Turkų virtuvėje mėsa valdo tarsi vyras šeimoje. Tai gali papiktinti ne tik žoliamėgius, bet ir feministes, tačiau vietos kulinarinė tradicija yra neatsiejama nuo šio produkto. Musulmoniškų kraštų žmonės labiausiai vertina avieną ir jautieną, bet pasiūlyti turi ir vištienos. Be to, svarbu, kad turkai iki šiol mėsą ruošia ant ugnies. Bent jau tuo stengiasi pasirūpinti restoranai.
Jei norite palyginti tą Turkiją, kurios ragavote Vakarų Europoje, su ta, kurioje viešite, tuomet pasistiprinkite vienu kitu kebabu. Kebabas gali būti suverstas į lėkštę tiesiai nuo iešmo, nugramdytas nuo besisukančio mėsos gabalo arba kartu su daržovėmis įvyniotas į lavašą. Kai Alanijoje vienos užeigos šeimininkės paklausiau, nuo ko jos padarytas dionerio kebabas įgyja gundomo švelnumo ir minkštumo, ji parodė, kaip iš krosnies ištrauktą lavašą apšlaksto vandeniu ir aptepa sviestu.
Mėsa, daržovės ir tradiciniai skoniai
Iš šiltųjų patiekalų turkų mėgstamas ir visaip ištobulintas kofte. Šie mėsos kukuliai mus gali nustebinti nebent tuo, kad yra beveik tokie patys, kokius gimtuosose namuose mielai šveičia mūsų vaikai. Jei per viešnagę nuo mėsos da
Mėsa ir želatina: mitybos pasirinkimai, tradicijos ir sveikatos aspektai
Šiandieniniame pasaulyje vis dažniau susiduriame su įvairiais mitybos pasirinkimais - nuo tradicinių, mėsos kupinų valgiaraščių iki vegetarizmo ar veganizmo. Diskutuojama apie mėsos vaidmenį vaikų mityboje, apie paslėptus gyvūninės kilmės ingredientus maisto produktuose, tokiuose kaip želatina, ir apie kulinarines tradicijas, kurios stipriai paveikia mūsų valgymo įpročius. Šiame straipsnyje panagrinėsime šiuos aspektus, atkreipdami dėmesį į subalansuotos mitybos svarbą ir kultūrinius skirtumus, pavyzdžiui, Turkijos virtuvės pavyzdžiu.
Mėsos vaidmuo mityboje: mitai, realybė ir kokybės svarba
Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie mėsos vaidmenį vaikų mityboje, tiek šeimose, tiek ugdymo įstaigose. Argumentas, kad "taip buvo visada", kalbant apie mėsos būtinumą, nėra pagrįstas. Svarbu atsižvelgti į įvairius faktorius. Lietuvoje žmonės, vartojantys mėsą, dažnai ją valgo per dažnai ir per daug. Daugeliui vaikų, valgančių per daug gyvūninės kilmės produktų, tai daro neigiamą poveikį jų sveikatai. Be to, dažnai pasirenkami menkaverčiai mėsos gaminiai, tokie kaip dešrelės ir kiti pramoniniu būdu apdoroti mėsos produktai, kurie vis dar randami ikimokyklinėse įstaigose, nors net suaugusiems nerekomenduojama jų valgyti.
Dažnai pasirenkama riebi kiauliena, kurioje vertingų baltymų ir kitų maistinių medžiagų yra mažiau nei rekomenduojamoje liesoje mėsoje. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į nepakankamą šviežių daržovių kiekį mėsą valgančių vaikų racione. Taigi, mėsos valgymas ar nevalgymas nėra pagrindinis kriterijus vertinant subalansuotą mitybą ir gerą sveikatą.
Baimės dėl mėsos kokybės ir tinkamas pasirinkimas
Kai kurie tėvai vengia pirkti parduotuvėje esančią mėsą, baimindamiesi, kad joje yra hormonų ir antibiotikų. Ši baimė yra suprantama, todėl rekomenduojama stengtis pirkti patikrintą mėsą, o ne iš didžiausių fermų. Pavyzdžiui, mėsinės veislės viščiukas, auginamas natūraliai sodyboje, užauga per keturis mėnesius, o fermoje - per 36 dienas. Skiriasi ne tik mėsos spalva ir skonis, bet ir struktūra bei maistinė vertė. Taigi, būtina atsirinkti, kur ir kokią mėsą pirkti. Geriau valgyti mažiau, bet kokybiškesnės mėsos. Be to, kaip jau minėta, ir visavalgiams būtina į valgiaraštį įtraukti ankštinių produktų: pupelių, lęšių, avinžirnių, taip pat ir žuvies.
Vegetarizmas ir veganizmas: sąmoningas pasirinkimas ir jo iššūkiai
Tikriausiai nėra žmonių, kurie nepažinotų bent vieno vegetaro. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vegetarais save vadina 7% gyventojų, dar daugiau žmonių nevalgo raudonos mėsos. Šiais laikais, ypač užsienyje, prieš pradėdamos gaminti šventinius pietus, šeimininkės turi išsiklausinėti, ką valgo ir ko nevalgo jų svečiai. Galbūt kai kurių produktų jiems neleidžia valgyti religija, sveikata ar moralinės pažiūros. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar tarp pakviestųjų yra vegetarų. Ar žinote, koks skirtumas tarp vegetaro ir vegano? Žinoma, jie tikrai nevalgo jautienos kepsnių, bet kaip dėl kito maisto?
Jei tėvai nusprendžia vaikui pasirinkti vegetarišką mitybos būdą, svarbu ne moralizuoti, o patarti ir padėti. Jei tėvai dėl etinių priežasčių nevalgo mėsos ir kiaušinių, suprantama, kad jie nenorės duoti šių produktų vaikams. Tokiu atveju svarbiausia yra padėti sudaryti visavertį racioną, kuris yra įmanomas.
Pagrindiniai vegetarizmo ir veganizmo aspektai
Kuo rizikuoja veganai, atsisakydami gyvulinės kilmės maisto?
Dažnai teigiama, kad mėsą būtina valgyti dėl keturių pagrindinių medžiagų: visaverčių baltymų, geležies, vitamino B12 ir cinko. Apie visas šias medžiagas pakalbėkime atskirai:
- Visavertis Baltymas: Jei nevalgoma tik mėsa, tuomet šio baltymo vaikas tikrai gaus iš kitų gyvūninės kilmės produktų: žuvies, kiaušinių, pieno produktų. Jei atsisakoma ne tik mėsos, bet ir žuvies, kiaušinių, tuomet visavertis baltymas turi būti gaunamas iš pieno produktų, tofu (sojos pieno sūrio). Taip pat galima pagelbėti organizmui pačiam susikomplektuoti visavertį baltymą, atidžiai pagal rekomendacijas derinant maisto produktus, pavyzdžiui ankštinius su grūdiniais.
- Geležis: Net ir valgant daug geležies turinčių produktų, šio mikroelemento gali pritrūkti organizme. Tačiau, valgant subalansuotą vegetarišką maistą, jo neturėtų trūkti.
- Vitaminas B12: Teigiama, kad kai mityba subalansuota, šio elemento storajame žarnyne organizmas pasigamina pats. Vegetarai gali gauti B12 iš pieno produktų, kurie yra puikus šaltinis. Veganams tai sudėtingiau, nes augalai neturi aktyvių mechanizmų gaminti ar kaupti B12.
- Cinkas: Cinkas būtinas augimui, imuninei sistemai ir normaliai lytinei brandai.
- Omega-3 Riebalų Rūgštys: Jei nevalgoma riebios žuvies ir nevartojama augalinių omega-3 šaltinių, gali trūkti omega-3 riebalų rūgščių. Jei iš gyvūninės kilmės produktų vartojami tik pieno produktai, tai būtina kasdien į racioną įtraukti mechaniniu būdu traiškytų linų sėmenų bei mirkytų ispaninio šalavijo sėklų. Linų sėmenyse yra tris kartus daugiau omega-3 riebalų rūgščių nei ispaninio šalavijo sėklose.
Štai palyginimas:
| Produktas | Geležies kiekis (100 g) |
|---|---|
| Tofu (priklausomai nuo rūšies) | 5-37% suaugusio žmogaus RPN |
| Virta triušiena | ~13% suaugusio žmogaus RPN |
Veganiškas gyvenimo būdas: Manto Skublicko patirtis
Šiaulietis Mantas Skublickas nemėgsta būti vadinamas veganu. Jam nepatinka etiketės ir su tuo siejamos nuostatos. Veganišką mitybą, atsisakant visų gyvūninės kilmės produktų, vyras pasirinko dėl sveikatos. Iki tol išbandė įvairiausius medicininius gydymo metodus, lankėsi pas žinomiausius gydytojus visoje Lietuvoje. Medikai skyrė vaistų, įvairių kremų ir tepalų, tačiau problemų neišsprendė. Pakeitus mitybą dermatitas ėmė mažėti. „Medikai visą laiką gąsdina, kad nevalgant mėsos gali trūkti mikroelementų. Neseniai dariausi kraujo tyrimą - rezultatai puikūs. Keista, kad gydytojų taip negąsdina valgantys bulvių traškučius, bandeles ir mėsą, o veganišką mitybą vadina nevisaverte“, - stebisi M. Skublickas.
Pakeitus mitybą pasikeitė ir mąstymas. „Ėmiau domėtis, kaip fermose laikomi ir auginami gyvūnai, kaip mūsų gamta kenčia nuo gyvulininkystės pramonės, kaip ji teršiama. Pasidarė gaila gyvūnų, pamačius, kaip jie kankinami, pavyzdžiui, dėl pieno. Susimąsčiau, auginu šuniuką, bet valgau kiaulę“, - palygino šiaulietis. Mantas Skublickas neperša aplinkiniams savo nuomonės dėl veganizmo ar gyvūnų išnaudojimo, iki kraštutinumų ir fanatizmo nepriima visų veganizmo aspektų. Didžiausias sunkumas, su kuriuo Mantas susidūrė pakeitęs mitybą, - rasti ką valgyti. Dabar gali drąsiai pasakyti, kad mityba pasidarė dar įvairesnė ir įdomesnė nei anksčiau - veganiškai galima pasigaminti viską: nuo šaltibarščių iki cepelinų, kepsniukų ar desertų.
Želatina ir kiti gyvūninės kilmės produktai: nematomi ingredientai
Želatina yra maisto pramonėje naudojamas papildas saldumynams. Ji gaminama iš gyvūnų kūno dalių, tokių kaip kaulai, odos, kanopos ir sausgyslės. Nors želatina turi tam tikrų maistinių savybių, svarbu atsižvelgti į jos kilmę ir galimą poveikį sveikatai. Nepamirškite, kad daugelyje desertų naudojama želatina. Ji gaunama iš gyvūnų kaulų, todėl joks vegetaras jūsų deserto nevalgys. Verčiau naudokite agarą - permatomą, beskonę, bekvapę sutirštinančią masę iš jūros dumblių. Želatina dažnai įeina į salotų padažų, jogurto ir daugelio produktų iš pakelių sudėtį. Atidžiai perskaitykite etiketes, o ką galite, pagaminkite pati.
Paslėpti gyvūniniai produktai: ne tik želatina
Daugelis nežino, kad sūrio gamybai naudojami ingredientai iš kalakuto skrandžio. Tad prieš pradėdamos gaminti ožkos sūrio suflė ar makaronus su mocarelos padažu, nusipirkite vegetariško sūrio. Vegetarams tinkamas sūris būna pažymėtas žaliu “V” ženklu arba užrašu “tinka vegetarams”.
Padažų sudėtį dažnai įeina ančiuviai. Pavyzdys - Vorčesterio padažas (tiesa, yra ir vegetariškų variantų). Atidžiai skaitykite užsienietiškų padažų etiketes, kadangi į juos dažnai dedama žuvies padažo ar fermentuotų krevečių. Jų, kaip žinome, vegetarai nevalgo. Taip pat, medus - šis produktas taip pat gaunamas iš gyvūnų. Kai kurie vegetarai mielai jį valgo, tačiau kai kurie - ne. Medų gali pakeisti sirupas.
Net ir alkoholiniai gėrimai gali turėti gyvūninių produktų. Manėte, kad taurėje vyno ar bokale alaus nėra jokių gyvulinių produktų? Netiesa. Daugelis vynų, spiritinių gėrimų ir kai kurios alaus rūšys yra gryninamos pasitelkiant gyvulinius produktus - kiaušinių baltymus, želatiną. Kai kurių gėrimų, pavyzdžiui, “Campari” gamyboje naudojami raudoni dažai, kurie gaunami iš tam tikros rūšies vabalų. Atidžiai perskaitykite etiketes. Pirkite tokius gėrimus, kurių etiketėse nurodyta, kad jie tinka vegetarams.
Šaltiena: tradicinis patiekalas su natūraliu kolagenu
Šaltiena yra tradicinis patiekalas, vertinamas dėl jame esančio natūralaus kolageno, kuris naudingas odai ir sąnariams. Šaltienos pagrindas yra ilgai verdamas mėsos sultinys, kol kolagenas ištirpsta vandenyje ir virsta želatina. Šaltieną gaminant mėsą reikia virti nuo 3 iki 5 valandų. Šiam patiekalui labiausiai tinka tokios galvijų dalys kaip kojos, uodegos ir ausys. Verdant mėsą, nuolat nugraibomos susidarusios putos ir riebalai. Taigi, kada sūdyti želė mėsą? Na, o paskutinis taškas - kiek druskos reikia įberti į drebučią mėsą. Pageidautina naudoti įprastą stambią druską.
Turkijos virtuvė: skonių įvairovė ir svetingumas
Turkų virtuvėje valdo mėsa. Ji turi tiek galių kaip vyras šeimoje. Musulmoniškų kraštų žmonės labiausiai vertina avieną ir jautieną, bet pasiūlyti turi ir vištienos. Jei norite palyginti tą Turkiją, kurios ragavote Vokietijoje, Švedijoje ar kitur Vakarų Europoje, su ta, kurioje viešite, tuomet pasistiprinkite vienu kitu kebabu. Jų rūšių (kartu ir pavadinimų) yra kelios.
Mėsos patiekalų gausa
- Kebabas: Kebabas gali būti suverstas į lėkštę tiesiai nuo iešmo. Kebabas gali būti patiektas puode, žinoma, ir nugramdytas nuo besisukančio mėsos gabalo bei kartu su daržovėmis įvyniotas į lavašą arba perpjautą pitą. Pas mus mėsa paprastai nusėda ant majonezo, o Turkijoje joks padažas nededamas, bet iš įdaro vylingai varva daržovių sultys.
- Kofte: Iš šiltųjų patiekalų turkų mėgstamas ir visaip ištobulintas koftas, sakyti reikėtų kofte. Šie mėsos kukuliai mus gali nustebinti nebent tuo, kad yra beveik tokie patys, kokius gimtuosiuose namuose mielai šveičia mūsų vaikai.
- Troškiniai: Ir čenakai, per kartas ir receptų keliones atėję iki mūsų, labai panašūs į moliniuose induose turkiškai ištroškintą jautieną. Ir priedai mums puikiai žinomi: paprika, pomidoras, česnakas. Pavyzdžiui, Centrinėje Anatolijoje teko valgyti troškinį iš puodynės, labai panašios į Kapadokijos uolą.
- Kiti mėsos patiekalai: Jei per viešnagę nuo mėsos dar neapsunkote, verta paragauti ir turkiškos picos lahmacun su jautiena, taip pat karnyiarik - baklažano, įdaryto jautienos faršo. Šis patiekalas - labiau kompromisinis variantas, kai mėsos jau per akis, bet vis tiek norisi išragauti kuo daugiau vietinių kulinarijos kūrinių.
Svarbu, kad turkai iki šiol mėsą ruošia ant ugnies. Bent jau tuo stengiasi pasirūpinti restoranai. Yra ir specializuotų restoranų, kuriuose pagrindinė pramoga - patiems čirškinti mėsą. Tokie restoranai vadinami Kendin Pişir - Kendin Ye, išvertus skambėtų taip: „Pats daraisi - pats valgai“.
Žuvis ir daržovės
Garbinga vieta turkų virtuvėje skirta ir žuviai. Ji siūloma terasinėse lauko kavinėse ant upių krantų. Verčiau pasimėgauti vandens gyviais jūros gėrybių restoranuose. Beje, pamirškite gumines kalmarų žiedų atmainas, kokias siūlo lietuviški alubariai - Turkijoje jie visada bus traškūs ir sultingi. O Stambulo užkandinėse po atviru dangumi Aukso rago įlankoje daro paprastus greituosius, bet gardžius žuvies sumuštinius, taip pat vieno kąsnio įdarytus moliuskus.
Garnyrui prie šilto patiekalo tradiciškai bus patiekti ryžiai arba kviečių kruopos bulgur. Be abejo, ir šviežios salotos ar tiesiog pjaustyti sultingi pomidorai ir agurkai. Jei ant turkiško stalo mėsa - kaip sultonas, tai daržovės - kaip jo haremas. Be pastarųjų būtų sunkiau, jos padeda virškinti, jos apramina, suteikia gaivos.
Osmaniškas saldumas: desertai
Turkiškas desertas - dar viena istorija. Šie saldumynai gali nepatikti, tačiau reikia pripažinti, kad jie savyje turi jėgos. Dauguma skanėstų - itin saldūs ir riebūs. Net ir saldumynų gerbėjas, įsitikinęs, kad jis neturi saiko ribų, Turkijoje gali tas ribas pasitikrinti ir greitai jas pajausti.
Didžioji garsenybė - baklava su pistacijomis. Šviečia klasikinė baklava būna drėgna, minkšta, apvarvėjusi sirupu, darytu iš rožių ar apelsinų vandens ir daug cukraus, kad ranka nepaimsi, prireiks šakutės. Kaip ir jos giminaitis kunefte su sūriu ar graikiškos kilmės revani pyragas iš manų kruopų. Tarp Turkijoje vertinamų desertų puikuojasi ir pudingų skanėstai, lokma spurgos, chalva, migdolų sausainiai.
O pačioje saldžiosios piramidės viršūnėje nuo maždaug XV amžiaus, t. y. Osmanų laikų, pūpso lukumai. Tai želė saldainiai su rožių vandens ar citrinų aromatu, apibarstyti cukraus pudra ar apvolioti kokosų drožlėse, gali būti pagardinti riešutais. Vakaruose jie vadinami tiesiog turkišku gardėsiu ar turkišku malonumu, anglų k. Turkish delight. Turkai tikina, kad tikriems lukumams pagaminti laiko reikia daugiau nei vienos paros ir išskirtinių įgūdžių. Šie palyginti nesaldūs ir lengvi skanėstai valgomi paprastai po pagrindinio deserto kaip mažas priedas prie stiprios turkiškos kavos ar arbatos, taip pat per pusryčius. Lukumas būna patiekiamas ir kaip staigmena svečiui sutikti.
Mityba sportuojantiems ir specialios dietos
Specialistų teigimu, net 80% sportinių rezultatų priklauso ne tik nuo aktyvių sporto pratybų, bet ir nuo tinkamos mitybos. Sportuojant organizmas sunaudoja daugiau energijos, kurią būtina papildyti suvartojant kaloringesnį ir didesnės energinės vertės maistą.
Dažniausios mitybos ir sporto derinimo klaidos
- Netinkamas laikas maistui: Treniruotės metu skrandis neturėtų būti perkrautas. Rekomenduojama valgyti 3 kartus per dieną ir 2-3 kartus užkandžiauti tarp pagrindinių valgymų. Iki treniruotės likus 2-4 valandoms, rekomenduojama suvalgyti grūdinių produktų, liesos mėsos, daržovių ar sumuštinį su vištienos krūtinėle.
- Nesubalansuota maisto pasirinkimo piramidė: Svarbu sutelkti dėmesį ne į maisto kiekį, bet į adekvatų konkrečių maistinių medžiagų kiekį. Rekomenduojamas angliavandenių kiekis - 5-7 g/kg kūno masės, baltymų - 1,2-1,8 g/kg kūno masės.
- Nepakankamas angliavandenių ir baltymų kiekis: Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis intensyvių fizinių krūvių metu. Reikėtų derinti gyvulinės ir augalinės kilmės baltymų šaltinius.
- Per daug riebaus maisto: Riebus maistas apsunkina virškinimo procesą. Patariama rinktis kuo mažiau riebalų turintį maistą, o gyvulinės kilmės riebalus keisti augaliniais riebalais.
- Nepakankamas kiekis vandens: Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą ir dalyvauja maisto medžiagų pristatyme į kūno ląsteles. Per dieną reikėtų išgerti apie 2 litrus vandens.
Keto dieta: mažai angliavandenių turinti mityba
Keto dieta yra mažai angliavandenių turinti mityba, kurios metu organizmas energiją gauna iš riebalų. Yra kelios keto dietos rūšys:
- Mėsėdžio dieta: Angliavandenių nevartojama visiškai, valgomi tik sveiki riebalai, mėsos ir žuvies produktai bei kiaušiniai.
- Keto dieta: Valgomi sveiki riebalai, visi mėsos ir žuvies produktai, šiek tiek daržovių. Stengiamasi suvartoti ne daugiau 30 g angliavandenių per dieną.
- Mažai angliavandenių turinti mityba: Stengiamasi vartoti ne daugiau kaip 100 g angliavandenių per dieną.
Keto dieta gali būti naudinga žmonėms, sergantiems nutukimu, II tipo diabetu, padidėjusiu kraujo spaudimu, širdies ligomis, podagra ir įvairiais autoimuniniais uždegimais.
Mityba po stomos operacijos
Mityba po stomos operacijos turi būti pritaikyta individualiai, atsižvelgiant į savijautą ir toleranciją maistui. Pradžioje skiriami tik skysčiai, vėliau - pustirštis maistas. Laipsniškai pereinama prie dietos, kurioje mažai skaidulinių medžiagų. Po 2-4 mėnesių: Dieta papildoma naujais produktais, tarp jų ir skaidulingu maistu. Rekomenduojama kas tris dienas racioną papildyti nauju produktu ir stebėti, kaip jis toleruojamas. Bendros rekomendacijos: Maitintis reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau. Valgyti įvairų toleruojamą maistą.
Sveikatingumo principai ir virškinimas
„Valgau, kad gyvenčiau, o ne gyvenu, kad valgyčiau“ - tokia nuomone pradedamas šis trumpas, pažintinis straipsnis apie vegetarizmą. Atsisakyti mėsos prieš keletą metų nuspręsta ne dėl mados, ne iš didelio gailesčio gyvūnams, o sužinojus seniai mokslininkų patvirtintą faktą, jog gyvūno mirties baimė ir siaubas persiduoda į jo mėsą. Dėl šios priežasties, vartojant mėsą: didėja agresija, pyktis, sunkiau valdomos emocijos.
Sveikos mitybos pagrindai vaikams ir suaugusiems
Sveikos mitybos pagrindai įtvirtinami šeimoje. Svarbu, kad vaikas valgytų įvairų maistą iš visų mitybos piramidės grupių. Kininės dietos esmė - valgyti organizmui naudingas daržoves, vaisius ir grūdus bei gerokai sumažinti mėsos porcijas. Vien daržovių persivalgyti sunku. Be to, jos yra greičiau virškinamos, o gaunama energija lengviau panaudojama. Organizmas lengvai įsisavina baltymus net iš mažo kiekio mėsos. Todėl mėsa turėtų būti kaip prieskonis, o ne pagrindinė patiekalo dalis.
Šventinis laikotarpis ir virškinimas
Šventiniu laikotarpiu svarbu nepersivalgyti ir rinktis tinkamus maisto derinius. Rekomenduojama koncentruotis į ragavimą, o ne valgymą be saiko. Jei persivalgėme, vanduo su citrina gali padėti sutrikus virškinimui. Visiškai normalu, jei aptetitas pakyla vos pažiūrėjus į šiltą bandelę, ištrauktą iš krosnies. Malonu ją pavilgyti jogurtiniu užpilu, ant jos užsitepti humuso, užsidėti marinuotą papriką ar ja užsikąsti prie trintos avinžirnių sriubos. Tačiau iš visų gėrybių, kurias dar teks ragauti, miltinių ir mielinių atsisakyti turėtų būti lengviausia.
Svetingumo svoris: nepersivalgyti svečiuose
Taip, Turkija nėra dietoms tinkama šalis. Tai ne vieta badavimui ar visiškam savęs varžymui. Bet galima bent pasidžiaugti, jog maistas ten sveikas ir pilnavertis. Vien jau kokia naudinga aviena - apskritai sveikiausia mėsos rūšis. O kai mėsos per daug ar tiesiog jos nesinori, gelbsti daržovių patiekalai. Vis dėlto reikia turėti omeny, kad šiltųjų patiekalų porcijos būna labai maistingos ir palyginti didelės. Todėl jei jus vaišina, tačiau mintyse jau pradedate skaičiuoti po kilogramą nuo kiekvieno kąsnio, patarimas būtų saikingai skanauti šaltus užkandžius, nes nekontroliuojant kiekių vien nuo jų galima pavalgyti, o atsisakyti kitų patiekalų būtų nemandagu ir kvaila.