Pasaulio vandenynas, apimantis didžiąją dalį Žemės paviršiaus, yra vientisas vandens apvalkalas, supantis žemynus ir salas. Tradiciškai skiriami keturi vandenynai: Arkties, Atlanto, Indijos ir Ramusis. Tačiau vis dažniau išskiriamas ir penktasis - Pietų vandenynas, supantis Antarktidą. Ar tikrai pasaulyje yra tik keturi vandenynai? Pasirodo, mokykloje išmokta tiesa jau paseno - mokslininkai oficialiai pripažino penktąjį vandenyną. Šiame straipsnyje aptarsime Pietų vandenyno apibrėžimą, ypatybes ir reikšmę. Pietų vandenynas, supantis Antarktidą, pagaliau įtrauktas į pasaulio žemėlapius, o jo unikali ekosistema kelia ir susižavėjimą, ir nerimą dėl klimato kaitos.
Vandenynų apžvalga
Prieš gilinantis į Pietų vandenyno specifiką, verta trumpai apžvelgti kitus pasaulio vandenynus:
- Arkties vandenynas: Mažiausias iš visų, pasižymintis atšiauriu klimatu ir dideliu ledo kiekiu. Jis apima didelius plotus aplink šiaurės ašigalį.
- Atlanto vandenynas: Antras pagal dydį, apimantis apie penktadalį planetos paviršiaus. Jis nutįsęs iš šiaurės į pietus, tarp Europos ir Šiaurės Amerikos šiauriniame pusrutulyje, o tarp Afrikos ir Pietų Amerikos - pietiniame.
- Indijos vandenynas: Trečias pagal dydį, užimantis maždaug 20% viso Žemės vandens paviršiaus. Didžioji jo dalis išsidėsčiusi Pietų pusrutulyje.
- Ramusis vandenynas: Didžiausias vandens telkinys Žemėje, užimantis net trečdalį planetos ploto. Jame yra apie 25 000 salų.
Pietų vandenyno apibrėžimas ir pripažinimas
Pietų vandenynas, dar vadinamas Antarkties vandenynu, supa Antarktidos žemyną. Šaltinis iš Pipedijos teigia, kad Pietų vandenynas - toksai fiktyvus, 1928 metais išrastas vandenynas, kuris neturi nei aiškių ribų, nei išvis kokio nors istorinio pripažinimo, nei kokios nors prasmės. Pietų vandenynas atsirado dėl visai neaiškių priežasčių, kai jį išrado kažkoksai tarptautinis hidrografijos biuras. Tiesiog kažkokie tenai mokslininkai sugalvojo, kad jei jau yra Arkties vandenynas, tai turi būti ir priešingas - Antarkties vandenynas. Tokio klausimo, kad Arkties vandenynas tai yra visgi vandens teritorija, o Antarktis yra priešingai - žemynas, tiems veikėjams nekilo. Nors pirmos Pietų vandenyno ribos buvo nubrėžtos, jas brėžiant nuo kitų žemynų kraštų - nuo Afrikos, Pietų Amerikos ir Australijos apačios, toksai braižymas visiems pasirodė tiesiog absurdiškas. Jau 1937 metais šio vandenyno plotas kone dvigubai buvo sumažintas, lyginant su 1928 apibrėžimu. Paskui dar labiau sumažėjo, kai Jungtinė Karalystė paspaudė viską 1953.
Tačiau nepaisant šių pradinių diskusijų, šalti vandenys aplink ledinį pietų žemyną laikomi atskiru vandenynu jau beveik 100 metų ir yra plačiai naudojami mokslininkų, nors iki šiol neturėjo populiaraus pritarimo. Dauguma Jungtinių Tautų narių pripažįsta 60° pietų platumos ribą kaip jo šiaurinę ribą, nors kai kurios valstybės siūlo 50° pietų platumą. Jei riba eitų 60° pietų platuma, vandenyno plotas būtų 20,3 mln. km². Tokiu atveju tai būtų ketvirtas pagal dydį vandenynas po Ramiojo, Atlanto ir Indijos.
Pagrindinių pasaulio vandenynų apžvalga
| Vandenynas | Apytikslis plotas | Ypatybės |
|---|---|---|
| Ramusis | Trečdalis planetos ploto | Didžiausias, jame yra apie 25 000 salų |
| Atlanto | Apie penktadalį planetos paviršiaus | Antras pagal dydį, nutįsęs iš šiaurės į pietus |
| Indijos | Maždaug 20% viso Žemės vandens paviršiaus | Trečias pagal dydį, didžioji dalis išsidėsčiusi Pietų pusrutulyje |
| Pietų | 20,3 mln. km² (ties 60°P platuma) | Ketvirtas pagal dydį, apibrėžiamas Antarktidos cirkumpoliarine srove (ACC) |
| Arkties | Mažiausias | Pasižymi atšiauriu klimatu ir dideliu ledo kiekiu |
Pietų vandenyną, kaip penktą atskirą vandenyną, mokslininkai nusprendė išskirti dėl žemesnės jo vandens temperatūros, mažesnio druskingumo, vandenyno srovių ypatumų. 2000 m. šis vandenynas kaip atskira ekosistema buvo išskirta Tarptautinės hidrologijos organizacijos. 2021 m. „National Geographic“ oficialiai pripažino Pietų vandenyną penktuoju pasaulio vandenynu. Šis sprendimas užbaigė dešimtmečius trukusius debatus dėl vandenų, supančių Antarktidą, ir, tiesiogine prasme, įtraukė Pietų vandenyną į žemėlapį, rašo „IFL Science“. Birželio 8 d. - Pasaulinę vandenynų dieną - draugija paskelbė, kad nuo šiol savo planetos žemėlapiuose Pietų vandenyną žymės kaip penktąjį vandenyną.
JAV Geografinių pavadinimų taryba Pietų vandenyną pripažino dar 1999 m. Siūlomos jo ribos buvo pateiktos Tarptautinei hidrografijos organizacijai (IHO) 2000 m. Tuo tarpu Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) Pietų vandenyną oficialiai pripažino tik 2021 m. vasarį. „National Geographic“ draugija žemėlapius rengia jau daugiau nei šimtmetį, o nuo 1970-ųjų visus žemėlapių pakeitimus prižiūri geografai. Paprastai jie vadovaujasi IHO rekomendacijomis dėl jūrų nomenklatūros, todėl Pietų vandenyno įtraukimas reiškia šios tradicijos peržiūrą. „Mokslininkai jau seniai pripažino Pietų vandenyną, bet kadangi niekada nebuvo tarptautinio susitarimo, mes niekada jo oficialiai nepripažinome“, - „National Geographic“ interneto svetainei sakė oficialus draugijos geografas Aleksas Taitas. Pasak jo, vienas didžiausių šio sprendimo poveikių bus švietimui: „Mokiniai sužino informaciją apie vandenynų pasaulį per tai, kokius vandenynus tyrinėjate. Jei neįtrauksite Pietų vandenyno, nesužinosite, kuo jis ypatingas ir koks svarbus.“
„National Geographic“ pradėjo kurti žemėlapius jau 1915 m., tačiau draugija oficialiai pripažino tik keturis vandenynus, kuriuos apibrėžė pagal juos ribojančius žemynus. Tuo tarpu Pietų vandenynas yra išskirtinis: jis apibrėžiamas ne pagal žemynus, o pagal galingą srovę, tekančią aplink Antarktidą.
Antarktidos cirkumpoliarinė srovė (ACC)
Antarktidos cirkumpoliarinė srovė (ACC) - galingiausia srovė planetoje, laisvai cirkuliuojanti aplink Antarktidą, nes neturi žemyninių kliūčių. Cirkumpolinė srovė (ACC) teka iš vakarų į rytus aplink Antarktidą. Jos centras yra ties 60° pietų platumos - tai Pietų vandenyno šiaurinė riba. Ši srovė sukuria nematomą žiedą aplink Antarktidą, kur vanduo šaltesnis ir mažiau sūrus nei šiaurėje. Vis dėlto geografai ilgai diskutavo, ar šis žiedas yra tik Ramiojo, Atlanto ir Indijos vandenynų tęsinys, ar atskiras vandenynas. Mokslininkai mano, kad ACC atsirado prieš 34 mln. metų, kai Antarktidos žemynas atsiskyrė nuo Pietų Amerikos, todėl vanduo galėjo netrukdomai tekėti aplink pasaulio dugną. ACC pritraukia vandenį iš Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenynų ir taip prisideda prie pasaulinės „konvejerio juostos“, kuri perneša šilumą aplink planetą, o šaltas tankus ACC vanduo nusėda ir padeda kaupti anglį vandenyno gelmėse. ACC taip pat reguliuoja pasaulinį klimatą, perskirstydama šilumą ir kaupdama anglies dioksidą vandenyno gelmėse.
Modeliuojamos trajektorijos sūkurinių vandenų turtingoje Antarkties cirkumpoliarinėje srovėje
Geografinės ir klimatinės ypatybės
Pietinis vandenynas yra viena laukinių vietų Žemėje. Tai toliausiai į pietus esantis vandenynas planetoje ir juosia aplink Antarktidą, po Australija, Pietų Amerika ir Pietų Afrika. Pietiniame vandenyne yra gana mažai žemės, o dėl itin šaltos temperatūros pietuose ir karščio iš šiaurės susidaro tikrai stiprūs vėjai, kurie keliauja į vakarus visame pasaulyje. Šie stiprūs vėjai ir srovės yra žinomi kaip Roaring keturiasdešimt ir padėjo sukurti daug istorijos!
Pietų vandenyno krantai mažai raižyti, salų nedaug. Giliausia vieta yra prie Sandvičo salų - 7235 metrai. Vandens paviršiaus temperatūra svyruoja nuo -2 iki +10 °C. Pietų vandenyne pučia stipriausi vėjai nei kur kitur Žemėje. Dėl stiprių vėjų, didelių bangų bei ledo čia pavojinga plaukioti laivams.
Antarktida yra penktas pagal dydį pasaulio žemynas, esantis Pietų ašigalyje. Jį supa Pietų vandenynas. Tai sausiausias, labiausiai vėjuotas ir šalčiausias žemynas pasaulyje. Antarktidos klimatas šalčiausias visoje Žemėje. Žemyne yra tik du sezonai: vasara, kai žemynas pasisukęs į saulę, ir žiema, kai jis nusisukęs nuo saulės. Oro temperatūra žemyno gilumoje žiemą nukrenta iki -80 °C, o vasarą pakyla iki -30 °C. Šilčiausi pakrančių regionai vasarą įšyla iki 0 °C.
Sniegas Antarktidos žemyne beveik netirpsta. Šį žemyną dengia nuolatinio ledo sluoksnis, sudarytas iš 90 % viso Žemės gėlojo vandens. Ledo vidutinis storis siekia 1,6 km. Tik labai maža dalis žemyno nėra uždengta ledu ir daugiausia tokių vietų ties pakrantėmis.
Gyvybė ir ekosistema
Dėl žemos temperatūros Antarktidos žemyne gyvūnams išgyventi sunku. Tačiau yra tokių rūšių gyvūnų, kurie prisitaikę gyventi atšiauriomis sąlygomis. Žemyne gyvena apie 12 rūšių paukščių. Pakraščiuose peri pingvinai. Antarktidoje augalija labai skurdi. Vasarą želia samanos ir kerpės, auga tik kelios žydinčių augalų rūšys, neauga jokie medžiai ar krūmai. Tūkstančiai jūrinių rūšių gyvena tik ACC, rašo „National Geographic“. Pietų vandenynas yra atskira ekosistema, kurioje gyvena unikalios gyvūnų ir augalų rūšys. „Pietų vandenynas yra tikra sušalusi biologinės įvairovės arka."
Vandenynų tarša ir išteklių naudojimas
Vandenynai yra be galo įvairių augalų ir gyvūnų prieglobstis. Neracionalus išteklių naudojimas neigiamai paveikė jūrų ir vandenynų fauną ir florą: nelegali medžioklė ir žvejyba akivaizdžiai sumažino žuvų, jūrų žinduolių ir kitų jūrų bei vandenynų gyventojų populiacijas; kai kurie jų netgi atsidūrė ties išnykimo riba. Ypač didelį pavojų kelia tanklaiviai, pervežantys naftą, jos produktus ar kitas toksiškas medžiagas. Dėl tanklaivių avarijų į jūras kasmet patenka šimtai tūkstančių tonų naftos. Be to, į jūras upėmis, oru, iš laivų patenka pakankamai dideli kiekiai atliekų, iš laivų nelegaliai išpilami teršalai. Aptikta siaubinga vieta vandenyne, iš kurios negali ištrūkti net plastiko šiukšlės. Pramoninė žvejyba Pietų vandenyne jau seniai kelia nerimą.
Pietų vandenyno reikšmė ir ateitis
Pietų vandenynas yra svarbus mokslinių tyrimų objektas:
- Vandenynų vandens judėjime: Pietų vandenynas jungia Atlanto, Indijos ir Ramųjį vandenynus, todėl jo vandens srovės turi įtakos pasaulinei vandens cirkuliacijai. Vandenynų paviršinės srovės be perstojo juda didžiuliais žiedais.
- Visuotinio atšilimo tyrinėjimuose: Pietų vandenynas veikia kaip anglies dioksido absorbentas, todėl jo būklė yra svarbi tiriant klimato kaitos procesus.
- Ekosistemų tyrimuose: Pietų vandenynas yra atskira ekosistema, kurioje gyvena unikalios gyvūnų ir augalų rūšys.
Istorinė laivyba Pietų vandenyne
Nyderlandų Rytų Indijos kompanija plaukia iš Pietų Afrikos dugno į šiuolaikinę Indoneziją. Po daugelio metų anglai išplauks į Afrikos pietus ir pasinaudojo šiais vėjais, kad nustumtų juos į Australiją. Per Australijos aukso karštinės eros 1850-1920 m. milijonai žmonių migravo į žemę po žeme ir plaukė per Pietų vandenyną. Dauguma jų atvyko gerai ir gerai, nors tūkstančiai žmonių žuvo, kai jų laivai atsitrenkė į liūdnai pagarsėjusį Sudužusio laivo pakrantė ant Didysis vandenyno kelias.
Klimato kaitos poveikis
Pietų vandenyno ateitis klimato kaitos kontekste lieka neaiški. Antarktidos vandenys šyla, ledynai tirpsta. Kaip šie pokyčiai paveiks naująjį vandenyną, parodys tik laikas - belieka tikėtis, kad jis spės atlikti svarbų vaidmenį, kol situacija nepablogės dar labiau. Siekiama padidinti informuotumą apie naująjį pasaulio vandenyną. Tikimasi, kad šis pripažinimas padidins informuotumą apie naujausią pasaulio vandenyną ir jo unikalią ekosistemą, taip pat paskatins būtinas apsaugos pastangas.
tags: #kas #yra #pietu #vandenynas