Gyvūnų mityba yra sudėtingas procesas, apimantis maisto paėmimą, virškinimą ir pasisavinimą. Mitybos tipas priklauso nuo gyvūno fiziologijos, aplinkos ir prieinamų maisto šaltinių. Gyvūnai pagal mitybos specializaciją skirstomi į eurifagus (visaėdžius), mintančius įvairiu augaliniu ir gyvūniniu maistu, bei stenofagus, mintančius keliomis ar viena maisto rūšimi.
Pagal mitybos būdą gyvūnai gali būti:
- Žoliaėdžiai (herbivores): Gyvūnai, kurie minta augalais. Jų virškinimo sistema yra prisitaikiusi apdoroti augalinę medžiagą, dažnai turinčią daug celiuliozės.
- Mėsėdžiai (carnivores): Gyvūnai, kurie minta kitais gyvūnais. Jų virškinimo sistema yra trumpesnė ir paprastesnė, nes mėsa yra lengviau virškinama nei augalai.
- Visaėdžiai (omnivores): Gyvūnai, kurie minta tiek augalais, tiek mėsa. Jų virškinimo sistema yra tarpinė tarp žoliaėdžių ir mėsėdžių.
Visaėdžiai gyvūnai ir jų mitybos ypatumai
Visaėdžiai nėra prisitaikę vien tik prie augalinės ar vien tik prie gyvūninės mitybos, bet gali efektyviai virškinti ir įsisavinti abi maisto rūšis. Tai suteikia jiems didesnį lankstumą prisitaikant prie aplinkos pokyčių ir išteklių prieinamumo.
| Gyvūnas | Pagrindinis mitybos pobūdis |
|---|---|
| Šernai | Augalai, šaknys, vaisiai, vabzdžiai, kirmėlės, dvėseliena |
| Kurapkos | Vasarą vabzdžiai, žiemą sėklos ir uogos |
| Vėžiai | Detritas, fitoplanktonas, vandens augalai, zoobentosiniai gyvūnai |
Šunų ir kačių mitybos skirtumai
Šunys ir katės, nors abu priklauso mėsėdžių būriui, turi skirtingus mitybos poreikius. Katės yra "mėsėdžiai be pasirinkimo", o tai reiškia, kad jų organizmas negali efektyviai pasisavinti maistinių medžiagų iš augalinio maisto. Joms būtina mėsa, kad gautų vitaminą A, tauriną ir arachidono rūgštį. Šunys, priešingai, yra prisitaikantys (oportunistiniai) mėsėdžiai, kurie gali gauti reikiamas medžiagas tiek iš mėsos, tiek iš augalų.
Valgo žole
Kodėl šunys valgo žolę?
Nors dažnai įvairūs gyvūnų dietos gidai kalba tik apie mėsą, šunys taip pat turi polinkį valgyti augalus. Žolės ėdimas yra normalus elgesys, tačiau to priežastis nėra aiški. Viena iš teorijų teigia, kad kai kurie šunys žole mėgaujasi, nes jų racione trūksta ląstelienos. Žolė gali būti natūralus vaistas, padedantis nuo vidurių pūtimo, padidėjusio skrandžio rūgštingumo, pykinimo ar virškinimo trakto veiklos sutrikimo. Šunys labiausiai mėgsta varpines žoles, tokias kaip paprastoji šunažolė, šuninis varputis ir paprastasis varputis.
Mitybos fiziologija ir celiuliozės pasisavinimas
Celiuliozė - tai augalų ląstelių sienelių pagrindinė sudedamoji medžiaga, suteikianti augalui elastingumą ir stiprumą. Augalų ląstelių apvalkalėlis sudarytas iš celiuliozės sumažina baltymų pasisavinimą iš augalinės kilmės produktų todėl, kad žmogaus organizmas genetiškai negamina fermento celiulazės, kuris skaido celiuliozę. Karvė, kaip ir žmogus, neturi fermento celiulazės, tačiau ji turi skrandį, kurį sudaro kelios kameros. Prieskrandyje intensyviai dirba ir dauginasi mikroorganizmai, kurie gamina fermentą celiulazę, ardančią augalinės ląstelės apvalkalėlį (celiuliozę). Taip išlaisvinami augaliniai baltymai.