Vonia - tai ne tik maloni, bet ir naudinga procedūra. Senovės gydytojai Hipokratas ir Avicena vonias laikė labai svarbia gydomąja priemone, jas rekomenduodavo savo ligoniams šalia masažo, gimnastikos, gydymo badavimu ar žolelių arbatomis. Dabartinėje medicinoje vonių būna labai įvairių. Jų trukmė gali būti nuo 1-2 minučių (šaltų ir karštų) iki kelių valandų, o vandens temperatūra - nuo 24 ir net iki 42 laipsnių. Paprastai bendrųjų vonių temperatūra būna 36-38 laipsniai ir trunka 15-20 minučių. Gydomosios vonios yra nekenksmingiausios iš visų esamų vaistų, kuriais norima padidinti organizmo apsaugines jėgas, jo atsparumą nepalankiems poveikiams.
Vaistažolių rinkimas ir paruošimas
Dabar vasara, todėl pats metas prisirinkti ir prisidžiovinti žolelių, šakelių ir šaknelių žiemai. Dar geriau pasinaudoti gamtos dovana ir tiesiog dabar pasiruošti sau tinkamas vonias iš nedžiovintų augalų. Juk daug pigiau, nes aplinkui augančios vaistažolės taip ir siūlosi jums į pagalbą. Vonioms tinka prastesnės, į vidų nevartojamos augalų dalys arba tiesiog visa antžeminė vaistinio augalo dalis. Nuovirui vonioms paruošti galima vartoti krūmų (ievos, putino, serbento, avietės, kadagio, erškėčio) žievę ir šaknis. Labai tinka pušies ir eglės spygliai, beržo ir kitų augalų lapai.
Vaistažolių nuovirų ir užpilų gamyba
Gydomųjų vonių paruošimas reikalauja kruopštumo ir tikslumo. Nors tiesioginis virimas „ant vandens vonios“ dvi valandas, kaip specifinė kulinarinė technika, šiame kontekste nėra aprašytas, kai kurių vaistažolių preparatai vonioms reikalauja ilgo ir lėto gavybos proceso, kuris užtikrina veikliųjų medžiagų išsiskyrimą. Šis ilgas palaikymas vandenyje gali būti prilyginamas švelniam maceravimui ar ilgalaikiam užplikymui, leidžiančiam augalui atiduoti visas savo naudingas savybes.
Bendram nuovirui paruošti suaugusiam žmogui reikia paimti 500-700 išdžiovintų ir susmulkintų vaistažolių (arba 1,5-3 kilogramus nedžiovintų), užpilti 8-10 litrų šalto vandens, užvirinti. Stambius stiebus virinti iki 15 minučių. Po to 40-50 minučių palaukti, kol prisitrauks, perkošti ir supilti į vonią.
Kaip pasigaminti žolelių tinktūrą
Ilgas vaistažolių maceravimas: takažolė ir ąžuolo žievė
Vienas iš pavyzdžių, kai vaistažolių preparato ruošimas voniai užtrunka ilgai, yra takažolės naudojimas. Nuo osteochondrozės, reumatinio poliartrito, radikulito ir druskų nusėdimo naudojamos takažolės vonios. Joms paruošti reikia 300 g takažolės žolės užplikyti 5 litrais vandens ir 2 valandas palaikyti, nukošti ir supilti į šiltą (34 laipsnių) vonią. Vonioje gulėti 15-20 minučių. Gydymo kursas apima 10-12 vonių.
Kitas ilgesnio kaitinimo pavyzdys yra ąžuolo žievės nuoviras gausiam prakaitavimui mažinti. 2 saujas ąžuolo žievės užvirinkite litre vandens, tada valandą kaitinkite ant silpnos ugnies, nukoškite ir supilkite į vonią.
Gydomųjų vonių receptai ir jų poveikis
Ypač svarbios medžiagų apykaitą reguliuojančios ir bendrai organizmą stiprinančios vonios iš žydinčios avižos, lakišiaus, dobilo, dilgėlės, varnalėšos, serbento lapų, pušies, balteglės ar kedro spyglių, asiūklio, rūgčio, takažolės, ramunės, mėtos, raudonėlio, čiobrelio ir kt. Žolių vonios gerai veikia ir kūdikio centrinę nervų sistemą. Tai nepakeičiama profilaktinė gydomoji priemonė. Bendrai vaikų organizmą stiprinančios vonios gali būti iš nedaugelio komponentų. Patartini tokie variantai:
- Ramunė, aviža, lakišius, čiobrelis;
- Dilgėlė, raudonėlis, lakišius;
- Beržo ir juodojo serbento lapai, rūgtis, takažolė, lakišius;
- Aviža, dilgėlė, lakišius, asiūklis, plautė, putino šakelės, čiobrelis.
Šiuo atveju visų augalų galima imti po lygiai. Šios vonios dezinfekuoja, bendrai stiprina organizmą, ramina, reguliuoja medžiagų apykaitą ir kartu gydo įvairias alergines ligas, vaikų egzemas. Vaikams iki 15 metų šiems antpilams reikia 150-200 gramų žaliavos. Vandens temperatūra 36-38 laipsniai, o vonios trukmė 10-20 minučių. Tiek suaugusiems, tiek vaikams vaistažolių dozę konkrečiu atveju galima didinti.
Populiarūs vaistažolių vonių receptai
| Vaistažolė / Mišinys | Tikslas / Poveikis | Paruošimas (pagrindinės gairės) | Procedūros trukmė |
|---|---|---|---|
| Takažolė | Osteochondrozė, reumatas, radikulitas, druskų nusėdimas | 300 g žolės užplikyti 5 l vandens, 2 valandas palaikyti, nukošti. | 15-20 min. |
| Ąžuolo žievė | Gausus prakaitavimas | 2 saujas žievės užvirinti 1 l vandens, 1 valandą kaitinti ant silpnos ugnies, nukošti. | Nenurodyta |
| Kaštonų vaisiai | Reumatas, neuralgija, periferinės kraujotakos sutrikimai | 1-1,5 kg maltų vaisių užpilti 5 l šalto vandens, 30 min. pavirti. | Nenurodyta |
| Lakišius | Alergija | 4 šaukštai žolės užpilti 1 l verdančio vandens, 15 min. palaukti. | 20 min. |
| Dobilų, beržų, aviečių lapai, ramunėlės, mėtos (mišinys) | Alergija | 200 g mišinio užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, 15 min. pakaitinti ant silpnos ugnies. | 15 min. |
| Eglės spygliai | Nemiga, nervingumas | 2 saujos spyglių užpilti 1 l verdančio vandens, 10 min. pavirti. | 20 min. |
| Rykštenė | Atsigaivinti, pajaunėti, porų valymas, kapiliarų stiprinimas | 150 g užplikyti 2 l verdančio vandens, 3 min. palaikyti, nukošti. | Nenurodyta |
| Kadagys | Spuogai, reumatas, odos regeneracija | 2 šaukštai vaisių užpilti 2 l verdančio vandens, atvėsus nukošti. | Nenurodyta |
| Laurų lapai | Niežėjimas, grybelis, įtampos mažinimas, porų sutraukimas | 50 g lapų užpilti 2 l verdančio vandens, 10 min. palaikyti. | Nenurodyta |
| Ajerų šaknys | Sąnarių ir juosmens skausmai | 250 g susmulkintų šaknų užpilti 3 l šalto vandens, užvirinti, nukošti. | Nenurodyta |
| Ajerų šaknys, čiobrelių žolė (mišinys) | Sąnarių ir juosmens skausmai | 250 g ajero šaknų ir 250 g čiobrelių žolės užpilti 3 l šalto vandens, užvirinti, nukošti. | Nenurodyta |
| Ajerų šaknys, kmynai, pakalnutės, pipirmėtės, gluosnio žievė (mišinys) | Stiprina organizmą, mažina nuovargį | 40 g ajero šaknų, 40 g kmynų, 60 g pakalnutės žiedų, 60 g pipirmėtės lapų ir žiedų, 60 g gluosnio žievės užplikyti 1 l verdančio vandens, 10-15 min. palaikyti, perkošti. | 5-15 min. |
Svarbu: Maudymosi taisyklės
Maudynėms vonioje galioja gana griežtos taisyklės. Pavyzdžiui, negalima to daryti pilnu skrandžiu, iškart pavalgius. Po karštos vonios dera trumpam palįsti po vėsiu dušu. O ir mirkti vonioje negalima ilgiau kaip 10-15 minučių, daugiausia 20-25 minutes, net jei puikiausiai jaučiatės, antraip širdis patirs per didelį krūvį. Vonias gydomaisiais tikslais paprastai skiria gydytojas - jis nurodo ir vandens temperatūrą, maudynių trukmę, dažnumą, procedūrų skaičių vienam gydymo kursui.