išlaikymo būdas - rauginimas. Rauginta sula tinkama vartoti, kai ji įgauna rūgštų, gaivinantį skonį ir lengvai gazuojasi. Rauginimas yra puikus būdas ilgiau mėgautis šiuo gamtos gėrimu.
Tradiciniai ir modernūs receptai
Nuo seno Lietuvoje sula buvo rauginama įvairiais būdais. Štai keletas populiarių receptų:
- Su rugine duona: Į pilną sulos kubilą įmetus kepalą ruginės duonos, dėl skonio ąžuolų ir serbentų šakelių, ant viršaus būdavo užpilamas 5 cm storio avižų sluoksnis ir pridengiamas plonu audiniu.
- Sulos gira su razinomis: Į 0,5 l perkoštos beržų sulos supilkite į stiklainį, įdėkite 1 arbatinį šaukštelį cukraus, 2-3 razinas ir sandariai uždarykite. Laikykite 4-5 dienas ir po to galima naudoti.
- Sulos gira su medumi ir prieskoniais: Imkite 4 litrus beržų sulos, į ją įdėkite 400 gr. medaus, 3-5 gvazdikėlius, 1 citrinos žievelę ir virkite ant silpnos ugnies, vis nuimant putas. Po to atšaldykite ir įdėkite 10-15 gr. mielių.

Sulos paruošimo būdų palyginimas
| Būdas | Laikymo trukmė | Ypatybės |
|---|---|---|
| Šviežia | 2-3 dienos | Didžiausia nauda organizmui. |
| Rauginta | Keletą mėnesių | Natūralus probiotikas, gaivus skonis. |
| Konservuota | Keletą mėnesių | Pasterizuota su cukrumi ir citrinos rūgštimi. |
| Šaldymas | Iki kito sezono | Išsaugo natūralias savybes. |
Rauginta sula veikia kaip natūralus probiotikas dėl pieno rūgšties bakterijų. Kai Renata su šeima atsikraustė gyventi prie pat miško, nugalėjo smalsumas pabandyti leisti sulą. Pašnekovės nuomone, alkoholio fermentuotoje suloje nėra arba yra tiek, kiek giroje. Tikslas - vasarą iš rūsio atsinešti lengvai gazuoto ir rūgštelėjusio gėrimo ir juo atsigaivinti.
