Uralo kalnai, besidriekiantys šiaurės-pietų kryptimi per Rusiją, yra gamtos paminklas, skiriantis Europą nuo Azijos. Ši kalnų sistema pasižymi ne tik įspūdingu kraštovaizdžiu, bet ir turtingais gamtos ištekliais. Pagal reljefo pobūdį ir gamtines savybes Uralas skirstomas į kelias dalis: Poliarinį Uralą, Priešpoliarinį Uralą, Šiaurės Uralą, Vidurinį Uralą ir Pietų Uralą. Šiame straipsnyje nuodugniau apžvelgsime Pietų Uralo kalnų masyvą, jo geografinę padėtį, geologinę sandarą, klimatą, vandens telkinius, gyvąją gamtą ir naudingąsias iškasenas.
Kas yra Pietų Uralas? Geografinė Padėtis ir Reljefas
Pietų Uralas (lit. Pietų Urãlas, rus. Южный Урал, Južnyj Ural) - tai pietinė Uralo kalnų dalis, besidriekianti Rusijoje, Baškirijoje ir Čeliabinsko srityse. Šis regionas pasižymi unikaliu kraštovaizdžiu, turtingais gamtos ištekliais ir įdomia istorija. Pietų Uralas yra plačiausia Uralo kalnų dalis, besitęsianti apie 550 km iš šiaurės į pietus ir iki 150 km iš vakarų į rytus. Šiaurėje regionas siekia Ufos upės slėnį, o pietuose - Uralo upės slėnį. Aukščiausia Pietų Uralo vieta yra Jamantau kalnas (1640 m), esantis Jamantau masyve. Uralo kalnų grandinė eina per visas klimato juostas, išskyrus dykumas ir pusiau dykumas.
Geologinė Sandara ir Susidarymas
Uralo kalnai susiformavo hercininės kalnodaros metu. Ašinę dalį sudaro prekambro kristalinės uolienos - kvarcitai ir kristaliniai skalūnai. Pietų Uralo kalnagūbrius taip pat sudaro kvarcitai, gneisai ir kristaliniai skalūnai. Vakariniai šlaitai daugiausia sudaryti iš paleozojaus nuosėdinių uolienų, tokių kaip klintys ir smiltainiai, o rytiniai šlaitai - iš magminių (granitų), metamorfinių (gneisų) ir vulkanogeninių (vulkaninio tufo) uolienų. Poliarinio, Priešpoliarinio ir Pietų Uralo reljefas yra labai sudėtingas, suskaidytas išilginių ir skersinių slėnių. Regioną skaido skersiniai ir išilginiai upių slėniai, sukuriantys sudėtingą ir įvairų reljefą.
Klimatas
Urale vyrauja ryškiai žemyninis klimatas, o Pietų Urale dominuoja vidutinių platumų žemyninis klimatas. Žiemos čia šaltos ir ilgos, o vasaros - trumpos ir šiltos. Temperatūra svyruoja priklausomai nuo aukščio ir geografinės padėties. Pavyzdžiui, liepos mėnesio vidutinė temperatūra svyruoja nuo 10 °C šiaurėje iki 22 °C pietuose, o sausio mėnesio - atitinkamai nuo -21 °C iki -15 °C.
Hidrografija: Uralo Vandenys
Uralas pasižymi tankiu hidrografiniu tinklu. Kalnų upės priklauso trijų jūrų baseinams: Barenco (Pečiora ir jos intakai), Karos (Obės ir Irtyšiaus intakai) ir Kaspijos (Kama, Uralas ir jų intakai). Pietuose upės užšąla iki 5 mėnesių, o šiaurėje - iki 7 mėnesių. Poliariniame ir Priešpoliarės Urale yra ledynų, kurie papildo regiono vandens išteklius.
Augalija ir Gyvūnija
Urale paplitę miškų masyvai, o Pietų Uralo gyvūnija yra įvairi ir turtinga. Palei kalnus driekiasi spygliuočių miškai, kuriuose vyrauja eglės, kėniai ir pušys. Vakariniai Pietų Uralo šlaitai taip pat apaugę spygliuočių miškais. Rytiniuose šlaituose auga sibiriniai maumedžiai ir kedrai, taip pat yra beržynų ir drebulynų. Taip pat galima rasti mišriųjų ir lapuočių miškų. Aukščiau miškus keičia kalnų tundra ir plikos uolos. Viršutinė miško riba kyla nuo 250-400 m (šiaurėje) iki 1100 m (pietuose) aukščio.
Dirvožemiai ir augalija pasiskirstę zonomis: tundrų zonoje ir aukštikalnėse vyrauja pradžiažemiai, uolėtžemiai ir ledžemiai, miškatundrėje ir miškų zonoje - jauražemiai, stepėje ir miškastepėje - juodžemiai. Miškuose gyvena rudieji lokiai, vilkai, lūšys, briedžiai, lapės, kiaunės, sabalai, voverės, erniai ir šermuonėliai. Rudasis lokys (Ursus arctos) yra vienas iš Pietų Uralo miškų gyventojų. Tundroje veisiasi poliarinės lapės, šiauriniai elniai ir lemingai. Taip pat gausu paukščių, tokių kaip pelėdos, kurtiniai, tetervinai, kėkštai ir kurapkos.
Gamtos Ištekliai
Pietų Uralas yra turtingas gamtos išteklių, kas lemia jo ekonominę svarbą. Regionas garsėja gausiais geležies, vario, cinko rūdų, rusvųjų anglių (Pietų Uralo anglių baseinas), grafito, magnezito, talko, dolomito, kaolino ir aukso telkiniais. Uralas apskritai yra gausus naudingųjų iškasenų telkiniais. Sovietų Sąjungos metu net 48 iš 55 reikalingiausių ir paklausiausių mineralų (tokių kaip topazai, euklazai, fenacitai ir kiti) buvo iškasti būtent Urale.
Turizmas ir Rekreacija
Uralo kalnai, įskaitant Pietų Uralą, yra populiari turizmo kryptis. Mėgstantys aktyvų poilsį laukiniuose gamtos kampeliuose gali atrasti Priešpoliarinio Uralo kalnus. Čia galima grožėtis stačiais kalnų skardžiais, giliais upių slėniais, tankia taiga ir laukiniais gyvūnais. Keliautojus vilioja Priešpoliarinis Uralas, kuriame įsikūręs Komijos Respublikos nacionalinis parkas Jugid Va, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai didžiausias Rusijos nacionalinis parkas, užimantis 1,9 mln. hektarų. Parkas turistus traukia ne tik dėl romantiško grožio - sovietiniais laikais lietuviai dažnai šturmuodavo aukščiausias Uralo kalnų viršūnes, baidarėmis ir katamaranais įveikdavo sudėtingiausias ir srauniausias upes.
Vandens Turizmo Maršrutai
Pietų ir Vidurio Urale upės yra nesudėtingos, todėl tinka plaukti I-II sudėtingumo kategorijos (s. k.) maršrutais. Populiarios upės yra Belaja, Soba, Usvos, Ai, Juriuzanė, Inzeras. Atvykti į šių maršrutų pradžią yra nesunku.
Sunkiau pasiekti Šiaurės ir Priešpoliarinio Uralo upes. Jų sudėtingumas vertinamas II-III s. k. Kadangi šioje Uralo kalnų dalyje nėra gyvenviečių ir kelių, į maršrutų pradžią tenka keliauti patiems: tempti prieš srovę baidares, paskui nešti laivus ir mantą į kitos upės baseiną. Šie maršrutai yra ilgi, sunkūs, bet labai įdomūs, nors kai kurie iš jų turi apribojimų. Lietuvos turistai yra keliavę pagrindinėmis šio rajono upėmis: Podčeremu, Ščiugoru, Ilyčiumi, Lemva, Sobe, Chara Matolou, Voikaru, Kosju.
Maskvos-Vorkutos geležinkeliu nesunku pasiekti Poliarinį Uralą, kur galima pasirinkti II-IV s. k. maršrutų. Daugumoje jų taip pat reikia vilkti laivus prieš srovę ir nešti mantą. Lietuvos turistai yra keliavę Usos (II-III s. k.), taip pat Chalmer Ju, Silovajachos ir Karos upėmis (IV s k.). Pastarasis maršrutas prasideda netoli geležinkelio, todėl nešti mantos nereikia. Deja, neseniai turistams uždraustas kelias prie Arkties vandenyno, į kurį įteka Kara.
Uralo kalnuose yra daug urvų. Garsusis „Kungur“ ledo urvas driekiasi 5,7 km.
Uralas Istorijoje: Rifėjų Kalnai
Antikos ir ankstyvųjų viduramžių geografijoje Uralo kalnai buvo žinomi kaip Rifėjų kalnai (lot. Riphaei Montes). Jie buvo laikomi riba tarp Europos ir Azijos. Iš Rifėjų kalnų, kaip manoma, ištekėjo Donas (Tanais).
tags: #kalnaguris #pietu #urale