Malkomis kūrenamos pirties krosnys yra tradicinė pirties širdis ir išlieka populiariausiu pasirinkimu tarp pirtininkų. Krosnis yra pirties širdis; komfortas, garo kokybė ir saugumas priklauso nuo jos savybių. Pirties krosnis - tai esminė pirties įranga, užtikrinanti šilumos tiekimą ir leidžianti sukurti specifinę, sveikatai palankią aplinką. Tinkamos krosnies pasirinkimas yra esminis, norint užtikrinti malonų ir saugų pirties naudojimą. Vienas iš svarbių aspektų yra krosnies apdaila, ypač viršutinė jos dalis. Šiame straipsnyje aptarsime, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis apdailą pirties krosniai, siekiant užtikrinti jos funkcionalumą, saugumą ir estetinį patrauklumą.
Pirties krosnies pasirinkimo kriterijai
Pasirinkti pagrindinį pirties atributą nėra taip lengva, tam yra per daug pasirinkimo kriterijų ir reikalavimų. Prieš renkantis krosnį, būtina apskaičiuoti pirties kubatūrą. Tai atliekama pagal formulę: ilgis x plotis x aukštis = m³. Teisingai nustatyta kubatūra padės pasirinkti tinkamo galingumo krosnį, kuri efektyviai apšildys pirtį.
Kūrenimo būdas ir krosnies tipas
Svarbu nuspręsti, kaip kūrensite krosnelę - iš pirties vidaus ar iš kitos patalpos. Kūrenant iš vidaus, galima mėgautis liepsnos vaizdu, tačiau pirtis gali labiau prisiteršti. Kūrenant iš kitos patalpos, pirtis išliks švaresnė, o liepsną galima stebėti per stiklines dureles priepirtyje. Vis dėlto, tokios krosnelės priepirčio nešildys, nes šiluma nukreipiama į akmenis.
Pirties krosnių rūšių yra ne viena: tiesioginio, kanalinio ir kupolinės. Specialistai teigia, kad kupolinės tobuliausios, nes geriausiai perduoda šilumą, ilgiau ją išlaiko. Individualiam naudojimui rekomenduojamos periodinio veikimo krosnys, kurios išlaiko šilumą bent 12 valandų. Viešoms pirtims tinkamesnės nenutrūkstamo veikimo krosnys, kūrenamos nuolat. Pirties krosnelė gali būti elektrinė ir malkinė. Elektrinės pirties krosnelės labiau tinka mažoms pirtims, pirtims įrengiamoms namuose ar butuose. Malkinės pirties krosnelės puikiai tiks kaimo pirčiai. Yra ir modernios pirtys, kai ugnis eina krosnelėje pro akmenis uždaroje kameroje.
Krosnies apdailos tipai ir funkcionalumas
Krosnies išorinė apdaila gali būti dvejopa:
- Su tinklu: Matomi visi akmenys, krosnis talpina daug akmenų.
- Uždaro tipo: Dedasi nedaug akmenų, matomi tik viršutiniai.
Taip pat galima rinktis krosnį su vandens baku, kuris montuojamas priekyje, šone arba ant kamino. Gera pirties krosnis turi teikti pakankamai šilumos garinei, dušui, pagalbinei patalpai ir priepirčiui, būti ekonomiška ir sušildyti pakankamai vandens. Kokybiška krosnis pasižymi pakankamo storio metalu, gera konstrukcija ir atitikimu saugumo reikalavimams. Geriausia, kai krosnelės sienų storis 5 mm ir daugiau. Nuo metalo kokybės, storio ir ypač lakštų suvirinimo priklauso pirties krosnelės ilgaamžiškumas. Krosnelės galingumas skaičiuojamas kW ir tiesiogiai priklauso nuo pakuros dydžio. Galingumas derinamas su garinės dydžiu. Kuo garinėje geresnė šilumos izoliacija, tuo mažesnio galingumo reikia. Sausai pirčiai ir karštiems akmenims reikia galingesnės krosnelės. Krosnelės būna su atvirais ir uždarais akmenimis. Uždarų akmenų krosnelei geriau išeina kontroliuoti temperatūrą ir drėgnumą.
Pirties krosnies akmenys: garo širdis
Akmenys pirtyje yra vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių visos pirties kokybę. Be akmenų pirtis negali veikti iš viso, nes būtent akmenys yra ta medžiaga, ant kurios pilant vandenį išgaunamas garas, o garas yra pačios pirties esmė. Kuo daugiau akmenų krosnyje, tuo geresnis garas ir lėčiau krosnis atvėsta. Ypatingas tipas - termosinės krosnys su uždarais akmenimis, leidžiančiomis reguliuoti pirties mikroklimatą.
Ekspertai nerekomenduoja pirties krosnims naudoti akmenis, surinktus laukuose ar upėse. Geriausia naudoti įsigytus parduotuvėje, specialiai skirtus pirčiai. Naudojant tokius akmenis būsite garantuoti, kad jie yra saugūs ir nesprogs. Koks yra optimalus akmens dydis? Kad būtų geresnis išgarinimo efektas, akmenys turi būti skaldyti, o ne glotnūs. Akmenų dydis gali būti įvairūs, bet jie neturėtų būti mažesni nei 10 cm skersmens (šiek tiek didesni nei žmogaus kumštis).
Akmenų rūšys ir savybės
Nuolatinio kaitinimo elektrinėms krosnelėms naudojami mažesni, 5-10 cm dydžio akmenys. Šilumą akumuliuojančioms elektrinėms krosnelėms naudojami didesni, 10-15 cm dydžio akmenys. Nuolatinio kaitinimo malkinėms krosnelėms irgi naudojami 10-15 cm dydžio akmenys. Periodinio kaitinimo krosnims bei dūminėms pirtims akmenys dedami ypač kruopščiai. Apatiniai yra patys didžiausi - nuo 15-20 cm ir net šiek tiek didesni.
Tinkamiausi akmenys pirčiai yra žadeitas, vulkanitas, muilo akmuo, olivinas diabazas, baltasis kvarcas ir keraminiai akmenys. Daugiausia šilumos sukaupia vulkaninės kilmės uolienos - peridotitas, olivinas-diabazas (populiariausia uoliena). Granitas tinka, tačiau netiks stambiagrūdė forma su lauko špato intarpais. Viena iš daugiausiai šilumos sukaupiančių uolienų yra muilo akmuo. Jis naudojamas kai kuriose krosnelėse ir pasižymi švelniu garu. Tačiau jis nėra pakankamai atsparus, kad būtų naudojamas skaldytas.
Žadeitas yra kietas, išvaizdus akmuo, tačiau perkant jį permokama. Jis nėra pakankamai atsparus aukštoms temperatūroms ir greitai suyra periodinio kūrenimo krosnyje. Tačiau žadeitas labai lengvai perduoda šilumą ir gerai perkaista, todėl žadeito garas yra lengvas, ilgai išliekantis, malonus jausti ant kūno ir kvėpuoti. Laidžiausi šilumai yra keraminiai akmenys, o taip pat žadeitas. Tuo tarpu keraminiai akmenys periodinio kaitinimo ir uždaro tipo krosnims tinka puikiai.
| Akmuo | Savybės | Pritaikymas |
|---|---|---|
| Žadeitas | Kietas, išvaizdus, lengvai perduoda šilumą, lengvas garas. Gali suirti periodinio kūrenimo krosnyje. | Gerai tinka lengvam, maloniam garui, bet netinka labai aukštai temperatūrai. |
| Vulkanitas, Olivinas-diabazas | Vulkaninės kilmės, puikiai akumuliuoja šilumą. | Populiariausias pasirinkimas daugeliui krosnių tipų dėl didelio šilumos sukaupimo. |
| Muilo akmuo | Daugiausia šilumos sukaupiantis, pasižymi švelniu garu. | Tinkamas švelniam garui, tačiau nėra atsparus naudojimui skaldytu pavidalu. |
| Baltasis kvarcas | Tinkamas pirčiai. | Bendram naudojimui pirtyse. |
| Keraminiai akmenys | Laidžiausi šilumai, greitai įkaista, atlaiko aukštą temperatūrą. | Puikiai tinka periodinio kaitinimo ir uždaro tipo krosnims, pagreitina įkaitimo laiką. |
Akmenų sudėjimas ir priežiūra
Akmenis reikia sudėti tam tikra tvarka: ant dugno didžiausi, o viršuje mažesni. Kad jie gerai laikytųsi, statoma geležinė arba ketaus pertvara. Per laiką akmenys suskilinėja, todėl juos reikia keisti. Surinkti suskilusius akmenis ir pakeisti naujais. Taip pat surinkti ir smulkius atskilusius, kad neužkimštų šilumos kanalų. Akmenų keitimas priklauso nuo krosnies tipo. Tradicinėse krosnyse tai daryti reiktų ne rečiau nei kartą į pusę metų.
Akmenis reikia periodiškai išimti ir nuplauti nuo apnašų. Tam tinka citrinos rūgšties arba acto tirpalas. Jei pastebėsite, kad apatiniai akmenys trupa - juos reiktų paprasčiausiai pakeisti naujais. Jei akmenys „apaugo“ juodomis organinės kilmės nuosėdomis nuo šlakstomo alaus ir kitokių „preparatų“ - juos galima iškaitinti ugnyje arba pabandyti nušveisti aukšto slėgio plovykla. Plauti juos higieninėmis šveitimo priemonėmis neleistina, nes naudoti pirties akmenys yra porėti ir sugers dalį plovimo „chemijos“.
Saugumas ir izoliacija virš krosnies bei aplink ją
Konstruojant krosnį, reikia vengti atviro įkaitusio metalo, kuris gali nudeginti. Krosnis privalo atitikti visus saugumo reikalavimus - ji negali apdeginti žmonių ar kaip kitaip pakenkti prisilietus. Jeigu, vis dėlto, karštis labai didelis, būtina įrengti apsaugą. Prie krosnies esančius degius paviršius būtina tinkamai izoliuoti. Sieną už krosnies apsaugo plytų mūras ar izoliaciniai lakštai (vermikulitas, kalcio silikatas).
Atstumai ir apdailos medžiagos
Saugus atstumas iki metalinės krosnelės yra 50 cm, o iki apdėtos akmenimis - 25-30 cm. Jei atstumas iki krosnelės mažas, skarda neapsaugos medžio nuo užsidegimo. Reikia palikti 1,5-2 cm oro tarpą. Jei siena nedegi (mūras), tai būtinas 10 cm atstumas. Jeigu siena degi (medinė), tai saugus atstumas padidėja iki 50 cm, be to medinės dalys turi būti apkaustytos skarda arba ekranuotos nedegiu ekranu.
Aplink krosnį sienas galima išklijuoti keraminėmis plytelėmis, tačiau lubų plytelėmis geriau neklijuoti, nes tikimybė, kad jos netikėtai kada nors nukris, yra didelė. Fibrocemento plokštės tvirtinamos prie karkaso nerūdijančio plieno medvaržčiais su plokščia galvute. Fibrocementas turi būti pragręžiamas, medvaržtis neturėtų būti itin stipriai priveržiamas. Karščiausios vietos turi būti izoliuojamos aukštas temperatūras atlaikančiomis vatomis. Tai keraminės vatos, pavyzdžiui, speciali kamino vata, atlaikanti 1100 laipsnių temperatūrą.
Metalinis dūmtraukis per perdangos ir stogo konstrukcijas turi būti prakišamas panašiai kaip ir krosnelės pakuros kaklelis. Ne mažiau kaip 25 centimetrų atstumu nuo kamino daromi angos kraštai. Jei medinės konstrukcijos, apsaugoma fibrocemento plokštėmis, karščiui atsparia vata. Naudojama vata, kurios darbinė temperatūra apie 600 laipsnių ir trumpam laikui apie 1000 laipsnių temperatūrą. Geresnis, nors ir brangesnis būdas, yra pastatyti stacionarų dūmtraukį. Modulinis kaminas su keraminiu įdėklu yra geras variantas pirčiai.
Jei ant mūrinio pečiaus viršaus yra metalinė plokštė, ji gali deformuotis. Vienintelis rimtas sprendimas - gaminti naują detalę. Į krosnies dureles gali būti dedamas TIK specialus grūdintas karščiui atsparus stiklas, kuris iš tiesų yra speciali skaidri stiklo keramika. Jokiu būdu negalima naudoti OSB plokščių pirtyje. OSB - cheminiu būdu gauta statybinė apdailinė medžiaga yra saugi naudoti tik normaliomis sąlygomis.
Ventiliacija: gaiva ir drėgmės kontrolė
Pirtyje reikalinga ventiliacija, kad būtų pašalintas drėgnas oras ir tiekiamas šviežias oras. Ventiliacijai pirtyje reikėtų skirti ypatingą dėmesį, nes būtent ji nulemia malonų ir patogų buvimą pirtyje. Svarbu pabrėžti, kad oras pirtyje turi nuolat cirkuliuoti, maždaug 7-8 kartus per valandą. Ventiliacija pirtyje gali būti priverstinė (mechaninė, su ventiliatoriumi) arba natūrali.
Geriausias oro padavimas atliekamas po durimis, o išėjimas - į lubas. Natūrali ventiliacija remiasi šalto ir šilto oro srautų judėjimu: ertmė oro padavimui įrengiama po krosnele, o ištraukos anga įrengiama pirties viršutinėje dalyje (tam tinkamiausia vieta yra viršutiniame kampe, virš viršutinio gulto). Pagrindinės pirties vėdinimo dalys įrengiamos pirties statybos metu. Svarbu, kad būtų tiekiamas oras iš išorės garinei ir atskirai pirties krosnelei. Tam dažniausiai atvedamas iš lauko 100 mm diametro vamzdis. Taip pat turi būti oro ištraukimas. Oras šalinamas per reguliuojamas vėdinimo angas, kurios būna po gultais ir virš jų. Oro padavimas daromas mažiausiai 50 centimetrų nuo žemės.
Pirties gultai: komfortas ir medžiagos
Gultai turi būti įrengti patogiame aukštyje, o atstumas nuo krosnies turi būti didesnis nei 15-30 cm. Specialistai rekomenduoja gultus, ant kurių gulės žmonės, įrengti taip, kad žmogus gulėtų apie 85 cm aukštyje nuo grindų. Tai optimaliausias aukštis, nes aukščiau būna per karšta, o žemiau - trūksta šilumos. Svarbiausia, kad viršutinis gultas būtų ne aukščiau negu 120 cm nuo grindų.
Pirties gultų tipas taip pat labai priklauso nuo pirties šeimininko temperamento. Jei mėgstamas aktyvus pirtinimasis, labiau tiktų vieno aukšto gultai. Kai pirtinimasi daugiau pasyviai, labiau tinka trijų aukštų gultai. Pirties gultams naudojama lapuočių mediena. Pigiausios gultų lentos iš juodalksnio, drebulės ir liepos. Kiek brangesnė abači mediena, gerokai brangesni kedro gultai. Lentos naudojamos 25-30 mm storio, iki 12-15 centimetrų pločio. Gultus geriausia padaryti, kad tvirtinimo elementų nebūtų paviršiuje. Dažniausiai prisukama iš apačios, pragręžiant laikančią lentą. Pirties gultų impregnavimui rekomenduojama naudoti parafino alyvą.
Pirties mikroklimato ypatumai
Pirties tipų yra gana daug, skiriasi temperatūriniai ir drėgmės režimai:
- Juodpirtės: Itin karštų (praeinančios tiesioginės ugnies) akmenų tipas, kai pirtinamasi karštuose garuose. Akmenys įkaitinami daugiau nei iki trijų šimtų laipsnių temperatūros.
- Sausos pirtys (suomiškos saunos): Įkaitinama patalpa, pastoviai palaikoma aukšta temperatūra, dažnai iki 100 laipsnių.
- Drėgnos pirtys: Su nedidele, apie 60 laipsnių temperatūra ir aukšta drėgme. Akmenų nėra daug, įkaitinami mažiau - iki 100-200 laipsnių. Garai išgaunami dažnai pilant ant akmenų karštą vandenį.
- Turkiškas tipas (hamamas): Pirties temperatūra apie 50 laipsnių ir itin daug drėgmės. Drėgmė išgaunama naudojant garų generatorius.
- Infraraudonųjų spindulių pirtis: Švelni pirtis, kurios oro temperatūra yra 40-50 °C, o kūnas daugiau šildomas šiluminiais spinduliais, sklindančiais iš specialių elementų.
Klasikinis reikalavimas garo kokybei - vadinamasis lengvas garas. Garas laikomas tuo lengvesnis, kuo karštesni yra akmenys, taigi lemiantis veiksnys yra akmenų temperatūra. Kitas reikalavimas garo kokybei - švarus garas, t.y. toks garas, kuris kyla tik nuo akmenų, o ne nuo įkaitintų metalo paviršių ar kaitinimo elementų. Vandens garai, išgarinti nuo metalinių paviršių, turi nemalonų metalinį prieskonį, be to, karštas metalas išdegina deguonį ir skleidžia teigiamus jonus, kurie sukelia nemalonius pojūčius, vargina.
Bendrieji pirties įrengimo aspektai
Sienų ir lubų apdaila
Tinkamiausios apdailos medžiagos: drebulė, spindulinė pušis, eglė, alksnis, Sibiro maumedis, amerikietiškas uosis, Kanados raudonasis kedras ir pušis. Pirties apdailai tinkamiausia mediena yra natūrali, nedažyta ir nelakuota. Natūralūs mediniai paviršiai yra tiesiog baktericidiniai ir sugeba sugerti drėgmę. Garo izoliacijai naudojamas specialus aliuminiu padengtas popierius. Alupopieriumi dengiamas šiltinimo sluoksnis nepaliekant tarpo ir kruopščiai plėvelę sujungiant. Ant alupopieriaus prisukami vėdinimo tašeliai, ant kurių vėliau bus tvirtinamos dailylentės. Tarp dailylenčių ir alupopieriaus turi būti užtikrinamas oro vaikščiojimas. Drebulę reikėtų naudoti palaikytą, nes šviežios drebulės dailylentės, gavusios drėgmės, išskiria specifinį nemalonų kvapą.
Grindų pasirinkimas
Pirties grindys gali būti betoninės arba medinės. Betoninės grindys yra praktiškiausias variantas. Vėliau ant jų patogu iškloti plyteles arba sudėti medines groteles. Polistireninio putplasčio sluoksnis sumažina grindų peršalimą iš apačios. Tačiau jei pirtis ilgesnį laiką nenaudojama, atšąla patalpos ir įšąla betonas. Geriausias pasirinkimas pirties grindims yra WPC lentos.
Papildomi patogumai: dušas, tualetas, langas
Dušo tradicinėje pirtyje galima sėkmingai nedaryti, pakeičiant jį prausykliniu suolu su šalia esančia šilto (karšto + šalto) vandens talpa. Prausiamasi apsipilant. Tualetas būtinas, jeigu pirtis yra „civilizuota“ bei nuomojama. Jeigu - savo šeimos reikmėms, maža, tradicinė - tada galima apsieiti be tualeto. Langelis pirčiai nėra būtinas, tačiau ventiliacija būtina. Pirties durys dabar dažniausiai būna stiklinės. Stiklas naudojamas 8 mm. Gali būti skaidrus ir matinis stiklas. Pirties durų kaina priklauso nuo dydžio, staktos pločio, storio.
Sveikata ir pirties lankymas
Jei sergate kraujo anemija, pirtyje tikrai galite lankytis, tačiau su sąlyga, kad ji bus švelni, tai yra jokiu momentu neturite jausti diskomforto. Jei pradėsite šildytis iš lėto, iš garinės išeisite pajutusi pirmus pasikeitusios savijautos požymius, nieko neatsitiks. Jei plaučių uždegimas ar bronchitas jau persirgtas, galima eiti į pirtį. Dar nepasveikus nuo plaučių uždegimo, eiti į pirtį nerekomenduotume.
Pirties procedūrų metu galite naudoti užpilus. Neblogas yra užpilas iš tuopos pumpurų arba mišinys iš mėtų, šalavijų, ramunėlių ir medetkų. Infraraudonųjų spindulių pirtyje, norint pajusti pastebimą terapinį poveikį, svarbiau ne užėjimų kiekis ar ilgis, bet jo lankymo reguliarumas. Rekomenduojama ja naudotis 2-3 kartus per savaitę, darant vieną ilgą 20-25 min. užėjimą. Norintiems išmokti pirties meno, reikėtų apsilankyti Įvadiniame kurse „Sveikos pirties ABC“.